2020-05-13 Nr. AB-9760-3-61-3-03882-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1999-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03882-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. V4-287 „Dėl bankroto administratorės S. G. visapusiško planinio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymas neteisėtas, nes jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą visų asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus. Nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 117 straipsnio 1 dalies 1 punkt, kuris yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams, t. y. vadovui ir įgaliotam asmeniui, kuriam yra pavesta administruoti bankroto procesą. Pagal įstatymą administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti tik pakaltinami fiziniai asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ar užsieniečiai, pareigūnai – kuriems iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti.

3. Pareiškėja pažymėjo, jog Tarnybos 2016 ir 2017 metų administratorių veiklos priežiūros ataskaitose pažymima, jog dėl esamo teisinio reguliavimo juridinių nemokumo administratorių atsakomybė yra nepakankama: už nekokybišką darbą nėra galimybės juridinio asmens išbraukti iš atitinkamų sąrašų ir šiuo klausimu būtini teisinio reguliavimo pakeitimai. Pareiškėja kreipėsi į įstatymo rengėją – Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, įstatymo leidėją – Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentę, o 2018 m. rugsėjo 14 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komiteto raštą, kuriuo ją informavo, jog komitetas kaip tik svarsto Įmonių bankroto įstatymo pakeitimus. Pareiškėjos teigimu, Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina fiziniams bankroto administratoriams, įsidarbinus į bankroto administratorių juridinį asmenį, išvengti atsakomybės, kaip aiškina ir Tarnyba, o tai – akivaizdus konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimas.

4. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad nuobauda neteisėtai paskirta vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams ir yra antikonstitucinis, pažeidžiantis visų asmenų lygybės principą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (šiuo atveju – Tarnybos) bankroto administratoriui gali būti paskirta viena iš nuobaudų: įspėjimas ar viešas įspėjimas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras, valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs ĮBĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Pareiškėja į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-FA061) yra įrašyta nuo 2008 m. balandžio 28 d., kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 260c, ir šioje byloje nėra ginčo, kad 2016 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėja paskirta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Uždavinys“ bankroto administratore, taigi yra tinkamas ĮBĮ atsakomybės taikymo subjektas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Tarnyba, atlikusi planinį pareiškėjos patikrinimą, 2018 m. spalio 5 d. priėmė išvadą Nr. D4-1358, kurioje nustatė, kad pareiškėja į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-FA061) yra įrašyta nuo 2008 m. balandžio 28 d., kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 260c; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėja paskirta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore; patikrinimo metu tikrintas bankroto administratorės S. G. pareigų administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso vykdymas; išvados rezoliucinėje dalyje Tarnyba nurodė, kad už patikrinimo metu nustatytus ĮBĮ pažeidimus pareiškėjai skirtina ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nuobauda – įspėjimas; Tarnybos direktorius skundžiamu Įsakymu skyrė pareiškėjai nuobaudą – įspėjimą; nuobauda paskirta vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu už tai, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 10 straipsnio 7 dalies 9 punktą, 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą, 19 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 3.4.1 punktą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.4 punktą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo planinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir Tarnybos konstatuotų bankroto administratorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad nuobauda jai nepagrįstai paskirta vadovaujantis visų asmenų lygybės principą pažeidžiančiu ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams. Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras fizinis arba juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo procedūras šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja įtraukta į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą, teismas darė išvadą, jog pareiškėja pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra bankroto administratorius, todėl, vadovaudamasi ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis, Tarnyba pagrįstai atliko planinį jos veiklos patikrinimą administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustačiusi įmonės bankroto proceso vykdymo metu pažeidimus (kurių pareiškėja neginčijo) jai skyrė ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą.

11. Teismo vertinimu, nuobaudų skyrimas (neskyrimas) kitiems juridiniams asmenims, teikiantiems administravimo paslaugas (taip pat ir juose dirbantiems bankroto administratoriams), niekaip nebuvo susijęs su pareiškėjai ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda. Pažymėdamas, jog nuobaudos skyrimo metu ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui, t. y. ir juo esančiam fiziniam asmeniui, ir juridiniam asmeniui bei jame dirbantiems bankroto administratoriams, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį jai skirta nuobauda, pažeidžia visų asmenų lygybės principą.

12. Teismas netenkino teismo posėdyje reikšto pareiškėjos prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalį, teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui, o proceso dalyvių prašymai šios diskrecijos nevaržo. Teismas pakartojo, jog nuobaudų skyrimas (neskyrimas) juridiniams asmenims, teikiantiems administravimo paslaugas (taip pat ir juose dirbantiems bankroto administratoriams,) niekaip nėra susijęs su pareiškėjai ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda, todėl pareiškėjos nurodomu aspektu ši teisės akto norma (ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis) nagrinėjamoje byloje nebuvo taikoma. Teismas nenustatė pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, taikomas šioje byloje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nekėlė ginčo dėl planinio patikrinimo metu nustatytų ĮBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir šio patikrinimo atlikimo procedūrų, o pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nustatyta nebuvo, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir jį atmetė, taip pat, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1dalimi, netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 14. Pareiškėja S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėl skundžiamo Įsakymo neteisėtumo pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui ir akcentuoja, kad nuobauda jai skirta pažeidžiant lygiateisiškumo principą.

16. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuobaudų skyrimas (neskyrimas) kitiems juridiniams asmenims, teikiantiems administravimo paslaugas (taip pat ir juose dirbantiems bankroto administratoriams), niekaip nėra susijęs su pareiškėjai ginčijamu Įsakymu paskirta nuobauda. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendime Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1593 priimtas tik 2018 m. spalio 25 d. ir nuobaudos skyrimo Pareiškėjai metu negaliojo, įsigaliojo tik nuo 2018 m. gruodžio 1 d.

17. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar nėra pažeistas lygiateisiškumo principas, kuomet teisę visa apimtimi administruoti bankrutuojančią įmonę yra suteikiama juridinio bankroto administratoriaus vadovo įgaliotam asmeniui: jis teises įgyja visa apimtimi, o už netinkamai atliktą darbą ir pareigas, kaip aiškina atsakovas, jo negalima patraukti atsakomybėn. Todėl pareiškėja laikosi pozicijos, kad Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sudaro sąlygas fiziniams bankroto administratoriams įsidarbinus į bankroto administratorių juridinį asmenį išvengti atsakomybės, o tai – akivaizdus konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimas (Konstitucijos 29 str.).

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime ir akcentuoja, jog pareiškėjos argumentai dėl Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui yra nesusiję su skundžiamu Įsakymu ir juo paskirta nuobauda. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, todėl Įsakymo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V4-287, kuriuo pareiškėjai kaip bankroto administratorei paskirta nuobauda (įspėjimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nenustatytas, taip pat netenkintinas pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kadangi nekyla abejonių, jog įstatymas ar kitas teisės aktas taikomas šioje byloje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

22. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti anksčiau minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir atsakovo įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog nesutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatos.

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas, atsižvelgęs į Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V4-265 patvirtintą 2018 m. planuojamų tikrinti bankroto administratorių sąrašą, atliko pareiškėjos veiklos patikrinimą pagal jam priskirtą kompetenciją ir ginčijamą įsakymą priėmė remdamasis jos patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Ginčo dėl atsakovo patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių (pažeidimų) ir jų vertinimo byloje nėra.

26. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde S. G. nurodo, kad nuobauda jai nepagrįstai paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris, pareiškėjos manymu, yra taikomas tik fiziniams bankroto administratoriams ir netaikomas juridiniame bankroto administratoriuje dirbantiems bankroto administratoriams, be to, yra antikonstitucinis, pažeidžiantis visų asmenų lygybės principą.

27. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

28. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėja buvo paskirta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore. S. G. į asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-FA061) yra įrašyta nuo 2008 m. balandžio 28 d., kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 260c. Taigi pareiškėja, būdama BUAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto administratore, yra tinkamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės taikymo subjektas. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingas išvadas, kad pareiškėja pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra bankroto administratorius, todėl vadovaudamasi ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis, Tarnyba pagrįstai atliko planinį jos veiklos patikrinimą administruojant BUAB „Uždavinys“ ir nustačiusi įmonės bankroto proceso vykdymo metu pažeidimus (kurių pareiškėja neginčija) jai skyrė ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą ir, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui, t. y. tiek ir juo esančiam fiziniam asmeniui, tiek ir juridiniam asmeniui bei jame dirbantiems bankroto administratoriams.

29. Panaši pozicija aiškinant anksčiau minėto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalį formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis (toliau – fizinis asmuo), ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – juridinis asmuo) (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.). Ši įstatymo nuostata patvirtina, kad įmonės administratoriumi gali būti fizinis ir juridinis asmuo. Paskirtas bankroto administratoriumi juridinis asmuo veikia per savo įgaliotą asmenį, atitinkantį bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) nustatė, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui. Todėl, remiantis šiomis nuostatomis, daroma išvada, kad įstatymu atsakomybė yra nustatyta įmonės administratoriui fiziniam asmeniui ir juridiniam asmeniui. Juridiniams asmenims atsakomybė gali būti taikoma tada, kai teisės pažeidimą padaro juridinio asmens atstovai arba valdymo organai, veikdami juridinio asmens vardu ir jo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-736-261/2016).

30. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, todėl nėra jokio pagrindo vertinti principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) kontekste.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Milda Vainienė