11fcb8d5-3bc9-48a8-a9e7-e84bb1aba426 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2670-1081/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00657-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.2.; 3.2.6.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dėl santuokoje įgyto turto dalių nustatymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė L.

V. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti, kad A. G. sutuoktiniui V. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės sugyventinis V. G.. Mirusysis ieÅ¡kovei testamentu paliko savo turtÄ , kurį sudaro ½ dalis buto ir 1/16 dalis Å«kinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono trečiÄ jį notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi V. G. buvo vedęs, o testamentu paliktas turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. V. G. sutuoktinė A. G. dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, praÅ¡ymo nustatyti mirusiojo sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nepateikė. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ konstatuodama, kad testamentu paliktas turtas įgytas santuokos metu, todėl pirmiausia reikalinga nusistatyti mirusiojo asmens turto dalį.

Atsakovei A. G. procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugpjūčio 13 d. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nustatytu terminu atsakovė nepateikė, todėl, ieÅ¡kovei praÅ¡ant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad V. G. ir A. G. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, 1992 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d.

įstatymÄ Nr. I-1374/Nr. 1-1318 pagrindu, V. G. ir A. G. įgijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas VÄ® Registrų centre įregistruotas sutuoktinių vardu po ½ dalį. V. G. 2018 m. lapkričio 26 d. sudarytu testamentu, patvirtintu Kretingos rajono trečiajame notaro biure, ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/16 dalimi Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovei L.

V.. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) bÅ«damas santuokoje. IeÅ¡kovė L. V. 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į notaro biurÄ dėl palikimo pagal testamentÄ priėmimo. Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , kadangi pergyvenusio ir mirusio sutuoktinių dalys bendroje nuosavybėje nėra iÅ¡skirtos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 ir 3.101 straipsniai nustato, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ santuokos metu, turi bÅ«ti pripažinti bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rÅ«Å¡ies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, 3.89 straipsnio 1 dalyje, 3.90 straipsnyje ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris aiÅ¡kina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ prielaidÄ dėl sutuoktinių turto bendrumo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų ar įrodymų nuginčijančių santuokos metu įgyto turto lygių dalių prezumpcijÄ , teismui neteikė. VÄ® Registrų centre esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtas įgytas santuokos metu, įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu lygiomis dalimis. Formaliai įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nustatytina, kad V.

G., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis santuokoje su A. G. įgyto buto bei jo priklausinių, adresu (duomenys neskelbtini). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovei L. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-19-T-771-6260 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, šioje byloje sudaro 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad A. G. sutuoktiniui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/16 dalimi ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ atsakovės A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasaci­ne tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę pa­duoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, prieÅ¡ingu atveju, Å¡is sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieÅ¡kovei galės bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.

IeÅ¡kovė per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Kristina Vorienė