1202989e-bb81-4d9d-918d-7098cdc8ee12 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated(V. T.) ir jo atstovei advokato padÄjÄjai Lijanai Paulauskienei,vertÄjai Audronei AdomaviÄienei,kaltinamajam V. K. ir jo gynÄjai advokatei Lolitai Narmontienei,teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,  vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimÄs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedÄs, vidurinio iÅ¡silavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuo 2005-05-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinÄių asmenų apskaitÄ ) anksÄiau teistas du kartus:2005-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, - laisvÄs atÄmimu 6 mÄnesiams;2008-03-19 RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 153 straipsnį â 8 MGL (1080 Lt) dydžio bauda, 2013-11-15 RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nutartimi, 8 MGL dydžio bauda pakeista 48 valandų vieÅ¡aisiais darbais, bausmÄ atlikÄs 2014 m. balandžio 22 d., teistumai neiÅ¡nykÄ ir nepanaikinti, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir â BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Legislator headnote
AI generated1202989e-bb81-4d9d-918d-7098cdc8ee12 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: taip pat paaiÅ¡kino, jog įvykio vietoje buvusios dvi moterys, iÅ¡ kurių viena buvo neblaivi, skirtingai pasakojo apie įvykio aplinkybes. Neblaivi moteris nuolat šūkavo, kartodama, kad jie nekalti, o blaivi moteris aiÅ¡kino atvirkÅ¡Äiai ir tvirtino, kad ji nuomoja vagonÄlius. Liudytoja I. S., duodama parodymus teisiamajame posÄdyje, patvirtino, kad 2016 m. liepos 3 d., po pietų, visi nutarÄ âatsipalaiduoti <...>â, todÄl nuÄjo į parduotuvÄ Ä¯sigyti alkoholinių gÄrimų. Kaltinamasis V.
Full text
Baudžiamoji byla Nr                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-37-295/2018                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31199-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.             (S)                            VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Valdas BugeleviÄius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,nukentÄjusiajam V.
T. (V. T.) ir jo atstovei advokato padÄjÄjai Lijanai Paulauskienei,vertÄjai Audronei AdomaviÄienei,kaltinamajam V. K. ir jo gynÄjai advokatei Lolitai Narmontienei,teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,  vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimÄs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedÄs, vidurinio iÅ¡silavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuo 2005-05-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinÄių asmenų apskaitÄ ) anksÄiau teistas du kartus:2005-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, - laisvÄs atÄmimu 6 mÄnesiams;2008-03-19 RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 153 straipsnį â 8 MGL (1080 Lt) dydžio bauda, 2013-11-15 RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nutartimi, 8 MGL dydžio bauda pakeista 48 valandų vieÅ¡aisiais darbais, bausmÄ atlikÄs 2014 m. balandžio 22 d., teistumai neiÅ¡nykÄ ir nepanaikinti, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir â BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : Kaltinamasis V. K. sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent:jis, 2016 m. liepos 3 d., apie 16:00 val., nuomojamame vagonÄlyje, esanÄiame aptvertoje privaÄioje R. B. priklausanÄioje teritorijoje, prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, kilus konfliktui tarp jo ir V. T. (V. T.), kirviu smogÄ pastarajam ne mažiau trijų kartų, taikydamas į galvos sritį, pirmÄ kartÄ pataikydamas jam į kairÄ ausį ir padarydamas plÄÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ , po to, nukentÄjusiajam V.
T. bandant gintis ranka nuo smÅ«gių į galvos sritį, smogdamas antrÄ ir treÄiÄ kartÄ , sužalojo kairÄ rankÄ , padarydamas kairÄs plaÅ¡takos ir kairÄs plaÅ¡takos I pirÅ¡to kirstines žaizdas, tokiu bÅ«du, padarydamas nukentÄjusiajam V. T. sužalojimus, kurie visumoje dÄl kairÄs plaÅ¡takos ir kairÄs plaÅ¡takos I pirÅ¡to kirstinių žaizdų, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Å iais savo veiksmais kaltinamasis V. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. K. savo kaltÄs jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino. Kaltinamojo V. K. teigimu, jis jokių smÅ«gių kirviu nukentÄjusiajam V. T. nesudavÄ, o nukentÄjusysis pats galÄjo jų tarpusavio muÅ¡tynių metu užkristi ant kirvio ir taip susižaloti. Kaltinamasis V. K., duodamas parodymus teisiamajame posÄdyje tvirtino, kad jis gyvena liudytojai R. B. priklausanÄiame vagonÄlyje, kuris yra pastatytas R. B. priklausanÄiame žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitame vagonÄlyje, stovinÄiame tame paÄiame žemÄs sklype gyveno nukentÄjusysis V.
T. su savo sugyventine I. S.. Ä®vykio dienÄ , vagonÄlių savininkÄs R. B. pavedimu, kaltinamasis V. K. pasakÄ nukentÄjusiajam V. T., kad jie su sugyventine privalo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ vagonÄlio, nes to jau apie pusÄ metų reikalavo R. B.. NukentÄjusysis V. T. su savo sugyventine I. S. buvo girti, todÄl iÅ¡girdÄs reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ vagonÄlio V. T. supyko, ir bÅ«damas vagonÄlio prieangyje, pradÄjo smaugti kaltinamÄ jį V. K.. Tarp kaltinamojo V. K. ir nukentÄjusiojo V. T., kaltinamojo teigimu, prasidÄjo muÅ¡tynÄs, kurių metu V.
T. keletÄ kartų nukrito ant žemÄs, ir nors kaltinamasis nematÄ, kad nukentÄjusysis susižalojo, taÄiau krisdamas ant žemÄs, V. T. galÄjo atsitrenkti į kirvį, buvusį prie nukentÄjusiojo vagonÄlio ir tokiu bÅ«du susižaloti. VÄliau, kaltinamojo teigimu, jis pasiÄmÄ pagalį ir juo pagrasinÄs nukentÄjusiajam, iÅ¡ muÅ¡tynių vietos pasiÅ¡alino. Kadangi kaltinamajam V. K. reikÄjo eiti į darbÄ , jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir kas buvo vÄliau, nežino. Kaltinamojo V.
K. teigimu, kirvio, buvusio prie nukentÄjusiojo vagonÄlio, jis nelietÄ ir į rankas jo (kirvio) paÄmÄs nebuvo.Nors kaltinamasis V. K. savo kaltÄs dÄl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, taÄiau jo kaltÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įrodoma Å¡iais baudžiamojoje byloje esanÄiais ir teisiamojo posÄdžio metu patikrintais įrodymais.NukentÄjusysis V. T. (V. T.), duodamas parodymus teisme, nurodÄ, kad tÄ dienÄ , t.y. 2016 m. liepos 3 d., buvo iÅ¡eiginÄ diena, todÄl jis su savo sugyventine I.
S., bÅ«dami savo vagonÄlyje, gÄrÄ alų, kai atÄjo kaltinamasis V. K. ir papraÅ¡Ä Ä¯pilti alaus ir jam. IÅ¡gÄrÄs alų, kaltinamasis V. K. pasisiÅ«lÄ nueiti į parduotuvÄ nupirkti vyno, ir paÄmÄs iÅ¡ nukentÄjusiojo pinigus vynui, iÅ¡Äjo į parduotuvÄ, taÄiau ilgai negrįžo iÅ¡ parduotuvÄs, todÄl nukentÄjusysis V. T. iÅ¡Äjo jo ieÅ¡koti. UžÄjÄs į kaltinamojo V. K. vagonÄlį, nukentÄjusysis V. T. pamatÄ, kad kaltinamasis, vienas sÄdÄdamas vagonÄlyje, geria atsineÅ¡tÄ iÅ¡ parduotuvÄs vynÄ , todÄl supykÄs ant kaltinamojo V.
T. trenkÄ jam ranka pora kartų per veidÄ , tada kaltinamasis V. K., sugriebÄs už spintelÄs buvusį kirvį, juo sudavÄ V. T. tris smÅ«gius, vienÄ smÅ«gį į kairÄ ausį, o su smÅ«gius į rankÄ . Nuo smÅ«gio kirviu, buvo perkirsta ausis ir sužalota ranka, kurios smarkiai kraujavo, todÄl buvo iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie subintavo žaizdas ir iÅ¡veÅ¾Ä nukentÄjusįjį V. T. į ligoninÄ. NukentÄjusysis V. T. pripažino, kad jo santykiai su vagonÄlio savininke R.
B. nebuvo geri, jie pykosi dÄl atlyginimo už sulaužytÄ stalÄ , o kaltinamasis V. K. V. T. konflikte su R. B. palaikÄ pastarÄ jÄ , todÄl kartais konfliktai kildavo ir tarp kaltinamojo V. K. bei nukentÄjusiojo V. T.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad apžiÅ«rÄjus kaltinamojo V. K. gyvenamÄ jį vagonÄlį, jame buvo rastas kirvis su kraujo žymÄmis (T. 1., b.l. 17-22), kuris buvo apžiÅ«rÄtas (T. 1., b.l. 26-31) ir po apžiÅ«ros perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ (T. 1., b.l. 33).IÅ¡tyrus ant kirvio rastÄ kraujÄ , buvo nustatyta, kad nuoplovoje nuo kirvio rastas žmogaus kraujas, o atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas V.
T. DNR profilis su 99,999999999999 % tikimybe (T. 1., b.l. 68-71).Kad kruvinas kirvis buvo rastas vagonÄlyje, kuriame gyveno kaltinamasis V. K., teisiamajame posÄdyje patvirtino ir liudytojas â policijos pareigÅ«nas â J. G. (J. G.). Liudytojo J. G. teigimu, atvykÄ Ä¯ įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai kaltinamojo V. K. nerado, bandÄ su juo susisiekti telefonu, taÄiau tai padaryti policijos pareigÅ«nams nepavyko, todÄl jie pradÄjo įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nedalyvaujant kaltinamajam. Liudytojas J.
G. taip pat paaiÅ¡kino, jog įvykio vietoje buvusios dvi moterys, iÅ¡ kurių viena buvo neblaivi, skirtingai pasakojo apie įvykio aplinkybes. Neblaivi moteris nuolat šūkavo, kartodama, kad jie nekalti, o blaivi moteris aiÅ¡kino atvirkÅ¡Äiai ir tvirtino, kad ji nuomoja vagonÄlius. Liudytoja I. S., duodama parodymus teisiamajame posÄdyje, patvirtino, kad 2016 m. liepos 3 d., po pietų, visi nutarÄ âatsipalaiduoti <...>â, todÄl nuÄjo į parduotuvÄ Ä¯sigyti alkoholinių gÄrimų. Kaltinamasis V.
K. į parduotuvÄ pirkti gÄrimų nuÄjo vienas, o nukentÄjusysis V. T. ir liudytoja I. S. liko laukti prie parduotuvÄs, esanÄios (duomenys neskelbtini) gatvÄje, Vilniuje. Kadangi kaltinamasis V. K. ilgai negrįžo, V. T. nuÄjo jo ieÅ¡koti, taÄiau niekur nerado, todÄl V. T. nuÄjo pažiÅ«rÄti į kaltinamojo V. K. vagonÄlį, o liudytoja I. S. atsigulÄ pagulÄti. Maždaug po 10-15 minuÄių nukentÄjusysis V. T. grįžo visas kruvinas, ir pasakÄs, kad jam labai bloga, papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .
AtvykÄ medikai nukentÄjusįjį V. T. iÅ¡siveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ ir iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus. Liudytojos I. S. teigimu, V. T. grįžus iÅ¡ V. K. vagonÄlio, jo bÅ«klÄ buvo labai bloga, âausis kabÄjo, rankos mÄsos gabalas kabÄjo ir pirÅ¡tas kraujuotas <...> ranka buvo labai baisi, buvo kraujo klanas <...>â. Liudytoja I. S. taip pat patvirtino, kad nukentÄjusiojo V. T. santykiai su kaltinamuoju V. K. ir liudytoja R. B. buvo konfliktiÅ¡ki, kadangi kaltinamasis ir R. B. spaudÄ nukentÄjusįjį V.
T. ir liudytojÄ I. S. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ vagonÄlio, nes R. B. nuomone, V. T. ne laiku sumokÄjo jai už įsigytas malkas. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertÄ Rasa GaidienÄ, iÅ¡tyrusi nukentÄjusįjį V. T. ir susipažinusi su jo medicinos dokumentais, pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad V. T. padaryta poodinÄ kraujosruva kairÄje plaÅ¡takoje, žaizdos kairÄs plaÅ¡takos I pirÅ¡te (med. dokumentuose įvardinta kaip kirstinÄ) ir kairÄje ausyje (med. dokumentuose įvardinta kaip plÄÅ¡tinÄ).
Sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kairÄje rankoje â dviem. Sužalojimai visumoje dÄl kirstinÄs I pirÅ¡to žaizdos vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . V. T. sužalojimų jam padarymo metu galÄjo bÅ«ti įvairiose padÄtyse ir jam nustatyti sužalojimai nÄra bÅ«dingi savÄs paties žalojimui, taÄiau sužalotos kÅ«no dalys ir sritys yra pasiekiamos savo ranka. SavÄs paties (ausies kauÅ¡elio ir plaÅ¡takos) susižalojimo kirviu galimybÄ Ä¯prastinÄmis sÄ lygomis nereali (T. 1., b.l. 63-64; 73-74).Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismo medicinos ekspertÄ Rasa GaidienÄ patvirtino ir duodama paaiÅ¡kinimus teisme.Liudytoja R.
B. teisiamajame posÄdyje teigÄ, kad kaltinamasis V. K. gyvena pas jÄ apie septynerius metus, padeda jai tvarkytis namuose, rÅ«pinasi R. B. ir yra jai kaip sÅ«nus. 2016 m. liepos 3 d. pavakarÄ, V. K., V. T. ir I. S. Äjo į parduotuvÄ pirkti alkoholinių gÄrimų, o liudytoja R. B., davusi jiems porÄ eurų, iÅ¡vyko į miestÄ savo reikalais. Jai bÅ«nant mieste, nukentÄjusysis V. T. jai paskambino telefonu ir praneÅ¡Ä, kad jie susimuÅ¡Ä su V. K. ir praÅ¡Ä, jog R. B. grįžtų namo ir iÅ¡siaiÅ¡kintų.
Kai liudytoja R. B. grįžo namo, nukentÄjusįjį jau buvo iÅ¡vežusi greitosios medicinos pagalbos maÅ¡ina, o kaltinamasis V. K. buvo namuose, jo akis buvo pamuÅ¡ta, o ranka supjaustyta. Be to, kaltinamasis V. K. liudytojai R. B. pasakÄ, kad V. T. jį Äiupo už gerklÄs ir smaugÄ. VÄliau kaltinamajam V. K. kažkas paskambino telefonu ir iÅ¡kvietÄ jį į darbÄ , todÄl atvykus policijos pareigÅ«nams, jo namuose nebuvo. Policijos pareigÅ«nų praÅ¡ymu, ji bandÄ susisiekti su kaltinamuoju telefonu, taÄiau kaltinamojo V.
K. telefonas buvo iÅ¡jungtas. Liudytojos R. B. teigimu, ji matÄ V. K. vagonÄlyje už spintelÄs užkiÅ¡tÄ kirvį, taip pat ji patvirtino, kad nukentÄjusysis V. T. yra agresyvaus bÅ«do, anksÄiau dÄl jo veiksmų buvo kvieÄiami policijos pareigÅ«nai, todÄl ji reikalavo, kad jis su savo sugyventine iÅ¡sikraustytų iÅ¡ R. B. priklausanÄio vagonÄlio. Liudytojas â policijos pareigÅ«nas â K. J. teisiamajame posÄdyje pareiÅ¡kÄ neprisimenantis aplinkybių, dÄl kurių jis buvo pakviestas liudyti teisme, todÄl teismas teisiamajame posÄdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir â BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies nuostatomis, perskaitÄ jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui.Ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b.l. 94-95) liudytojas K.
J. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. liepos 3 d., apie 16:00 val., jis gavo iÅ¡kvietimÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur įvyko konfliktas. NuvykÄs į vietÄ , liudytojas K. J. namo kieme pamatÄ stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį, kurio viduje buvo tvarstomas V. T. (V. T.). Å alia jo buvo I. S., kuri nurodÄ, kad V. T. sužalojo kaimynas V. K.. I. S. taip pat sakÄ, kad jie gyvena vagonÄliuose. Viename vagonÄlyje gyvena ji su V. T., o kitame V. K.. Be to, liudytojo K. J. teigimu, I. S. sakÄ, kad tÄ dienÄ jie visi trys iÅ¡gÄrinÄjo, o tarp V.
K. ir V. T. kilo konfliktas. DÄl ko kilo konfliktas, I. S. neįvardino, taÄiau sakÄ, kad V. K. supykÄs iÅ¡Äjo iÅ¡ jų vagonÄlio ir grįžo atgal, laikydamas kirvį rankoje. Taip pat liudytojo K. J. teigimu, liudytoja I. S. sakÄ, kad V. K., tik įÄjÄs į vagonÄlio vidų, pirmu mostu kirto V. T. į galvos sritį, o V. T. užsidengus ranka galvÄ nuo kitų smÅ«gių, V. K. kirviu pataikÄ nukentÄjusiajam į rankÄ ir nukirto pirÅ¡tÄ . Be to, I. S. policijos pareigÅ«nams sakÄ, kad V.
K., užsimojÄs antrÄ kartÄ kirviu, taikÄsi suduoti smÅ«gį jos sugyventiniui į galvÄ , taÄiau âpataikÄ Ä¯ ausį ir jÄ nukirto <...>â. Liudytojo K. J. teigimu, pats nukentÄjusysis V. T., sÄdÄdamas greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nieko nesakÄ kas jam nutiko, taÄiau matÄsi, kad jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. NuÄjus apžiÅ«rÄti į vagonÄlį kartu su I. S., ten buvo daug kraujo ant grindų, âgrindys tiesiog plaukÄ nuo kraujo <...>â. Kirvio vagonÄlyje nebuvo, o I.
S. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad vagonÄlius nuomojasi, taÄiau policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , vagonÄlių savininkÄs nebuvo. Be to, liudytojas K. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad I. S. teigimu, V. K. iÅ¡kart po to, kai sužalojo V. T., âiÅ¡bÄgo iÅ¡ vagonÄlio ir nubÄgo į savo vagonÄlį. Ten persirengÄ drabužius ir iÅ¡bÄgo į miÅ¡kÄ pasiÄmÄs peilį <...>â.Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas K. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, taÄiau papildomai nieko paaiÅ¡kinti negalÄjo, pareiÅ¡kÄs, kad daugiau įvykio aplinkybių neprisimena.
DÄl įrodymų vertinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir â BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonÄmis bei teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtais ir jų tikrumÄ patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma iÅ¡vada dÄl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinÄtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentÄjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rūšių, taÄiau nukentÄjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisÄtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam (nukentÄjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. TodÄl vertinant nukentÄjusiojo V. T. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustaÄius, kad nukentÄjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dÄl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.NukentÄjusiojo V.
T. parodymuose pateikiamos aplinkybÄs ir faktai, kuriuos nukentÄjusysis suvokÄ jo sužalojimo metu, yra neprieÅ¡taringi ir nuoseklÅ«s. Be to, nukentÄjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes, suduotų smÅ«gių kirviu pobÅ«dį ir skaiÄių, patvirtinti įvykio vietoje buvusios liudytojos I. S. parodymais, kuriuos ji davÄ iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams, ir tuo metu, kai nukentÄjusysis V. T., policijos pareigÅ«nų tvirtinimu, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senoje, jiems nieko paaiÅ¡kinti negalÄjo, todÄl teismas dÄl nukentÄjusiojo V.
T. parodymų tikrumo neabejoja, nes nukentÄjusysis, bÅ«damas sužalotas ir gausiai kraujuojant žaizdoms, be to, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senoje, neturÄjo galimybÄs suderinti savo parodymų apie įvykio aplinkybes su liudytoja I. S.. Be to, nukentÄjusiojo V. T. ir liudytojos I. S. parodymus patvirtina ir teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadoje konstatuotas nukentÄjusiajam V. T. padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis ir mechanizmas bei jų lokalizacija, todÄl teismas neturi pagrindo abejoti nukentÄjusiojo V.
T. ir liudytojos I. S. parodymais apie tai, kad kaltinamasis V. K. tarpusavio konflikto metu nukentÄjusiajam sudavÄ tris smÅ«gius kirviu â vienÄ Ä¯ galvos sritį, o vÄliau dar du smÅ«gius į rankÄ . Å ios baudžiamosios bylos teisminio nagrinÄjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. K. ir nukentÄjusiojo V. T. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentÄjusysis, vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , todÄl akivaizdu, kad kÅ«no sužalojimai nukentÄjusiajam V.
T. buvo padaryti tarpusavio konflikto su kaltinamuoju V. K. metu. Nors kaltinamasis V. K. teisiamojo posÄdžio metu teigÄ, kad tarpusavio muÅ¡tynių metu nukentÄjusysis V. T. pats nukrito ant kirvio, stovÄjusio vagonÄlio prieangyje, taÄiau teismas šį kaltinamojo teiginį vertina kritiÅ¡kai, kadangi jis (teiginys) neatitinka specialistų iÅ¡vadose nukentÄjusiajam konstatuotų kÅ«no sužalojimų pobÅ«džio ir jų padarymo mechanizmo. Kad savÄs paties (ausies kauÅ¡elio ir plaÅ¡takos) susižalojimo kirviu galimybÄ Ä¯prastinÄmis sÄ lygomis nereali, konstatavo ir teismo medicinos ekspertai, be to, po įvykio kirvis buvo rastas kaltinamojo V.
K. vagonÄlyje užkiÅ¡tas už spintelÄs, Å¡iÄ aplinkybÄ teisiamojo posÄdžio metu patvirtino ir liudytoja R. B., o ne nukentÄjusiojo V. T. vagonÄlio prieangyje, kur kaip teigÄ kaltinamasis V. K., vyko muÅ¡tynÄs, ir kur pasak kaltinamojo, nukentÄjusysis V. T. kelis kartus buvo nukritÄs ant žemÄs ir kur krisdamas galÄjo trenktis į ten stovÄjusį kirvį. Taigi, apibendrindamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posÄdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti, kad kaltinamasis V.
K., suduodamas tris smÅ«gius kirviu nukentÄjusiajam V. T., padarÄ nukentÄjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . DÄl nusikalstamos veikos požymių BK 138 straipsnio saugoma vertybÄ yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma dviem alternatyviomis veikomis â žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dÄl to nukentÄjÄs asmuo prarado nedidelÄ dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužÄs 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 âDÄl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintomis taisyklÄmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dÄl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje âSunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)â numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentÄjusysis praranda nedidelÄ dalį â daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų â profesinio ar bendro darbingumo.
Teismo medicinos specialistų iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentÄjusiajam V. T. padaryti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialistų pateikta iÅ¡vada nÄra pagrindo, todÄl teismas konstatuoja, kad dÄl kaltinamojo V. K. tyÄinių smurtinių veiksmų (vieno smÅ«gio kirviu į galvos sritį ir dviejų smÅ«gių kirviu į kairÄ rankÄ ), kilo BK 138 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tik tyÄia.
Naudodamas smurtÄ nukentÄjusiojo V. T. atžvilgiu, kaltinamasis V. K. turÄjo suprasti, kad suduodamas smÅ«gius kirviu į galvÄ ir rankÄ nukentÄjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir suprasti, jog nukentÄjusiajam gali bÅ«ti padarytas neapibrÄžto dydžio sveikatos sutrikdymas ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekÄ ir nenorÄjo, t.y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyÄia buvo neapibrÄžta, taÄiau jis sÄ moningai leido kilti Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V.
K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarÄ, esant netiesioginei tyÄiai. Pripažindamas fizinio smurto panaudojimo faktÄ nukentÄjusiojo atžvilgiu, taÄiau neigdamas smÅ«gių kirviu sudavimo faktÄ , kaltinamasis V. K. tvirtino, kad taip jis pasielgÄ, gindamasis nuo nukentÄjusiojo V. T. smurtinių veiksmų, kuris suÄmÄs už gerklÄs, smaugÄ kaltinamÄ jį V. K.. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
Teismų praktikoje yra nustatyta, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais â kÄsinimusi ir gynyba (žr. pvz. kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015; 2K-162-697/2016). Å ios baudžiamosios bylos teisminio nagrinÄjimo metu nebuvo nustatytas akivaizdus, realus ir pavojingas kÄsinimasis, nuo kurio kaltinamasis V.
K. turÄjo teisÄ gintis. Nors nukentÄjusysis V. T. pripažino, jog jis, supykÄs ant kaltinamojo, trenkÄ jam pora kartų ranka per veidÄ , taÄiau byloje nÄra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentÄjusiojo V. T. veiksmai buvo grÄsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo V. K. sveikatai ar gyvybei, dÄl kurių reikÄjo gintis, panaudojant kirvį, taip pat nÄra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tarpusavio konflikto metu kaltinamajam bÅ«tų padaryti kokie nors kÅ«no sužalojimai, todÄl atsižvelgdamas į teisiamojo posÄdžio metu neabejotinai nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.
K. veika negali bÅ«ti vertinama kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kÄsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisÄ gintis pats ar ginti kitus asmenis. BausmÄs skyrimas Kaltinamojo V. K. atsakomybÄ sunkinanÄių ar lengvinanÄių aplinkybių teismas nenustatÄ.Skirdamas bausmÄ kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į kaltinamojo atsakomybÄ sunkinanÄių ar lengvinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , o taip pat į kaltinamojo asmenybÄ, kuris anksÄiau buvo teistas, niekur nedirba ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam V.
K. skirtina terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. TaÄiau atsižvelgdamas į kaltinamojo V. K. elgesį po ankstesnių teistumų, t.y. į tai, kad jis ilgÄ laikÄ nebuvo padarÄs jokių teisÄs pažeidimų, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, ir daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga kaltinamajam V. K. skirtinos terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti (BK 75 straipsnis).DÄl kardomosios priemonÄs Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V.
K. buvo paskirta kardomoji priemonÄ â įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonÄ panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradÄjus bausmÄs vykdymÄ .Nors baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinÄta, o duomenų, leidžianÄių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nÄra, taÄiau kaltinamajam V.
K. skirtina terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir turi bÅ«ti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todÄl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio Å¡io teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ taikyti iki bausmÄs vykdymo pradžios. DÄl civilinių ieÅ¡kinių   NukentÄjusysis V. T. pareiÅ¡kÄ (T. 1., b.l. 50, T. 2., b.l. 33-36) 3000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo V. K. jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ .Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir â CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais.
NeturtinÄs žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Bylos teisminio nagrinÄjimo metu nustatyta, kad dÄl kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos, nukentÄjusysis V. T. patyrÄ pažeminimÄ ir fizinį skausmÄ , be to, nukentÄjusysis patyrÄ didelių moralinių iÅ¡gyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dÄl kaltinamojo V.
K. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentÄjusiajam padarytų ausies ir rankos kirstinių žaizdų, V. T. patyrÄ dvasinį ir emocinį sukrÄtimÄ , kuris neiÅ¡vengiamai sukÄlÄ nepatogumus kasdieniame nukentÄjusiojo gyvenime, ir Å¡ie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentÄjusiojo tolimesnį gyvenimÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad nukentÄjusysis V. T. turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ . TaÄiau neturtinÄs žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todÄl nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinÄs žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinÄs žalos pobÅ«dį, taip pat atsižvelgdamas į tÄ aplinkybÄ, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentÄjusiojo ir kaltinamojo priežastimi iÅ¡ dalies tapo ir nukentÄjusiojo V.
T. netinkamas smurtinis elgesys (smÅ«gio sudavimas per veidÄ kaltinamajam), bei atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinÄs žalos dalis iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo, turi bÅ«ti mažesnÄ, nei civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukentÄjusysis, ir teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ kaltinamojo V. K. nukentÄjusiojo V. T. naudai priteistinas 500 ⬠dydžio neturtinÄs žalos atlyginimas.Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa pareiÅ¡kÄ 677,61 ⬠dydžio civilinį ieÅ¡kinį (T. 1., b.l. 104-108), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo V.
K. civilinio ieÅ¡kovo turÄtas nukentÄjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidas. Nors civilinio ieÅ¡kovo atstovas į teisiamÄ jį posÄdį neatvyko, taÄiau buvo gautas civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinÄti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant, todÄl Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys buvo nagrinÄjamas civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentÄjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.
NukentÄjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidas padengÄ Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa, todÄl ji turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentÄjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidos sudarÄ 677 eurus 61 centÄ , todÄl Å¡i suma ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ kaltinamojo V. K..Be to, nukentÄjusiojo V.
T. atstovÄ praÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo V. K. valstybÄs naudai valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos turÄtas 92,64 ⬠dydžio antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo V. T. atstovas, paslaugoms apmokÄti (T. 2., b.l. 38-39). BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, Å¡ių iÅ¡laidų teismas gali neiÅ¡ieÅ¡koti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį. Nors kaltinamasis V. K. niekur nedirba, taÄiau jokių objektyvių duomenų, kad jo turtinÄ padÄtis yra bloga, kaltinamasis teismui nepateikÄ, be to, valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo V.
T. atstovas, paslaugoms apmokÄti, nÄra didelÄs, todÄl teismas mano, kad Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti nÄra pagrindo ir daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ kaltinamojo V. K. valstybÄs naudai turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos turÄtos iÅ¡laidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo V. T. atstovas, paslaugoms apmokÄti. DÄl daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje laikomus paketÄ su kirviu ir du vokus su kraujo nuoplovomis (T. 1., b.l. 33-37), teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverÄius daiktus, kurie negali bÅ«ti sunaudoti ar perduoti suinteresuotoms įmonÄms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvÄs atÄmimÄ aÅ¡tuoniems mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, V. K. paskirtosios bausmÄs vykdymÄ atidÄti vieneriems metams ir paskirti Å¡ias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktai) numatytas pareigas:per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir iÅ¡klausyti visÄ programos kursÄ ;per du mÄnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, pradÄti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo;IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam V.
K., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmÄs vykdymo atidÄjimo sÄ lygos jam gali bÅ«ti pakeistos arba bausmÄs vykdymo atidÄjimas gali bÅ«ti panaikintas ir jis gali bÅ«ti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtÄ terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ.Kaltinamajam V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. K. nukentÄjusiojo V.
T. naudai 500 ⬠(penkis Å¡imtus eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai 677,61 ⬠(Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 61 centÄ ) nukentÄjusiojo V. T. gydymo iÅ¡laidų ir valstybÄs naudai 92,64 ⬠(devyniasdeÅ¡imt du eurus 64 centus) valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo V. T. atstovas, paslaugoms apmokÄti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje laikomus paketÄ su kirviu ir du vokus su kraujo nuoplovomis, teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus, sunaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas                                                                                             Valdas BugeleviÄius