12021635-4da6-4bfe-ba02-e7cd008cdc08 · Vilniaus apygardos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str Pranešėjas Artūras Pažarskis                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-648/2013Teisėjas Tadeušas Volkovskis                         Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01268-2011-5Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Kazimierui Poplovuchinui,nuteistojo G.

G. gynėjui advokatui Anton Kviatkovski,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 7, 8 ir 9 d., 64 str. 1 ir 2 d., G. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ pradžių subendrinta visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bauda, o po to pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta visa dalis ir G.

G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., G. G. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikta visa dalis ir laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:G.

G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-06-13, apie 18.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme, sukėlė konfliktÄ su nukentėjusiÄ ja R. A., girdint paÅ¡aliniams asmenims plÅ«do R. A. necenzÅ«riniais žodžiais, įžūliai prie jos kibo, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus grasino susidoroti kirviu, įžūliai veikdamas demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Nuteistasis G.

G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendį:

1) perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į 284 str. 2 d.;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 61 str. 4 d., paskirti jam naujÄ bausmę;

3) paskirtÄ naujÄ bausmę iÅ¡ dalies sudėti ar visiÅ¡kai sudėti, jei bÅ«tų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme;

4) paskirtÄ subendrintÄ bausmę visiÅ¡kai sudėti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-24 nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

5) į bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmės dalį pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendį ir laikinÄ sulaikymÄ nuo 2010-12-08 iki 2010-12-09.Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. A. parodymais, nes jie buvo nenuoseklÅ«s. IÅ¡ pradžių nukentėjusioji parodė, kad apeliantas, kuris buvo neblaivus, iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais kitų kaimynų akivaizdoje, tuo tarpu teisiamajame posėdyje papildė savo parodymus jau teigdama, kad nuteistasis, nuėjęs namo, atbėgo su kirviu, Å¡is buvo visai netoli nuo jos, bandė užsimoti kirviu ir tada jo motina L.

G. atėmė kirvį. Pažymi, kad Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei apeliantas, nei kuris nors liudytojas, apklaustas baudžiamojoje byloje. R. A. nurodė, kad konfliktÄ matė liudytojos S. T. vyras, kita vertus, Å¡i liudytoja nurodė R. A. vyrÄ , kaip mačiusį konfliktÄ . Baudžiamojoje byloje nenustatytas joks vyras, matęs konfliktÄ , jis taip pat nebuvo apklaustas. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi jo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., nes kirvis nebuvo panaudotas nukentėjusiosios atžvilgiu.

Be to, pasak G. G., kai jis nešėsi kirvį iÅ¡ namų, jo motina pasivijusi paėmė kirvį. Nurodo, kad nebuvo atliekamas apelianto parodymų patikrinimas vietoje, todėl teismui nebuvo aiÅ¡ku, kurioje vietoje iÅ¡ jo buvo paimtas kirvis, taip pat ar nukentėjusioji matė jo turėtÄ kirvį.Nuteistojo manymu, teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, laikėsi nuostatos, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžiu jis buvo pripažintas recidyvistu. Teigia, kad jis praeityje nebuvo pripažintas recidyvistu, o iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies nėra matyti tokio teismų priimto sprendimo.G.

G. teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, kad jis prisipažino dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų (alkotesterio kvito ir kt.), patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę.

Tokia nepaÅ¡alinta abejonė turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama jo naudai.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad prokuroras siÅ«lė paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistajam neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas paskyrė jam didesnę laisvės atėmimo bausmę.Nukentėjusiosios R. A. atstovas advokatas V. Buslovičius atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ .Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiama faktinių aplinkybių analizė yra interpretuojama laikantis nuteistojo gynybinės pozicijos ir jo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jo veiksmų teisinio vertinimo bei neteisingai paskirtos bausmės yra iÅ¡ esmės deklaratyvus.

Apeliantas sureikÅ¡mino ir nurodė tik jo versijÄ atitinkančius duomenis iÅ¡ esmės nevertindamas tų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, kurių visuma sudarė pagrindÄ pripažinti jį kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.Pasak nukentėjusiosios atstovo, teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė motyvuotÄ nuosprendį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti G.

G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir nėra aiÅ¡kiai per griežta.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.G.

G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kuri numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, taip pat teigia, kad jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. įtvirtintÄ baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atribojant nusikaltimo sudėtį nuo baudžiamojo nusižengimo, esminis skirtumas yra tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, o Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. – formalioji. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. visuomenės rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – ji sutrikdoma (atsiranda padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-397/2005).Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). BÅ«tent įžūlus elgesys, kaip Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo bÅ«das, buvo inkriminuotas G.

G..Nukentėjusioji R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad inkriminuotu laiku ir vietoje ji su savo dukra išėjo į kiemÄ . Nukentėjusioji žiÅ«rėjo, kaip jos vaikas žaidžia. G. G. pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, priekaiÅ¡tavo jai. Pasakius, kad jei apeliantui nepatinka, tai jis gali iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, G. G. pasakė, kad neiÅ¡eis, ir pradėjo vartoti keiksmažodžius. Jo pasakyti žodžiai buvo įžeidžiantys. R. A. neiÅ¡kęsdama taip pat jam atsakė keiksmažodžiais.

Koridoriuje, katilinėje, buvo S. T. vyras V. T.. Å is atėjo ir kelis kartus trenkė G. G.. Po to apeliantas nubėgo namo, atbėgo su kirviu. R. A. paėmė vaikÄ ant rankų. G. G. jau buvo netoli nuo jos, bandė užsimoti ir tada jo motina atėmė kirvį. S. T. užsirakino namuose, nes bijojo, kad jai ir jos vaikui gali kilti pavojus. Nukentėjusioji bijojo dėl G. G. veiksmų. Jeigu apelianto motina bÅ«tų jo nesustabdžiusi, baisu prognozuoti, kas bÅ«tų atsitikę. R. A. manymu, G. G. nebuvo labai girtas, gal truputį iÅ¡gėręs. Ä®vykio dienÄ buvo sutrikdytas jų poilsis ir ramus laiko leidimas, vaikai buvo labai iÅ¡sigandę, nukentėjusiosios dukra verkė (b.l. 141).

Nukentėjusioji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes tiek 2011-07-12 protokole-pareiškime ir 2011-06-15 pareiškime, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 1-3, 19-20). Liudytoja S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. G., vartodamas keiksmažodžius, įžeidinėjo R. A., liudytojos vyras V. T., neiškentęs tokio apelianto elgesio, sudavė pastarajam. G. G. išėjo sakydamas, jog tai atsilieps jos vyrui, po ko S. T. pamatė, kad nuteistasis atbėgo su kirviu. Liudytoja nepastebėjo, ar G.

G. mojavo kirviu, nes ji iÅ¡sigando ir uždarė namų duris siekdama apsaugoti save ir vaikÄ . S. T. taip pat matė, kad apeliantui iÅ¡ paskos bėgo jo motina, norėdama nuraminti jį. Pasak liudytojos, dėl G. G. veiksmų ji buvo priversta nutraukti savo poilsį. S. T. taip pat parodė, kad tuo metu, kai ji matė su kirviu einantį G. G., R. A. stovėjo prie namo (b.l. 139-140). Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus (b.l. 22-24). Pats G. G. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad po jam suduotų smÅ«gių jis buvo paėmęs kirvį, tačiau nurodė, jog negrasino kirviu susidoroti su nukentėjusiÄ ja.

Kai jis išėjo su kirviu, atstumas iki kiemo buvo gal keturi metrai, netoli matomoje vietoje. Apeliantas, laikydamas kirvį, nespėjo kaimynams nieko pasakyti. Žmonės galėjo bijoti, kai jis laikė kirvį ir ėjo kaimynų link. Pasak G. G., jis paėmė kirvį, kad kaimynas nemuÅ¡tų jo, apeliantas norėjo tik pagÄ sdinti kaimynÄ . Motinos papraÅ¡ytas, jis atidavė kirvį (b.l. 125). Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pastebėjo, jog jos sÅ«nus iÅ¡bėgo iÅ¡ namų su kirviu.

Liudytoja pradėjo rėkti ant jo, pavijo ir paėmė kirvį. Liudytoja iÅ¡sigando, kad jos sÅ«nus taip bėga. L. G. negirdėjo, kas vyko iki tol, kol pamatė apeliantÄ su kirviu (b.l. 140).Ä®vertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad G. G. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nustatyta, kad konfliktas kilo tarp G. G. ir R. A., kai nuteistasis be jokios svarbios priežasties pradėjo įžeidinėti nukentėjusiÄ jÄ vartodamas necenzÅ«rinius žodžius.

Dėl tokio elgesio S. T. vyras V. T. sudavė kelis kartus G. G.. Netrukus apeliantas, pasiėmęs iÅ¡ savo namų kirvį, grįžo į kiemÄ , bėgo kaimynų link ir, bÅ«damas netoli nuo R. A., bandė užsimoti kirviu, tačiau jo motina atėmė kirvį. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusioji viso proceso metu iÅ¡ esmės nuosekliai parodė dėl G. G. veiksmų su kirviu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ , todėl jos parodymai laikytini patikimais.

Liudytoja S. T. nematė, jog apeliantas artinosi su kirviu prie nukentėjusiosios, dėl objektyvios priežasties, nes ji, iÅ¡sigandusi G. G. pasirodymo kieme su kirviu, užsidarė namuose. Tiek R. A., tiek S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jų abiejų vyrai girdėjo, jog G. G. įžeidinėjo nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju buvo apklaustas S. T. vyras V. T. (b.l. 26-27), kita vertus, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisiamajame posėdyje buvo gautas praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad V.

T. negalės dalyvauti teisiamajame posėdyje, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir teisiamojo posėdžio dienÄ yra iÅ¡vykęs (b.l. 135). Teisiamojo posėdžio metu atsižvelgiant į visų proceso dalyvių nuomonę, buvo nuspręsta neapklausti liudytojo V. T. (b.l. 141-142). Tai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo apklaustas R. A. vyras, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojos S. T. duotais parodymais. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012).

Å iuo atveju nors ir nebuvo atliktas G. G. parodymų patikrinimas vietoje, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, be to, nėra pagrindo manyti, kad atlikus minėtÄ procesinį veiksmÄ , bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados dėl nagrinėjamo įvykio.G. G. atliktų veiksmų visuma, t. y. konflikto sukėlimas su R. A. ir kibimas prie jos necenzÅ«riniais žodžiais, atbėgimas su kirviu į kiemÄ ir artėjimas prie nukentėjusiosios bandant užsimoti kirviu, vertintina kaip apelianto įžūlus elgesys, kadangi pasireiÅ¡kė kaip agresyvus, moralės požiÅ«riu nepriimtinas ir aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas.

Å iuo atveju dėl apelianto veiksmų su kirviu buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis nukentėjusiajai R. A., liudytojai S. T. ir jų vaikams, nutrauktas jų poilsis ir ramus laiko leidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas teisiamajame posėdyje parodė, jog jo manymu, žmonės galėjo bijoti, kai jis laikė kirvį ir ėjo kaimynų link. Tokį G. G. manymÄ akivaizdžiai patvirtina S. T. veiksmai, kai ji, pamačiusi apeliantÄ su kirviu, kartu su vaiku užsidarė namuose. Å iuo atveju nėra jokių abejonių, kad apelianto veiksmai buvo tyčiniai.

Tai, kad G. G. motina paėmė iÅ¡ jo kirvį tuo metu, kai apeliantas buvo kieme su kirviu, nepaneigia jo veiksmų pavojingumo. Taigi, nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes jie atitinka minėtame straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimo sudėtį.Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistuoju G. G., kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str.

įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.G.

G. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje įtvirtintÄ laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmenį pripažįstant recidyvistu nereikia priimti atskiro sprendimo, o užtenka nustatyti, kad asmuo, teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ .

Å iuo atveju tokia aplinkybė buvo nustatyta. Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė G. G. bausmę kaip recidyvistui, atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė konstatuojama esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo priėmimÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012).Nagrinėjamu atveju G.

G. baudžiamojo proceso metu nepripažino, kad jis savo veiksmais grasino susidoroti kirviu su R. A., kas yra viena iÅ¡ esminių kaltinimo aplinkybių. Apeliantas, duodamas tokius parodymus, neprisidėjo prie baudžiamajai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių teisingo nustatymo. Toks apelianto elgesys negali bÅ«ti pripažintas prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiu gailesčiu. To nepaneigia ta aplinkybė, jog apeliantas atsiprašė R. A..Pirmosios instancijos teismas nustatė G. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jis padarė nusikaltimÄ apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kai veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad kaltininko neblaivumas nebÅ«tinai turi bÅ«ti patvirtintas tik remiantis neblaivumo testo duomenimis ar specialisto iÅ¡vada, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ , nenumato griežtos taisyklės, kad neblaivumui konstatuoti bÅ«tini minėti įrodymai.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę gali bÅ«ti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimÄ nusikalstamos veikos darymo metu, pavyzdžiui, remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005). Nukentėjusioji R. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad G. G. įvykio metu buvo neblaivus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis buvo iÅ¡gėręs (b.l. 125). Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo neblaivus (b.l. 33). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. G., darydamas nusikaltimÄ , buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apelianto padaryto nusikaltimo mechanizmas ir pobÅ«dis, t. y. kad konflikto metu jis vaikščiojo kieme su kirviu, artėjo prie nukentėjusiosios ir bandė užsimoti kirviu, rodo, jog G.

G. elgėsi neadekvačiai, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo savikontrolei. Taigi, pagrįstai nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.G. G. padarė baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, veikdamas tyčia. Apeliantas praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus (b.l. 77-81), baustas administracine tvarka trylika kartų (b.l. 82-84), nusikaltimo padarymo metu nedirbo (b.l. 75). Tai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo jo pavojingumÄ visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas.

Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė. Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ . Galutinė subendrinta bausmė G. G. paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 ir 64 str. nuostatų, todėl jos Å¡velninti taip pat nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. nurodyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Å io principo vienas iÅ¡ aspektų baudžiamajame procese yra tas, kad tik teismui, iÅ¡nagrinėjusiam baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pripažinusiam kaltinamÄ jį kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra suteikta prerogatyva parinkti baudžiamajame įstatyme už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ bausmės rūšį ir jos dydį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis reikÅ¡mingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad teismo nesaisto prokuroro nuomonė dėl skirtinos kaltinamajam bausmės. Ta aplinkybė, jog prokuroras prašė skirti G. G. mažesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, neleidžia pripažinti, kad apeliantui buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė, taip pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas.Apeliantui į bausmės laikÄ teisingai įskaičiuotas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendį jo atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, taip pat taikyto laikino sulaikymo laikas.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendį nuteistojo G.

G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:atmesti nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                      ArtÅ«ras PažarskisTeisėjos                                                   Laureta Ulbienė                                      Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė