2021-06-02 Nr. AB-11883-3-61-3-04327-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1408-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04327-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 1PS1-871-(2.1.) „Dėl I. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kadangi ji pasirašė 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas). Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 38 punktą bei NŽT Alytaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-196-(1.3), (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.4.1 ir 5.14 punktus, taip pat piktnaudžiavo tarnyba.

3. Pareiškėja nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ perdavė NŽT 20 žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio pagrindu. Minėtus sklypus pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu įtraukė į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), nes tokią pareigą numato teisės aktų reikalavimai. Tokie žemės sklypai turi būti pasiūlyti piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ir šios procedūros visada buvo laikomasi. Teisės aktai nenustato specialių teisės normų situacijai, kai Administracija pateikia naujus žemės sklypus po to, kai jau yra įvykęs pretendentų atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą mieste susirinkimas ar kitas procedūrinis veiksmas. Administracija nesilaikė Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, nepateikė informacijos apie teritorijas, kuriose bus formuojami neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai, pateikti sklypai neatitikdavo jiems keliamų reikalavimų. Tad kitos institucijos veiksmai apsunkino tinkamą pretendentų teisių atkurti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimą ir lėmė tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. Administracijos raštu Nr. SD-7000(6.83E) naujai perduotų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu.

4. Pareiškėja manė, jog būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, jeigu nebūtų priėmusi 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo. Pareiškėjos įsitikinimu, jos veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, pareiškėjos kaltės ir kilusios žalos. 2019 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. 1PS17-53-(2.30.) „Dėl I. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Tyrimo išvada) nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėja padarė pažeidimą tyčia. Pareiškėjos kaltę paneigia ir tai, jog NŽT direktorius tik 2019 m. spalio 25 d. pavedimu jai, kaip Skyriaus vedėjai, pavedė pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, o pareiškėja pavedimą nedelsiant įvykdė. Atsižvelgiant į trumpą laiką, kurį galiojo 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas, į tai, kad realiai jis nebuvo įgyvendintas, pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

5. Pareiškėja taip pat teigė, kad jos veiksmai negali būti vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 5 dalies, t. y. pareiškėja nesiekė sau ar savo artimiesiems naudos. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad nebuvo vykdomas NŽT direktoriaus žodinis pavedimas, nors skundžiamame Įsakyme pareiškėja nėra tuo kaltinama. Pareiškėja teigė, kad jokio tiesioginio draudimo iš vadovybės dėl 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo priėmimo negavo nei žodžiu, nei raštu. Skyrių vadovai neturi diskrecijos spręsti dėl kitos institucijos priimto teisės akto teisėtumo. Tyrimo išvadoje nėra visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių ji patraukta tarnybinėn atsakomybėn, aplinkybės ir jos nėra tinkamai kvalifikuotos. Paskirta tarnybinė nuobauda per griežta.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. įvykusio Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio metu atvykusiems piliečiams pagal patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Alytaus mieste, eilę (toliau – ir Piliečių eilė) buvo pasiūlyta pasirinkti naują žemės sklypą iš siūlomų 82 sklypų. Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) Skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Kauno apygardos prokuratūra 2019 m. rugsėjo 10 d. persiuntė NŽT nagrinėti Savivaldybės 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. SD-7383(6.17) „Dėl viešo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai perdavė Skyriui žemės sklypų kadastro duomenų bylas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. 2019 m. rugsėjo 13 d. Skyriuje įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kurio pirmininkė buvo pareiškėja; posėdžio metu buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus Alytaus mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje. Tačiau pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu patvirtino Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta neatlygintinai nuosavybėn gauti naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą. Minėtame sąraše yra įrašyti 35 piliečiai, o Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų sąraše įrašyti 68 nauji žemės sklypai, iš kurių 18 naujų žemės sklypų, 2019 m. rugpjūčio 23 d. perduotų Skyriui. NŽT direktorius 2019 m. spalio 25 d. pavedimu Skyriaus vedėjai pavedė per 3 darbo dienas pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą; pareiškėja 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) minėtą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą pripažino negaliojančiu.

8. Atsakovas nurodė, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė NŽT įgaliojimus, t. y. veiksmų atlikimo tvarką, kai pakviesti pretendentai neatvyksta rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų; tuomet minėtiems pretendentams nuosavybės teisės atkuriamos pinigais, taip užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo kviestiems ir nedalyvavusiems ar nepasirinkusiems sklypų pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus; šiems asmenims nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pinigais.

9. Atsakovas teigė, jog Tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pareiškėja pažeidė, be to, NŽT direktorius žodiniu pavedimu 2019 m. rugsėjo 12 d. 11.40 val. vykusio telefoninio pokalbio metu Skyriaus vedėjai pavedė nepriimti 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo, tačiau į šį pavedimą nebuvo atsižvelgta. Tad pareiškėja, pasirašydama minėtą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, suvokė, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir daro nusižengimą, nes buvo susipažinusi su visomis nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ perduotais naujais žemės sklypų dokumentais, ir žinojo bei privalėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, reikalavimus; taip pat privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti Skyriui pavestų funkcijų įgyvendinimą bei užtikrinti, kad 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas atitiktų teisės aktų nuostatas, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone, pareiškėjos veiksmai buvo atlikti tyčia. NŽT pagrįstai konstatavo, kad Skyriaus vedėjos aplaidus pareigų vykdymas ir teisės aktų nuostatų bei principų pažeidimas diskredituoja NŽT autoritetą visuomenės akyse.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

11. Teismas nustatė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėja 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą; sąrašuose įrašyti 72 piliečiai ir 82 nauji žemės sklypai. 2019 m. birželio 4 d. įvyko Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdis, kurio metu atvykusiems piliečiams pagal patvirtintą Piliečių eilę buvo pasiūlyta pasirinkti naują žemės sklypą iš siūlomų 82 sklypų.

Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ Alytaus skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Alytaus skyriuje 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusio Skirstymo komisijos posėdžio metu atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės atstovai 2019 m. rugsėjo 6 d. telefonu kreipėsi į Skyriaus vedėją, prašydami sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduotų naujų žemės sklypų, į tai, jog viešojoje erdvėje paviešinta informacija apie Administracijos galimai neteisėtai Skyriui perduotas žemės sklypų kadastro duomenų bylas nuosavybės teisėms atkurti, į NŽT gautą Kauno apygardos prokuratūros raštą, buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus Alytaus mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje.

Nepaisant to, pareiškėja pati parengė ir priėmė 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, kuriuo patvirtino Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta neatlygintinai nuosavybėn gauti naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą. Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naujų žemės sklypų sąraše, be kitų, įrašyti 18 nauji žemės sklypai, Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. perduoti Skyriui. Pati pareiškėja jau buvo pradėjusi vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal šį įsakymą.

NŽT direktoriui 2019 m. spalio 25 d. pavedimu Nr. 1PAV-207-(1.8E) pavedus, pareiškėja 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) pripažino negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad situacijoje, kai pakviesti pretendentai neatvyksta rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, pastariesiems pretendentams nuosavybės teisės atkuriamos pinigais, taip užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Taigi, nepaisant to, kad Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Alytaus skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, šie sklypai nebegalėjo būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nes jie buvo perduoti jau po 2019 m. birželio 4 d. įvykusio Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio. Tuo metu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų Alytaus mieste skaičius buvo toks, kad jų pakako visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą Alytaus mieste atkurti nuosavybės teises. Tuo pačiu nebebuvo pagrindo jau 2019 m. birželio 4 d. kviestiems ir nedalyvavusiems ar dalyvavusiems ir nepasirinkusiems sklypo pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus iš naujai, t. y. 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu, patvirtinto sąrašo. Tokiems piliečiams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pinigais. Vienam piliečiui, neatvykusiam kvietime nurodytu laiku į susirinkimą dėl objektyvių priežasčių, turėjo būti pasiūlyta rinktis žemės sklypą iš siūlomų 50 naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti būtent 2019 m. birželio 4 d. susirinkime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja, priimdama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, nepaisė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatų, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo principų (objektyvumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas konkrečiai Tyrimo išvadoje ir Įsakyme nekonstatuotas, tačiau išplaukia iš šių dokumentų turinio), VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra tyčinė; ši pareiškėjos kaltės forma tinkamai aprašyta Tyrimo išvadoje. Pareiškėjos, kaip Skyriaus vedėjos, atlikti neteisėti veiksmai sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes. Viešoje erdvėje buvo paviešinta informacija apie valstybės žemės neracionalaus panaudojimo faktą ir įpareigojimą NŽT pašalinti nustatytus pažeidimus, tad iškilo abejonių dėl atsakovo darbuotojų priimamų sprendimų nešališkumo ir objektyvumo, taip neigiamai paveikiant valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, formuojant neigiamą atsakovo įvaizdį ir kt. Tai, kad neteisėtas 2019 m. spalio 9 d. Įsakymas galiojo tik kiek daugiau, nei 20 dienų, esmingai nesumažina atsiradusių neigiamų teisinių pasekmių ir pareiškėjos kaltės. Be to, minėtas įsakymas buvo panaikintas tik po to, kai NŽT direktorius raštu pavedė pareiškėjai per 3 dienas panaikinti šį įsakymą. Taigi, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis; atsakovas pagrįstai pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą kvalifikavo kaip šiurkštų, nes ji piktnaudžiavo tarnyba (VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja priėmė neteisėtą 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą, nors jai buvo žinoma informacija, kad Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Skyriui papildomai perduotų 20 naujų žemės sklypų teisėtumo klausimas yra ginčijamas (prokuratūra vertina galimą viešojo intereso pažeidimą); Skyriuje 2019 m. rugsėjo 13 d. įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus Alytaus mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje; pareiškėja iš esmės nepaisė NŽT direktorius raginimų nepriimti įsakymo dėl naujų žemės sklypų, kuriuos Administracija Skyriui perdavė 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu, įtraukimo į sąrašus; pareiškėja pati parengė ir pasirašė 2019 spalio 9 d. Įsakymą. Taigi pareiškėja iš esmės savivaliavo, kas atitinka piktnaudžiavimo tarnyba kategoriją.Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai vadovavosi VTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostata ir atsižvelgė į joje nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatos, kurių pažeidimu kaltinama pareiškėja, nenustato draudimo siūlyti pretendentams žemės sklypų, savivaldybės administracijos perduotų nuosavybės teisėms atkurti. Pats atsakovas nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis, todėl jau pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. lSD-3366-(7.22 E.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydamas išaiškinimo, ir tik sulaukęs kitos institucijos nuomonės, vadovavosi ja, o ne savo paties vertinimu ir egzistuojančia praktika. Teismas šių aplinkybių nevertino.

15.2. Tyrimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjos kaltę pagrindžia tai, kad pareiškėja privalėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, reikalavimus. Nesąžininga tuo kaltinti pareiškėją, kai tuo pačiu atsakovas pripažįsta, kad teisinis reglamentavimas šiuo klausimu nėra aiškus. Atsakovas ir teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos kaltę patvirtina ir tai, kad ji nesivadovavo viešoje erdvėje paviešinta informacija. Valstybės tarnautojai privalo vadovautis teisės aktų reikalavimais, o ne žiniasklaidos pranešimuose pareikštomis nuomonėmis. Priimant 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą nebuvo jokių teisinių draudimų jį priimti. Diskrecijos spręsti dėl kitos institucijos teisės akto teisėtumo Skyriaus vadovas neturi. Perduodamų neatlygintinai naujų žemės sklypų formavimas, duomenų apie laisvą ir neužstatytą žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės administracijos kompetencija.

15.3. Pareiškėjos veiksmai nevertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas ar kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Pareiškėja nesiekė naudos sau ar savo artimiesiems, tik siekė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriau ir efektyviau. Byloje nėra jokių pareiškėjos piktnaudžiavimo tarnyba įrodymų.

15.4. Tarnybinė nuobauda savo griežtumu neatitinka susidariusios situacijos.

15.5. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nepasisakė ir nevertino esminių pareiškėjos nurodytų bylos aplinkybių. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad pareiškėja papildomai pažeidė ir objektyvumo bei lygiateisiškumo principus, nors pareiškėja tuo nebuvo kaltinama net paties atsakovo; teismas taip pat ėmėsi vertinti, kokia žala buvo padaryta per 20 dienų galiojusio 2019 m. spalio 9 d. Įsakymo, t. y. ėmėsi tarnybinę nuobaudą skiriančio asmens funkcijų; teismas taip pat ėmėsi vertinti, kad bet kokiu atveju net jei šiurkštaus pažeidimo nebuvo, pareiškėjai turėjo būti skirtas griežtas papeikimas.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kurie išdėstyti atsakovo atsiliepime į skundą, papildomai nurodant, kad teismo atlikta aktualių teisės normų, surinktų įrodymų argumentuota analizė ir jos pagrindu padaryta nepalanki pareiškėjai išvada, kuria sutikta su Tyrimo išvadoje išdėstytais argumentais, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, todėl pareiškėjos pozicija dėl teismo šališkumo yra nepagrįsta ir atmestina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 1PS1-871-(2.1.) „Dėl I. M. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Ši nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad po to, kai 2019 m. birželio 4 d. buvo atliktos galutinės procedūros su pretendentais atkurti nuosavybės teises į žemę Alytaus m., po kurių pretendentams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos suteikiant nuosavybėn žemės sklypus arba atlyginant pinigais, pareiškėja priėmė 2019 m. spalio 9 d. įsakymą, kuriuo pakartojo šią procedūrą, pasiūlant daliai pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurie nebuvo siūlomi 2019 m. birželio 4 d. procedūros metu. Konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

19. Pareiškėja nesutikimą su paskirta nuobauda iš esmės grindžia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatų neapibrėžtumu. Teigia, kad, jos įsitikinimu, veikė pagal šios teisės normos reikalavimus, siekdama greičiau užbaigti nuosavybės teisų atkūrimo procedūras ir pan.

20. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 31 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.). Valstybės tarnautojo atsakomybė už padarytą veiką atsiranda, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

22. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos, t. y., kokį elgesio modelį nustato ši teisės norma nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“

23. Pagal šią teisės normą kompetentinga institucija visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, visų pirma, turi pateikti kvietimą rinktis (pasiūlyti) iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų. Nepriklausomai nuo to, ar asmenys pasirinko, ar nepasirinko konkrečius žemės, ar jie (dalis jų) neatvyko, ar jiems visiems neužteko žemės sklypų, turi atkurti šiems asmenims nuosavybės teises dvejopu būdu: arba a) perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, arba b) nuosavybės teisės atkurti atlyginant pinigais.

24. Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad po kvietimo rinktis (pasiūlymo) iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi pereiti į kitą baigiamąją stadiją – sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą.

25. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. procedūros metu buvo pateikti siūlymai 72 asmenims rinktis iš 82 naujų žemės sklypų. Iš jų atvyko 38 asmenys, iš pasiūlytų naujų žemės sklypų pasirinko 32 žemės sklypus, 6 asmenys naujo žemės sklypo atsisakė (4 iš jų paprašė atlyginti pinigais, 2 – nepasirinko iš siūlomų sklypų); 34 asmenys į susirinkimą neatvyko (15 iš jų yra mirę ir nėra žinomi paveldėtojai). Po įvykusio susirinkimo vienas iš piliečių pateikė objektyvų neatvykimą pateisinantį dokumentą. Liko nepasirinkta 50 naujų žemės sklypų.

26. Po to Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ Alytaus skyriui papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, o pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. priėmė įsakymą, kuriuo 35 asmenims pasiūlė rinktis 68 žemės sklypus, iš kurių 18 papildomai buvo perduoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu. Pažymėtina ir tai, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas tiems asmenims, kurie buvo kviesti į 2019 m. birželio 4 d. procedūrą, bet joje nedalyvavo, arba dalyvavo, bet nepasirinko jokio žemės sklypo.

27. Tokiu būdu buvo pažeisti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies reikalavimai, nes vietoje to, kad šių 35 asmenų atžvilgiu būtų užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, priimant sprendimą jiems atlyginti pinigais, pareiškėja dar kartą pakartojo 2019 m. birželio 4 d. procedūrą tik dalies asmenų atžvilgiu, sudarydama jiems galimybę pasirinkti ir 18 naujų žemės sklypų, kurie nebuvo 2019 m. birželio 4 d. pasiūlymo dalyku, taip galimai pažeisdama 32 asmenų, dalyvavusių 2019 m. birželio 4 d. procedūroje ir pasirinkusių žemės sklypus, pirmumo teisę, numatytą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje, pasirinkti jiems tinkamiausią žemės sklypą.

28. Aptartas teisinis reglamentavimas bei faktiškai atlikti pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, nes ji akivaizdžiai pažeidė pakankamai aiškias ir imperatyvias Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes užbaigtą „kvietimo rinktis“ procedūrą pakartojo dalies pretendentų atžvilgiu.

29. Pažymėtina ir tai, kad dėl minėtų 20 žemės sklypų, perduotų Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu, 2019 m. rugsėjo 13 d. įvyko Skirstymo komisijos posėdis, kuriame buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus Alytaus mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje. Apie šį sprendimą buvo informuota ir pareiškėja. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, kad ji galėjo nesuprasti teisinio reglamentavimo, savo veiksmų pasekmių, kad siekė greitesnio nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo ir pan.

30. Teisėjų kolegija nekartodama sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos padaryto šiurkštaus, atlikto piktnaudžiaujant tarnyba, nusižengimo kvalifikavimo, jai paskirtos nuobaudos proporcingumo jos padarytos veikos atžvilgiu ir jos kaltės formos (tyčios).

31. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė