120ed59e-e268-43e8-9ad0-3f1dcfeae484 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1358-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09049-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.; 3.4.4.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal skolininkės D. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas antstolio D.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkei D. G.. Teismas   n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Antstolis D. B. 2016 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas skolininkei D. G. skirti baudÄ už antstolio reikalavimo nevykdymÄ , nevykdymo terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 15 d. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-179-39/2006 dėl 5 908,25 Eur (20 400 Lt) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės D.

G. iÅ¡ieÅ¡kotojos V. B. naudai. Antstolis vykdymo proceso metu areÅ¡tavo žemės sklypÄ bei ant jo stovintį neįregistruotÄ dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinį namÄ , nuosavybės teise priklausančius skolininkei. Minėtas turtas įkeistas hipoteka, tačiau teismas leido antstoliui vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jo. Antstolis 2015 m. birželio 4 d. priėmė patvarkymÄ dėl turto ekspertizės paskyrimo ir jÄ atlikti pavedė MB „Kilna“. Kadangi turto vertintojas, kuriam antstolio patvarkymu pavesta atlikti skolininkei priklausančio namo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, negali atlikti Å¡ios ekspertizės neapžiÅ«rėjęs namo iÅ¡ vidaus, o skolininkė nesudaro galimybės antstoliui ir ekspertui patekti į namÄ , yra vilkinami vykdymo veiksmai, taip pažeidžiant prioritetinę iÅ¡ieÅ¡kotojų teisę į greitÄ ir sklandų priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Skolininkė D. G. 2016 m. vasario 15 d. 19 val. turėjo sudaryti galimybę MB „Kilna“ ekspertui ir antstoliui patekti į dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinį namÄ , tačiau to nepadarė, t. y. antstolio reikalavimo neįvykdė. Dėl to antstolis praÅ¡o teismo skolininkei D. G. skirti baudÄ už antstolio reikalavimo nevykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies ir paskyrė skolininkei D. G. 300 Eur vienkartinę baudÄ už antstolio reikalavimų nevykdymÄ .

Teismas nustatė, kad apie antstolio reikalavimus skolininkė D. G. buvo informuota tinkamai, tačiau antstolio nustatytų reikalavimų nevykdė, nes nesudarė galimybės antstoliui ir turto vertintojui patekti į skolininkei priklausantį turtÄ tam, kad turto vertintojas, kuriam pavesta atlikti skolininkei priklausančio namo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, galėtų šį namÄ apžiÅ«rėti iÅ¡ vidaus. Teismas nurodė, jog skolininkė, nevykdydama antstolio reikalavimų, sutrukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , pažeidė iÅ¡ieÅ¡kotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus, todėl jai skyrė baudÄ , kurios dydį nustatė, prioritetiniu kriterijumi laikydamas sudrausminantį baudos poveikį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu skolininkė D. G. praÅ¡o nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad nutartis turi bÅ«ti naikinama, nes priimta, pažeidžiant teismingumo taisykles – nutartį priėmusiai teismo pirmininkei buvo žinoma, kad apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore dirba skolininkės sesuo ir tai yra ne tik įstatyminis (CPK 34 str. 3 d.), bet ir precedentinis (civilinės bylos Nr.2-19513-608/2014, 2-2168-855/2014, 2-1482-631/2014) pagrindas bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui.

Tačiau Å¡ioje byloje nutartį priėmusi teisėja (teismo pirmininkė), net ir žinodama tokius precedentinius atvejus, vis tiek nesiėmė priemonių bylos teismingumo klausimui iÅ¡spręsti, o nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Be to, kad 2016 m. vasario 15 d. turtas nebuvo apžiÅ«rėtas ne dėl to, kad skolininkė neturėjo raktų, kaip neteisingai teismui nurodė antstolis pareiÅ¡kime dėl baudos skyrimo, o dėl to, kad name nebuvo įjungtas elektros tiekimas, o turto vertintojas atsisakė fiksuoti namo visau įrengimÄ , nes buvo tamsu ( apžiÅ«ra vyko jau sutemus apie 19 val.). 2016 m. vasario 19 d. su turto vertintoju buvo sutarta, kad turto apžiÅ«ra vyks 2016 m. vasario 26 d., tačiau sutartu laiku niekas prie pastato neatvyko, kÄ gali patvirtinti liudininkai.

 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė, pažeidęs teismingumo principus, nes byla turėjo bÅ«ti perduota nagrinėti kitam teismui, kadangi skolininkės sesuo dirba teismo posėdžių sekretore Vilniaus miesto apylinkės teisme. CPK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (iÅ¡skyrus Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , Lietuvos apeliacinį teismÄ ), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieÅ¡ paskiriant teisėjui nagrinėti bylÄ paaiÅ¡kėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę jÄ nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.Skolininkės sesuo dirba Vilniaus apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore ir Å¡iuo pagrindu buvo sprendžiamas teismingumo klausimas kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo skolininkė D.

G.. Atsakovo nurodytose civilinėse bylose (Nr. 2-19513-608/2014, Nr. 2-2168-855/2014 ir Nr. 2-1482-631/2014) nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbanti R. Z. yra skolininkės D. G. sesuo ir Å¡iuo pagrindu Vilniaus apygardos teismas perdavė bylų nagrinėjimÄ kitiems teismams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad skundžiama nutartis priimta teisme, kuriame dirba skolininkės sesuo, sprendžia, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra absoliutus teismo sprendimo – Å¡iuo atveju nutarties (CPK 338 str.) - negaliojimo pagrindas.

Konstatavus absoliutų nutarties negaliojimÄ pagrindÄ , skundžiama nutartis naikinama. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui iÅ¡sprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Å¡ie apylinkės teismai, pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , apeliacinės instancijos teismas ne grÄ Å¾ina bylÄ pirmosios instancijos teismui, o perduoti spręsti jos teismingumo klausimÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teismas             nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus pirmininkui spręsti klausimui dėl bylos teismingumo.  Teisėja                                                                                                               Danutė KutrienėÂ