2020-06-03 Nr. AB-11403-3-62-3-00764-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-399-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutarties ir 2020 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir R. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ (toliau – ir 2020 m. kovo 31 d. įsakymas) ir Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-1219 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ pakeitimo” (toliau – ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymas).

Pareiškėjos taip pat pareiškė prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (toliau – ir RUP) – laikinai sustabdyti Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo galiojimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė taikyti RUP – laikinai sustabdyti 2020 m. kovo 31 d. įsakymo galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 31 d. įsakymu yra sustabdytas tik neformaliojo švietimo procesas. Pareiškėjos nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl RUP taikymo. Pareiškėjos šiuo atveju nurodė tik tikėtinas galbūt ateityje kilsiančias RUP netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti RUP taikymo būtinumo. Be to, prielaida, kad pareiškėjos gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti RUP. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad RUP taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų, todėl pareiškėjų argumentai dėl naujų teisinių ginčų, taip pat nesudaro pagrindo taikyti RUP šioje byloje. Pareiškėjų dėl 2020 m. kovo 31 d. įsakymo galiojimo patiriamus materialinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu minėtas įsakymas būtų panaikintas. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, jog, priėmus pareiškėjoms palankų teismo sprendimą, nebūtų įmanoma atkurti iki 2020 m. kovo 31 d. įsakymo buvusios padėties, kompensuoti praradimus teisės aktų nustatyta tvarka. Neformaliojo ugdymo programos yra sustabdytos tik laikinai – karantino laikotarpiu, po kurio minėtos veiklos bus atnaujinamos.

Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos, teikdamos prašymą taikyti RUP, neįrodė vienos iš būtinosios RUP taikymo sąlygos – nesiėmus RUP gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo taikyti RUP (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d.). Pareiškėjos objektyviais argumentais ir įrodymais nepagrindė, kuo gali pasireikšti galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei RUP nebus pritaikyta, todėl prašymas atmestinas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė taikyti RUP – laikinai sustabdyti Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo (toliau – ir ginčijami įsakymai) galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 31 d. įsakymu ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu yra sustabdytas tik neformaliojo ugdymo procesas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl RUP taikymo. Pareiškėjos šiuo atveju nurodė tik tikėtinas galbūt ateityje kilsiančias RUP netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti RUP taikymo būtinumo. Be to, prielaida, kad pareiškėjos gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti RUP. Šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, kad, priėmus pareiškėjoms palankų teismo sprendimą, nebūtų įmanoma atkurti buvusios padėties, kompensuoti praradimus teisės aktų nustatyta tvarka. Neformaliojo ugdymo programos yra sustabdytos tik laikinai – karantino laikotarpiu, po kurio minėtos veiklos bus atnaujinamos.

Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos, teikdamos prašymą taikyti RUP, neįrodė vienos iš būtinosios RUP taikymo sąlygos – nesiėmus RUP gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas RUP (ABTĮ 70 str. 1 d.). Pareiškėjos objektyviais argumentais ir įrodymais nepagrindė, kuo gali pasireikšti galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei RUP nebus pritaikytos.

II. Pareiškėjos padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – taikyti RUP ir laikinai sustabdyti ginčijamų įsakymų galiojimą.

Pareiškėjos nurodo, kad teismas nepagrįstai ėmė diferencijuoti formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Pareiškėjos pateikė teismui įrodymus, kad vienai jų jau yra paskelbta prastova, kad joms ir toliau neleidžiama dirbti tiesioginio darbo – tęsti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Kol ginčijami įsakymai galios, pareiškėjų galimybės dirbti toliau bus apribotos, pažeidžiant jų teisę į darbą. Ginčijamų įsakymų galiojimo laikas nėra svarbus, sprendžiant dėl RUP taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartis ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartis, kuriomis netenkinti pareiškėjų prašymai taikyti RUP, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamų įsakymų galiojimą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį RUP yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, t. y. atsirasti neatitaisomai ar sunkiai atitaisomai didelei žalai. Asmenys, prašantys taikyti RUP, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-358-822/2020).

Taigi aplinkybė, kad pareiškėjos dėl ginčijamų įsakymų gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes (pvz., gauti mažesnes pajamas), savaime nėra pagrindas taikyti RUP. Siekiant pritaikyti RUP, kaip nurodyta, turi būti įrodyta, kad nesiėmus RUP, bus patiriama neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamas teismo nutartis ir bylos duomenis, pritardama išsamiems pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos, teikdamos prašymus taikyti RUP, neįrodė vienos iš būtinosios RUP taikymo sąlygos – nesiėmus RUP, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pareiškėjų prašomų RUP.

Be to, pabrėžtina, kad Administracijos direktorius 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1401 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) paslaugų teikimo karantino laikotarpiu“ pripažinimo netekusiu galios“ nuo 2020 m. gegužės 4 d. pripažino netekusiu galios 2020 m. kovo 31 d. įsakymą su visais pakeitimais ir papildymais, o tai reiškia kartu ir 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą. Tad ginčijamiems įsakymams nebegaliojant, nebeliko ir pagrindo spręsti dėl jų laikino galiojimo sustabdymo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartis ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartis yra teisėtos ir pagrįstos, jų nėra pagrindo keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl minėtos teismo nutartys paliekamos nepakeistos, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. V. ir R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiaukas

Arūnas Sutkevičius