2018-10-03 Nr. AB-17481-3-62-3-00287-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2535-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00287-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 23 d. teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus pataisos namų), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nuo 2011 m. birželio 10 d. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis: gyvenamosiose patalpose nepakako ploto, buvo šalta, tarakonų. Atsakovas pateikė melagingą informaciją apie miegamųjų vietų skaičių, realiai jų buvo daugiau. Tie patys plotai buvo vertinami M. A. administracinėje byloje 2016 metais. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Alytaus PN juristą, kad jam patvirtintų įgaliojimą dėl nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est Fundamentum“, bet arba įgaliojimas dingdavo, arba būdavo atsakoma, kad šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl minėtos organizacijos tinkamumo atstovauti pareiškėją teisme, atsakymas nepateiktas iki šiol. Pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl skrandžio skausmo, į Alytaus PN direktorių dėl gydytojo nekompetentingumo ir netinamo vaistų išrašymo sutrūkinėjusiai rankų odai gydyti. Pareiškėjas taip pat serga (duomenys neskelbtini), geria eksperimentinius vaistus, nuo kurių sveikata negerėja. Jis teigė prašęs, jog jį nuvežtų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pas infektologę, kad pakeistų vaistus, paskirtų kitą gydymą, bet jo nevežė, atsakydami, jog infektologė šiuo metu nedirba. Be to, pareiškėjas nurodė dirbęs Alytaus PN tvarkdariu, tekdavo dirbti ir savaitgaliais, bet už savaitgalius ir viršvalandžius darbo užmokesčio negaudavo. Dėl netinkamo dirbtinio dieninio, naktinio apšvietimo jam pradėjo blogėti regėjimas. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4 būdavo labai šalta, drėgna, pelėsis ant sienų. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl netinkamų sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, orumo bei garbės pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui Alytaus PN visą laiką buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Be to, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti aikštelėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje ir kt. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerose buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Alytaus visuomenės sveikatos centras Alytaus PN patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia teise nė karto nepasinaudojo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl narkomanijos, skrandžio ligos, ausų uždegimo, nemigos, yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje, 5 kartus tirtas dėl narkotikų ir visus 5 kartus testas buvo teigiamas, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, atsakovo nuomone, yra atmestini.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

6. Teismas laikė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į tokias patalpas momento, tačiau skundą teismui padavė (išsiuntė paštu) tik 2017 m. vasario 23 d. Pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 23 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė ir vertino tik laikotarpį nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d.

7. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjui vertinamu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose teko nuo 3,29 kv. m iki 4,26 kv. m ploto, kamerų tipo patalpose – nuo 3,67 kv. m iki 4,07 kv. m ploto. Teismo vertinimu, liudytojų rašytiniai paaiškinimai negali paneigti atsakovo pateiktų oficialių duomenų. Be to, liudytojai kartu su pareiškėju atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2016–2017 metais buvo nagrinėjama 11 administracinių bylų pagal pareiškėjo M. A. skundus, bet pareiškėjas nenurodė konkrečios administracinės bylos, kurioje buvo konstatuotas gyvenamojo ploto tose pačiose patalpose, kuriose jis buvo laikytas, pažeidimas, o teismas negalėjo vadovautis tik abstrakčiais pareiškėjo teiginiais. Be to, atsakovo atsiliepimas į skundą kitoje administracinėje byloje negali būti laikomas pakankamu įrodymu dėl pareiškėjui tekusio ploto šioje administracinėje byloje. Teismas vertino nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktus atsakovo oficialius duomenis ir konstatavo, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali ploto norma.

8. Teismas, vertindamas skundo teiginius dėl sąlygų kamerose (šalčio, drėgmės, pelėsio, apšvietimo ir tarakonų), rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktais, kuriuose jokie pažeidimai neužfiksuoti. Nenustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, arba apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Todėl šie teiginiai atmesti.

9. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo teiginius, kad pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs, skunde išreikštus nusiskundimus dėl darbo apmokėjimo atmetė.

10. Teismas pastebėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog, būdamas Alytaus PN, jis kreipėsi į Alytaus PN juristą, kad jam patvirtintų įgaliojimą, tačiau arba įgaliojimas dingdavo, arba būdavo atsakoma, kad klausimas šiuo metu sprendžiamas, bet negavo jokio atsakymo. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kokią neturtinę žalą patyrė dėl jo nurodytų aplinkybių, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) bei priežastinio ryšio, todėl šie argumentai vertinti kaip deklaratyvūs ir atmestini.

11. Teismas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad Alytaus PN jam išrašomi netinkami vaistai, skiriami eksperimentiniai vaistai nuo (duomenys neskelbtini), nuo kurių jo sveikata negerėja, jis nesiunčiamas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, akcentavo, jog tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Be to, administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galbūt netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, t. y. pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, bet dar gali tokia tvarka pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktas nenagrinėtu.

12. Teismas likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus vertino kaip perteklinius, neturinčius lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo. Nenustatęs neteisėtų atsakovo (jo atstovo) veiksmų, teismas skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo įvertinti jo papildomai pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo pablogėjusią regą ir miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpose skaičių (jų buvo ne 12, o 15), visus reikiamus dokumentus išreikalauti savarankiškai. Be to, pareiškėjas prašo, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, jo reikalavimui netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, nes buvo įvykdytas tęstinis jo žmogaus teisių pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2017 m. vasario 23 d., atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad daliai skundo reikalavimų taikytinas ieškinio senaties terminas, kad reikalavimai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, jų kokybe, nėra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (pareiškėjas, pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą), kad pareiškėjo pretenzijos dėl minimalaus gyvenamojo ploto, sąlygų gyvenamosiose patalpose (šalčio, drėgmės, pelėsio, apšvietimo, parazitų), apmokėjimo už darbą yra nepagrįstos, bei kad pareiškėjas neįrodė dėl kliūčių patvirtinti įgaliojimą patyręs neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde šios išvados iš esmės nebuvo ginčytos, pareiškėjas apsiriboja deklaratyviais teiginiais apie teismo neįvertintus įrodymus, netinkamai pritaikytą ieškinio senaties terminą, bei pažymi, kad atsakovas pateikė klaidingus duomenis apie miegamųjų vietų patalpose, kuriose jis laikytas, skaičių. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl įrodymų byloje vertinimo, dėl ieškinio senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimams bei dėl jam tekusio gyvenamojo ploto.

18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokių įrodymų ar aplinkybių, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų aplinkybių ar duomenų nevertino taip, kaip palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog tos aplinkybės ar tie duomenys išvis nebuvo įvertinti. Todėl tokie abstraktūs pareiškėjo argumentai yra atmetami.

20. Dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94)). Prie tokių nustatytų ribojimų gali būti priskirta ir ieškinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93)). Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymas pareiškėjo reikalavimams nėra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014). CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

22. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad ginčo šaliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

23. Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais (pablogėjo sveikata, patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, ir kt.), kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visą laikymo tomis sąlygomis laiką, kai tie neigiami veiksniai tą asmenį veikia. Taigi pareiškėjas, nuo 2011 m. birželio 10 d. laikytas Alytaus PN kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Taigi, paskutinė diena skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2011 m. birželio 10 d. buvo 2014 m. birželio 10 d., dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2011 m. birželio 11 d. – 2014 m. birželio 11 d. ir t. t. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 23 d. (žyma ant voko, b. l. 6), atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 23 d. pateikti praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

24. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kurios jam sukliudė ar galėjo sukliudyti laiku kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų taip pat nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos pagrindu teismui ex officio (liet. pagal pareigas) atnaujinti šį praleistą senaties terminą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 23 d. pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ir šį reikalavimą atmetė.

25. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minėtų normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

26. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nenustatė, kad vertinamu laikotarpiu (nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d.) šios minimalios ploto normos pareiškėjo atžvilgiu būtų buvusios pažeistos. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtinta, kad atsakovas teismui pateikė klaidingus duomenis apie Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, kuriose jis laikytas, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, ir atkreipia dėmesį į atsakovo teismui pateiktame pareiškėjo perkėlimų sąraše (b. l. 22–24, 85–86) esančius duomenis.

Iš perkėlimų sąrašo matyti, kad pareiškėjui nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. ir nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. spalio 14 d. 19 būrio 1 miegamajame buvo skirta 15 lova, nors, remiantis atsakovo teismui pateiktais kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenimis (b. l. 25–33), 19 būrio 1 miegamajame yra įrengta tik 12 lovų; 2015 m. kovo 10–18 d. pareiškėjui 16 būrio 1 miegamajame buvo skirta 14 lova, nors, kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenimis, 16 būrio 1 miegamajame yra įrengta 12 lovų; nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. ir nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. spalio 4 d. pareiškėjui 19 būrio 4 miegamajame buvo skirta 14 lova, nors, kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenimis, 19 būrio 4 miegamajame yra įrengta 12 lovų.

Atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į skundą (b. l. 52–58) atsakovas dėl minėtame pareiškėjo atsikirtime nurodytų tapačių aplinkybių plačiau nepasisakė ir tiesiog prašė teismo vadovautis būtent atsakovo pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad anksčiau minėtais laikotarpiais gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, buvo įrengta ne daugiau nei 12 lovų, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 19 būrio 1 miegamojo plotas yra 46,86 kv. m ir, esant užimtoms visoms 15 lovų, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m ploto; 16 būrio 1 miegamojo plotas yra 45,44 kv. m ir, esant užimtoms visoms 14 lovų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ploto; 19 būrio 4 miegamojo plotas yra 45,51 kv. m ir, esant užimtoms visoms 14 lovų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ploto. Taigi, ginčo laikotarpiu Alytaus PN nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, t. y.

įstaiga neteisėtų veiksmų neatliko.

27. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad atsakovo deliktinei atsakomybei (įskaitant pareigą atlyginti neturtinę žalą) kilti yra būtina nustatyti visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendžia, kad atsakovui deliktinė atsakomybė nekilo, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą yra atmestinas.

28. Dėl pareiškėjo prašymo teismui visus reikiamus dokumentus išreikalauti savarankiškai akcentuotina, jog administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, jų išreikalavimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje A-21-146/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija, kokie duomenys ar dokumentai, jo nuomone, yra būtini bylai teisingai išnagrinėti, tačiau nebuvo išreikalauti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų tokius duomenis ar dokumentus išsireikalauti pats, ar jis susidūrė su kokiomis nors kliūtimis juos gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka bylai teisingai išnagrinėti, todėl toks abstraktus pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytą atsakovo pateiktų duomenų prieštaringumą. Tačiau, net ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje nėra pagrindo visiškai ar iš dalies tenkinti jo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė