11ffdaa4-ffcd-42b9-bd8d-6f5a5a212e1c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-931-577/2014                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00047-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 128.11.; 122.3.; (S) 129.11.; 129.19.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. V. pareiÅ¡kimÄ dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė pareiÅ¡kėja R. V. padavė skundÄ dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti varžytynes ir, nustačius realiÄ turto vertę, pardavinėti turtÄ už jo realiÄ rinkos kainÄ .PareiÅ¡kėja nurodė, kad antstolis I.

G. priėmė 2013-07-18 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. A-13-09-06-K26 matyti, jog buto priverstinio pardavimo vertė 2013-09-06 dienai yra 280 000 Lt. PareiÅ¡kėjos nuomone, tai, kad antstolio nustatyta antrųjų varžytynių pardavimo kaina yra 222 000 Lt, savaime prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. PareiÅ¡kėja su antstolio nustatyta pradine turto pardavimo kaina nesutinka, mano, kad ji nustatyta netiksliai; nurodė, jog parduodamas iÅ¡ varžytynių turtas turto vertintojų buvo vertintas be jame esančių integruotų baldų, specialiai suprojektuotų ir pagamintų Å¡iam butui, kÄ galima laikyti pareiÅ¡kėjos buto priklausiniais ir interjero elementais, nors buto vertę skaičiuojant su jame esančiais priklausiniais pridėtinė buto vertė bÅ«tų ganėtinai didesnė.       Antstolis I.

G., nesutikdamas su pareiÅ¡kėjos skundu, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro 2013-05-03 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DA-3214 dėl 88 874,77 EUR, 744 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės R. V. iÅ¡ieÅ¡kotojui AB SEB bankui pagal sutartinės hipotekos sandorį Nr. 01120070000348, įkeistas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad 2013-11-25 patvarkymu paskelbtos įkeisto turto antrosios varžytynės. Nurodė, jog turto vertintojas UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 370 000 Lt.

Vertinimo ataskaitos, kurioje bÅ«tų nustatyta kitokia buto vertė, nepateikė ir skolininkė, todėl antstoliui nesuprantami yra skolininkės teiginiai, susiję su vertinimo ataskaita Nr. A-13-09-06-K26 ir joje nustatyta 280 000 Lt verte, kadangi jokių įrodymų apie tokios vertinimo ataskaitos egzistavimÄ skolininkė nepateikė. Antstolis pažymėjo, kad su visais patvarkymais skolininkė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ neteikė prieÅ¡taravimų dėl turto vertintojų nustatytos įkeisto buto rinkos vertės, neprašė atnaujinti termino prieÅ¡taravimams pateikti, o skundÄ pateikė tik prieÅ¡ varžytynių pradžiÄ .

Antstolio teigimu, turto kaina nustatyta objektyviai bei artima rinkos vertei, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina. Pasak antstolio, nagrinėjamu atveju pradinė turto pardavimo kaina skelbiamose antrosiose įkeisto buto varžytynėse nustatyta tiksliai laikantis įstatymo nuostatų. Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, susijusių su aplinkybėmis, jog turtas buvo vertintas be jame esančių baldų, antstolis nurodo, jog hipotekos objektu gali bÅ«ti ir kilnojamasis turtas, jeigu Å¡is turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais (CK 4.171), o nagrinėjamu atveju hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeistas tik butas, todėl turto vertintojai nenukrypo nuo 2013-07-18 patvarkymo bei įvertino tik įkeistÄ butÄ .

Antstolio nuomone, baldai nėra buto priklausiniai, kadangi jie nėra praradę savo individualių požymių ir gali būti eksploatuojami atskirai bei pritaikomi naudoti kitame bute.      Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodo, jog su pareiškėju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog turto vertė nustatyta tinkamai (CPK 722 str.), jog baldai, esantys bute, negali būti laikomi buto priklausiniais.             II.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos R.

V. skundo dėl antstolio I. G. veiksmų netenkino. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog antstolis, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, teisingai nustatė tiek pradinę, tiek varžytynėse parduodamo turto vertę, todėl pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tos pretenzijos dėl turto vertės nustatymo yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė motyvuotų nesutikimo su nustatyta turto verte argumentų, juos pagrindžiančių įrodymų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju antstolis tiek pradinę, tiek pirmosiose bei antrosiose varžytynėse parduodamo turto vertę nustatė teisingai ir procesinių teisės normų nepažeidė.

Taip pat pirmos instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus dėl to, jog butas buvo vertinamas neatsižvelgiant į jame integruotus baldus, specialiai suprojektuotus ir integruotus Å¡iam butui; akcentavo, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar bÅ«simi antraeiliai daiktai, iÅ¡skyrus daikto pajamas. Pirmos instancijos teismo pažymėjo, jog nėra duomenų, kad įkeičiant butÄ , bÅ«tų buvę susitarta ir dėl baldų įkeitimo, todėl sutiko su antstolio teigimu, jog turto vertintojai pagrįstai įvertino tik įkeistÄ butÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja R. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimÄ dėl antstolio I. G. veiksmų perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliantės nuomone, vien formalus vertinimas, kad pareiÅ¡kėja kreditoriui AB SEB bankas yra įkeitusi tik butÄ be jame esančių baldų pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintus sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus pareiÅ¡kėjos bei jos kreditorių atžvilgiu.

Apeliantės įsitikinimu, bute esantys baldai ir interjero detalės yra laikytini antraeiliais buto daiktais, todėl nepaisant to, jog hipotekos su AB SEB bankas sutartyje nebuvo numatyta baldų ar kitų kilnojamųjų daiktų įkeitimo, jie, kaip antraeiliai daiktai, privalo bÅ«ti laikomi hipotekos objektu. Apeliantės nuomone, antstolis turi atlikti naujÄ turto vertinimÄ ir nustatyta realiÄ turto rinkos kainÄ , už kuriÄ ir turėtų bÅ«ti pardavinėjamas ginčo butas.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl praÅ¡o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantė tokio pobÅ«džio skundu, kuris yra grindžiamas deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, tiesiog siekia vilkinti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procesÄ . Pažymi, jog įstatymas nenumato, jog įkeičiant butÄ , atskirai dėl to nesusitarus, bÅ«tų įkeičiami ir namų apyvokos daiktai.Antstolis I. G. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ taip pat nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Antstolis pažymi, jog hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeistas tik ginčo butas, baldai įkeisti nebuvo.

Pasak antstolio, atliekant turto vertinimÄ , buvo atsižvelgta į visumÄ veiksnių, turinčių įtakos įkeisto nekilnojamojo turto vertei. Be to, antstolis atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja per įstatyme nustatyta terminÄ nepateikė prieÅ¡taravimų dėl turto vertintojų nustatytos įkeisto buto rinkos vertės, neprašė atnaujinti termino prieÅ¡taravimams pateikti, o skundÄ dėl antstolio veiksmų padavė tik prieÅ¡ antrųjų varžytynių pradžiÄ . Antstolio vertinimu, ginčo turto vertė buvo nustatyta objektyviai, su nustatyta kaina sutiko ir kreditorius, nustatyta įkeisto buto rinkos vertė nėra nuginčyta, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡ naujo vertinti įkeistÄ butÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl parduodamo iÅ¡ varžytynių turto rinkos kainos. PareiÅ¡kėja atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės vienu argumentu, kad butas buvo vertinamas neatsižvelgiant į jame integruotus baldus, specialiai suprojektuotus Å¡iam butui, todėl galimai netiksliai buvo nustatyta parduodamo iÅ¡ varžytynių turto vertė.Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimÄ užtikrinamas jo realumas.

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymÄ ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimÄ , nepažeidžiant vykdymo proceso Å¡alių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali bÅ«ti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Å ie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areÅ¡tuotÄ turtÄ pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).Vykdomosios bylos Nr. 8/13/1523 medžiaga patvirtina, kad antstolis I.

G. vykdo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro 2013-05-03 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DA-3214 dėl 88 874,77 EUR, 744 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės R. V. iÅ¡ieÅ¡kotojui AB SEB bankui pagal sutartinės hipotekos sandorį Nr. 01120070000348, įkeistas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 1). Antstolis 2013-07-18 patvarkymu skyrė buto, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę atlikti pavesdamas UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ (vykd. b. l. 35). 2013-09-16 turto vertintojas atliko ekspertizę ir ekspertizės akte nurodė, jog vertinamo areÅ¡tuoto turto rinkos vertė yra 370 000 Lt.

Ä®vertinęs turto vertinimo ataskaitoje nustatytÄ turto rinkos vertę – 370 000 Lt, antstolis 2013-10-01 patvarkymu nustatė, kad areÅ¡tuoto turto rinkos vertė yra 370 000 Lt (vykd. b. l. 45). Å iuo patvarkymu antstolis paskelbė ir pirmÄ sias areÅ¡tuoto turto varžytynes, nurodydamas pradinę varžytynių kainÄ â€“ 296 000 Lt. Kaip matyti iÅ¡ 2013-11-12 patvarkymo pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi dalyvauti jose neužsiregistravo nė vienas pirkėjas (vykd. b.l. 55). 2013-11-25 patvarkymu antstolis paskelbė antrÄ sias varžytynes, informavęs Å¡alis, kad pradinė turto pardavimo kaina, remiantis CPK 722 str., yra 222 000 Lt, kas sudaro 60 proc. nuo nustatytos turto vertės (vykd. b.l. 63).

Be to, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog 2013-09-17 patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti iÅ¡vadų bei 2013-10-01 patvarkymas Nr. 50 8 2013 10 01 1523/13-1V, informuojantis apie paskelbtas pirmÄ sias įkeisto buto varžytynes, skolininkei buvo įteikti pasiraÅ¡ytinai 2013-10-08 (vykd. b. l. 51). Patvarkymai, informuojantys skolininkę apie neįvykusias pirmÄ sias įkeisto buto varžytynes bei pasiÅ«lymÄ hipotekiniam kreditoriui perimti turtÄ natÅ«ra taip pat skolininkei įteikti pasiraÅ¡ytinai 2013-11-14 (vykd b.l. 58).

Pažymėtina, jog atlikto turto vertinimo nuginčijimas gali bÅ«ti vykdomas tik CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui pareiÅ¡kus motyvuotus prieÅ¡taravimus dėl ekspertizės iÅ¡vados bei papraÅ¡ius antstolio paskirti papildomÄ arba pakartotinę ekspertizę. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju viso vykdymo proceso metu pareiÅ¡kėja neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti, skundÄ dėl antstolio veiksmų pateikė tik prieÅ¡ antrÄ sias varžytynes, be to, nei su skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kitokiÄ turto vertę, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

A`q             tkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, jomis nepiktnaudžiaudamos. Apeliacinės instancijos teismas nemato jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog įkeisto buto baldai ir interjero detalės turi bÅ«ti priskirti buto priklausiniams ir todėl privalo bÅ«ti laikomi hipotekos objektu. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindÄ skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rÅ«Å¡is, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo.

CK 4.12 str. pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 str. 1 d. antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai:

1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais;

2) pagrindiniams daiktams priklausantys;

3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-363/2013).

Pagal CK 4.19 str. 1 d. priklausiniai yra savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t.y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-134/2008). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu – tai fakto klausimas.

Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tas faktas, jog baldai ir interjero detalės buvo specialiai suprojektuoti, pagaminti ir integruoti bÅ«tent iÅ¡ varžytynių parduodamame bute, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog jie yra ginčo buto priklausiniai, be kurių nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui, t.y. ginčo butui, buto nebus galimai tinkamai pilnavertiÅ¡kai naudoti pagal jo paskirtį.

Nors ir sutiktina su apeliantės nuomone, jog baldų ir interjero detalių demontavimas turės neigiamos įtakos buto vizualiam vaizdui, tačiau vien ta aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju baldai yra ginčo buto esminė dalis. Akivaizdu, jog baldai, atsižvelgiant į jų paskirtį ir naudingÄ sias savybes, gali bÅ«ti civilinėje teisinėje apyvartoje naudojami ir atskirai nuo buto. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ daikto, kuriam neįregistruota sutartinė hipoteka, reikÅ¡tų sutartinės hipotekos lakÅ¡to turinio keitimÄ , iÅ¡plėtimÄ , įregistruotos hipotekos keitimÄ , nors įstatymu nustatyta, kad hipoteka keičiama ir padaryti pakeitimai fiksuojami ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (CK 4.186 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. balandžio 23 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-160/2010).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .  Teisėja                                                                                                        Jadvyga Mardosevič