Legislator Case Law & Legislation
1202989e-bb81-4d9d-918d-7098cdc8ee12 AI generated

1202989e-bb81-4d9d-918d-7098cdc8ee12 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 1202989e-bb81-4d9d-918d-7098cdc8ee12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(V. T.) ir jo atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei,vertėjai Audronei Adomavičienei,kaltinamajam V. K. ir jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,  vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuo 2005-05-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ) anksčiau teistas du kartus:2005-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;2008-03-19 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 153 straipsnį – 8 MGL (1080 Lt) dydžio bauda, 2013-11-15 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi, 8 MGL dydžio bauda pakeista 48 valandų vieÅ¡aisiais darbais, bausmę atlikęs 2014 m. balandžio 22 d., teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

1202989e-bb81-4d9d-918d-7098cdc8ee12 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: taip pat paaiÅ¡kino, jog įvykio vietoje buvusios dvi moterys, iÅ¡ kurių viena buvo neblaivi, skirtingai pasakojo apie įvykio aplinkybes. Neblaivi moteris nuolat šūkavo, kartodama, kad jie nekalti, o blaivi moteris aiÅ¡kino atvirkščiai ir tvirtino, kad ji nuomoja vagonėlius. Liudytoja I. S., duodama parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad 2016 m. liepos 3 d., po pietų, visi nutarė „atsipalaiduoti <...>“, todėl nuėjo į parduotuvę įsigyti alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-37-295/2018                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31199-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.             (S)                            VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,nukentėjusiajam V.

T. (V. T.) ir jo atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei,vertėjai Audronei Adomavičienei,kaltinamajam V. K. ir jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,  vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuo 2005-05-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ) anksčiau teistas du kartus:2005-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;2008-03-19 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 153 straipsnį – 8 MGL (1080 Lt) dydžio bauda, 2013-11-15 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi, 8 MGL dydžio bauda pakeista 48 valandų vieÅ¡aisiais darbais, bausmę atlikęs 2014 m. balandžio 22 d., teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis V. K. sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent:jis, 2016 m. liepos 3 d., apie 16:00 val., nuomojamame vagonėlyje, esančiame aptvertoje privačioje R. B. priklausančioje teritorijoje, prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, kilus konfliktui tarp jo ir V. T. (V. T.), kirviu smogė pastarajam ne mažiau trijų kartų, taikydamas į galvos sritį, pirmÄ kartÄ pataikydamas jam į kairę ausį ir padarydamas plėštinę žaizdÄ , po to, nukentėjusiajam V.

T. bandant gintis ranka nuo smÅ«gių į galvos sritį, smogdamas antrÄ ir trečiÄ kartÄ , sužalojo kairę rankÄ , padarydamas kairės plaÅ¡takos ir kairės plaÅ¡takos I pirÅ¡to kirstines žaizdas, tokiu bÅ«du, padarydamas nukentėjusiajam V. T. sužalojimus, kurie visumoje dėl kairės plaÅ¡takos ir kairės plaÅ¡takos I pirÅ¡to kirstinių žaizdų, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Å iais savo veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. savo kaltės jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino. Kaltinamojo V. K. teigimu, jis jokių smūgių kirviu nukentėjusiajam V. T. nesudavė, o nukentėjusysis pats galėjo jų tarpusavio muštynių metu užkristi ant kirvio ir taip susižaloti. Kaltinamasis V. K., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis gyvena liudytojai R. B. priklausančiame vagonėlyje, kuris yra pastatytas R. B. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitame vagonėlyje, stovinčiame tame pačiame žemės sklype gyveno nukentėjusysis V.

T. su savo sugyventine I. S.. Ä®vykio dienÄ , vagonėlių savininkės R. B. pavedimu, kaltinamasis V. K. pasakė nukentėjusiajam V. T., kad jie su sugyventine privalo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ vagonėlio, nes to jau apie pusę metų reikalavo R. B.. Nukentėjusysis V. T. su savo sugyventine I. S. buvo girti, todėl iÅ¡girdęs reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ vagonėlio V. T. supyko, ir bÅ«damas vagonėlio prieangyje, pradėjo smaugti kaltinamÄ jį V. K.. Tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo V. T., kaltinamojo teigimu, prasidėjo muÅ¡tynės, kurių metu V.

T. keletÄ kartų nukrito ant žemės, ir nors kaltinamasis nematė, kad nukentėjusysis susižalojo, tačiau krisdamas ant žemės, V. T. galėjo atsitrenkti į kirvį, buvusį prie nukentėjusiojo vagonėlio ir tokiu bÅ«du susižaloti. Vėliau, kaltinamojo teigimu, jis pasiėmė pagalį ir juo pagrasinęs nukentėjusiajam, iÅ¡ muÅ¡tynių vietos pasiÅ¡alino. Kadangi kaltinamajam V. K. reikėjo eiti į darbÄ , jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir kas buvo vėliau, nežino. Kaltinamojo V.

K. teigimu, kirvio, buvusio prie nukentėjusiojo vagonėlio, jis nelietė ir į rankas jo (kirvio) paėmęs nebuvo.Nors kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įrodoma Å¡iais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.Nukentėjusysis V. T. (V. T.), duodamas parodymus teisme, nurodė, kad tÄ dienÄ , t.y. 2016 m. liepos 3 d., buvo iÅ¡eiginė diena, todėl jis su savo sugyventine I.

S., bÅ«dami savo vagonėlyje, gėrė alų, kai atėjo kaltinamasis V. K. ir paprašė įpilti alaus ir jam. IÅ¡gėręs alų, kaltinamasis V. K. pasisiÅ«lė nueiti į parduotuvę nupirkti vyno, ir paėmęs iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus vynui, išėjo į parduotuvę, tačiau ilgai negrįžo iÅ¡ parduotuvės, todėl nukentėjusysis V. T. išėjo jo ieÅ¡koti. Užėjęs į kaltinamojo V. K. vagonėlį, nukentėjusysis V. T. pamatė, kad kaltinamasis, vienas sėdėdamas vagonėlyje, geria atsineÅ¡tÄ iÅ¡ parduotuvės vynÄ , todėl supykęs ant kaltinamojo V.

T. trenkė jam ranka pora kartų per veidÄ , tada kaltinamasis V. K., sugriebęs už spintelės buvusį kirvį, juo sudavė V. T. tris smÅ«gius, vienÄ smÅ«gį į kairę ausį, o su smÅ«gius į rankÄ . Nuo smÅ«gio kirviu, buvo perkirsta ausis ir sužalota ranka, kurios smarkiai kraujavo, todėl buvo iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie subintavo žaizdas ir iÅ¡vežė nukentėjusįjį V. T. į ligoninę. Nukentėjusysis V. T. pripažino, kad jo santykiai su vagonėlio savininke R.

B. nebuvo geri, jie pykosi dėl atlyginimo už sulaužytÄ stalÄ , o kaltinamasis V. K. V. T. konflikte su R. B. palaikė pastarÄ jÄ , todėl kartais konfliktai kildavo ir tarp kaltinamojo V. K. bei nukentėjusiojo V. T.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad apžiÅ«rėjus kaltinamojo V. K. gyvenamÄ jį vagonėlį, jame buvo rastas kirvis su kraujo žymėmis (T. 1., b.l. 17-22), kuris buvo apžiÅ«rėtas (T. 1., b.l. 26-31) ir po apžiÅ«ros perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ (T. 1., b.l. 33).IÅ¡tyrus ant kirvio rastÄ kraujÄ , buvo nustatyta, kad nuoplovoje nuo kirvio rastas žmogaus kraujas, o atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas V.

T. DNR profilis su 99,999999999999 % tikimybe (T. 1., b.l. 68-71).Kad kruvinas kirvis buvo rastas vagonėlyje, kuriame gyveno kaltinamasis V. K., teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas – policijos pareigÅ«nas – J. G. (J. G.). Liudytojo J. G. teigimu, atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai kaltinamojo V. K. nerado, bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau tai padaryti policijos pareigÅ«nams nepavyko, todėl jie pradėjo įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nedalyvaujant kaltinamajam. Liudytojas J.

G. taip pat paaiškino, jog įvykio vietoje buvusios dvi moterys, iš kurių viena buvo neblaivi, skirtingai pasakojo apie įvykio aplinkybes. Neblaivi moteris nuolat šūkavo, kartodama, kad jie nekalti, o blaivi moteris aiškino atvirkščiai ir tvirtino, kad ji nuomoja vagonėlius. Liudytoja I. S., duodama parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad 2016 m. liepos 3 d., po pietų, visi nutarė „atsipalaiduoti <...>“, todėl nuėjo į parduotuvę įsigyti alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis V.

K. į parduotuvę pirkti gėrimų nuėjo vienas, o nukentėjusysis V. T. ir liudytoja I. S. liko laukti prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Kadangi kaltinamasis V. K. ilgai negrįžo, V. T. nuėjo jo ieÅ¡koti, tačiau niekur nerado, todėl V. T. nuėjo pažiÅ«rėti į kaltinamojo V. K. vagonėlį, o liudytoja I. S. atsigulė pagulėti. Maždaug po 10-15 minučių nukentėjusysis V. T. grįžo visas kruvinas, ir pasakęs, kad jam labai bloga, paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Atvykę medikai nukentėjusįjį V. T. išsivežė į ligoninę ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojos I. S. teigimu, V. T. grįžus iš V. K. vagonėlio, jo būklė buvo labai bloga, „ausis kabėjo, rankos mėsos gabalas kabėjo ir pirštas kraujuotas <...> ranka buvo labai baisi, buvo kraujo klanas <...>“. Liudytoja I. S. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo V. T. santykiai su kaltinamuoju V. K. ir liudytoja R. B. buvo konfliktiški, kadangi kaltinamasis ir R. B. spaudė nukentėjusįjį V.

T. ir liudytojÄ I. S. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ vagonėlio, nes R. B. nuomone, V. T. ne laiku sumokėjo jai už įsigytas malkas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė Rasa Gaidienė, iÅ¡tyrusi nukentėjusįjį V. T. ir susipažinusi su jo medicinos dokumentais, pateikė iÅ¡vadÄ , kad V. T. padaryta poodinė kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje, žaizdos kairės plaÅ¡takos I pirÅ¡te (med. dokumentuose įvardinta kaip kirstinė) ir kairėje ausyje (med. dokumentuose įvardinta kaip plėštinė).

Sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kairėje rankoje – dviem. Sužalojimai visumoje dėl kirstinės I pirÅ¡to žaizdos vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . V. T. sužalojimų jam padarymo metu galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse ir jam nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs paties žalojimui, tačiau sužalotos kÅ«no dalys ir sritys yra pasiekiamos savo ranka. Savęs paties (ausies kauÅ¡elio ir plaÅ¡takos) susižalojimo kirviu galimybė įprastinėmis sÄ lygomis nereali (T. 1., b.l. 63-64; 73-74).Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė patvirtino ir duodama paaiÅ¡kinimus teisme.Liudytoja R.

B. teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltinamasis V. K. gyvena pas jÄ apie septynerius metus, padeda jai tvarkytis namuose, rÅ«pinasi R. B. ir yra jai kaip sÅ«nus. 2016 m. liepos 3 d. pavakarę, V. K., V. T. ir I. S. ėjo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, o liudytoja R. B., davusi jiems porÄ eurų, iÅ¡vyko į miestÄ savo reikalais. Jai bÅ«nant mieste, nukentėjusysis V. T. jai paskambino telefonu ir pranešė, kad jie susimušė su V. K. ir prašė, jog R. B. grįžtų namo ir iÅ¡siaiÅ¡kintų.

Kai liudytoja R. B. grįžo namo, nukentėjusįjį jau buvo iÅ¡vežusi greitosios medicinos pagalbos maÅ¡ina, o kaltinamasis V. K. buvo namuose, jo akis buvo pamuÅ¡ta, o ranka supjaustyta. Be to, kaltinamasis V. K. liudytojai R. B. pasakė, kad V. T. jį čiupo už gerklės ir smaugė. Vėliau kaltinamajam V. K. kažkas paskambino telefonu ir iÅ¡kvietė jį į darbÄ , todėl atvykus policijos pareigÅ«nams, jo namuose nebuvo. Policijos pareigÅ«nų praÅ¡ymu, ji bandė susisiekti su kaltinamuoju telefonu, tačiau kaltinamojo V.

K. telefonas buvo iÅ¡jungtas. Liudytojos R. B. teigimu, ji matė V. K. vagonėlyje už spintelės užkiÅ¡tÄ kirvį, taip pat ji patvirtino, kad nukentėjusysis V. T. yra agresyvaus bÅ«do, anksčiau dėl jo veiksmų buvo kviečiami policijos pareigÅ«nai, todėl ji reikalavo, kad jis su savo sugyventine iÅ¡sikraustytų iÅ¡ R. B. priklausančio vagonėlio. Liudytojas – policijos pareigÅ«nas – K. J. teisiamajame posėdyje pareiÅ¡kė neprisimenantis aplinkybių, dėl kurių jis buvo pakviestas liudyti teisme, todėl teismas teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies nuostatomis, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui.Ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b.l. 94-95) liudytojas K.

J. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. liepos 3 d., apie 16:00 val., jis gavo iÅ¡kvietimÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur įvyko konfliktas. Nuvykęs į vietÄ , liudytojas K. J. namo kieme pamatė stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį, kurio viduje buvo tvarstomas V. T. (V. T.). Å alia jo buvo I. S., kuri nurodė, kad V. T. sužalojo kaimynas V. K.. I. S. taip pat sakė, kad jie gyvena vagonėliuose. Viename vagonėlyje gyvena ji su V. T., o kitame V. K.. Be to, liudytojo K. J. teigimu, I. S. sakė, kad tÄ dienÄ jie visi trys iÅ¡gėrinėjo, o tarp V.

K. ir V. T. kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, I. S. neįvardino, tačiau sakė, kad V. K. supykęs išėjo iÅ¡ jų vagonėlio ir grįžo atgal, laikydamas kirvį rankoje. Taip pat liudytojo K. J. teigimu, liudytoja I. S. sakė, kad V. K., tik įėjęs į vagonėlio vidų, pirmu mostu kirto V. T. į galvos sritį, o V. T. užsidengus ranka galvÄ nuo kitų smÅ«gių, V. K. kirviu pataikė nukentėjusiajam į rankÄ ir nukirto pirÅ¡tÄ . Be to, I. S. policijos pareigÅ«nams sakė, kad V.

K., užsimojęs antrÄ kartÄ kirviu, taikėsi suduoti smÅ«gį jos sugyventiniui į galvÄ , tačiau „pataikė į ausį ir jÄ nukirto <...>“. Liudytojo K. J. teigimu, pats nukentėjusysis V. T., sėdėdamas greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nieko nesakė kas jam nutiko, tačiau matėsi, kad jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. Nuėjus apžiÅ«rėti į vagonėlį kartu su I. S., ten buvo daug kraujo ant grindų, „grindys tiesiog plaukė nuo kraujo <...>“. Kirvio vagonėlyje nebuvo, o I.

S. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad vagonėlius nuomojasi, tačiau policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , vagonėlių savininkės nebuvo. Be to, liudytojas K. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad I. S. teigimu, V. K. iÅ¡kart po to, kai sužalojo V. T., „iÅ¡bėgo iÅ¡ vagonėlio ir nubėgo į savo vagonėlį. Ten persirengė drabužius ir iÅ¡bėgo į miÅ¡kÄ pasiėmęs peilį <...>“.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, tačiau papildomai nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, pareiÅ¡kęs, kad daugiau įvykio aplinkybių neprisimena.

Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais ir jų tikrumÄ patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiojo V. T. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.Nukentėjusiojo V.

T. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusysis suvokė jo sužalojimo metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs. Be to, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes, suduotų smūgių kirviu pobūdį ir skaičių, patvirtinti įvykio vietoje buvusios liudytojos I. S. parodymais, kuriuos ji davė iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, ir tuo metu, kai nukentėjusysis V. T., policijos pareigūnų tvirtinimu, būdamas šoko būsenoje, jiems nieko paaiškinti negalėjo, todėl teismas dėl nukentėjusiojo V.

T. parodymų tikrumo neabejoja, nes nukentėjusysis, būdamas sužalotas ir gausiai kraujuojant žaizdoms, be to, būdamas šoko būsenoje, neturėjo galimybės suderinti savo parodymų apie įvykio aplinkybes su liudytoja I. S.. Be to, nukentėjusiojo V. T. ir liudytojos I. S. parodymus patvirtina ir teismo medicinos ekspertų išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam V. T. padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir mechanizmas bei jų lokalizacija, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V.

T. ir liudytojos I. S. parodymais apie tai, kad kaltinamasis V. K. tarpusavio konflikto metu nukentėjusiajam sudavė tris smÅ«gius kirviu – vienÄ Ä¯ galvos sritį, o vėliau dar du smÅ«gius į rankÄ . Å ios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo V. T. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , todėl akivaizdu, kad kÅ«no sužalojimai nukentėjusiajam V.

T. buvo padaryti tarpusavio konflikto su kaltinamuoju V. K. metu. Nors kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad tarpusavio muÅ¡tynių metu nukentėjusysis V. T. pats nukrito ant kirvio, stovėjusio vagonėlio prieangyje, tačiau teismas šį kaltinamojo teiginį vertina kritiÅ¡kai, kadangi jis (teiginys) neatitinka specialistų iÅ¡vadose nukentėjusiajam konstatuotų kÅ«no sužalojimų pobÅ«džio ir jų padarymo mechanizmo. Kad savęs paties (ausies kauÅ¡elio ir plaÅ¡takos) susižalojimo kirviu galimybė įprastinėmis sÄ lygomis nereali, konstatavo ir teismo medicinos ekspertai, be to, po įvykio kirvis buvo rastas kaltinamojo V.

K. vagonėlyje užkiÅ¡tas už spintelės, Å¡iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. B., o ne nukentėjusiojo V. T. vagonėlio prieangyje, kur kaip teigė kaltinamasis V. K., vyko muÅ¡tynės, ir kur pasak kaltinamojo, nukentėjusysis V. T. kelis kartus buvo nukritęs ant žemės ir kur krisdamas galėjo trenktis į ten stovėjusį kirvį. Taigi, apibendrindamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti, kad kaltinamasis V.

K., suduodamas tris smÅ«gius kirviu nukentėjusiajam V. T., padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl nusikalstamos veikos požymių BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Teismo medicinos specialistų iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. T. padaryti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialistų pateikta iÅ¡vada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo V. K. tyčinių smurtinių veiksmų (vieno smÅ«gio kirviu į galvos sritį ir dviejų smÅ«gių kirviu į kairę rankÄ ), kilo BK 138 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tik tyčia.

Naudodamas smurtÄ nukentėjusiojo V. T. atžvilgiu, kaltinamasis V. K. turėjo suprasti, kad suduodamas smÅ«gius kirviu į galvÄ ir rankÄ nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir suprasti, jog nukentėjusiajam gali bÅ«ti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t.y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sÄ moningai leido kilti Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V.

K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai. Pripažindamas fizinio smurto panaudojimo faktÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigdamas smÅ«gių kirviu sudavimo faktÄ , kaltinamasis V. K. tvirtino, kad taip jis pasielgė, gindamasis nuo nukentėjusiojo V. T. smurtinių veiksmų, kuris suėmęs už gerklės, smaugė kaltinamÄ jį V. K.. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015; 2K-162-697/2016). Å ios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas akivaizdus, realus ir pavojingas kėsinimasis, nuo kurio kaltinamasis V.

K. turėjo teisę gintis. Nors nukentėjusysis V. T. pripažino, jog jis, supykęs ant kaltinamojo, trenkė jam pora kartų ranka per veidÄ , tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo V. T. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo V. K. sveikatai ar gyvybei, dėl kurių reikėjo gintis, panaudojant kirvį, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tarpusavio konflikto metu kaltinamajam bÅ«tų padaryti kokie nors kÅ«no sužalojimai, todėl atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu neabejotinai nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

K. veika negali bÅ«ti vertinama kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis. Bausmės skyrimas Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas, niekur nedirba ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam V.

K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo V. K. elgesį po ankstesnių teistumų, t.y. į tai, kad jis ilgÄ laikÄ nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga kaltinamajam V. K. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti (BK 75 straipsnis).Dėl kardomosios priemonės Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V.

K. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ .Nors baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam V.

K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir turi bÅ«ti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio Å¡io teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Dėl civilinių ieÅ¡kinių   Nukentėjusysis V. T. pareiÅ¡kė (T. 1., b.l. 50, T. 2., b.l. 33-36) 3000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo V. K. jam padarytÄ neturtinę žalÄ .Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais.

Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis V. T. patyrė pažeminimÄ ir fizinį skausmÄ , be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių iÅ¡gyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo V.

K. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytų ausies ir rankos kirstinių žaizdų, V. T. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimÄ , kuris neiÅ¡vengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir Å¡ie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis V. T. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobÅ«dį, taip pat atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo priežastimi iÅ¡ dalies tapo ir nukentėjusiojo V.

T. netinkamas smurtinis elgesys (smÅ«gio sudavimas per veidÄ kaltinamajam), bei atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo, turi bÅ«ti mažesnė, nei civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukentėjusysis, ir teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo V. T. naudai priteistinas 500 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 677,61 € dydžio civilinį ieÅ¡kinį (T. 1., b.l. 104-108), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo V.

K. civilinio ieÅ¡kovo turėtas nukentėjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidas. Nors civilinio ieÅ¡kovo atstovas į teisiamÄ jį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys buvo nagrinėjamas civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Nukentėjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidos sudarė 677 eurus 61 centÄ , todėl Å¡i suma ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ kaltinamojo V. K..Be to, nukentėjusiojo V.

T. atstovė prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo V. K. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas 92,64 € dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo V. T. atstovas, paslaugoms apmokėti (T. 2., b.l. 38-39). BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, šių išlaidų teismas gali neišieškoti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Nors kaltinamasis V. K. niekur nedirba, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kaltinamasis teismui nepateikė, be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo V.

T. atstovas, paslaugoms apmokėti, nėra didelės, todėl teismas mano, kad Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti nėra pagrindo ir daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ kaltinamojo V. K. valstybės naudai turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo V. T. atstovas, paslaugoms apmokėti. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje laikomus paketÄ su kirviu ir du vokus su kraujo nuoplovomis (T. 1., b.l. 33-37), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, kurie negali bÅ«ti sunaudoti ar perduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, V. K. paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir paskirti Å¡ias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktai) numatytas pareigas:per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir iÅ¡klausyti visÄ programos kursÄ ;per du mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam V.

K., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos jam gali bÅ«ti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas ir jis gali bÅ«ti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę.Kaltinamajam V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. K. nukentėjusiojo V.

T. naudai 500 € (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 677,61 € (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 61 centÄ ) nukentėjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidų ir valstybės naudai 92,64 € (devyniasdeÅ¡imt du eurus 64 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo V. T. atstovas, paslaugoms apmokėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje laikomus paketÄ su kirviu ir du vokus su kraujo nuoplovomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                             Valdas Bugelevičius