1204e285-79a4-4e10-94e9-e7aa0e986822 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1706-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09261-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.4.10.; 3.3.1.14; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys byloje ADB „Gjensidige“ ir R.

Å ., Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Biuras), sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡tÄ atgręžtinį reikalavimÄ asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

2. Ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ 4 404,50 EUR (15207,85 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. Vokietijoje dėl R. Š., vairavusio transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), su priekaba Krone SDP 27, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. Š. buvo samdomas atsakovo darbuotojas, eismo įvykis buvo padarytas šiam vykdant darbines pareigas.

4. Eismo įvykio metu vilkikas „Mercedes Benz“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vėliau Å¡iam biurui tÄ sumÄ kompensavo ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 5 dalies pagrindu. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , kaip neįvykdžiusį pareigos apdrausti jam priklausančios transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl nuotolių atlyginimo, tačiau atsakovas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino.

5. Atsakovas UAB „Transtira“ bylos nagrinėjimo teisme metu, 2014-09-19, ½ dalį sumos, t.y. 2202,25 Eur sumokėjo (b.l. 28, t. III). Su likusiais reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė buvo apdrausta skirtingų draudikų, t.y. atsakovui priklausantis vilkikas Mercedes Benz, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje „Soglasije“ Insure Company Limited, o priekaba KRONE SDP 27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta UAB DK “PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“). PaaiÅ¡kėjus, kad vilkiko civilinės atsakomybės draudimas neatitinka TPVCAPDÄ® nuostatų, atsakovas atlygino 50 proc. nuostolių, tačiau nesutinka, jog turi pareigÄ atlyginti likusiÄ sumÄ , teikdamas, kad likusios žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi reikalauti iÅ¡ priekabos draudiko.

6. Atsakovas, pažymėdamas, kad byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas, siekiant nustatyti už eismo įvykį atsakingÄ subjektÄ - vilkikÄ , priekabÄ ar juos abu, savo pozicijÄ grindžia tuo, jog deliktiniams teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė. Eismo įvykiui įvykus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, susiklostė nesutartiniai (deliktiniai) teisiniai santykiai, todėl taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę vilkikas ir priekaba sudaro vienÄ atsakomybės vienetÄ , todėl Å¡ių draudikų atsakomybė yra bendra ir, jei nesusitarta kitaip, draudikai eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygina per pusę.

Todėl priekabos draudikui tenka dalis atsakomybės už eismo įvykį, kurį sukėlė vilkikas su sukabinta drausta priekaba, nes apdraudžiant priekabÄ kartu yra apdraustas ir priekabos vairuotojas, buvęs kartu yra bendro, sujungto junginio vairuotojas. Tai reiÅ¡kia, kad ½ dalies atsakomybės už eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ tenka prikabintÄ priekabÄ KRONE SDP27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudusiai UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“). Prašė atmesti likusiÄ ieÅ¡kinio dalį kaip pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui, gindamasi iÅ¡ draudimo sutarties ir įstatymo (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 6 dalis) kylančiomis draudiko (trečiojo asmens) prievolėmis.

7. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ (UAB DK „PZU Lietuva“ teisių perėmėja 2014-10-28 žodinės teismo nutarties pagrindu) su ieÅ¡kiniu sutinka, motyvuodamas tuo, kad jo apdrausta priekaba buvo prikabinta prie neapdraustos transporto priemonės (vilkiko), todėl bÅ«tent atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui (valdytojui), atsiranda prievolė atlyginti transporto priemonės padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, kad trečiojo asmens atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi trečiasis asmuo atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jo pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla draudimo sutarties pagrindu, Å¡iai sutarčiai taikoma Lietuvos teisė.

TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iÅ¡moka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebÅ«tinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudime sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kuriai vairuotojas nebÅ«tinas) prieÅ¡ eismo įvykį atsikabino nuo jÄ velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos iÅ¡moka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, jog eismo įvykio metu priekaba buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“), o vilkikas nebuvo apdraustas TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras („Grune Karte e.V.“), administravęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , 2013 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl 4404,50 Eur (3830 Eur kompensacija ir 574,50 Eur administravimo mokestis) žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas nurodytÄ sumÄ atlygino TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalies ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio pagrindu. Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patenkino 50 proc. ieÅ¡kovo reikalavimo, prisiimdamas savo atsakomybės dalį už žalÄ , tenkančiÄ jam, kaip neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu vilkiko savininkui, taip su Å¡ia reikalavimo dalimi sutikdamas (b.l. 28, t. III).

9. Teismas sprendė, kad žalÄ padariusių asmenų prievolės apimtis nustatytina pagal Vokietijos teisę, kuri tiesiogiai sÄ lygoja ir draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ribas. Todėl atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens argumentus apie tai, kad jo kaip priekabos draudiko atsakomybę eliminuoja TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi jos aptariamu atveju netaikomos.

10. Teismas vadovavosi Vokietijos nacionalinis draudikų biuro aiškinimu, pagal kurį, kai tokia pareiga tinkamai nevykdoma už užsienyje registruotos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę atsakingo asmens, Biuras tokiuose santykiuose veikia kaip draudikas. Taigi šia prasme Lietuvos Respublikoje registruotas vilkikas, kurios valdytojo (šiuo atveju – atsakovo) civilinei atsakomybei taikoma Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro apsauga, Vokietijos teisės prasme laikomas „apdraustas“.

11. Teismas sprendė, kad atlikta Vokietijos teisės analizė sudaro pagrindÄ spręsti, kad už žalÄ , padarytÄ transporto priemonių junginio, solidariai atsakingi vilkiko ir priekabos valdytojai ar, jeigu tokie yra, jų civilinės atsakomybės draudikai. Nagrinėjamu atveju už nukentėjusiajam Vokietijoje padarytÄ Å¾alÄ solidariai atsakingi atsakovas ir trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“.

12. Dėl atsakovo tinkamumo ir bylos baigties teismas konstatavo, jog Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo pareigÄ atlyginti to reikalaujančiam nukentėjusiajam visÄ nuostolių sumÄ , nepriklausomai nuo to, kad dalis transporto priemonių junginio buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvoje ir priekabos draudikas buvo žinomas. Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pareikalavus Å¡ių nuostolių iÅ¡ Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro, pastarasis neturėjo pagrindo tokio reikalavimo kvestionuoti ir privalėjo jį patenkinti (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis). Savo prievolės dalį, kylančiÄ jam delikto pagrindu, atsakovas yra įvykdęs, sumokėdamas pusę visų nuostolių sumos.

13. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Vokietijos teisės pagrindu kylančios civilinės atsakomybės ½ dalį, tenkančiÄ jam kaip priekabos valdytojui, yra apdraudęs privalomuoju draudimu. Teismo manymu, draudimo apsaugos apimtis yra pakankama padengti nuostoliams, tenkantiems priekabos valdytojo civilinės atsakomybės daliai. Todėl ieÅ¡kovas dėl Å¡ios nuostolių dalies atlyginimo pirmiausia turi pareigÄ kreiptis į atsakovo civilinės atsakomybės draudikÄ , trečiÄ jį asmenį Å¡ioje byloje ADB „Gjensidige“. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. Apeliantas (ieÅ¡kovas) Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

15. Apeliantas nurodo, kad vilkiko valdytojo (Å¡iuo atveju - atsakovo) atsakomybė kyla Vokietijos civilinio kodekso (Burgerliches Gesetzbuch, BGB) 249, 823 straipsnių nuostatų, įpareigojančių atlyginti visÄ neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , atkuriant padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jeigu nebÅ«tų padarytas pažeidimas, pagrindu. IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo kyla ne tik atsakovo prievolė atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio, bet ir atsakomybė už transporto priemonės neapdraudimÄ .

Vokietijos civilinio kodekso 840 straipsnyje įtvirtinta solidari už žalos atsiradimÄ atsakingų asmenų atsakomybė. Vadovaujantis Vokietijos civilinio kodekso 421 straipsniu, solidarios atsakomybės atveju nukentėjusysis viso žalos atlyginimo gali reikalauti iÅ¡ bet kurio solidaraus prievolininko. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad atsakovui tinkamai neapdraudus vilkiko, sudariusio vientisÄ junginį su apdrausta priekaba, nukentėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad visÄ Å¾alÄ atlygintų atsakovas, kaip vilkiko valdytojas, reikalavimÄ grįsdami bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, arba reikÅ¡ti iÅ¡ draudimo teisinių santykių kylantį reikalavimÄ , kad žalÄ atlygintų priekabos draudikas.

Vokietijos įstatymuose nėra nuostatų, kurios paneigtų nukentėjusiųjų teisę viso žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ pareigos apdrausti vilkikÄ neįvykdžiusio atsakovo arba jÄ ribotų, įpareigodamos nukentėjusįjį savo teises ginti reikalavimÄ reiÅ¡kiant kitÄ transporto priemonių junginio dalį apdraudusiam draudikui, nei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, nei Biuras nėra atsakingi už žalos atsiradimÄ . Jie veikia kaip specialÅ«s Vidaus nuostatuose nurodyti subjektai, kuriems pavesta funkcija administruoti žalos klausimus, bet ne kaip draudikai.

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad Biuras nėra atsakomybės už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ subjektas, jis nesidalina atsakomybės su vilkiko valdytoju ir priekabos draudiku, turi teisę reikalauti iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingų asmenų visų turėtų iÅ¡laidų atlyginimo. Ä® bylÄ pateiktuose Vokietijos teisės aktuose nėra įtvirtinto specialaus ribojimo, kad tarpusavio santykius tarp už žalÄ atsakingų asmenų ir/ar civilinės atsakomybės draudikų reglamentuojančios teisės normos yra taikomos ir nacionaliniams draudikų biurams.

Kitaip tariant, Biuras įvykdė jam tekusiÄ pareigÄ Ä¯rodyti savo teisę reikalauti visos sumos iÅ¡ savo nuožiÅ«ra pasirinkto solidaraus prievolininko – atsakovo.

16. Apelianto manymu, atsakovui nepateikus tinkamų įrodymų, paneigiančių nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti priešingas išvadas bei Biuro ieškinį atmesti.

17. Atsakovas UAB „Transtira“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, jog nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino visus įrodymus ir tinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, aptaręs Vokietijos teisės normas teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės pagal Vokietijos teisę, prieÅ¡ingai nei pagal Lietuvos (TPVCAPDÄ® 16 str. 5 d.), aplinkybė, jog žala padaroma transporto priemonės junginio, valdomo vilkiko vairuotojo, neeliminuoja subjekto, atsakingo už velkama transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybės. Pagal Vokietijos teisę, konkrečiai pagal Vokietijos Kelių eismo įstatymo (vok.

StVG) 7 straipsnio 1 dalį, taip pat Vokietijos civilinio kodekso (vok. BGB) 421, 249, 823, 840 straipsnių nuostatas, kai žala padaroma transporto priemonių junginiu, vairuojamu vilkiko vairuotojo, pareiga atlyginti žalÄ tenka tiek už vilkiko, tiek už priekabos valdytojų civilinę atsakomybę atsakingiems subjektams solidariai.

18. Teismas pasiremdamas aktualiu Å¡iai bylai Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimo aiÅ¡kinimu, kad už transporto priemonių junginio padarytÄ Å¾alÄ už atskirų jos vienetų valdytojų civilinę atsakomybę atsakingi asmenys Å¡iÄ atsakomybę dalinasi per pusę, bei Vokietijos civilinio kodekso (vok. BGB) 426 straipsnio 1 dalimi, kur numatyta, kad bendraskoliai vienas kito atžvilgiu įpareigojami žalÄ atlyginti lygiomis dalimis, taip pat pagal analogijÄ taikytinos Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo (vok. VVG) 78 straipsnio nuostatomis, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal Vokietijos teisę Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju už transporto priemonių junginio vairuotojo padarytÄ Å¾alÄ atsakovas ir trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsakingi lygiomis dalimis.

19. Sprendžiant klausimÄ , ar Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras turėjo teisę kreiptis į atsakovÄ su regresiniu reikalavimu pilna apimtimi reikėjo vadovautis Lietuvos teise. Spręsdamas klausimÄ , ar Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras turėjo teisę kreiptis į atsakovÄ su regresiniu reikalavimu pilna apimtimi teismas įvertino Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDÄ®) nuostatas reglamentuojančias Biuro teisę reikalauti, jog atsakingas už žalÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovas Vokietijos teisės pagrindu kylančios civilinės atsakomybės 1/2 dalį, tenkančiÄ jam kaip priekabos valdytojui, yra apdraudęs privalomuoju draudimu, todėl ieÅ¡kovas dėl Å¡ios nuostolių dalies atlyginimo pirmiausia turi pareigÄ kreiptis į atsakovo civilinės atsakomybės draudikÄ , trečiÄ jį asmenį Å¡ioje byloje ADB „Gjensidige“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

21. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog, sistemiÅ¡kai vertinant minėtas nuostatas, matyti, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio;

2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 43 punktas).

23. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad nors Lietuvos draudikų biurui, veikiant tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu, nustatyta pareiga atlyginti eismo įvykio vietos draudikų biurui Å¡io eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota, tačiau neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, teisė Å¡ias sumas susigrÄ Å¾inti iÅ¡ transporto priemonės valdytojo pagal TPVCAPDÄ® nustatyta tik esant jo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 26 punktÄ ; 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018 44 punktÄ ).

24. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vilkiko ir priekabos junginio valdytojai reikalaujant atlyginti visÄ ieÅ¡kovo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ , Å¡io sumokėtÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

25. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

26. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmiau minėtos TPVCAPDÄ® nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Antra, Å¡ios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, bÅ«tent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu priekaba buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“), o vilkikas nebuvo apdraustas TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas byloje buvo nurodęs, kad vilkikas buvo drausta draudimo bendrovėje „SOGLASSYE Insurance Company Limited“, tačiau bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjusiam teismui tokius argumentus pripažinus nepagrįstais (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 25 punkto pagrindu), vėliau neginčijo, kad vilkikas nebuvo tinkamai apdraustas (CPK 187 str.).

28. Byloje nustatyta, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras („Grune Karte e.V.“), administravęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , 2013 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl 4404,50 Eur (3830 Eur kompensacija ir 574,50 Eur administravimo mokestis) žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodytÄ sumÄ atlygino TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalies ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio pagrindu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patenkino 50 proc. ieÅ¡kovo reikalavimo, prisiimdamas savo atsakomybės dalį už žalÄ , tenkančiÄ jam, kaip neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu vilkiko savininkui, taip su Å¡ia reikalavimo dalimi sutikdamas (b.l. 28, t. III).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-415/2017, priimtoje 2017-03-29 nutartyje nurodė, jog pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsnį nesutartinei prievolei taikoma Å¡alies, kurioje atsirado žala, teisė. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos atsakingo už žalÄ privalomu civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusio asmens, atsakovo Å¡ioje byloje, atsiranda Vokietijos teisės pagrindu.

Draudiko (trečiojo asmens Å¡ioje byloje) prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos atsakingo už žalÄ asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir Å¡iai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padaręs asmuo (Å¡iai prievolei taikoma Vokietijos teisė).

30. Taigi, žalÄ padariusių asmenų prievolės apimtis nustatytina pagal Vokietijos teisę, kuri tiesiogiai sÄ lygoja ir draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ribas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens argumentai apie tai, kad jo kaip priekabos draudiko atsakomybę eliminuoja TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi jos aptariamu atveju netaikomos.

31. Pagal byloje pateikto Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. IV ZR 279/08 iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , velkančioji transporto priemonė ir priekaba negali sudaryti savarankiÅ¡kų atsakomybės vienetų, nes abiejų transporto priemonių vairuotojas jas susieja į vienÄ junginį, kuriam negali bÅ«ti priskiriamos skirtingos atsakomybės kvotos. Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, kai žalÄ sukelia velkančiosios transporto priemonės ir priekabos junginys, velkančiosios transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra; velkančiosios transporto priemonės ir priekabos valdytojų civilinę atsakomybę apdraudę draudikai draudimo iÅ¡mokÄ paprastai iÅ¡moka lygiomis dalimis.

Tačiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-163-916/2017, nutartyje, priimtoje 2017 m. kovo 29 d., konstatavo, jog Å¡is Vokietijos teisės aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje dėl bylų skirtingų faktinių aplinkybių. Tai lemia iÅ¡vadÄ , kad Vokietijos teise gali bÅ«ti kitaip, nei Å¡ios nutarties 27 punkte nurodytame Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendime pateiktame teisės aiÅ¡kinime, reglamentuojama vienos iÅ¡ transporto junginio dalių draudiko prievolių apimtis, kai kita junginio dalis nebuvo drausta.

32. Atsakydamas į ieÅ¡kovo klausimus, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras („Grune Karte e.V.“) 2014-09-02 raÅ¡te (b.l. 162, t. II) pažymėjo, kad jeigu kelių eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir jį sukėlė vilkikas su priekaba, žalos atlyginimas iÅ¡ esmės nustatytas Vokietijos Kelių eismo įstatyme (vok. StVG), pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonės valdytojas yra atsakingas, jei eismo įvykis įvyko naudojant transporto priemonę – priekabÄ ar vilkikÄ . Jei vilkikas yra su priekaba, abiem junginio dalims taikoma 100 proc. prievolė trečiajai Å¡aliai; tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali pasirinkti vienÄ junginio dalį iÅ¡ dviejų, bet 100 proc. atsakomybės gali reikalauti tik vienÄ kartÄ (abi priemonės yra vienodai svarbios ir pagrindinės).

Å alis sumokėjusi kompensacijÄ ieÅ¡kovui, gali susigrÄ Å¾inti 50 proc. atlygintos sumos iÅ¡ kitos atsakingos Å¡alies; abi atsakingos Å¡alys moka kompensacijÄ . Prievole dalinamasi remiantis Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo (vok. VVG) 78 straipsniu, Vokietijos civilinio kodekso (vok. BGB) 426 straipsniu ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimu. RaÅ¡te pažymėta, kad bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi dalys yra apdraustos.

33. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo, teismas kreipėsi į Vokietijos atsakingÄ institucijÄ 1968-06-07 Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas pateikti ginčui aktualiÄ Vokietijos teisę (b.l. 39-40, t. IV). Vokietijos federacinės teisingumo ir vartotojų teisių ministerijos atsakyme (b.l. 49-54, t. IV) nurodyta, kad jeigu vilkikas su priekaba sukelia autoįvykį, tuomet pagal Vokietijos kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnio 1 dalį ir vilkiko laikytojas, ir priekabos, kuri taip pat turi bÅ«ti apdrausta, laikytojas įpareigojami atlyginti žalÄ . Jeigu vilkiko ir priekabos laikytojai yra du skirtingi asmenys, tuomet jie pagal Vokietijos civilinį kodekso (BGB) 421 straipsnio 1 dalį atsako solidariai.

34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptartos Vokietijos teisės normos iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad pagal Vokietijos teisę, prieÅ¡ingai nei pagal Lietuvos (TPVCAPDÄ® 16 str. 5 d.), aplinkybė, jog žala padaroma transporto priemonės junginio, valdomo vilkiko vairuotojo, neeliminuoja subjekto, atsakingo už velkama transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybės. Pagal Vokietijos teisę, konkrečiai pagal Vokietijos Kelių eismo įstatymo (vok. StVG) 7 straipsnio 1 dalį, taip pat Vokietijos civilinio kodekso (vok.

BGB) 421, 249, 823, 840 straipsnių nuostatas, kai žala padaroma transporto priemonių junginiu, vairuojamu vilkiko vairuotojo, pareiga atlyginti žalÄ tenka tiek už vilkiko, tiek už priekabos valdytojų civilinę atsakomybę atsakingiems subjektams solidariai. Minėtame Vokietijos federacinės teisingumo ir vartotojų teisių ministerijos raÅ¡te Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui taip pat nurodyta, kad vidaus santykių ribose tarp transporto priemonės civilinės atsakomybės draudiko ir Vokietijos nacionalinis draudikų biuro („Grune Karte e.V.“) susitarimas dėl žalos atlyginimo vykdomas pagal Draudimo sutarčių įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

RaÅ¡te nurodytas jau minėtas Vokietijos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas 2010-10-27 nutartyje ir pažymint, kad nors joje buvo nagrinėjamas atvejis su daugybiniu draudimu, taigi toks atvejis, kai apdrausti buvo ir vilkikas ir priekaba, tačiau tuos pačius principus galima taikyti ir tokiam atvejui, kai apdrausta bÅ«na tik viena transporto priemonių junginio dalis, ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo sureguliavimÄ vykdo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras („Grune Karte e.V.“).

35. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ taip pat atsižvelgė ir įvertino ieÅ¡kovo pateiktÄ ir kitÄ Vokietijos federacinės teisingumo ir vartotojų teisių ministerijos raÅ¡tÄ , teiktÄ Ä¯ Kauno apygardos teisme nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2A-162-945/2018, kurios ratio decidendi sutampa su Å¡ia byla (b.l. 126-129, t. IV). Jame pažymėta, kad pagal Draudimo sutarčių įstatymo 78 straipsnio 1 dalį paskirstomas žalos atlyginimas tarp vilkiko bei priekabos draudikų. Kai vilkikas nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, jo savininko atsakomybei taikytinos bendrosios Vokietijos civilinio kodekso nuostatos. Ar analogiÅ¡kai taikytinos Draudimo sutarčių įstatymo 78 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų atsakyti sprendžiantis teismas, nes Vokietijos teismų sprendimų Å¡iuo klausimu nėra.

36. Vokietijos nacionalinio draudikų biuro („Grune Karte e.V.“) 2014-09-02 raÅ¡te (b.l. 162, t. II) pateiktas aiÅ¡kinimas apie tai, kas laikoma „apdrausta“ transporto priemone. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nurodė, kad transporto priemonė laikoma apdrausta tol, kol įvykus eismo įvykiui draudikas arba draudikų bendrija perima trečiųjų Å¡alių reikalavimus atlyginti žalÄ atsižvelgdami į Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentÄ (vok.

KfzPflVV). Transporto priemones, kurios turi būti draudžiamos privalomuoju draudimu ir kurios turi užsienio valstybinius numerius, pagal valstybinę teisę ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 2.5 straipsnį turi apdrausti draudimo bendrovės arba draudikų bendrija. Teismas pažymi, kad transporto priemonės ir priekabos valdytojo pareiga apdrausti savo, savininko ir vairuotojo civilinę atsakomybę įtvirtinta Vokietijos privalomojo draudimo įstatymo (vok. PflVG) 1 straipsnyje. Vadovaujantis aptariamu Vokietijos nacionalinis draudikų biuro aiškinimu, kai tokia pareiga tinkamai nevykdoma už užsienyje registruotos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę atsakingo asmens, Biuras tokiuose santykiuose veikia kaip draudikas.

Taigi šia prasme Lietuvos Respublikoje registruotas vilkikas, kurios valdytojo (šiuo atveju – atsakovo) civilinei atsakomybei taikoma Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro apsauga, Vokietijos teisės prasme laikomas „apdraustas“.

37. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad Vokietijos teisėje bÅ«tų nuostatų, skirtingai reglamentuojančių subjektų, atsakingų už transporto priemonės junginio valdytojo padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybės apimčių pasiskirstymÄ tais atvejais, kai abi junginio dalys drausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir tais, kai vienos iÅ¡ dalių valdytojas tokios pareigos nėra tinkamai įvykdęs. Kad tokių nuostatų Vokietijos teisėje nėra iÅ¡ esmės patvirtino ir Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių apsaugos ministerija (b.l. 128, t. IV).

38. Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jog atlikta Vokietijos teisės analizė sudaro pagrindÄ spręsti, kad už žalÄ , padarytÄ transporto priemonių junginio, solidariai atsakingi vilkiko ir priekabos valdytojai ar, jeigu tokie yra, jų civilinės atsakomybės draudikai. Nagrinėjamu atveju už nukentėjusiajam Vokietijoje padarytÄ Å¾alÄ solidariai atsakingi atsakovas ir trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“.

39. Taip pat laikytina pagrįsta ir kita sprendimo dalis dėl atsakovo tinkamumo. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo pareigÄ atlyginti to reikalaujančiam nukentėjusiajam visÄ nuostolių sumÄ , nepriklausomai nuo to, kad dalis transporto priemonių junginio buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvoje ir priekabos draudikas buvo žinomas. Tai patvirtina Vokietijos federacinės teisingumo ir vartotojų teisių ministerijos atsakymas bylÄ nagrinėjančiam teismui (b.l. 49-54, t.

IV) kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis pagal Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo (VVG) 115 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir Vokietijos civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (PflVG) 1 straipsnį gali priekabos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikui pareikÅ¡ti tiesioginį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Užsieninių transporto priemonių ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (AuslPflVG) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiesioginį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagal Draudimo sutarčių įstatymo 115 paragrafÄ galima pareikÅ¡ti ir užsienio transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikui.

Ir galų gale, reikalavimus, kylančius iÅ¡ eismo įvykių, kuriuos sukėlė užsienyje leidimÄ važinėti gavusi transporto priemonė, galima pareikÅ¡ti taipogi ir Vokietijos draudimo asociacijai Verein Deusches Büro Grüne Karte e.V. pagal Užsieninių transporto priemonių ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (AuslPflVG) 2 straipsnio 1 dalies punktÄ b, 6 straipsnio 1 dalį ir Draudimo sutarčių įstatymo 115 straipsnį. Tarptautinių santykių ribose užsienio transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas ir Vokietijos draudimo asociacija Verein Deusches Büro Grüne Karte e.V. nukentėjusiojo atžvilgiu atsako solidariai pilna apimtimi.

Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimÄ turėjo tik viena ar abi transporto priemonės junginio dalys.

40. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje 2017-03-29 nutartyje konstatavo, kad krovininio automobilio, kurio valdytojas kaltas dėl žalos padarymo, priekaba buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudiko (trečiojo asmens Å¡ioje byloje) prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos atsakingo už žalÄ asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir Å¡iai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padaręs asmuo (Å¡iai prievolei taikoma Vokietijos teisė).

41. Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 5 dalimi, Biuras, iÅ¡mokėjęs kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamÄ sumÄ , turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymÄ asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ už vienÄ iÅ¡ savo narių, turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ Å¡io draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

42. Pagal TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalį, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Biuro, kaip specifinio civilinės atsakomybės draudimo santykių subjekto, teisės reiÅ¡kiant regresinius reikalavimus nėra reglamentuotos kitaip, todėl ieÅ¡kovas taip pat patenka į subjektų, kuriems galioja nurodyta taisyklė, ratÄ .

43. TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta taisyklė aiÅ¡kintina taip, kad tuo atveju, kai kaltininko civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju draudimu, regreso teisę įgyvendinantis subjektas pirmiausia turi kreiptis į jo draudikÄ , ir tik jo nesant tiesiogiai į kaltininkÄ . BÅ«tent tokį nurodytos normos aiÅ¡kinimÄ lemia specifinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paskirtis.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesÄ , Å¡iuo atveju – civilinę atsakomybę, įvykus draudimo įvykiui, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų neigiamų turtinių padarinių. Å ioje nutartyje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi bÅ«ti vykdomos prievolės, atsirandančios iÅ¡ Å¡ios draudimo sutarties, t.y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimÄ pareikÅ¡damas jį tiesiogiai draudikui, iÅ¡skyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus.

Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiÅ¡kia, kad jis negali atsisakyti Å¡ios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Draudikas, egzistuojant Å¡iems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę, nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties Å¡alis.

45. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Vokietijos teisės pagrindu kylančios civilinės atsakomybės ½ dalį, tenkančiÄ jam kaip priekabos valdytojui, yra apdraudęs privalomuoju draudimu. Todėl nėra abejonių dėl to, kad draudimo apsaugos apimtis yra pakankama padengti nuostoliams, tenkantiems priekabos valdytojo civilinės atsakomybės daliai. Todėl ieÅ¡kovas dėl Å¡ios nuostolių dalies atlyginimo pirmiausia turi pareigÄ kreiptis į atsakovo civilinės atsakomybės draudikÄ , trečiÄ jį asmenį Å¡ioje byloje ADB „Gjensidige“.

Dėl bylos baigties 46. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

47. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

49. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ).

50. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

Nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras atsakovui UAB „Transtira“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“ (į.k. 122282884) iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (į.k. 125709291) 500 (penkis Å¡imtus) eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Šiškina