Legislator Case Law & Legislation
1213d9d7-ff13-4c4f-8cef-9ee76599dc65 AI generated

1213d9d7-ff13-4c4f-8cef-9ee76599dc65 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 1213d9d7-ff13-4c4f-8cef-9ee76599dc65
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

1213d9d7-ff13-4c4f-8cef-9ee76599dc65 · Klaipėdos apygardos teismas: Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėja Zita Romanovaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-417/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54324-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.19.3.2.1.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo MaÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus PreikÅ¡aičio, sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Å iurnai,nuteistajai S. U., jos gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios S. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija nustatė: S. U. nuteista už tai, kad netiesiogiai pasiÅ«lė ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdama paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojimus: ji 2016 m. lapkričio 20 d., apie 4.24 val., Klaipėdos m., ties (duomenys neskelbtini) namu, dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų ir siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už greičio virÅ¡ijimÄ , praÅ¡ydama susitarti ir nefiksuoti padaryto pažeidimo, netiesiogiai pasiÅ«lė kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui E. R., toliau, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , ir (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui E. R.

įspėjus S. U. dėl kyÅ¡io davimo bei gresiančios baudžiamosios atsakomybės, pastaroji sėdėdama savo automobilyje pastarajam padavė automobilio dokumentus su vairuotojo pažymėjimu, tarp kurių įdėjo vienÄ 50 Eur nominalo kupiÅ«rÄ ir tokiu bÅ«du davė 50 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui E. R. siekdama neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigÅ«nas nesuraÅ¡ytų jai administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimÄ , toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ir prie automobilio priėjus (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vadui K.

V. ir įspėjus S. U. dėl kyÅ¡io davimo bei gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ji, praÅ¡ydama susitarti ir nefiksuoti padaryto pažeidimo, netiesiogiai pasiÅ«lė kyšį valstybės tarnautojui siekdama neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigÅ«nas nesuraÅ¡ytų jai administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji S. U. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jÄ laiduotojai D.

P..Apeliantė nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su teismo nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad yra sÄ lygos jai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teigia, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau nėra teista, administracine tvarka bausta tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padaryta nusikalstama veika nebuvo iÅ¡ anksto suplanuota, prieÅ¡ingai, ji padaryta spontaniÅ¡kai susiklosčius minėtoms aplinkybėms.

Be to, žala dėl jos nusikalstamų veikų padaryta nebuvo, jos padarymo metu ir Å¡iuo metu dirba, turi Å¡eimÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , glaudžius socialinius ryÅ¡ius su jÄ supančia teigiama socialine aplinka. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad S. U. neigiamai apibÅ«dinančios medžiagos nepateikta, tačiau tokios medžiagos nėra ir negali bÅ«ti, nes nuteistoji yra baigusi aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , dirba vadovaujamÄ darbÄ , yra gerbiama ir vertinama kolegų ir verslo partnerių, todėl mano, kad yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.S. U. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaip nurodyta nuosprendyje, tačiau ji nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Remdamasi teismų praktika S. U. teigia, kad nuo pirmosios apklausos momento pripažino, kad netyčia padavė pinigus policijos pareigÅ«nui, ji labai gailisi dėl įvykusio įvykio, tačiau tiesioginės tyčios ir papirkimo sÄ vokų, nebÅ«dama teisininke, ji nesuprato ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti, teigė, kad iÅ¡ anksto nesirengė nei pareigÅ«nui perduoti pinigų, nei juos papirkti. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su kvalifikuotu teisininku, paisė jo konsultacijų ir patarimų, tačiau advokato parinkta gynybos pozicija ir vidinis kaltinamosios padarytos veikos vertinimas nesutapo.

Teismas pripažino jÄ kalta ir nuteisė pinigine bauda, tačiau priimtas nuosprendis nuteistajai sukelia itin sunkias pasekmes ir atima galimybę jai užsiimti įprasta veikla, dirbti ir turėti pragyvenimo Å¡altinį. Å iuo metu apeliantė dirba direktore UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) teikia paslaugas, dėl kurių sudaro sutartis su vieÅ¡osiomis įstaigomis, laimėjusiomis viešųjų pirkimų konkursus. Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jos vadovaujamoms įmonėms yra užkertamas kelias dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Apeliantės teigimu, ji supranta ir pripažįsta, kad privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau teisinės pasekmės jai bÅ«tų nepagrįstai didelės, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis sukeltų ypač neigiamas pasekmes ne tik jai, jos Å¡eimai, bet ir jos vadovaujamų įmonių darbuotojams.Asmuo, pateikęs praÅ¡ymÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra apeliantės motina. Ji anksčiau nėra teista, dirba, charakterizuojama teigiamai, apeliantė ir laiduotoja palaiko Å¡iltus santykius, praleidžia kartu daug laiko.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad laiduotojos asmeninės savybės, gyvenimo bÅ«das, veiklos pobÅ«dis bei tarpusavio santykiai su apeliante (dukra) leis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. U.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei atsižvelgus į nuteistosios asmenybę (dirba, augina du mažamečius vaikus) yra pagrindas atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos atsakomybei. Taip bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir įgyvendinta BPK 1 straipsnyje numatyta baudžiamojo proceso paskirtis – iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Remdamasi teismų praktika apeliantė taip pat pažymi, kad Å¡iuo atveju teismas turėjo įvertinti tai, kad nuteistoji, nustačius administracinio teisės pažeidimo faktÄ , neketino ir neturėjo tikslo papirkti policijos pareigÅ«nų.

Tuo labiau, kad administracinė nuobauda už padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ nebuvo didelė, pinigai- 50 eurų kupiÅ«ra – netyčia kartu su dokumentais buvo perduoti policijos pareigÅ«nui. Å iuo atveju nuteistoji supranta, kad tuo metu, kai buvo pastebėta, kad kartu su dokumentais buvo perduoti ir pinigai, ji turėjo pinigus pasiimti, tačiau atsidÅ«rusi tokioje nekasdieninėje situacijoje pasimetė, nežinojo, kaip pasielgti, ir nepaprašė policijos pareigÅ«nų pinigų grÄ Å¾inti bei jų nepasiėmė.

Ji tuo metu neįvertino ir nesuprato, kad tokie veiksmai, kurie vėliau buvo įvertinti kaip kyÅ¡io davimas, yra nusikalstami.Atsiliepimų į nuteistosios apeliacinį skundÄ negauta.Teismo posėdyje nuteistoji S. U. ir jos gynėjas advokatas E. Karbauskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl S. U. kaltės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija.

S. U. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistoji neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pateiktame skunde apeliantė visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusikalstamos veikos neginčija. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistoji praÅ¡o jai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bÅ«tent dėl Å¡io klausimo ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).Teisės požiÅ«riu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad Å¡is teismas net nesvarstė BK 40 straipsnio taikymo galimybės, kadangi S. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl kyÅ¡io davimo nepripažino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikÄ visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt.

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ . Visų pirma pažymėtina tai, kad nors kaltinamoji viso proceso metu neneigė, kad perdavė pinigus policijos pareigÅ«nui, tačiau teigė, kad pinigai tarp perduodamų dokumentų pakliuvo atsitiktinai, nesutiko su tuo, kad pinigai buvo perduoti kaip kyÅ¡is. Tokios pozicijos S. U. laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde S. U. teigia, kad visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytoms aplinkybėmis, tačiau vis tiek nurodo, kad ji neturėjo jokio tikslo papirkti policijos pareigÅ«nus ir neketino duoti kyÅ¡io, pinigus policijos pareigÅ«nui davė netyčia, todėl tokie jos teiginiai, kolegijos vertinimu, paneigia jos deklaruojamÄ visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si padarius nusikalstamÄ veikÄ . Galima preziumuoti, jog siekį duoti kyšį ir papirkti policijos pareigÅ«nus savo veiksmuose S. U. pripažino tik norėdama, kad bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

Matyti, kad anksčiau S. U. itin akcentavo, kad pinigus padavė netyčia, nepastebėjo, kaip pinigai įsimaišė tarp policijos pareigÅ«nui paduodamų dokumentų, neketino papirkti policijos pareigÅ«nų (t. 1, b. l. 85–86, 159–160). Apeliantė tik apeliaciniame skunde pripažindama kaltę ir iÅ¡reikÅ¡dama gailėjimÄ si, nėra nuoÅ¡irdi ir iÅ¡ esmės jokių parodymų apie jai inkriminuotÄ veikÄ nedavė ir nieko apie esmines veikos padarymo aplinkybes nepaaiÅ¡kino, o apeliacinės instancijos teisme toliau dėstė savo pozicijÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarė netyčia, nenorėjo papirkti policijos pareigÅ«nų.

SkundÄ nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje S. U. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygų. Teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taip pat turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

S. U. yra neteista (t. 1, b. l. 73), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 60–72), yra net 20 kartų bausta už administracinių pažeidimų padarymÄ (iÅ¡ jų net 10 kartų bausta už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ ). Å ie duomenys rodo, kad ji nesistengia laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų. Nors S. U. pirmÄ kartÄ padarė apysunkį nusikaltimÄ , dirba, teigiamai charakterizuojama, tačiau, kita vertus, duomenys apie jos padarytus administracinius pažeidimus bei apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu ji turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , leidžia teigti, kad ji yra linkusi nepaklusti visuomenėje priimtoms teisės normoms.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis galima teigti, kad jos padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis ir kad sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas privedė iki kyÅ¡io davimo už tai, kad jai nebÅ«tų suraÅ¡ytas protokolas už greičio virÅ¡ijimÄ . Todėl bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingÄ tolesnio elgesio korekcijÄ bÅ«tent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiÅ¡ka, brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę.

Nes bÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. U. turi Å¡eimÄ , augina dvi mažametes dukras, yra dviejų įmonių vadovė, gerbiama ir vertinama kolegų ir verslo partnerių. Tai leidžia teigti, kad S. U. yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡ka patirtis, turimas iÅ¡silavinimas (aukÅ¡tasis) leido aiÅ¡kiai suvokti savo veiksmų neteisėtÄ ir nusikalstamÄ pobÅ«dį.

Taigi, net jeigu byloje ir bÅ«tų formaliai nustatytos visos bÅ«tinos BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygos, galimybė atleisti nuteistÄ jÄ S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bÅ«tų labai abejotina.BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. Å i sÄ lyga turi savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, todėl konstatuojant jÄ bÅ«tinas iÅ¡samus Å¡ios sÄ lygos motyvavimas.

Taigi laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Å iuo atveju net jei bÅ«tų nustatyti visi bÅ«tini pagrindai BK 40 straipsnio taikymui, nuteistosios S. U. motina negali bÅ«ti laikoma tinkama laiduotoja. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ , nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nuteistoji pateikė teismui savo mamos D. P. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (t. 2, b. l. 59–63), jame teiginys, kad D.

P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. U., grindžiamas tik tuo, kad ji yra neteista, yra pareiginga, iÅ¡silavinusi, turi darbÄ . Tačiau Å¡ių duomenų nepakanka iÅ¡vadai apie tai, kad D. P. verta teismo pasitikėjimo. D. P. penkis kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų keturis kartus už greičio virÅ¡ijimÄ . Nors D. P. už greičio virÅ¡ijimÄ skirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, tačiau ji turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ .

Å ios aplinkybės rodo, kad ji negali bÅ«ti pavyzdžiu nuteistajai ir nesugebės daryti teigiamos įtakos S. U.. Pažymėtina, kad S. U. elgesys nuolat pažeidinėjant Kelių eismo taisykles tęsiasi jau ilgÄ laiko tarpÄ ir nekinta. Nors D. P. praÅ¡yme dėl laidavimo bei teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė apie glaudų bendravimÄ su dukra ir jos teigiamÄ Ä¯takÄ jai, tačiau nekintantis S. U. elgesys kelyje leidžia manyti apie mamos nežinojimÄ apie tokį S. U. elgesį, kas paneigtų glaudų jų ryšį, o jai žinant – rodo jos negalėjimÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. U. elgesiui.

Be to, pačios laiduotojos atsainus požiÅ«ris į taisyklių laikymÄ si kelia abejones dėl jos galimybių daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajai ar pabandyti užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad nenustatytos visos bÅ«tinosios S. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, todėl konstatuoja, kad nėra galimybės jai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Nuteistosios S. U. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:nuteistosios S. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  Arvydas Daugėla                                                                  Eduardas MaÅ¡kevičius Remigijus PreikÅ¡aitis