2013-04-18 Nr. AB-1249-3-61-3-01121-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-564/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-01121-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovams Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. J. K., dėl protokolo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2012 m. kovo 19 d. Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) vykusio konkurso į valstybės tarnybą egzamino protokolą ir rezultatus; 2) iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos jo naudai priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos, taip pat turtinę žalą, susidariusią iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Paaiškino, kad 2012 m. kovo 19 d. Vadovybės apsaugos departamente įvyko konkursas Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms užimti. Pareiškėjo testas įvertintas 9, o pokalbis – 1 balu, iš viso jis gavo 10 balų ir liko trečioje vietoje. Su konkurso rezultatais nesutinka.

Taip pat paaiškino, kad registruotu laišku siuntė notaro nepatvirtintas dokumentų kopijas, todėl konkursą organizuojanti įstaiga turėjo nustatyti laiką konkurso dieną dokumentų kopijoms su originalais sutikrinti ir apie nustatytą laiką pranešti pretendentui, tačiau pareiškėjas pranešimo apie nustatytą laiką dokumentams sutikrinti negavo, dokumentų originalai taip pat nebuvo pareikalauti ir konkurso dieną nei iki konkurso pradžios, nei konkurso metu, nei jam pasibaigus. Į Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisiją (toliau – ir Komisija) narių sąrašą galėjo būti neįtrauktas konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas.

Departamento interneto tinklalapyje struktūros skiltyje esančiame kontaktų sąraše nurodyta, jog Personalo poskyrio viršininko pareigas eina V. K., tačiau per egzaminą žodžiu (pokalbį) Komisijoje buvo vien tik vyriškosios lyties asmenys. Pareiškėjui kilo abejonių, ar Komisija su pretendentų pateiktais dokumentais susipažino laiku, kadangi pastebėjo, kad vienas iš Komisijos narių skaito jo dokumentus, o vėliau paprašė papasakoti apie save. Taisant testus, dalyvavo tik 3 Komisijos nariai, iš kurių vienas pokalbyje nedalyvavo.

Pokalbyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, iš kurių du nedalyvavo taisant testus. Per pokalbį vienam pretendentui kalbant su Komisija, o kitiems laukiant savo eilės, pokalbyje nedalyvavęs Komisijos narys vaikščiojo iš vieno kabineto į kitą. Testus taisė ir Komisijos sekretorė. Pretendentų tik prieš egzaminą žodžiu buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuo testų parašymo iki jų ištaisymo ir po ištaisymo iki egzamino žodžiu praėjo pakankamai laiko ir taip buvo sudarytos sąlygos pretendentams nesąžiningai elgtis.

Prašymas pretendentams pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą dar iki testo pradžios galėjo turėti tam tikrų teisinių pasekmių, t. y. neturėjusiems ir nepateikusiems asmens tapatybės patvirtinančio dokumento galėjo būti neleista dalyvauti konkurse. Konkursą laimėjęs asmuo pateikė geltoną laminuotą kortelę, todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar tai buvo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Egzamino žodžiu metu klausimus pareiškėjui pateikė ne visi Komisijos nariai, o tik du iš jų. Vienas iš Komisijos narių egzamino žodžiu metu dirbo nešiojamuoju kompiuteriu.

V. K. narys uždavė kelis klausimus, kitas – tik vieną. Prašymas papasakoti apie save yra nesusijęs su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, specialiuosiuose reikalavimuose Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms nėra nustatytas reikalavimas gebėti bendrauti su interesantais, turėti bendravimo įgūdžių. Buvo prašoma išvardyti ginklų rūšis. Remdamasis teismų praktika, tvirtino, kad teisingas atsakymas gali būti įvertintas 10 balų, o neteisingas tokio pobūdžio atsakymas – tik 1 balu, todėl išnyksta objektyvi galimybė pretendento atsakymus įvertinti 2–9 balais.

Buvo užduotas kitas atsakymą patikslinantis klausimas – ar pareiškėjas moka uždėti antrankius. Atsakant į šį klausimą, išnyksta reali ir objektyvi galimybė atsakymą įvertinti nuo 1 iki 10 balų. Egzamino žodžiu metu, pareiškėjui neatsakius į užduotą klausimą ir po užduotų patikslinamųjų klausimų, Komisijos narys garsiai pareiškė, kad „rašo 0 balų“, vėliau pasitaisė ir pasakė, kad už į užduotą ir neatsakytą klausimą rašo 1 balą. Šis asmuo, tikriausiai Komisijos pirmininkas, pasibaigus konkursui paskelbė laimėtoją.

Garsiai pareikšdamas vertinimą, jis galėjo padaryti įtaką kitiems Komisijos nariams.

Manė, kad reikalavimu žinoti taktinės paramos organizavimo ir taktikos principus galimai pažeidžiama teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, nes šiuos principus gali žinoti tik vidaus reikalų sistemoje dirbę ar dirbantys asmenys ir taip diskriminuojami asmenys, nedirbę vidaus reikalų sistemoje ar statutinėje tarnyboje. Kitos institucijos, pavyzdžiui policija, norinčius dirbti tarnyboje ir atitinkančius reikalavimus, nežinančius taktinės paramos organizavimo ir taktikos principų, siunčia į apmokymus į mokymo įstaigas ir taip sudaro visas galimybes dirbti valstybės tarnyboje.

Per egzaminą žodžiu Komisijos nariai su pareiškėju elgėsi nekorektiškai, kalbėjo pakeltu tonu, laidė replikas ir tyčiojosi, kad K. Š. ne ten atėjo. Komisija buvo šališka ir neobjektyvi, nusistačiusi prieš pareiškėją, teigė, jog nemato prasmės kalbėti su juo, išvarė iš pokalbio uždavę tik 1 klausimą ir kelis tikslinamuosius klausimus. Nepasibaigus konkursui, buvo akivaizdžiai matomas nugalėtojas. Komisija visų pretendentų klausinėjo tik apie taktinės paramos organizavimo ir taktikos principą, nors pareigybės aprašyme buvo ir kitų reikalavimų. Manė, kad taip buvo siekiama eliminuoti kitus pretendentus iš konkurso. Konkursą laimėjusio asmens testas buvo įvertintas mažiau balų nei antros ir trečios vietos laimėtojų, o tai rodo, kad jis testui nesiruošė. Konkursą laimėjęs asmuo į konkursą atėjo iš tarnybinių patalpų, ant kaklo neturėjo pasikabinęs leidimo su užrašu „lankytojas“, laisvai vaikščiojo po įstaigos teritoriją. Visi kiti dalyvavę pretendentai tokius leidimus turėjo.

Pareiškėjas teigė, kad kruopščiai rengėsi konkursui kelias savaites, įdėjo daug darbo ir pastangų, tačiau nusivylė konkurso organizatoriais, konkurso metu buvo pažemintas, iš jo išsityčiota, patyrė stresą, ilgam laikui buvo sugadinta nuotaika, patyrė neigiamų emocijų, buvo sutrikdyta dvasinė pusiausvyra, pablogėjo reputacija. Pretendentų akyse buvo pažeminta valstybės tarnyba, sugadintas jos įvaizdis, pretendentai palikti pajuokai. Konkurso organizatoriai sudarė sąlygas pažeisti valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo principus, Komisijos nariai šiuos pažeidimus toleravo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų K. Š. patyrė turtinę ir 6 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad išlaikiusiais egzaminą pripažįstami pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Pareiškėjas buvo įvertintas 10 balų, todėl jis laikomas neišlaikiusiu egzamino. K. Š. neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų (Pareigybės aprašymo 6.3 p. – žinoti taktinės paramos organizavimo ir taktikos principus). Taktinės paramos sąvoka vartojama specialiosiose tarnybose. Tai veikla, susijusi su fizinės prievartos, šaunamųjų ginklų ir kitų specialiųjų veiksmų panaudojimu. Egzamino žodžiu metu paaiškėjo, kad pareiškėjas šių žinių ir gebėjimų neturi, o tikėjosi, kad bus ateityje parengtas ir apmokytas.

Nurodė, kad pareiškėjo nurodyti tariamai padaryti Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (toliau – ir Aprašas), pažeidimai neturėjo neigiamų pasekmių dėl jo dalyvavimo konkurse, nesukūrė nepagrįsto privalumo kitiems pretendentams ir neturėjo įtakos konkurso rezultatams. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Departamento direktoriaus pavaduotojas, kurio pagrindinė kuravimo sritis yra susijusi su personalo administravimu ir žmogiškųjų išteklių valdymu.

Dokumentai Komisijos nariams iki konkurso pradžios buvo pateikti susipažinti. Komisijos darbe dalyvavo būtinas narių skaičius – daugiau kaip pusė jos narių. Kiti nariai Komisijos darbe nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Apraše nėra nustatyta, kad testo negali tikrinti Komisijos sekretorius, testo tikrinimas yra techninis darbas. Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios nurodytų pažeidimus, turėjusius įtakos neteisingam testo įvertinimui ir konkurso raštu rezultatams. Visų pretendentų asmens tapatybės buvo nustatytos.

Tai buvo prieš pretendentams patenkant į Departamento patalpas. Komisijos nariams kilo abejonių dėl pretendento gebėjimų atlikti aprašyme nustatytas funkcijas, todėl buvo užduodami klausimai, kurie leido suprasti, kad pareiškėjas neatitinka specialiųjų reikalavimų 6.3 punkto. Papasakoti apie save buvo prašoma, siekiant įsitikinti, ar pretendentas nėra pamiršęs pateikti reikšmingų faktų savoje anketoje (tarnyba specialiajame padalinyje ir pan.). Pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta pareigybės paskirtis – taktinės paramos pareigūnų ruošimui, parengimo gerinimui ir tobulinimui.

Asmuo, pretenduojantis į minėtas pareigas ir neturintis šios srities žinių, buvo įvertintas žemiausiu balu. Nemanė, kad keliamas reikalavimas turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių pažeidžia teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą principą. Valstybės tarnyboje yra daug skirtingų pareigybių, kurioms keliami skirtingi reikalavimai. Pokalbis buvo baigtas, kai Komisijos nariai neturėjo klausimų. Konkursą laimėjęs asmuo yra dirbęs Departamente ir dalyvavo konkurse. A. J. K. vienintelis iš pretendentų atitiko 6.3 punktą.

Jis per egzaminą raštu surinko 10 balų. Konkursas buvo organizuojamas, siekiant priimti į darbą specialistą, kuris galėtų organizuoti ir vykdyti Taktinės paramos skyriaus pareigūnų specialiuosius (susijusius su gebėjimu naudoti prievartos priemones bei šaunamąjį ginklą) mokymus bei kvalifikacijos kėlimą. Pretenduoti į šią pareigybę gali ribotas kandidatų skaičius. Nesutiko su prašymu priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, nenurodė, kuo remdamasis prašo priteisti neturtinę žalą, nepaaiškino, iš ko ją kildina.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Vadovybės apsaugos departamentas paskelbė atranką į laisvą karjeros valstybės tarnautojo – Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę (b. l. 10–11). Vadovybės apsaugos departamento direktorius 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-100 sudarė 2012 m. kovo 21 d. vyksiančio konkurso į laisvą Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę komisiją (b. l. 36, 37). Dokumentus dalyvauti atrankoje padavė 6 asmenys, vienas jų į atranką neatvyko, J. Č. atsisakė dalyvauti konkurse po egzamino raštu. Pretendentai K. Š. ir P. V. per egzaminą žodžiu gavo mažiau nei 12 balų ir pripažinti neišlaikiusiais egzamino. Atranką laimėjo A. J. K., kuris surinko 15,25 balo (b. l. 27–30).

Nustatė, kad atsakovas neneigė aplinkybės, jog dokumentai nebuvo sutikrinti su originalais. Iki konkurso pradžios nesutikrinus pareiškėjo raštu pateiktų notaro nepatvirtintų kopijų, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Toks pažeidimas gali būti laikomas esminiu, sudarančiu pagrindą naikinti konkurso rezultatus tik tada, kai nustatoma, jog pateiktos dokumentų kopijos skiriasi nuo originalų. Kadangi tokie faktai byloje nenustatyti, pareiškėjas nenurodė, kad jo pateiktų dokumentų kopijos skyrėsi nuo originalių dokumentų, teismas manė, kad šis pažeidimas neturėjo neigiamų pasekmių pareiškėjui ir neturėjo įtakos konkurso rezultatams.

Nustatė, kad Komisiją sudarė šeši asmenys: komisijos pirmininkas – V. S. (direktoriaus pavaduotojas), nariai – V. B. (Teisės poskyrio viršininkas), G. D. (Profesinio parengimo skyriaus viršininkas), S. M. (Profesinio parengimo skyriaus viršininko pavaduotojas), P. N. (l. e. Operatyvinio skyriaus viršininko pareigas), E. R. (Taktinės paramos skyriaus viršininkas). Komisijos posėdyje dalyvavo keturi asmenys: – V. S., G. D., P. N. ir E. R., todėl, remdamasis Aprašo 27 punktu, teismas sprendė, kad Komisija turėjo teisę veikti. Taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju iš viešai Departamento interneto svetainėje skelbiamos institucijos struktūros matyti, kad V. S. yra VDA direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams. Atsakovas nurodė, kad V. S. pagrindinė sritis yra susijusi su personalo administravimu ir žmogiškųjų išteklių valdymu. G. D. yra Profesinio parengimo skyriaus viršininkas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Komisija buvo sudaryta nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio ir Aprašo 19, 20, 21, 24 punktų nuostatų. Teismas nustatė ir tai, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad tikrinant testus dalyvavo ne visi keturi Komisijos nariai. Pareiškėjas nenurodė, kuris Komisijos narys nedalyvavo tikrinant testus, ir nenurodė testų taisymo klaidų. Pareiškėjo argumentas, kad testus taisė ne tik Komisijos nariai, bet jos sekretorė, kuri nėra laikoma Komisijos nare, teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nors sekretorė nėra Komisijos narė, tačiau Apraše nėra įtvirtinta, kad testus taiso tik Komisijos nariai, o tuo labiau, kad juos draudžiama taisyti Komisijos sekretorei. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad testų taisymas yra techninis darbas, todėl negalėjo daryti išvados, kad tai, jog dalį testų taisė Komisijos sekretorė, galėjo turėti įtakos konkurso rezultatams.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog jam kilo abejonių, ar Komisija su pretendentų pateiktais dokumentais susipažino laiku, kadangi, įėjęs į patalpą, kurioje vyko pokalbis, pastebėjo, jog vienas Kolegijos narys skaito jo dokumentus, neįrodytas. Konkurse žodžiu dalyvavo tik trys kandidatai, iš viso tik penki asmenys buvo pateikę dokumentus, todėl dokumentų apimtis buvo nedidelė. Tai, kad Komisijos narys pareiškėjui įėjus į patalpą, kurioje vyko pokalbis, skaitė jo dokumentus, o vėliau paprašė papasakoti apie save, nes dokumentuose „nieko nėra“, nepagrindžia fakto, kad buvo pažeistas Aprašo 26 punktas, įpareigojantis Komisijos narius su pretendentų pateiktais dokumentais susipažinti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki konkurso. Aprašo 33 punkto nuostata, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, suponuoja išvadą, kad asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas dar iki konkurso pradžios, tačiau nors jei ir buvo padarytas šis pažeidimas, tai negalėjo daryti įtakos konkurso rezultatams. Paaiškėjus, kad asmuo neturi tapatybę patvirtinančio dokumento, jam nebūtų buvę leista toliau dalyvauti konkurse. Pareiškėjo abejonės, kad konkursą laimėjęs asmuo galimai pateikė ne asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kadangi pateikė geltoną laminuotą kortelę, taip pat nelaikytos pagrįstu įrodymu, jog konkursą laimėjusio asmens tapatybė nustatyta netinkamai. Teismas pažymėjo, kad lingvistiškai aiškinant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento sampratą, atsižvelgtina į tai, kokie požymiai leidžia manyti, kad asmens asmenybė nustatyta. Dokumentu galima nustatyti asmens tapatybę, jeigu jame yra nuo pašalinio poveikio apsaugota nuotrauka, asmens kodas, vardas pavardė, dokumento išdavimo data, jo galiojimo terminas ir nurodyta dokumentą išdavusi institucija. A. J. K. nurodė, kad asmens tapatybei nustatyti pateikė vidaus reikalų sistemos pensininko pažymėjimą. Toks dokumentas yra pakankamas tapatybei nustatyti ir teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo abejonėmis ir daryti išvadą, kad konkurso laimėtojo tapatybė buvo nustatyta netinkamai.

Teismas pažymėjo, kad visi pokalbio metu Komisijos narių užduodami klausimai pretendentams turi būti vertinamojo pobūdžio ir skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti (atlikti) pareigybės aprašyme nustatytas pareigybines funkcijas bei tam reikalingus įgūdžius. Sprendė, kad egzaminas žodžiu atitiko objektyvumo reikalavimus, taip pat pagrindinį konkurso valstybės tarnautojo pareigoms užimti keliamą tikslą – išrinkti tinkamiausią, didžiausią patirtį ir kvalifikaciją turintį kandidatą. Garso įrašas patvirtino, kad nagrinėjamu atveju pretendentai buvo egzaminuojami individualiai, tiek pareiškėjui, tiek kitiems konkurso dalyviams buvo pateiktas tas pats klausimas apie taktinės paramos organizavimo ir taktikos principus. Taip pat pareiškėjas ir J. Č. buvo prašomi išvardyti jiems žinomas ginklų rūšis. Pareiškėjas buvo prašomas atsakyti, ar moka uždėti antrankius. K. Š. nė į vieną klausimą neatsakė, t. y. nurodė, kad nežino, kas yra taktinė parama, ir neišvardijo nė vieno žinomo ginklo, nežinojo, kaip uždėti antrankius.

Išanalizavęs Komisijos protokolą, teismas negalėjo padaryti išvados, kad pareiškėjo pasakojimas apie save buvo vertintas tam tikru balu, taigi jis negalėjo daryti įtakos konkurso rezultatams. Teismas sutiko su pareiškėju, kad Aprašo 50 punktas buvo įgyvendintas netinkamai, kadangi ne visi Komisijos nariai pateikė klausimus, vietoje klausimų pradėta diskusija, papildomi paaiškinimai, patikslinimai. Tačiau šie Komisijos darbo trūkumai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo padėčiai konkurse, nes jis neatsakė į pateiktus klausimus ir neatitiko pareigybės aprašymo 6.3 punkto reikalavimo, nieko nežinojo apie taktinę paramą, neišvardijo žinomų ginklų. Vien nustatymas, kad asmuo neturi taktinės paramos žinių, reiškia, kad asmuo netinkamas pareigoms. Taigi teismas nepripažino Aprašo 50 punkto pažeidimų esminiais, galėjusiais turėti įtakos pareiškėjo įvertinimui konkurse. Atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, egzamino žodžiu metu užduotais klausimais buvo įmanoma patikrinti, kiek pretendentai atitinka pareigoms numatytas funkcijas.

Pareigybės aprašymo specialiųjų reikalavimų 6.3 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas, einantis Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turi žinoti taktinės paramos organizavimo ir taktikos principus. Pareiškėjo teiginys, kad tai pažeidžia teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą principą, vertintas kaip nepagrįstas. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė reikalinga Taktinės paramos skyriaus pareigūnų ruošimui, parengimo gerinimui ir tobulinimui. Vadinasi, reikalavimas žinoti taktinės paramos principus yra esminis pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms atlikti.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad konkursas buvo organizuojamas formaliai, iš anksto žinant nugalėtoją. Konkursas buvo organizuojamas, siekiant priimti į darbą specialistą, kuris galės organizuoti ir vykdyti Taktinės paramos skyriaus pareigūnų specialiuosius (susijusius su gebėjimu naudoti prievartos priemones bei šaunamąjį ginklą) mokymus bei kvalifikacijos kėlimą. A. J. K. vienintelis iš pretendentų atitiko 6.3 punktą, todėl jis pagrįstai paskirtas konkurso nugalėtoju. Pareiškėjo teiginys, kad Komisijos pirmininkas po atsakymo į klausimą iš karto įvertino jį vienetu ir garsiai tai paskelbė, ir tai galėjo paveikti kitų narių vertinimą, neturi reikšmės, kadangi nemokėdamas taktinės paramos veiklos principų pareiškėjas vis vien negalėjo būti įvertintas aukštesniu balu.

Pokalbio stenogramoje matyti, kad Komisijos nariai konkurso metu išreiškė pastabas, kad pareiškėjas netinkamas pareigybei. Teismas sutiko su pareiškėju, kad konkurso metu Komisija turi elgtis nešališkai ir nerodyti požiūrio į dalyvaujantį asmenį, tačiau pastebėjo, kad Komisijos narių elgesys negalėjo pakeisti konkurso rezultato, kadangi pareiškėjas neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje Departamentas, organizuodamas ir vykdydamas konkursą Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms eiti, iš esmės laikėsi galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į valstybės tarnybą, reikalavimų. Todėl, įvertinęs visus išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas K. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 86-89) nurodoma, kad:

1. Teismo posėdžio pradžioje atsakovai pateikė teismui dokumentus, kurie buvo prijungti prie bylos – klausimus bei atsakymus, jie turėjo būti užduoti konkurso į valstybės tarnybą egzamino žodžiu metu ir egzamino žodžiu pretendentų pokalbio stenogramas. Teismas vienašališkai nustatė 5 min. posėdžio pertrauką, kad pareiškėjas galėtų susipažinti su dokumentais, tačiau tokios trukmės pertrauka buvo per trumpa, pareiškėjas nespėjo įsigilinti ir išanalizuoti pateiktus duomenis, dėl ko negalėjo pasiruošti, kokius klausimus užduoti atvykusiems liudytojams – komisijai, iš pateiktų dokumentų. Visa tai apsunkino įrodinėjimo galimybes.

2. Teismas atsisakė iškviesti bylos pradžioje pareiškėjo nurodytus liudytojus – J. Č. ir P. V., kurie galėjo patvirtinti arba paneigti tam tikras skunde nurodytas aplinkybes, tad taip susiaurėjo pareiškėjo įrodinėjimo galimybės. Atsisakymą teismas motyvavo, kad „bylą paprastai siekiama išnagrinėti per pirmą posėdį“. Bylos nagrinėjimo metu vėliau pareiškėjas dar kelis kartus akcentavo, kad buvo atsisakyta iškviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus, teismas replikavo, kad tais pačiais motyvais grįsti prašymą iškviesti liudytojus negalima. Prieš teismo posėdį teismo kolegijos pirmininkė priėmė nutartį savo iniciatyva iškviesti liudytojais konkurso į valstybės tarnybą egzamino komisiją, kuri padarytų pažeidimų nepripažino ir liudijo pareiškėjo nenaudai, o kitų liudytojų – konkurse dalyvavusių pretendentų, liudytojais nutarė nekviesti. Tai rodo teismo šališkumą.

3. Liudytojų apklausos metu pareiškėjui bandant užduoti klausimą V. S. dėl apmokymų ir sertifikatų, kolegijos pirmininkė pertraukė pareiškėją ir sureplikavo, jog „tai galit paminėti baigiamojoje kalboje“. Dėl to buvo sutrikdyta liudytojo apklausa bei pareiškėjo teisė užduoti liudytojui klausimus.

4. Pareiškėjas baigiamojoje kalboje paminėjo naujas bylos aplinkybes, kurios nebuvo minėtos skunde, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, jos taip pat nėra minimos ir teismo sprendime, nors kolegijos pirmininkė pareiškėjo naujas minėtas bylos aplinkybes užsirašė. Tai galėjo nulemti kitokią bylos baigtį, kadangi pareiškėjo minėtos naujos aplinkybės baigiamojoje kalboje buvo pakankamai reikšmingos.

5. Atsakovas nepateikė teismo pavedimu visų prašytų įrodymų bei medžiagos (nepateikti egzamino raštu testai, egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės, visų pretendentų egzamino žodžiu garso įrašas, pretendentų diplomų kopijos ir kt.). Atsakovas pateikė tik tuos įrodymus, kurie naudingi jam, o duomenų ir įrodymų, kurie galėjo būti naudingi pareiškėjui, nepateikė. Visa tai lėmė šališko ir neobjektyvaus sprendimo priėmimą.

6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas pasisakė dėl dokumentų priėmimo metu padarytų pažeidimų, apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog dokumentų nesutikrinimas su originalais nėra esminis pažeidimas, nes Aprašo 12 punkte nustatytas reikalavimas yra imperatyvus, o toks teismo teisės normos aiškinimas sprendime sudaro teisinį „vakuumą“ ir atveria galimybes nesąžiningam pareiškėjų elgesiui konkursuose į valstybės tarnybą.

7. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalies dėl komisijos sudėties bei rezultatų tikrinimo motyvais, nes byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad komisijos darbe keli komisijos nariai nedalyvavo būtent dėl svarbių priežasčių, todėl komisija neturėjo teisės veikti. Pareiškėjas nurodyti, kuris komisijos narys nedalyvavo tikrinant testus, ir nurodyti testo taisymo klaidų, neturėjo galimybių, kadangi komisijos nariai konkurso metu neprisistatė, taip pat buvo atsisakyta iškviesti liudytojus, kurie galėjo suteikti apie tai informacijos; atsakovas nepateikė visų prašytų išreikalauti įrodymų, įskaitant ir testus, todėl taip pat nebuvo galimybės nurodyti testo taisymo klaidų, jeigu tokių buvo. Egzamino pabaigoje pretendentams ištaisyti testai nebuvo parodyti ir su jais neleista susipažinti. Tai, jog teismas atmetė argumentą kaip nepagrįstą, kad komisijos sekretorė negali taisyti testų, nėra teisinga, nes testų taisymas susijęs su tam tikrų balų skyrimu, taip pat situacijų sprendimu dėl balų skyrimo, kai yra ginčytino pobūdžio ar pasikartojantys klausimai, neaiškiai užrašytas pretendento atsakymas, problemų sprendimu ir pan., t. y. susijęs su balų skyrimu ir vertinimu, kas gali turėti įtakos rezultatams, o tai yra komisijos prerogatyva.

8. Iš pareiškėjo atsakymų į klausimus iš kokių ginklų pareiškėjas moka šaudyti ir galės kitus apmokyti bei „jūs gyvenime niekam nebuvot uždėjęs antrankius“, galima matyti, kad pareiškėjas neturi įgūdžių šaudyti ar uždėti antrankius, tačiau dar nereiškia, kad nežino teoriškai, kaip tai padaryti. Pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo reikalavimo turėti leidimo ginklui bei gebėti šaudyti; tai buvo akcentuota ir baigiamojoje kalboje, kaip nauja bylos aplinkybė, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir sprendime nemotyvavo. Teismas taip pat netinkamai įvertino užduotų klausimų objektyvumą – teismo sprendime teigiama, kad klausimas dėl ginklų išvardijimo gali būti vertinamas balais atsižvelgiant į tai, kiek ginklų asmuo išvardija. Tačiau klausimais buvo prašoma išvardinti ginklų rūšis, iš kurių pareiškėjas moka šaudyti, tai reiškia, kad norint gauti 10 balų, reikia išvardyti mažiausiai 10 ginklų ir iš jų taip pat mokėti šaudyti, ir neužtenka tik žinoti, tad toks klausimo vertinimas nėra itin objektyvus. Kiti klausimai taip pat nebuvo visiškai objektyvūs, kadangi į daugumą iš jų galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“ („Ar žinote kas yra taktinė parama“; „Ar Europoje ir kitose valstybėse egzistuoja taktinės paramos padaliniai“; „Ar įmanoma, kad vienas asmuo gerai atliktų ir asmens apsaugą ir taktinę paramą“), todėl išnyksta objektyvi galimybė įvertinti 9, 8, 7, 6, 5 ir kt. balais.

9. Teismo argumentas, kad išanalizavus komisijos protokolą, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo atsakymas į komisijos nario prašymą papasakoti apie save buvo vertintas, todėl tai negalėjo daryti įtakos konkurso rezultatams, nėra visiškai pagrįstas, kadangi atsakovas nepateikė visų dokumentų, susijusių su konkurso organizavimu, tarp kurių nebuvo ir pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelių, iš kurių būtų matyti ar tikrai minėta aplinkybė nebuvo vertinta balu. Komisijos protokole yra tik bendras pretendentų vidurkis.

10. Teismo teiginys, kad pareiškėjas neatitiko pareigybės aprašymo 6.3 punkto reikalavimo, yra nepagrįstas, kadangi Aprašo 15 punktas nustato, kad jeigu pretendentas neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bendrųjų reikalavimų ir specialiųjų reikalavimų, nustatytų pareigybės aprašyme, jam per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo konkursą organizuojančioje įstaigoje prašyme nurodytu būdu išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse. Kadangi pareiškėjas tokio pranešimo negavo ir byloje tokių duomenų nėra, turėjo būti laikoma, kad pareiškėjas atitiko pareigybės aprašyme nustatytą 6.3 punktą. Be to, pareigybės aprašymo specialiųjų reikalavimų 6.3 punkte nurodytas reikalavimas „žinoti taktinės paramos ir taktikos principus“ sudaro pagrindą teigti, kad tai pažeidžia teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, nes minėti principai yra įtvirtinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių, vykdančių saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugą bendro darbo tvarkos apraše, kuris nėra skelbiamas ir prieinamas viešai, tad žinomas tik Departamente dirbantiems asmenims. Kiti pretendentai neturėjo net teorinės galimybės susipažinti su šiais principais, atsakovas taip pat ne kartą minėjo, jog nėra aukštųjų mokyklų, ruošiančių tokios specialybės specialistų. Kiti pretendentai – J. Č. bei P. V., egzamino žodžiu metu taip pat minėjo, jog neturėjo galimybės susipažinti su minėtais principais. Juos žinojo tik A. K., kadangi jis buvo dirbęs Departamente. Pažymėta ir tai, kad atsakovas ne kartą akcentavo, kad įgūdžiai nėra itin svarbūs šiai pareigybei, todėl konkurso baigtį nulėmė teorinis principų žinojimas.

11. Argumentuodamas sprendimą, teismas ne kartą rėmėsi egzamino žodžiu stenogramomis. Stenogramos nėra tinkamas įrodymas, kadangi Aprašo 501 punktas nustato, kad egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas. Atsakovas nepateikė pretendentų J. Č. ir P. V. egzamino žodžiu garso įrašo, tad galima daryti prielaidą, jog toks įrašas nebuvo daromas. Byloje pateikta įrašo dalis, kuri nėra vientisa, iškarpyta, nėra pretendento A. K. įrašo pradžios. Pareiškėjas tai akcentavo bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje baigiamosios kalbos metu. Atsakovo argumentas, kad „nusėdo diktofono baterija“, kaip tai pažymima protokole, ir dėl to nebuvo įrašyta A. K. egzamino žodžiu pradžia, nėra pateisinama aplinkybė, nes komisijos sekretorė, prieš prasidedant egzaminui, turėjo įsitikinti, kad diktofonas paruoštas ir veiks tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 95-97) nurodoma, kad:

1. Departamentas tinkamai įvykdė pirmosios instancijos teismo nurodymą pateikti dokumentus ir pateikė visus įrodymus, būtinus teisingam bylos išsprendimui. Teismui pateikta 2012 m. kovo 21 d. protokolo Nr. 1PP-6 kopija, joje pateikiama visų komisijos narių vertinimų suvestinė lentelė, joje yra visi duomenys apie pareiškėjo vertinimą, individualaus vertinimo lentelėse nėra jokios kitos informacijos. Teismui taip pat pateikti konkurso metu daryti garso įrašai, susiję su pareiškėjo ir konkursą laimėjusio asmens pokalbiu. Kiti pareiškėjo nurodyti dokumentai, nesusiję su pareiškėjo ir konkursą laimėjusio asmens vertinimu (kitų pretendentų diplomų kopijos, garso įrašai ir pan.), niekaip nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškėjui susipažinti su pateiktais dokumentais. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę su konkurso metu darytais garso įrašais susipažinti dar iki teismo posėdžio (įrašai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į skundą 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. S-565 (20)).

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus – J. Č. ir P. V., kadangi šie asmenys iš esmės negali pateikti jokios informacijos, reikšmingos bylos nagrinėjimui.

3. Pareiškėjas galimai netinkamai realizavo teisę į teisminę gynybą – baigiamojoje kalboje negali būti pateikiamos jokios naujos aplinkybės, nenagrinėtos teismo posėdžio metu. Toks bylos vedimas gali būti vertintinas kaip bandymas piktnaudžiauti teise ir teismo proceso koncentracijos principo pažeidimas.

4. Pareiškėjas neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų (Pareigybės aprašymo 6.3 p.). Paskelbęs atranką, Departamentas sulaukė didelio asmenų susidomėjimo šiuo konkursu, tačiau jiems pasidomėjus, kas yra „taktinė parama“, buvo paaiškinta, kad tai specialioji veikla, kuriai reikalingos specialios žinios ir atitinkama patirtis. Po šių paaiškinimų didžioji dalis pretendentų prašymų dalyvauti konkurse nepateikė, nes buvo akivaizdu, kad tokių žinių ir gebėjimų neturi. Trys pretendentai atvyko į egzaminą žodžiu. Egzamino žodžiu metu paaiškėjo, kad pareiškėjas šių žinių ir gebėjimų neturi, o tikėjosi, kad bus ateityje parengtas ir apmokytas. Komisija atitinkamai įvertino pretendento turimas žinias. Pareiškėjo manymas, kad priėmus jį dirbti, jis bus apmokomas, yra nepagrįstas ir visiškai nelogiškas. Pareiškėjas pretendavo į pareigas, kurias einančio asmens funkcijos yra rengti pareigūnus, suteikti jiems žinias, t. y. priimtas asmuo pats turi mokyti kitus asmenis ir turėti pakankamą patirtį ir išsamias žinias, kurias perteikia kitiems pareigūnams.

5. Pareiškėjas netinkamai suvokia lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą. Reikalavimai asmens gebėjimams siejami su pareigybės tikslu ir pareigas einančio asmens funkcijomis. Keliamas reikalavimas turėti tam tikras žinias ir įgūdžius nepažeidžia teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Valstybės tarnyboje yra daug skirtingų pareigybių, kurioms yra keliami ir skirtingi reikalavimai. Reikiamas žinias ir įgūdžius (nagrinėjamu atveju) asmenys gali įgyti tarnaudami ne tik Departamente bet ir kitose Vidaus reikalų statutinėse įstaigose (pvz. Policijoje, Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos) bei kai kuriuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose. Komisijos nariams kilo abejonių dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl šios priežasties buvo užduodami klausimai ir tik tokia apimtimi, kuri leido suprasti, kad pareiškėjas neatitinka specialiųjų reikalavimų 6.3 punkto. Papasakoti apie save buvo prašoma todėl, kad būtų įsitikinta ar pareiškėjas nėra pamiršęs pateikti reikšmingų faktų savoje anketoje (pvz. tarnyba specialiajame padalinyje ir pan.).

6. Pareiškėjo nurodomi galimai padaryti Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimai neturėjo neigiamų pasekmių pareiškėjo dalyvavimui konkurse, nesukūrė nepagrįsto privalumo kitiems pretendentams ir neįtakojo konkurso rezultatų. Komisijos nariu (komisijos pirmininku) buvo paskirtas Departamento direktoriaus pavaduotojas, kurio pagrindinė kuravimo sritis yra susijusi su personalo administravimu ir žmogiškųjų išteklių valdymu. Komisijos darbe dalyvavo būtinas komisijos narių skaičius, t. y. daugiau kaip pusė komisijos narių. Kiti komisijos nariai nedalyvavo komisijos darbe dėl svarbių priežasčių. Kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir kada komisijos nariai gali nedalyvauti posėdyje – sprendžia komisijos pirmininkas. Šių aplinkybių fiksavimas kokia nors forma nenumatytas. Apraše nėra nurodyta, kad testo negali tikrinti komisijos sekretorius. Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios nurodytų pažeidimus, turėjusius įtakos neteisingam testo įvertinimui ir konkurso raštu rezultatams.

7. Nėra duomenų, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos žalos, nenurodė, kokiu pagrindu prašo priteisti neturtinę žalą, nepaaiškino iš ko kildina neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Bylos ginčas yra dėl konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos ir rezultatų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad konkurso į Vadovybės apsaugos departamento Profesinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas tvarka nebuvo pažeista, pretendentai įvertinti objektyviai, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė procesinių pažeidimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šias įrodymų vertinimo nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ir visiškai ištyrė reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui.

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pretendentų egzamino atsakymų žodžiu vertinimo neobjektyvumo yra nepagrįsti. Ši išvada grindžiama tuo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu (pokalbis ir (ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pagrindinė konkurso paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį paskelbtai konkurse pareigybei užimti. Šiam ginčui yra aktuali minėtos teisės normos nuostata dėl asmens gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimo. Tuo tikslu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų 18 punktu, konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija (toliau – ir Konkurso komisija). Tvarkos aprašo 51 punktu nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nesant nustatytų egzamino žodžiu atsakymų vertinimo kriterijų, komisijos nariams yra suteikta diskrecijos teisė vertinti pretendento žinias bei gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Tvarkos aprašo 19-24 punktais detalizuojama Konkurso komisijos sudėtis. Pareiškėjas neginčija komisijos sudėties, todėl preziumuojama, jog konkurso komisijos sudėtis buvo teisėta.

Taip pat pareiškėjo nurodytos ginčo aplinkybės nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti, kad Komisijos nariai, vertindami atsakymus, piktnaudžiavo jiems suteikta vertinimo diskrecijos teise, todėl nėra abejonių dėl Konkurso komisijos vertinimo objektyvumo ir nėra pagrindo tirti pretendentų atsakymų į klausimus kokybės.

Egzamino raštu vertinimas yra pateiktas byloje, pasirašytas komisijos narių, todėl reikalauti šio egzamino užduočių ir atsakymų į juos nebuvo būtina, nes, kaip minėta, Konkurso komisijos narių objektyvumu netikėti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esminių konkurso procedūrų pažeidimų, turinčių įtakos konkurso rezultatams, nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų šioje dalyje nekartoja.

Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuota, jog konkurso laimėtojas buvo pripažintas teisėtai.

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi procesiniai pažeidimai nėra siejami su jų įtaka bylos išsprendimo teisingumui, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė