Legislator Case Law & Legislation
11fb4e5b-5bf0-4c4d-92b8-a665afc5d4c5 AI generated

11fb4e5b-5bf0-4c4d-92b8-a665afc5d4c5 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 11fb4e5b-5bf0-4c4d-92b8-a665afc5d4c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, atstovui advokatui V. L., vertėjai D. S., liudytojai I. O. J.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto bankas atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. P. ir VÄ® Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

Legislator headnote

AI generated

11fb4e5b-5bf0-4c4d-92b8-a665afc5d4c5 · Å iaulių apylinkės teismas: Pažymėjo, jog jo sutuoktinė V. V., jų abiejų susitarimu, dėl mamos L. V. ligos ir sesers N. V. neįgalumo, dažnai lankė savo mamÄ bei seserį, gyvenusias 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis jai priklausė nuosavybės teise. PaaiÅ¡kino, jog nuo 2013 m. rudens V. V. pradėjo gyventi minimame bute, nes buvo reikalinga pagalba ir priežiÅ«ra ne tik motinai L. V., bet ir pačiai seseriai N. V.. Pažymėjo, jog gyvendama su seserimi ir motina iki savo mirties (duomenys neskelbtini) V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2YT-1155-1004/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08535-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.6.1. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei, dalyvaujant pareiškėjai N. V., pareiškėjos N. V. atstovei advokatei Z. K., suinteresuotam asmeniui, pareiškimu pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V.

P., suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, atstovui advokatui V. L., vertėjai D. S., liudytojai I. O. J.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto bankas atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. P. ir VÄ® Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

P. pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjai N. V. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatyto, suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė savo motinos L. V., mirusios (duomenys neskelbtini), visÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jos turtÄ valdyti kaip savo. Nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

             PareiÅ¡kime nurodė, kad yra L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. V., dukra. L. V. ir F. V. turėjo dar vienÄ dukrÄ (pareiÅ¡kėjos seserį) V. V.. V. V. sutuoktinis V. P. yra suinteresuotas asmuo Å¡ioje byloje. Žinoma, jog po V. V. mirties visÄ jos palikimÄ priėmė jos sutuoktinis V. P.. 1992-02-13 ji, jos motina L. V. ir sesuo V. V. lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, įsigijo 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei jame apsigyveno. PaaiÅ¡kino, jog visos buvo Å¡io nekilnojamo turto bendraturtės, bet visus buto mokesčius apskaitė ir mokėjo mama L.

V.. Minėtame bute L. V. gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Sesuo V. V. sudarė santuokÄ su V. P. ir mamai susirgus, atsikraustė į minėtÄ butÄ ir jame gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog kol sesuo buvo gyva, jokio ginčo dėl motinos palikimo nebuvo. Praleidusi terminÄ palikimui priimti, V. V. nesikreipė į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, jog minėtame bute ji nuolat gyveno ir gyvena iki Å¡iol. L. V. susirgus, iki jos mirties, kartu su seserimi V.

V. slaugė sergančiÄ mamÄ . Nurodė, jog vienai slaugyti motinÄ buvo sudėtinga, nes yra neįgali (35 proc. darbinga), neįgalumas nustatytas neterminuotai dėl bendro susirgimo. Po motinos L. V. mirties su seserimi V. V. į notarų biurÄ per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ su pareiÅ¡kimu dėl jos palikimo nesikreipė. Pažymėjo, jog yra labai silpnos sveikatos, sunkiai vaikÅ¡to, buvo sukrėsta motinos mirtimi, ženkliai pablogėjo jos sveikatos bÅ«klė, Å¡okinėjo spaudimas, paaÅ¡trėjo turimos ligos.

Galvojo, kad motinos palikimÄ galės priimti ir vėliau, kai pagerės jos sveikata. Po motinos mirties priėmė visÄ jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi nekilnojamÄ jį, bei bute buvusį mamai priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , valdyti kaip savo. Valdė visÄ motinos palikimÄ , naudojosi jos daiktais, rÅ«bais, baldais, liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ . Nors gauna tik invalidumo pensijÄ , iki Å¡iol moka mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas.

Nusprendusi kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, sužinojo, jog praleido įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, todėl teisme reikia nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Be juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negalės gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dėl mirusios motinos turto paveldėjimo. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimo reikalavimus pakeitė. Sutiko su V. P. pareiÅ¡kimu, jog ji kartu su seserimi V.

V. priėmė visÄ mamos palikimÄ . PaaiÅ¡kino, jog su seserimi V. V. po mamos mirties liko gyventi 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko jos buto 1/3 dalis, spinta, veidrodis, televizorius ir kiti kilnojamieji daiktai. Sesuo V. V. sumokėdavo mokesčius už butÄ , pildydavo mokesčių dokumentus ir iki savo mirties gyveno bute, prižiÅ«rėjo kilnojamuosius daiktus. Nurodė, jog gauna invalidumo pensijÄ ir dalį jos skirdavo mokesčiams už butÄ bei duodavo V. V. sumokėti.

Sesuo susirgo, pradėjo vartoti alkoholį ir mirė. Papildė, jog po mamos mirties blogai buvo su sveikata, nevalgė. Nurodė, jog turi tik 35 proc. darbingumÄ , buvo mikroinsultas, yra neįgali, tačiau su psichine sveikata viskas gerai. Po sesers mirties praÅ¡o kaimynų pagalbos dėl mokesčių apskaičiavimo, nes viena to padaryti nesugebėtų.PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiÅ¡kėjos teismo posėdžio metu pakeisto pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo reikalavimus, jog N. V. kartu su seserimi V.

V. po ½ dalį priėmė mirusios mamos L. V. palikimÄ . Mano, jog toks pareiÅ¡kėjos apsisprendimas teismo posėdžio metu yra teisingas ir praÅ¡o jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. P. pareiÅ¡kimu (b.l. 36-41) pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriais prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti dalinai ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė motinos L.

V., mirusios (duomenys neskelbtini), ½ dalį palikimo, faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. Paveldėjimo procedÅ«rų atlikimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo sutuoktinė V. V., mirusi (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos L. V. mirties (duomenys neskelbtini), ½ dalį likusio palikimo priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutiko dalinai, nes manė, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai ir neteisėtai pretenduoja į visÄ palikimÄ , likusį po jos motinos mirties.

Pažymėjo, jog jo sutuoktinė V. V., jų abiejų susitarimu, dėl mamos L. V. ligos ir sesers N. V. neįgalumo, dažnai lankė savo mamÄ bei seserį, gyvenusias 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis jai priklausė nuosavybės teise. PaaiÅ¡kino, jog nuo 2013 m. rudens V. V. pradėjo gyventi minimame bute, nes buvo reikalinga pagalba ir priežiÅ«ra ne tik motinai L. V., bet ir pačiai seseriai N. V.. Pažymėjo, jog gyvendama su seserimi ir motina iki savo mirties (duomenys neskelbtini) V.

V. rūpinosi viso buto priežiūra, mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas mokėjimu ir k.t. Mirus L. V., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasiliko gyventi abi seserys ir abi jos naudojosi butu, jį valdė, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius ir jokių ginčų tarp jų dėl motinos palikimo nebuvo. Po sutuoktinės V. V. mirties yra paveldėjęs 1/3 dalį minimo buto, o dėl 1/3 dalies, priklausiusios L. V., kilo ginčas. Nurodė, jog bute tik nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradėjo pastoviai gyventi su sutuoktine V.

V., kur ji su seserimi gyveno po motinos mirties. Po L. V. mirties visÄ jai priklausantį turtÄ lygiomis dalimis bei teisėmis, kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymÄ , pradėjo valdyti mirusiosios dukros: jo sutuoktinė V. V. ir jos sesuo N. V.. Pažymėjo, jog V. V. niekada nebuvo atsisakiusi jai priklausančios paveldėti dalies sesers naudai. Mano, jog jo sutuoktinė aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ , likusį po savo motinos mirties – rÅ«pinosi ir ne tik nekilnojamuoju turtu (butu), bet ir jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika, rÅ«bais, įvairiais namų apyvokos bei buities reikmenimis ir t.t.), todėl V.

V. taip pat turėtų bÅ«ti laikoma priėmusiÄ palikėjos palikimÄ . Fakto, kad jo sutuoktinė V. V. priėmė palikimÄ , likusį po jos motinos L. V. mirties, niekas kitas, iÅ¡skyrus teismÄ , nustatyti negali, nes palikimo, kaip juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, galimas tiktai teismine tvarka.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P., pareiÅ¡kęs pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palaikė pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ .

Nesutiko su pareiÅ¡kėjos teismui pateiktu pareiÅ¡kimu. PaaiÅ¡kino, jog mokesčius už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo iÅ¡ bendrų pinigų visos trys bendrasavininkės. Mirus L. V. už butÄ mokesčius liko mokėti tokia pat tvarka abi seserys. Pažymėjo, jog N. V. buvo paraÅ¡iusi notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ jo sutuoktinei N. V., kad laiku sutvarkyti palikimo dokumentus. Tačiau V. V. dėl nežinomų pareiÅ¡kėjui priežasčių nenuėjo pas notarÄ ir praleido terminÄ palikimui priimti po savo mamos mirties.

Patvirtino, jog V. V. liko su seserimi gyventi bute, ji mokėjo mokesčius už butÄ , nes N. V. sirgo, nevaikščiojo. Po L. V. mirties liko senos spintos, lovos, veidrodis tame buto kambaryje, kuriuo palikėja naudojosi. Seserys po mamos mirties naudojosi jos buto dalimi, senus L. V. daiktus liepė jam iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡lynÄ . Po sutuoktinės mirties pervažiavo į savo butÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos pakeistam pareiÅ¡kimo reikalavimui neprieÅ¡taravo. Tarp seserų nebuvo ginčo dėl buto mirusios mamos palikimo, todėl mano, jog seserys lygiomis dalimis priėmė savo mirusios motinos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusios paveldimÄ turtÄ valdyti.Suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, atstovas teismo posėdžio metu sutiko su pareiÅ¡kėjos atstovės pasisakymu, jog abi seserys po ½ dalį priėmė savo mirusios mamos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusios paveldimÄ turtÄ valdyti.

Mano, jog teismas Å¡iuo atveju turi tenkinti N. V. ir V. P. pareiÅ¡kimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimais praÅ¡o pareiÅ¡kėjos N. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens V. P., pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, visapusiÅ¡kai ir pilnai nagrinėjant byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 33-34,66-67).

Liudytoja I. O. J. nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini), ir kartais atvykdavo į svečius pas seseris V. V. ir N. V. bei jų motinÄ L. V.. Lankėsi bute prieÅ¡ L. V. mirtį. Vėliau iki kitų metų kovo mėn. 20 ar 23 d. pas seseris nesilankė, bet žino kad jos po savo mamos mirties abi liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini),. PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kimai tenkintini. IÅ¡ byloje esančio gimimo įraÅ¡o kopijos (b.l.

5) nustatyta, kad N. V. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), jos motina L. V., tėvas – F. V.. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai taip pat yra L. V. ir F. V., kÄ patvirtina gimimo liudijimo kopija (b.l. 44,45). IÅ¡ mirties įraÅ¡o kopijos nustatyta, kad F. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). L. V. mirė (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina mirties įraÅ¡o kopija (b.l. 14). Pateikti raÅ¡ytiniai duomenys, jog (duomenys neskelbtini) V. P. (santuokos metu vardas V.) (b.l.

43) susituokė su V. V. (b.l. 46) (sutuoktinių deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 48,49)), kuri mirė (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina mirties įraÅ¡o ir santuokos liudijimo kopijos (b.l. 16,17,18,47,44). Po V. V. mirties nustatyta tvarka jos palikimÄ yra priėmęs V. P., kÄ patvirtina Å iaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijimo kopijos byloje (b.l. 50). 2017-03-01 notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu N. V. įgaliojo V. V. vesti jos vardu paveldėjimo bylÄ po L. V. mirties, tam tikslui atstovauti notarų biuruose, antstolių kontorose ir kt., bei jos vardu pasiraÅ¡yti ir paduoti pareiÅ¡kimus (praÅ¡ymus) notarui dėl palikimo priėmimo bei nuosavybės/paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir kt.

VÄ® Registrų centras Å iaulių filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamasis daiktas – 3 kambarių butas, įgytas 1992-02-13 pirkimo – pardavimo sutartimi, po 1/3 dalis nuosavybės teise priklausė V. V., N. V. ir L. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 19-20). Å iaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės liudijimo, po L. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiÅ¡kusių praÅ¡ymus priimti palikimÄ iki 2017-10-03, Å iaulių miesto 4-ajame notarų biure, nėra (b.l. 15).

Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog 2017-10-17 nėra skolos už teiktas paslaugas (elektros energijÄ , gamtines dujas, Å¡altÄ vandenį ir tvarkytas nuotekas) į (duomenys neskelbtini), butÄ , (b.l. 23,24,25). N. V. yra neįgali, jos darbingumas 35 proc. (II gr.), kÄ patvirtina neterminuotai iÅ¡duoto neįgaliojo pažymėjimo Serija NP Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijos gavėjo pažymėjimo kopijos, ji gauna invalidumo pensijÄ , yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kiti susirgimai (b.l. 6,7,8-10,11,12,21-22).

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja N. V. kreipdamasi į teismÄ , nurodė, kad po motinos L. V. mirties palikimÄ priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Taip pat pareiÅ¡kimu į teismÄ kreipėsi suinteresuotas asmuo V. P., pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kus reikalavimus, nurodydamas, jog ir sutuoktinė V.

V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), po motinos L. V. mirties palikimÄ priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimo reikalavimus pakeitė ir sutiko su V. P. pareiÅ¡kimu, jog abi seserys N. V. ir V. V. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, po motinos L. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos jį valdyti, tam neprieÅ¡taravo ir Å¡alių atstovai. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymÄ pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad palikėjos L. V. dukros yra N. V. ir V. V.. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, vertinant ir iÅ¡ dalies liudytojos parodymus, kiek jie siejasi su bylos Å¡ios civilinės bylos esme, konstatuotina, jog tiek N. V., tiek ir V. V. kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymÄ Ä¯gijo teisę paveldėti po savo motinos L.

V. mirties atsiradusį visÄ palikimÄ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. L. V. dukros N. V. ir V. V. iÅ¡ karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimÄ , nes jos abi liko gyventi jų po 1/3 dalį įgytame bute, juo naudojosi, juo rÅ«pinosi, rÅ«pinosi ir kitu motinos paliktu kilnojamuoju turtu, jį kaip iÅ¡manydamos tvarkė, t. y. palikimÄ priėmė pradėjusios faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ - 3 mėn. nuo palikėjos mirties.

Nors N. V. buvo notariÅ¡kai įgaliojusi seserį V. V. kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau V. V. ir pati N. V. laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtÄ negavo. N. V. į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo negalėjo kreiptis ir dėl savo sveikatos bÅ«klės, kÄ patvirtina bylos raÅ¡ytiniai įrodymai. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ginčo tarp seserų dėl motinos palikimo nebuvo, todėl L. V. turto priėmimas, pradedant abiem seserims faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).   Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinių faktų nustatymas, pareiÅ¡kėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus.              PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad N. V. ir V. V. po motinos L. V. mirties priėmė jos visÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos jį valdyti kaip savo, jį valdė, rÅ«pinosi kaip savu turtu, bendrai mokėjo mokesčius už butÄ paslaugų tiekėjams, kaip iÅ¡manė tvarkė paveldėtus kilnojamuosius daiktus, patvirtina ne tik liudytoja I.

O. J., bet ir tai, kad teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl pareikštų pareiškimų reikalavimų nebeliko. Priešingų šiems duomenų byloje nėra surinkta, todėl visų šių duomenų teismui pakanka prašomiems šalių juridiniams faktams nustatyti, tuo tenkinant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimus, nes šių faktų nustatymas šalims sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 8 p.).              Šių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti (CPK 448 str. 1 d.).

PareiÅ¡kėjai kreipiantis dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 443 str. 6 d.). Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kimu kreipiantis dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iÅ¡ jo pagal įstatymÄ gali bÅ«ti priteistina ½ dalis iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Tačiau abiejų pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimus tenkinus, V. P. tenkanti ½ dalis iÅ¡ 3,30 Eur sumos bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kuri pažintina 50 proc., nevirÅ¡ija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iÅ¡ jo valstybei Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,             n u s p r e n d ž i a: tenkinti pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kimus.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje po motinos L.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos ½ dalį likusio palikimo, faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), trijų mėnesių laikotarpyje po motinos L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos ½ dalį likusio palikimo, faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimams gauti. Apie palikimų priėmimÄ praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                               Vaidotas Narvidas