2015-12-07 Nr. AB-23956-3-64-3-02513-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1810-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02513-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės 27 d., 17 val., iki 2013 m. gegužės 30 d., 9 val., buvo kalinamas Šiaulių TI. Atvykęs į Šiaulių TI po atliktų privalomų procedūrų jis buvo apgyvendintas kameroje Nr. 69 su dar vienu asmeniu. Kamera Nr. 69 buvo nešvari, netvarkinga, dulkėta, joje buvo pilna šiukšlių, o valymo priemonių ir inventoriaus kameroje nebuvo, todėl ši kamera neatitiko visų jai keliamų higienos reikalavimų. Pareiškėjas tvirtino, kad 2013 m. gegužės 28 d. su prašymais, reikalavimais kreipėsi dėl kameros Nr. 69 netvarkos, o Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas privalėjo imtis visų veiksmų, kad kamera Nr. 69 būtų aprūpinta reikalingu valymo inventoriumi ir higienos priemonėmis, tačiau tai nebuvo padaryta. Pabrėžė, kad Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Z. S., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, surašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą, todėl pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neteisėtai Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 25/04-767 nubaustas. Nepagrįstai nubaustas ir laikomas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė stresą, baimę, diskomfortą, nepasitikėjimo jausmą.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-7910-580/2014 pagal pareiškėjo skundą, kurio reikalavimai grindžiami netinkamomis laikymo Šiaulių TI kameroje Nr. 69 sąlygomis. Teismo sprendimas nepriimtas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalis priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI kameroje Nr. 69 turėtų būti palikta nenagrinėta. Pažymėjo, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų laivės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, taip pat netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Tardymo izoliatoriaus administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės kamerose laikomiems asmenims suteikiami pagal suimtųjų (nuteistųjų) žodinius prašymus. Po valymo kameroje laikomi asmenys valymo inventorių ir priemones grąžina Šiaulių TI pareigūnams, kurie minėtą inventorių padeda į tam skirtą patalpą. Prašymų atnaujinti valymo inventorių pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu nebuvo gauta. Šiaulių TI negali būti atsakingas už tai, kad laisvės atėmimo įstaigoje kalinami asmenys patys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sąlygomis kamerose. Kiti kameroje Nr. 69 nustatyti defektai kilo dėl to, kad patys joje laikomi asmenys niokojo patalpą. Taip pat nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. rytinio patikrinimo metu (apie 8 val.) buvo patikrinta kameros Nr. 69 švara ir tvarka. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kamera netvarkinga, nešvari, tačiau už tvarką atsakingas buvo pats pareiškėjas. Todėl 2013 m. birželio 7 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-767 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, Šiaulių TI tvirtino nepadaręs neturtinės žalos pareiškėjui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI kameroje Nr. 69 nuo 2013 m gegužės 27 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose laikomiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko Z. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2013 m. gegužės 29 d. rytinio patikrinimo metu apie 8 val. buvo patikrinta kameros Nr. 69 švara ir tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje grindys neplautos, ant kameroje esančių įrenginių yra dulkių, aplink šiukšlinę pastebėta šiukšlių. Tuo metu už kameros patalpų tvarką buvo atsakingas pareiškėjas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas tas pats Z. S. patvirtino, kad valymo priemonės visiems kalinamiems asmenims suteikiamos kameros tvarkymo metu, kuomet yra to paprašoma. Tuo tarpu pareiškėjas savo pareigos tvarkyti kamerą nevykdė, o suteikti valymo inventorių ir priemones neprašė. Teismas nurodytus liudytojo parodymus laikė patikimais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad LITEKO duomenų bazėje nurodyta, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo jį laikant Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2014 m. gruodžio 2 d. priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7910-580/2014, kuris nėra įsiteisėjęs. Pastarojoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI kameroje Nr. 69 laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. Tačiau priimtu teismo sprendimu nebuvo nagrinėta, ar pareiškėjui nurodytu laikotarpiu valymo inventorius ir higienos valymo priemonės buvo suteiktos, kadangi tokių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nurodęs. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, pareiškėjo reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI kameroje Nr. 69 nurodytu laikotarpiu teismas paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad negalėjo tinkamai apginti savo teisių teisme, kadangi nebuvo nuvežtas į pirmosios instancijos teismo posėdį. Taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje save atstovauja pats, todėl jam yra sudėtingiau apginti savo teises. Kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gegužės 28 d. su raštais kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, informuodamas, jog kamera Nr. 69 yra nešvari, tačiau jam higienos priemonės ir valymo inventorius nebuvo suteiktas, o už netvarką kameroje dar buvo nubaustas nuobauda. Šiaulių TI nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurių pagrindų būtų galima paneigti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, teismas išsamiai ir objektyviai neišaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, priešingai – sprendimą priėmė remdamasis spėjimais bei tikimybėmis. Priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismas sudarė galimybę pareiškėjui atvykti į teismo posėdį. Tai, kad į teismą pareiškėjas neatvyko dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, nesudaro pagrindo teigti, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. I-7910-580/2014 pagal pareiškėjo skundą, kurio reikalavimai susiję su laikymo Šiaulių TI kameroje Nr. 69 sąlygomis. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą. Šiaulių TI vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas jo patirtai neturtinei žalai konstatuoti. Apibendrindamas argumentus Šiaulių TI tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šaulių tardymo izoliatoriuje.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog procesiniame įstatyme įtvirtintas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.

Nors ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią procesinę normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz. teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.).

Pareiškėjui 2014 m. gruodžio 11 d. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdį, įvykusį 2014 m. gruodžio 29 d. 9 val. 30 min., kuriame buvo išnagrinėta ši administracinė byla (b. l. 96). Pareiškėjas pareiškė norą dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 92). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėją perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių ir etapuoti į teismo posėdį, vykusį 2014 m. gruodžio 29 d. 9 val. 30 min., Šiaulių apygardos administraciniame teisme (b. l. 93). Byloje nėra jokių duomenų apie šios teismo nutarties įvykdymą, taip pat duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs vykti į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 100-102).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo turėti galimybę įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl jis pats savarankiškai negali atvykti į teismo posėdį. Atsižvelgiant į specifinę pareiškėjo padėtį, aiškiai išreikštą jo valią dalyvauti teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis). Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, užduoti klausimus liudytojams ir kitiems proceso dalyviams, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė