2016-11-09 Nr. AB-21480-3-61-3-03305-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-880-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03305-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui 2016 m. rugpjūčio 15 d. skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-2063-11 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš Lietuvos valstybės ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų reikalavimų, todėl teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą Sprendimo apskundimo terminą, nurodant tikslią sprendimo gavimo datą ir tai patvirtinančius įrodymus; pateikti teismui mokėjimo dokumentą, patvirtinantį trūkstamos žyminio mokesčio dalies (vieno euro) sumokėjimą; nurodyti pageidavimą, dėl bylos nagrinėjamo rašytinio proceso tvarka; nurodyti tinkamus atsakovus, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir Lietuvos valstybę, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Pareiškėjas vykdydamas teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį pateikė teismui 2016 m. rugpjūčio 29 d. patikslintą skundą, kuriame papildomai nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir atsakove nurodė Lietuvos valstybę. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinantį įmokos mokėjimo kvitą bei 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad apie skundžiamą Sprendimą sužinojo 2015 m. lapkričio 16 d. susipažindamas su civilinės bylos medžiaga. Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti terminą pateikė teismui 2015 m. lapkričio 16 d. prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismui, dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir kopijų išdavimo, kopiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas parengtas 2016 m. rugpjūčio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo pareiškėjo nurodytos susipažinimo su skundžiamu sprendimu dienos, nors Sprendime bei įstatyme numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kreiptis į teismą sužinojus apie Sprendimą ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių daugiau nei aštuonių mėnesių delsimą kreiptis į teismą, padarė išvadą, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, taigi teismas nenustatė jokio pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip reikalavimus kylančius iš reikalaujamo panaikinti Sprendimo.

III. Pareiškėjas padavė 2016 m. rugsėjo 4 d. atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį bei įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti skundą, jį išnagrinėti iš esmės.

S. G. nurodo, kad Tarnyba privalėjo atsiųsti pareiškėjui Sprendimą, tam, kad įstatymo nustatytų laiku galėtų jį apskųsti. Nurodo, kad kai sužinojo apie Sprendimą, jį skundė tiek Tarnybai, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tačiau tinkamo atsakymo negavo. Tvirtina, kad teisės aktai pareiškėjui nenumato pareigos vos tik sužinojus apie Sprendimą, skųsti jį teismui. Taip pat atskirajame skunde nurodo, jog neturtinės žalos reikalavimas susijęs ne su Skundžiamu sprendimu, bet su neteisėtais Tarnybos veiksmais, kadangi pareiškėjui nesuteikė tinkamos teisinės gynybos, nepateikė tinkamo atsakymo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, ir jo neatnaujinęs, atsisakė priimti pareiškėjo S. G. patikslintą skundą.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai nustatė, jog skundo padavimo terminas yra praleistas.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Pagal ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, terminas paduoti skundą gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2011 m. birželio 30 d. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie nurodytu, kada skundžiamas Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui. Pažymėtina, kad skundas teismui parengtas 2016 m. rugpjūčio 15 d. t. y. akivaizdžiai praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta 1 mėnesio apskundimo terminą. Net ir tuo atveju, jei apskundimo termino pradžia būtų skaičiuojama nuo 2015 m. lapkričio 16 d. t. y. datos, nuo kurios, kaip teigia pats pareiškėjas, S. G. susipažino su skundžiamu Sprendimu, apskundimo terminas būtų praleistas daugiau nei 8 mėnesius.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog jis teikė skundus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei minėtai Tarnybai dėl apskundimo tvarkos nurodymo, nėra laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame Sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėju buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtiną apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, tačiau konstatuotina, jog jis nebuvo pakankamai rūpestingas, neveikė operatyviai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių sutrukdžiusių kreiptis į teismą sužinojus apie Sprendimą.

Pabrėžtina, kad atskirajame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kitaip, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildinamas iš atsakovės veiksmų, taigi šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetęs prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, atsisakė priimti ir prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė