1205a4f5-c291-46f6-8323-4c8a79fa976f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

            Administracinė byla Nr. I-478-142/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02149-2016-8                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3           (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

G. (J. G.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : J. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2014–2015 m. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis.

Kamerose trÅ«ko gyvenamojo ploto, todėl nuolat kildavo konfliktai su kitais suimtaisiais. Dėl blogos ventiliacijos buvo drėgna, tamsu ir neÅ¡varu, kameroje veisėsi tarakonai, dėl drėgmės buvo pelėsis. Pasak pareiÅ¡kėjo, sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas. Be to, galėjo nusiprausti Å¡iltu vandeniu tik vienÄ kartÄ per savaitę. Taip pat nebuvo galimybės skalbtis ir džiovinti drabužių. Dėl visų Å¡ių aplinkybių jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , jautė kančiÄ , buvo pažemintas.

Susipažinęs su atsiliepimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ papildė (b. l. 82).PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–13). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti.

Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kina, kad kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus. Tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Tokių atitvėrimų ir negali bÅ«ti, nes pareigÅ«nai privalo stebėti asmenis, laikomus laisvės atėmimo vietose, ir vykdyti jų kontrolę. Visose kamerose yra įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Taip pat pažymi, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Visose kamerose yra įrengtos lentynos, taip pat yra taburetės, stalai. SkundÄ vertina kaip nepagrįstÄ , nes pareiÅ¡kėjas atsiradusiÄ Å¾alÄ grindžia tik bendrojo pobÅ«džio teiginiais.

LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K (jo pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiÅ¡kėjui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 6–7), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. lapkričio 26–30 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3–11 asmenų buvo laikomas kamerose, kurių plotas 6,43–17,02 kv. m.

Taigi ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 6 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.              PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai.              Nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad kamerų tipo patalpų, baudos izoliatorių patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato minėta HN 76:2010, kurios 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi.

Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime patvirtino, kad 1,5 metro pertvara kamerose yra įrengta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ji nepakankamai užtikrina privatumÄ . LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad sienele sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti nuo likusio kameros ploto ne iÅ¡ dalies. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad sanitariniai mazgai bÅ«tų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Pasak LukiÅ¡kių TI-K, taip ir negalėtų bÅ«ti nustatyta, nes tokiu atveju negalėtų bÅ«ti užtikrinama nuolatinė asmenų elgesio kontrolė, užkardant konfliktines situacijas įstaigoje.

Teismas šiuos Lukiškių TI-K argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo minimalaus privatumo, jam naudojantis tualetu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo tamsu, nešvaru, ant sienų buvo pelėsis, veisėsi tarakonai. Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 113 yra langai, todėl patalpa vėdinama per langus, šioje kameroje oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus (b. l. 19); 2014 m. sausio 21 d. patikrinimo metu kamerose Nr. 111, Nr. 125, Nr. 398, Nr. 404 pažeidimų nenustatyta (b. l. 21, 26); 2014 m. spalio 17 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 111 unitazai vizualiai švarūs, pažeidimų nenustatyta (b. l. 31); 2015 m. liepos mėn. patikrinimo metu kameroje Nr. 116, Nr. 125, Nr. 400 ant lubų ir sienų pelėsio požymių nenustatyta, buitinių parazitų vizualiai nenustatyta (b. l. 33, 49); 2015 m. rugpjūčio mėn. patikrinimo metu kameroje Nr. 116 vizualiai švaru, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka higienos normos keliamus reikalavimus (b. l. 35); 2015 m. rugsėjo mėn. atlikto patikrinimo metu kamerose Nr. 400 ir Nr. 404 graužikų ir buitinių parazitų nenustatyta, taip pat išmatuota dirbtinė apšvieta, kuri atitinka higienos normos reikalavimus (b. l. 51, 68); 2015 m. gruodžio mėn. patikrinimo metu kameroje Nr. 404 vizualiai pelėsio požymių nenustatyta (b. l. 70).

Kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimo atitinkamose kamerose metu atliktus patikrinimus nėra. Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie jo teiktus praÅ¡ymus iÅ¡matuoti kameroje tvyrančiÄ drėgmę, temperatÅ«rÄ bei apÅ¡vietimÄ .

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose buvo Å¡alta ir drėgna, tačiau neapibÅ«dino su Å¡iais veiksniais susijusių aplinkybių, jų nedetalizavo. Vadovaujantis minėta LVAT suformuluota įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykle bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo nuomonę, nenurodydamas jokių papildomų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su minėtomis aplinkybėmis, atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti tik vienÄ kartÄ per savaitę.HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad tokia galimybė pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta, LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis turėjo daug nepatogumų dėl rÅ«bų skalbimo, nes kamerose buvo tik Å¡altas vanduo, o iÅ¡skalbti rÅ«bai kamerose nedžiÅ«davo.Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkÄ nustato apraÅ¡as, patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103. Minėtas apraÅ¡as numato, kad suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo ar cheminio valdymo paslaugÄ .

Pagal minėto tvarkos apraÅ¡o 11 punktÄ , suimtasis ar nuteistasis, neturintis pinigų, gali raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs tokius praÅ¡ymus. LukiÅ¡kių TI-K 2016 m. birželio 2 d. pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė (b. l. 14). Atsižvelgiant į visa tai, pareiÅ¡kėjo su rÅ«bų skalbimu susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuoti.Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (minimalaus privatumo, naudojantis tualetu, neužtikrinimas (apie 1 mėn.) ir minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas (6 paras)), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

LVAT praktikoje taip pat buvo konstatuota, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė pakankamai intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Byloje nenustatyta, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė realų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei.

PareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais nesikreipė. Nepaisant to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, pažeidimų mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 100,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Å iuo aspektu teismas pastebi, kad asmens privatumo pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo J.

G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui J. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė