121bd77e-beea-455e-ab60-65d988eabb6b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1622-1097/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25236-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.11; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“ atstovui advokatui Raimondui Pakšiui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K.

S., trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei E. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „EMSI“.

Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė UAB ,,Antira“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. suraÅ¡ytÄ privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (23.29)-(duomenys neskelbtini) arba (23.29)-PNP, arba Nr. PN827, paÅ¡alinti pažeidimus valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Grįsdama ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovė nurodė, kad privalomuoju nurodymu atsakovė nurodė ieÅ¡kovei nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, esančioje už žemės sklypo ribų, pastatytus I gr. nesudėtinguosius statinius – garažų paskirties pastatÄ -garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), kitos inžinerinių statinių paskirties statinį-stoginę (autoplovyklÄ ), prekybos paskirties pastatÄ (aviamodelių parduotuvę), priblokuotÄ prie degalinės operatorinės, ir sutvarkyti statybvietę.

Ieškovės teigimu, šis privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas, nes: 2.1. Privalomasis nurodymas negali būti pripažintas oficialiu dokumentu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje dokumentui keliamų reikalavimų – dokumentas nepasirašytas galiojančiu parašu (neautorizuotas), be to, jis siejamas su skirtingais registravimo numeriais ir neaišku ar jo Nr. (23.29)-(duomenys neskelbtini) ar Nr. (23.29)-PNP, ar Nr. PN-827.

Privalomajame nurodyme griautinu nurodytas neegzistuojantis statinys-garažų paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2.2. Atsakovė nenustatė konteinerinės degalinės ir nesudėtingų statinių statybos pažeidimų, padarytų iki jų rekonstrukcijos, užbaigtos 1999 m. Ginčo statiniai nėra nauji – tai rekonstruoti prie laikinos konteinerinės degalinės buvę ne degalinės paskirties statiniai, kurie nepateko į iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ , todėl nebuvo aptarti degalinės rekonstrukcijos projekte.

RaÅ¡ytinių įrodymų apie buvusius konteinerinės degalinės statinius, jų statybų dokumentacijos, duomenų apie konkrečiÄ jų pastatymo datÄ neiÅ¡liko. Susidarė situacija, kai dėl ilgo praėjusio laiko sunku ar neįmanoma nustatyti Å¡iai bylai svarbiÄ aplinkybę – kompetentingo subjekto sutikimo dėl statinių pastatymo valstybinėje žemėje faktÄ . 1990 m. dėl žemės naudojimo Vilniaus mieste sprendė savivaldybė, kuri leido pastatyti ir naudoti konteinerinę degalinę ir kitus prie jos buvusius statinius, derino žemės sklypo konfigÅ«racijÄ ir plotÄ prie visų statinių. 2.3.

Privalomuoju nurodymu reikalaujama griauti statinius, tačiau nepagrįstai neatsižvelgiama, kad statiniai gali bÅ«ti įteisinti. Statiniai stovi nuo 1990 m., jie rekonstruoti daugiau nei prieÅ¡ 20 metų. Statinių buvimas nepažeidė ir nepažeidžia Vilniaus miesto bendrojo plano, specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. IeÅ¡kovė norėtų skubiai parengti ginčo statinių statybos ar/ir rekonstrukcijos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pagal standartines procedÅ«ras to negali padaryti, nes neturi teisių į valstybinę žemę.

Nuo 2004 m. ieÅ¡kovė kelis kartus teikė praÅ¡ymus dėl papildomos žemės ar sklypo prie statinių suformavimo ir iÅ¡nuomojimo ar pardavimo nustatyta tvarka aukciono ar ne aukciono bÅ«du, tačiau palankaus sprendimo nesulaukė. Ginčo statiniai valstybinėje žemėje stovi 30 metų, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė turi teisėtÄ lÅ«kestį įforminti valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisę. Jei kokių nors teritorijų planavimo, statybos projektų, jų sprendinių, korektÅ«rų trÅ«ksta, tai ieÅ¡kovė pasirengusi jų rengimÄ užsakyti, dalyvauti prie statinių suformuoto žemės sklypo numos ar pardavimo aukcione ir kt. 2.4.

Reikalavimui dėl ginčo statinių paÅ¡alinimo turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. Ginčo statiniai buvo pastatyti 1990 m., rekonstruoti 1999 m. Nuo UAB „Antira“ degalinės priėmimo naudoti iki Privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo praėjo daugiau nei 20 metų. Valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba apie statinių buvimÄ valstybinėje žemėje žinojo 2004 m., Vilniaus miesto savivaldybė – iki 1994 m. Savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrinimÄ pradėjo 2017 m. pradžioje, o Privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas 2019 m. rugsėjo 26 d.

Pripažintina, kad atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kovė reikalauja taikyti bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad nėra praleidusi termino Privalomajam nurodymui ginčyti, nes, ieÅ¡kovės teigimu, privalomojo nurodymo ji nebuvo gavusi ir apie jį sužinojo 2020 m. liepos 27 d., kai gavo antstolės Astos StaniÅ¡auskaitės 2020 m. liepos 22 d. patvarkymÄ Nr. S020-12668 vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00590 pateikti informacijÄ apie Privalomajame nurodyme nurodyto iÅ¡ieÅ¡kotojos atsakovės įpareigojimo skolininkui ieÅ¡kovei paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Privalomojo nurodymo turinį ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ su antstolės 2020 m. liepos 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsiųstos vykdomosios bylos medžiagos. Tuo atveju, jei terminas bus laikytas praleistu, ieÅ¡kovė prašė atnaujinti ieÅ¡kinio padavimo terminÄ , atsižvelgiant į tai, jog byla yra dėl vienos iÅ¡ svarbiausių – nuosavybės teisės – gynimo.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , nes: 4.1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančios redakcijos 29 straipsnio 1 dalyje) nustatytÄ terminÄ . Ginčijamas privalomasis nurodymas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, buvo įteiktas teisės aktų nustatyta tvarka – nepavykus įteikti privalomojo nurodymo, apie pareiÅ¡kėjai suraÅ¡ytÄ privalomÄ jį nurodymÄ buvo paskelbta dienraÅ¡tyje „Vakaro žinios“ bei interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt.

Tinkamai praneÅ¡us apie priimtÄ privalomÄ jį nurodymÄ , jo apskundimo teise per vienÄ mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ieÅ¡kovė nepasinaudojo. Be to, net ir teigdama, kad apie privalomojo nurodymo turinį sužinojo 2020 m. liepos 29 d., ieÅ¡kovė taip pat yra praleidusi apskundimo terminÄ . PraÅ¡ymas jį atnaujinti, nenurodžius svarbių praleidimo priežasčių, turėtų bÅ«ti atmestas. 4.2. Skundžiamas privalomasis nurodymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek teisiniai, tiek faktiniai priėmimo pagrindai, kurie yra aiÅ¡kÅ«s ir motyvuoti.

Inspekcijos pateikti dokumentai pasiraÅ¡yti galiojančiais elektroninio paraÅ¡o sertifikatais, kas yra matoma elektroninio dokumento apraÅ¡omojoje lentelėje. Be to, privalomÄ jį nurodymÄ patikrinus el. paraÅ¡o sertifikatų ir laiko žymų tikrinimo įrankiu https://tikrinti.elektroninisparasas.lt/, matyti, jog dokumentas pasiraÅ¡ytas galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡o sertifikatu, suteiktu O. S. (galiojimas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2021 m. vasario 26 d.). Pačiame privalomajame nurodyme (jo metaduomenyse) nurodytas teisingas privalomojo nurodymo numeris – Nr. PN-827, o unikaliu numeriu 4400-4902-7585 praÅ¡omas griauti garažas identifikuotas pagal pačios ieÅ¡kovės pateiktÄ , UAB „Geo group“ parengtÄ , nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ . 4.3.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovės atlikta statybos pažeidimų Å¡alinimo procedÅ«ra buvo neteisėta, o priimtas privalomasis nurodymas yra nepagrįstas ar priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Neteisėtų statinių pastatymas negali bÅ«ti laikomas teisėtu pagrindu nuosavybės teisei į statinius (nekilnojamÄ jį daiktÄ ) atsirasti, nes iÅ¡ neteisėto negali kilti teisėta. Atlikusi patikrinimÄ , atsakovė nustatė, kad pažeidžiant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, esančioje už žemės sklypo ribų, pastatyti I grupės nesudėtingi statiniai be privalomo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimo.

Dėl to atsakovė pagrįstai surašė privalomÄ jį nurodymÄ ieÅ¡kovei, nepaneigiant galimybės įteisinti praÅ¡omus nugriauti statinius. 4.4. Senaties terminas reikalavimui dėl statinių Å¡alinimo nebuvo praleistas. Privalomuoju nurodymu praÅ¡oma griauti ne 1999 m. vasario 22 d. statinio priėmimo naudoti aktu Nr. 100-44 priimtÄ statinį, o naujai pastatytÄ degalinę (aviamodelių parduotuvę), priblokuotÄ prie minėto statinio, bei kiti, neteisėtai pastatyti, neregistruoti statiniai – garažas bei stoginė (autoplovykla).

Nagrinėjamu atveju net ir nebÅ«tų reikÅ¡minga ieÅ¡kovės dėstoma aplinkybė apie neva dar 1990 metais pastatytus statinius nagrinėjant šį ginÄÄ , nes neteisėtos statybos padarinių veika atitinka tęstinio pažeidimo sampratÄ , kuris vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi statybÄ leidžiančių dokumentų, suteikiančių teisę statyti valstybei priklausančiame žemės sklype ar už jo ribos. Statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje visais atvejais privalo bÅ«ti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. IeÅ¡kovė iki 2020 m. rugsėjo 3 d. į valstybinės žemės patikėtinį – Nacionalinę žemės tarnybÄ , praÅ¡ymų pritarti ar iÅ¡duoti sutikimÄ statinių statybai nebuvo pateikusi, be to, Nacionalinė žemės tarnyba nėra iÅ¡davusi ir sutikimų ar pritarimų nesuformuotoje atskiru žemės sklypu valstybinėje žemėje vykdyti statybos darbus.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylÄ nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime ir jo prieduose iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ginčas yra susijęs su tuo, jog UAB „Antira“ priklausantys pastatai yra valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, priklausančiu ieÅ¡kovei. Sprendžiant šį klausimÄ Ä¯ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ jau buvo kreiptasi, tačiau praÅ¡ymai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu žemės sklypu buvo atmesti, nurodant aiÅ¡kias to priežastis.

IeÅ¡kovės pageidaujamas įsigyti plotas (kartu su praÅ¡ymu pateiktoje schemoje pažymėtu plotu) neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ vokos, jis nelaikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes Å¡iaurinėje, pietinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, kuriame gali bÅ«ti suformuojamas racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Be to, pageidaujamas įsigyti plotas virÅ¡ija leistinÄ dydį – UAB „Antira“ pageidaujamas nuomoti 670 kv. m įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra didesnis už nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotÄ plotÄ (543 kv. m).

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas 2020 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovės raÅ¡tas, kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ bei nurodoma, kad UAB „Antira“ norėtų skubiai parengti statinių statybos ar/ir rekonstrukcijos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pagal standartines procedÅ«ras to negali padaryti, nes neturi teisių į valstybinę žemę. Å is klausimas iki Å¡ios civilinės bylos nebuvo nagrinėjamas, nes UAB „Antira“ neteikė praÅ¡ymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio rengimo tikslas ? suformuoti žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, rengimÄ .

Pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis visi statiniai: degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai-rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Registre nėra pastabų, kad pastatus kerta sklypo riba arba kad jie yra už sklypo ribos, tačiau, remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. raštu bei kartu su juo pateikiamais dokumentais, yra akivaizdu, jog dalis pastatų pastatyta neteisėtai, ant valstybinės žemės, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė ginčo statinių nestatė, o juos nusipirko ir naudojasi 30 metų. Statinių statytojas nenustatytas, o statybos metu jokio statybos leidimo nereikėjo. Be to, savivaldybė leido statinius statyti. Vėliau statiniai buvo rekonstruoti, tačiau nepateko į priskirtÄ Å¾emės sklypÄ . Pastatai buvo pastatyti vienu metu, tačiau dalis jų liko už suformuoto sklypo ribų, nors nuo 1997 m. buvo naudojamas didesnis žemės sklypas.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad statiniai gali bÅ«ti įteisinti, ypač atsižvelgiant į tai, jog valstybės įstaigos ilgÄ laikÄ toleravo situacijÄ . IeÅ¡kovės teigimu, turi bÅ«ti taikomas deÅ¡imties metų senaties terminas ir pirmenybė teikiama teisiniam stabilumui. IeÅ¡kovė akcentavo, kad nėra iÅ¡naudota galimybė įteisinti ieÅ¡kovės siekį įgyti sklypÄ pastatams eksploatuoti, todėl ginčo Privalomuoju nurodymu neproporcingai pažeidžiama ieÅ¡kovės nuosavybės teisė.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Nurodė, kad 2017 m. gavo informacijos apie neteisėtÄ valstybės žemės užėmimÄ ir, atlikusi patikrinimÄ , surašė PrivalomÄ jį nurodymÄ . IeÅ¡kovė apie jį tinkamai informuota, tačiau praleido terminÄ Å¡iam nurodymui ginčyti. Net ir tuo atveju, jei apie ginčo nurodymÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų sužinojusi iÅ¡ antstolės, terminas jį ginčyti yra praleistas. Taip pat teigė, kad ginčo nurodymu praÅ¡oma Å¡alinti valstybinėje žemėje esančius statinius, o ne teisėtus įregistruotus statinius. Ir 1997 m. galiojęs statybos įstatymas įtvirtino, kad statytojo teisės gali bÅ«ti įgyvendintos teisėtai valdomame žemės sklype, o ginčo statiniai pastatyti nesuformuotame žemės sklype. Tai yra tęstinis pažeidimas, todėl senaties terminas reikalavimui reikÅ¡ti netaikytinas.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pabrėžė, kad teisėtai įregistruoti statiniai yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nėra pažymėta, jog statiniai kirstų žemės sklypo ribÄ . Tuo tarpu ginčo statiniai yra ant valstybinės žemės, todėl laikytini neteisėtais. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys atmestinas.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis 0,0543 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/97-13242 pagrindu 99 metams išnuomotas ieškovei UAB ,,Antira“. Žemės sklype nuo 1999 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB ,,Antira“ priklausantys statiniai: pastatas-degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – rezervuarai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę ir 2017 m. kovo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-204 bei 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.105) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pažymėjo, jog žemės sklypas naudojamas pagal nustatytÄ bÅ«dÄ , tačiau, vietovėje atlikus matavimus ir apdorojus gautus duomenis, nustatyta, kad užimta valstybinė žemė, esanti Å¡alia žemės sklypo; valstybinės žemės plotÄ užima: dujų rezervuaras, dalis degalinės pastato, dujų balionų saugykla, automobilių plovykla, dalis autoserviso pastato.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal gautÄ praneÅ¡imÄ patikrino statinių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybÄ ir 2017 m. balandžio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksavo žemės sklype esančius objektus. 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tu dėl neteisėtų statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei už jo ribų valstybinėje žemėje Nr. (23.2)-2D-8444 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo ieÅ¡kovę ir Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad dalis pastatų pastatyta neteisėtai, pažeidžiant aktų reikalavimus, neturint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo bei statybÄ leidžiančių dokumentų, kai jie privalomi. 2018 m. sausio 25 d.

UAB ,,Antira“ pateikė paaiÅ¡kinimus Nr. E18-3. 2018 m. sausio 26 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė ieÅ¡kovei privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-50, kuriame nurodė nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, esančioje už žemės sklypo ribų, pastatytus I gr. nesudėtingus statinius: pastatÄ -garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos inžinerinių statinių paskirties statinį-stoginę (autoplovyklÄ ), prekybos paskirties pastatÄ (aviamodelių parduotuvę), priblokuotÄ prie degalinės operatorinės, ir sutvarkyti statybvietę. 2019 m. rugsėjo 19 d. potvarkiu Nr. P1-40 Å¡is 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (23.29)PN-50 panaikintas dėl netinkamo įteikimo. 2019 m. rugsėjo 26 d.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė ieÅ¡kovei privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-827 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta nugriauti I gr. nesudėtingus statinius, pastatytus žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, esančioje už žemės sklypo ribų: pastatÄ -garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos inžinerinių statinių paskirties statinį-stoginę (autoplovyklÄ ), prekybos paskirties pastatÄ (aviamodelių parduotuvę), priblokuotÄ prie degalinės operatorinės, ir sutvarkyti statybvietę iki 2020 m. kovo 26 d. 11. 2020 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovė UAB ,,Antira“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti nurodytÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. suraÅ¡ytÄ privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN-827; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė, ginčydama šį PrivalomÄ jį nurodymÄ , argumentuoja, kad dokumentas neatitinka formos reikalavimų, yra neteisėtas ir nustatantis neproporcingas priemones ieÅ¡kovės atžvilgiu, be to, priimtas praleidus terminÄ tokiam nurodymui priimti.

12. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ panaikinti PrivalomÄ jį nurodymÄ , bÅ«tent jai kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ ir aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi (CPK 178 straipsnis). Dėl Privalomojo nurodymo atitikties formos reikalavimams 13. IeÅ¡kovė nurodė, kad Privalomasis nurodymas negali bÅ«ti pripažintas oficialiu dokumentu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios Privalomojo nurodymo priėmimo metu) 8 straipsnio 3 dalyje dokumentui keliamų reikalavimų – dokumentas nepasiraÅ¡ytas galiojančiu paraÅ¡u (neautorizuotas), be to, jis siejamas su skirtingais registravimo numeriais ir neaiÅ¡ku, koks jo registravimo numeris.

14. Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo metaduomenis, atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip neatitinkančius tikrovės. Kaip matyti, Privalomasis nurodymas suformuotas ir pasirašytas kaip elektroninis dokumentas. Tokiu atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš Privalomojo nurodymo metaduomenų aprašomosios lentelės matyti, jog fiksuota jo pasirašymo data (2019 m. rugsėjo 26 d.), registracijos numeris (Nr. PN-827), jis pasirašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojos O. S. galiojančiu elektroniniu parašu. Dokumente aiškiai bei konkrečiai nurodyti jo teisinis ir faktinis priėmimo pagrindai, įvykdymo terminas bei galimi neįvykdymo padariniai, išaiškinta apskundimo galimybė.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad elektroninio dokumento ypatumai lemtų jo negaliojimÄ ar sudarytų pagrindÄ pripažinti jo neatitiktį teisės aktų reikalavimams.

15. Teismas taip pat atmeta ieškovės teiginius, kad Privalomojo nurodymo neatitikį teisės aktų reikalavimams lemia tai, jog jame griautinu nurodytas neegzistuojantis nesudėtingas statinys-garažų paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Privalomojo nurodymo teisėtumu ar pagrįstumu, nes ginčo statiniai, kuriuos nurodyta šalinti Privalomuoju nurodymu, nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti identifikuojami konkrečiai nurodant jų registracijos numerius.

Patikrinimus vietoje atlikusios institucijos statinius fiksavo bei identifikavo nurodydamos jų paskirtį, iÅ¡matavimus, pažymėdamos planuose bei fiksuodamos nuotraukose. IÅ¡ esmės tokio pobÅ«džio fiksavimo paskirtis yra identifikuoti tam tikrÄ statinį. Taip pat ir Å¡iuo atveju statinys-garažas identifikuotas papildomai nurodant jo numerį, kuris nurodytas UAB „Geo group“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, atlikus matavimus 2018 m. sausio 15 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad toks statinys egzistuoja (kitur įvardijamas kaip autoservisas), taip pat dėl to, jog jo dalis kerta ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoto žemės sklypo ribas ir yra Å¡alia esančioje valstybei priklausiančioje žemėje.

SuraÅ¡ant PrivalomÄ jį nurodymÄ esminė užduotis yra konkrečiai identifikuoti griautinus objektus, o Å¡iuo atveju nėra abejonių dėl to, koks objektas įvardijamas nurodytu numeriu. Nors pastatas tokiu unikaliu numeriu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau jis taip įvardytas pačios ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose ir nurodyti duomenys leidžia jį konkrečiai identifikuoti. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad Privalomajame nurodyme įvardijus statinio numerį bÅ«tų pažeisti teisės aktų reikalavimai, keliami suraÅ¡omam dokumentui.

Dėl termino ginčo Privalomajam nurodymui priimti 16. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2019 m. rugsėjo 26 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ , argumentavo, kad atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokiam nurodymui suraÅ¡yti. Grįsdama Å¡iuos teiginius, ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 1990 m., rekonstruoti 1999 m.; degalinė buvo pastatyta pagal laikinos konteinerinės degalinės rekonstrukcijos į stacionariÄ degalinę projektÄ pagal 1998 m. balandžio 23 d. leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. R98-209 ir 1999 m. vasario 22 d. pastatyto statinio priėmimo naudoti aktÄ Nr. 100-44, patvirtintÄ 1999 m. kovo 8 d.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad, siekdama įteisinti ginčo statinius, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ kreipėsi 2004, 2016 metais. Valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba apie ginčo statinių buvimÄ valstybinėje žemėje žinojo 2004 m., Vilniaus miesto savivaldybės administracija – iki 1994 m., o patikrinimas pradėtas 2017 m. pradžioje, Privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas 2019 m. rugsėjo 26 d. Nuo degalinės priėmimo naudoti 1999 metais iki Privalomojo nurodymo praėjo daugiau nei 20 metų, todėl turi bÅ«ti taikomas deÅ¡imties metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas ir Privalomasis nurodymas negali bÅ«ti vykdomas.

17. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus ir neatitinkančius teisinio reglamentavimo. Pirma, teiginiai dėl senaties termino praleidimo grindžiami iÅ¡ dalies klaidingomis nuorodomis į faktinę situacijÄ bei ginčo turinį. Kaip matyti, ieÅ¡kovė remiasi aplinkybe, kad statiniai pastatyti 1990 m., rekonstruoti bei priimti naudoti 1999 m. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos – 1997 m. SÄ® ,,Vilniaus planas“ žemės sklypo plano, 1998 m. balandžio 23 d. leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R98-209, UAB ,,Vilprojektas“ parengto degalinės rekonstrukcijos projekto plano, 1999 m. vasario 22 d. pastatyto statinio priėmimo naudoti akto Nr. 100-44, 1999 m. vasario 18 d.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo sklypo ir pastatų plano – matyti, kad Privalomasis nurodymas priimtas ne dėl statinių, kuriems rekonstruoti (statyti) išduoti leidimai, kurie priimti naudoti 1999 m. ir kurie nėra išsidėstę už išnuomoto žemės sklypo ribų, o dėl kitų, 1998–1999 m. dokumentuose nefiksuotų pastatų – aviamodelių parduotuvės, pristatytos prie degalinės, statinio-garažo (autoserviso), stoginės-autoplovyklos.

Teisėtai pastatyti ir įregistruoti statiniai yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o po jų pastatymo bei įregistravimo nėra jokių žymų, jog jie kirstų žemės sklypo ribÄ . Tuo tarpu ginčo Privalomuoju nurodymu reikalaujama Å¡alinti kitus statinius, kurie nėra fiksuoti 1998–1999 m. dokumentuose ir yra pastatyti kertant iÅ¡nuomoto žemės sklypo ribÄ arba Å¡alia esančioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Dėl to teiginiai dėl ilgo statinių naudojimo, teisėtos jų rekonstrukcijos ir kt. nėra aktualÅ«s sprendžiant dėl Privalomajame nurodyme minimų statinių.

18. Antra, CK 1.125 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovei senaties terminas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo momento, kai jai tapo žinoma apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ , t. y. nuo momento, kai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tapo žinomas savavaliÅ¡kos statybos faktas.

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai aplinkybė dėl galimo ginčo statinių buvimo valstybinėje žemėje tapo žinoma anksčiau nei į jÄ dėl statinių teisėtumo įvertinimo 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba ir nei buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, po kurio suraÅ¡ytas 2017 m. balandžio 18 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojant žemės sklype esančius objektus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po to atsakovė 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. (23.2)-2D-8444 informavo ieÅ¡kovę ir Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad dalis pastatų pastatyta neteisėtai, pažeidžiant aktų reikalavimus, neturint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo bei statybÄ leidžiančių dokumentų, kai jie privalomi, o 2018 m. sausio 26 d. surašė ieÅ¡kovei privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-50. Pastarasis buvo panaikintas ir vėliau suraÅ¡ytas ginčijamas Privalomasis nurodymas, tačiau visas atsakovės veikimas rodo aktyvumÄ laiku ir tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus reaguojant į gautÄ informacijÄ ir susidariusiÄ situacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog turėtų būti sprendžiama dėl 10 metų senaties termino taikymo dėl ginčijamo akto priėmimo.

19. Trečia, CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Neteisėtos statybos rezultatas – neteisėtas statinys – pažeidžia asmenų teises ar vieÅ¡Ä interesÄ kiekvienÄ dienÄ ir Å¡is pažeidimas tęsiasi tol, kol statinys nėra įteisinamas ar paÅ¡alinamas.

Todėl neteisėtos statybos padarinių atžvilgiu ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ Å¡io statinio neteisėto buvimo dienÄ ( CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Dėl ginčo Privalomojo nurodymo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos padarinių Å¡alinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010).

Statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

Dėl to, ieÅ¡kovei nepateikus dokumentų, patvirtinančių Privalomajame nurodytų statinių statybos teisėtumÄ , turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, o Å¡is klausimas, kaip minėta, spręstinas pagal savavaliÅ¡kų statybų fakto konstatavimo metu galiojančius teisės aktus.

21. IeÅ¡kovės nurodomu statinių statybos (rekonstravimo) metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad statytojo teisė galėjo bÅ«ti realizuojama kai, be kitų sÄ lygų, turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai ir pagal Privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1punktÄ , teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, 50 punkto nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio rekonstravimui (statybai) mieste statybÄ leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, tačiau statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ /susitarimÄ . Statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo bÅ«ti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, iÅ¡reiÅ¡kiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu.

Vadinasi, statyba statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, negavus žemės valdytojo pritarimo, neatitiko teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos, jÄ pažeidė. Nagrinėjamu atveju atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje statinių statyba be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra negalima, todėl, atsakovei nustačius, jog Å¡alia ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo ar kertant jo ribas yra ieÅ¡kovei priklausantys statiniai, pastatyti be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, buvo suraÅ¡ytas skundžiamas Privalomasis nurodymas.

22. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama panaikinti ginčo PrivalomÄ jį nurodymÄ , teigė, jog pastarasis yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes nebuvo nustatyta konteinerinės degalinės ir nesudėtingų statinių statybos pažeidimų, padarytų iki jų rekonstrukcijos, užbaigtos 1999 m. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo statiniai nėra nauji – tai yra rekonstruoti prie laikinos konteinerinės degalinės buvę ne degalinės paskirties statiniai, kurie nepateko į iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ , todėl nebuvo aptarti ir degalinės rekonstrukcijos projekte. RaÅ¡ytinių įrodymų apie buvusius konteinerinės degalinės statinius, jų statybų dokumentacijos, duomenų apie konkrečiÄ jų pastatymo datÄ neiÅ¡liko, o dėl ilgo praėjusio laiko sunku ar neįmanoma nustatyti kompetentingo subjekto sutikimo dėl statinių pastatymo valstybinėje žemėje faktÄ .

23. Atsižvelgiant į Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus, vadovaujantis minėtu rungimosi principu bei bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, pabrėžtina, kad Å¡iame kontekste ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti minėtų teiginių pagrįstumÄ bei aplinkybes, kuriomis grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, kad ginčo statiniai pastatyti 1999 m. rekonstrukcijos metu (ar anksčiau) ir kad dėl jų pastatymo valstybinėje žemėje buvo gautas kompetentingo subjekto sutikimas (CPK 178 straipsnis).

24. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu (CPK 185 straipsnis), pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodytų aplinkybių neįrodė, t. y. nėra pakankamo pagrindo nustatyti, jog ginčo statiniai, kuriuos reikalaujama Å¡alinti Privalomuoju nurodymu, bÅ«tų buvę pastatyti degalinės pastatų rekonstrukcijos metu 1999 metais ar kad jiems statyti bÅ«tų buvęs gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (CPK 178 straipsnis).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis visi po degalinės rekonstrukcijos įregistruoti statiniai: degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai-rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nei registre, nei rekonstrukcijos dokumentuose nėra įregistruota pastaba, kad pastatus kerta sklypo riba arba kad jie yra už sklypo ribos. Minėta, kad 1997 m.

SĮ ,,Vilniaus planas“ sklypo planas, 1998 m. balandžio 23 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R98-209, UAB ,,Vilprojektas“ parengtas degalinės rekonstrukcijos projekto planas, 1999 m. vasario 22 d. pastatyto statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 100-44, 1999 m. vasario 18 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo sklypo ir pastatų planas patvirtina, kad visi po rekonstrukcijos pastatyti pastatai fiksuoti esantys išnuomotame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir šio sklypo ribų nepažeidžiantys.

Pagal 1997 m. parengtÄ ir suderintÄ Å¾emės sklypo planÄ , jo rengimo bei derinimo metu pastatų, kertančių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribÄ , nebuvo. Privalomasis nurodymas priimtas ne dėl statinių, kuriems rekonstruoti (statyti) iÅ¡duoti leidimai, kurie priimti naudoti 1999 m. ir kurie nėra iÅ¡sidėstę už iÅ¡nuomoto žemės sklypo ribų, o dėl kitų, 1998–1999 m. dokumentuose nefiksuotų pastatų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patikimai patvirtinančių Privalomajame nurodyme fiksuotų ir griautinais įvardintų pastatų pastatymo laikÄ , teisėtumÄ , jų statybos ar rekonstrukcijos procesÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad 1998–1999 metų dokumentuose Å¡ie pastatai nuosekliai nėra fiksuoti, labiau tikėtina, jog jie rekonstrukcijos metu ir nebuvo pastatyti, o atsirado vėliau. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų kitokias Privalomajame nurodyme įvardytų statinių pastatymo aplinkybes bei laikÄ (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kad nurodytiems ginčo statiniams statyti buvo gautas kompetentingo subjekto leidimas statyti statinius valstybei priklausančioje žemėje, nesuformuotame gretimame sklype.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovės atlikta statybos pažeidimų Å¡alinimo procedÅ«ra buvo neteisėta, o priimtas Privalomasis nurodymas nepagrįstas ar priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių ir galimybės įteisinti statinius 26. IeÅ¡kovė, grįsdama teiginius dėl Privalomo nurodymo neteisėtumo bei nepagrįstumo, nurodė, jog atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ginčo statiniai gali bÅ«ti įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovės teigimu, statiniai valstybinėje žemėje stovi 30 metų, todėl ieÅ¡kovė turi teisėtÄ lÅ«kestį įforminti valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisę.

27. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai nėra pakankami ginčo Privalomajam nurodymui pripažinti neteisėtu ar naikinti.

28. Pirma, kaip jau buvo nurodyta ir argumentuota pirmiau šiame sprendime, byloje nėra įrodyta, kad Privalomajame nurodyme įvardyti griautinais statiniai buvo pastatyti (ar rekonstruoti) 1998–1999 metais ar anksčiau. Minėta, degalinės rekonstrukcijos dokumentai nepatvirtina Privalomajame nurodyme įvardytų statinių buvimo ar kitų statinių, kurie būtų kirtę išnuomoto žemės sklypo ribas, buvimo rekonstrukcijos metu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, jog Privalomajame nurodyme įvardyti statiniai yra pastatyti ir naudojami trisdešimt metų.

29. Antra, ginčo Privalomojo nurodymo priėmimo metu nebuvo prielaidų konstatuoti, jog ieÅ¡kovė atliktų aktyvius perspektyvius veiksmus ginčo statiniams įteisinti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė 2004 m. liepos 12 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama leisti ruoÅ¡ti detalų planÄ Å¾emės nuomai iÅ¡plečiant nuomojamos žemės plotÄ . 2004 m. rugsėjo 15 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto nuoma su besiribojančiu žemės sklypu. 2016 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto nuoma su besiribojančiu žemės sklypu. 2017 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu Nr. A51-57458 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo ieÅ¡kovę, kad jos praÅ¡ymÄ tenkinti nėra pagrindo, kol nebus baigtos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros. 2018 m. spalio 30 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu Nr. A647-1324/18, praÅ¡ydama organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengimÄ . 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. A256-1247/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Taigi, nuo 2004 m. ieÅ¡kovė kelis kartus teikė praÅ¡ymus dėl žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo, siekiant įgyti teisę į įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ , tačiau praÅ¡ymai buvo atmesti, nurodant to priežastis – pageidaujamas įsigyti plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ vokos, jis nelaikomas įsiterpusiu žemės sklypu, be to, pageidaujamas įsigyti plotas virÅ¡ija leistinÄ dydį. IeÅ¡kovės praÅ¡ymai, kuriais ji siekė iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , buvo iÅ¡nagrinėti ir atmesti.

Tik nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme ieÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ bei nurodydama, kad norėtų skubiai parengti statinių statybos ar/ir rekonstrukcijos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pagal standartines procedÅ«ras to negali padaryti, nes neturi teisių į valstybinę žemę. Å is klausimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, iki Å¡ios civilinės bylos, nebuvo nagrinėjamas, nes ieÅ¡kovė neteikė praÅ¡ymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio rengimo tikslas ? suformuoti žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas procesas pradėtas po ginčo Privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo, bylos nagrinėjimo metu, jo eiga neturi įtakos vertinant Privalomojo nurodymo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ (nors galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo bÅ«dų parinkimo – apie tai plačiau žr. toliau Å¡iame sprendime).

30. Trečia, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant saugotinÄ ieÅ¡kovės teisėtÄ lÅ«kestį, dėl kurio atsakovės suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas bÅ«tų pripažintas neproporcinga priemone. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad saugotinas teisėtas lÅ«kestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lÅ«kestis (kurie nesaugotini); teisėtam lÅ«kesčiui konstatuoti gali bÅ«ti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypÄ , kokia jų paskirtis ir pan.

Teisėtas lÅ«kestis turi bÅ«ti konkretesnio pobÅ«džio negu vien tik viltis ir pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, turinčiu tvirtÄ teisinį pagrindÄ ir įtakÄ nuosavybės teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020). Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs dvi bÅ«tinÄ sias sÄ lygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lÅ«kestis ir jis turi bÅ«ti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lÅ«kesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lÅ«kesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sÄ Å¾iningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas; Å¡ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais bei bÅ«dais ir yra imperatyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Taigi, ieÅ¡kovės teisė nuomoti valstybinės žemės sklypÄ degalinės veiklai buvo įgyvendinta ir tai padaryta pagal teisinio reguliavimo teiktas galimybes. Valdžios institucijų veiksmai ir teisinis reglamentavimas nesuponavo teisėto pagrindo iÅ¡nuomoto valstybei priklausančio žemės sklypo nuomininkei naudoti už suformuoto ir iÅ¡nuomoto žemės sklypo ribų likusį valstybinės žemės plotÄ , kartu vien Å¡iuo pagrindu negalėjo sukurti teisėto lÅ«kesčio naudoti šį didesnį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė žinojo, kokio dydžio ir ribų žemės sklypÄ nuomoja, o ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama naudotis (nuomoti ar kt.) didesniu žemės sklypu tik po to, kai Privalomajame nurodyme iÅ¡vardinti statiniai jau buvo pastatyti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos.

31. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Å¡ie Privalomajame nurodyme įvardinti objektai buvo pastatyti teisėtai, t. y. nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovė ginčo statinius bÅ«tų pastačiusi turėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ /susitarimÄ . IeÅ¡kovė nepateikia duomenų, kada tiksliai ginčo statiniai pastatyti ir neteikė įrodymų, jog dėl jų pastatymo buvo kreiptasi į kompetentingÄ institucijÄ dėl sutikimo gavimo. Byloje taip pat nėra pakankamų duomenų, kad valstybės institucijos žinojo (turėjo žinoti) apie neteisėtai atliktÄ statinių statybÄ , turėjo galimybę imtis priemonių galimo neteisėtumo padariniams paÅ¡alinti ir to nepadarė, dėl ko ieÅ¡kovei galėjo susiformuoti lÅ«kestis statinius įteisinti.

Pažeidimas dėl savo pobÅ«džio nėra akivaizdus, todėl apie Å¡ių objektų egzistavimÄ atsakovė ar valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba galėjo pagrįstai nežinoti, iki kol buvo atliktas 2017 m. patikrinimas vietoje, po kurio valstybės institucijos elgėsi operatyviai – atsakovė kvietė ieÅ¡kovę pateikti paaiÅ¡kinimus dėl valstybinėje žemėje esančių statinių, prašė pateikti statybÄ leidžiančius dokumentus, taigi ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus tiek teisme, tiek iki prasidedant teisminiam procesui.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ nėra pagrindo nereagavimÄ Ä¯ tam tikrÄ susidariusiÄ situacijÄ vertinti kaip jos toleravimÄ , kai suinteresuotas asmuo apie tokiÄ situacijÄ apskritai nežino ir dėl pakankamai svarbių priežasčių neturėjo galimybės apie jÄ sužinoti. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar kompetentingos institucijos nereagavimas į valstybinės žemės neteisėtÄ naudojimÄ gali bÅ«ti vertinamas kaip tokių veiksmų toleravimas, atsižvelgtina į neteisėtų veiksmų mastÄ ir jų akivaizdumÄ , institucijos veiksmus po sužinojimo apie teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-248/2020; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

Dėl nurodytų priežasčių bylos duomenys nesuponuoja, kad valstybės institucijos (atsakovė) toleravo ieÅ¡kovės veiksmus, susijusius su Privalomajame nurodyme įvardintais statiniais. Valstybės institucijų prisidėjimas prie ginčo situacijos kilimo nagrinėjamoje byloje nenustatytas. IeÅ¡kovei savarankiÅ¡kai pasirinkus elgesio bÅ«dÄ ir dėl Å¡io pasirinkimo kilus poreikiui Å¡alinti neteisėtos statybos padarinius, valstybės institucijų įsikiÅ¡imas nelaikytinas užkraunančiu jai pernelyg didelę individualiÄ naÅ¡tÄ .

Ieškovės lūkesčiai vertintini kaip paprasta viltis, kuriai ginti pagrindo nenustatyta. Teisėtas lūkestis negali būti kildinamas iš neteisėtų asmens veiksmų. Vien aplinkybė, kad šalia neteisėtai rekonstruoto (pastatyto) statinio stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis teisėtai pastatytas statinys, nesukuria pagrindo spręsti, jog neteisėtais veiksmais ieškovė galėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo iki tokių veiksmų atlikimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-642-945/2021).

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja bent viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų pripažinti saugotinÄ ieÅ¡kovės teisėtÄ lÅ«kestį.

32. Pasisakant dėl ieÅ¡kovės argumento, kad Privalomuoju nurodymu buvo sukurtos neproporcingos pasekmės, pažymėtina, jog, įvertinusi patikrinimo metu konstatuotas aplinkybes, kitokio sprendimo atsakovė negalėjo priimti. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad ieÅ¡kovės argumentai, susiję su jos siekiu alternatyviu bÅ«du paÅ¡alinti statybos darbų trÅ«kumus (ne nugriaunant darbų rezultatÄ , bet jį įteisinant), gali bÅ«ti pagrindu inicijuoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aptartÄ Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimÄ , bet patys savaime negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys Privalomojo nurodymo neteisėtumÄ .

Be to, privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų paÅ¡alinimo vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymÄ yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, suraÅ¡ytÄ aktÄ perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kuris skolininkui gali skirti baudÄ .

Teismo nutartis skirti skolininkui baudÄ priimama iÅ¡nagrinėjus privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Å ioje proceso stadijoje taip pat vertinamos Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų nevykdymo priežastys, skolininko veiksmų aktyvumas ir sÄ Å¾iningumas. Taigi, sÄ Å¾iningai besielgiančiam statytojui įstatymas suteikia instrumentus įrodyti, kad egzistuoja galimybė neteisėtų veiksmų padarinius paÅ¡alinti alternatyviu bÅ«du ir praÅ¡yti suteikti papildomo laiko Å¡iam bÅ«dui įgyvendinti.

Pastebėtina, kad tokiÄ ieÅ¡kovės teisę pabrėžė ir atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, nurodydama, jog pagrįstai ir teisėtai suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas nepaneigia ieÅ¡kovės galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti praÅ¡omus nugriauti statinius.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis nustato skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus. Aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Akcentuotina, jog Å¡ioje byloje nėra duomenų, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas neteisėtas, todėl teisinio pagrindo jo naikinti nėra. Privalomasis nurodymas paÅ¡alinti pažeidimus suraÅ¡ytas tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, nevirÅ¡ijant atsakovei suteiktos kompetencijos ir pagrįstai, nustačius neteisėtÄ statybÄ valstybinėje žemėje, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl termino ieÅ¡kinio reikalavimams reikÅ¡ti 34. Byloje keliamas klausimas dėl to, ar ieÅ¡kovė nėra praleidusi termino Privalomajam nurodymui ginčyti teisme.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.).

36. Ginčo Privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012).

37. Nagrinėjamu atveju ginčo Privalomasis nurodymas priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å¡io nurodymo panaikinimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 4 d.

38. IeÅ¡kovės teigimu, ji nėra praleidusi nurodyto termino privalomajam nurodymui ginčyti, nes nurodymo nebuvo gavusi ir apie jį sužinojo tik 2020 m. liepos 27 d., kai gavo antstolės Astos StaniÅ¡auskaitės 2020 m. liepos 22 d. patvarkymÄ Nr. S020-12668 vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00590 pateikti informacijÄ apie Privalomajame nurodyme nurodyto iÅ¡ieÅ¡kotojos atsakovės įpareigojimo skolininkui ieÅ¡kovei paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

39. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi teisės aktuose nustatyto vieno mėnesio termino Privalomajam nurodymui ginčyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Privalomasis nurodymas laikytinas tinkamai įteiktu ieÅ¡kovei teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., nepavykus Å¡io dokumento įteikti ieÅ¡kovei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 123 punkte nustatyta tvarka, vadovaujantis Å¡io reglamento nuostatomis, apie PrivalomÄ jį nurodymÄ 2019 m. gruodžio 12 d. buvo paskelbta dienraÅ¡tyje „Vakaro žinios“ bei interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt. Toks praneÅ¡imas teisės aktais pripažįstamas tinkamu, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota ir nustatytu terminu Privalomojo nurodymo neginčijo.

Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, net ir laikant, jog ieÅ¡kovė apie nurodymÄ sužinojo 2020 m. liepos 27 d. (ar 2020 m. liepos 29 d.), į teismÄ ji dėl nurodymo ginčijimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. praleidusi terminÄ .

40. IeÅ¡kovė prašė atnaujinti ieÅ¡kinio padavimo terminÄ , atsižvelgiant į tai, jog byla yra dėl vienos iÅ¡ svarbiausių – nuosavybės teisės – gynimo. Teismo vertinimu, nurodytas argumentas nėra pakankamas įstatyme nustatytam terminui atnaujinti, nes nepripažintinas svarbiomis priežastimis terminui praleisti. Be to, pirmiau Å¡iame sprendime aptartas ieÅ¡kovės elgesys pakartotinai kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , patvirtina, jog apie susidariusiÄ situacijÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma seniai, todėl jos elgesys laiku ir tinkamai nepasirÅ«pinus statinių įteisinimu, nelaikytinas atidžiu ir rÅ«pestingu elgesiu naudojantis savo teise.

41. Apibendrinant konstatuotina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ kreiptis į teismÄ dėl Privalomojo nurodymo ginčijimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å iuo atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo baigtį, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovė bei tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

43. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (21,42 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), todėl valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 21,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo uždarajai akcinei bendrovei „Antira“ panaikinimo.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antira“ (j. a. k. 110512562) 21,42 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 42 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Latvelė