11f3c5f2-42bb-43fc-b56c-8d2eff7086c4 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-236-290/2017Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01562-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal T. P. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimo jo administracinio teisÄs pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generated11f3c5f2-42bb-43fc-b56c-8d2eff7086c4 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ Å¡ios teisÄs normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu.
Full text
Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-236-290/2017Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01562-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal T. P. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimo jo administracinio teisÄs pažeidimo byloje.
Teismas n u s t a t Ä : T. P. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas padarÄs administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 115 eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 3 d. apie 1.25 val., vieÅ¡oje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvÄje ir MarijampolÄs AVPK patalpose vartojo įžeidžianÄius ir necenzÅ«rinius žodžius policijos pareigÅ«nų atžvilgiu ir žodžiu (žodžiais) įžeidÄ jų garbÄ bei orumÄ .
Apeliaciniu skundu T. P. praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimÄ ir administracinÄ bylÄ nutraukti. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo kaltÄ, rÄmÄsi liudytojų A. I., L. S. parodymais, taÄiau neatkreipÄ dÄmesio į liudytojo R. B. parodymus, kad T. P. įvykio vietoje nieko įžeidžianÄio pareigÅ«nams neiÅ¡sakÄ, tÄ patvirtino ir pareigÅ«nas A. I., todÄl pažeidimo aplinkybÄ, jog įžeidžiantys žodžiai buvo iÅ¡sakyti (duomenys neskelbtini) gatvÄje, turÄtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo.
O dalyje, kad tokie žodžiai bÅ«tų pavartoti MarijampolÄs AVPK patalpose â nÄra įrodyta, todÄl Å¡ioje dalyje byla turi bÅ«ti nutraukta, kadangi liudytoju apklaustas pareigÅ«nas, kuris vykdÄ jo apklausÄ komisariato patalpose, parodÄ, kad asmuo buvo nepatenkintas, jog buvo pristatytas į policijÄ , ko pasekoje ir keiksnojo policijos pareigÅ«nus. Skunde pažeidÄjas nurodÄ, kad nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principÄ , kuris reikalauja, kad visos abejones bÅ«tų vertinamos asmens naudai.
Nutarimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis, kaltÄ turi bÅ«ti pagrįsta neginÄijamais įrodymais. NagrinÄjamu atveju apeliantas nurodo, kad pareigÅ«nai neturÄjo teisinio pagrindo reikalauti jo vykti į policijos komisariatÄ ir patys iÅ¡provokavo jo nepasitenkinimÄ , tokiÄ emocinÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ dÄl nepagrįsto sulaikymo, kÄ Ä¯rodo aplinkybÄ, jog pristaÄius į policijos komisariatÄ jam tik iÅ¡raÅ¡omas Å¡aukimas ir paleidžiamas namo. Grįsdamas savo pozicijÄ , apeliantas nurodÄ ir teisminÄ praktikÄ .MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau â Institucija) atsiliepimu praÅ¡o T.
P. apeliacinį skundÄ atmesti, apylinkÄs teismo nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : T. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todÄl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau â ANKPĮĮTÄ®) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau â ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais.
TaÄiau ANKPĮĮTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnÄ administracinÄ atsakomybÄ. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybÄmis, kad nagrinÄjamu atveju T. P. taikytinos ATPK nuostatos, kuriame numatyta nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarytÄ pažeidimÄ yra Å¡velnesnÄ, nei numatyta ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje.Administracinio teisÄs pažeidimo (nusižengimo) byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu.
IÅ¡ Å¡ios teisÄs normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinÄjant bylÄ yra organo (pareigÅ«no), Å¡iuo atveju teismo, iÅ¡imtinÄ teisÄ. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.
Proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nÄra įstatymo normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų.AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylos medžiagÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisÄs taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir iÅ¡vadomis dÄl jo kaltÄs padarius 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .
ApylinkÄs teismas, laikydamasis kodekse įtvirtintų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄs visas bylos aplinkybes ir byloje esanÄius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai T. P. veikoje nustatÄ minÄtame straipsnyje numatytus administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties požymius.AdministracinÄ atsakomybÄ pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį numatyta už policijos pareigÅ«no teisÄto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbÄs ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžianÄiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
IÅ¡ Å¡ios formuluotÄs seka, jog tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ veikų požymių, t. y. arba pareigÅ«no teisÄto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , arba jo garbÄs ir orumo įžeidimÄ . Pirmuoju atveju pareigÅ«nas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi bÅ«ti teisÄti, t. y. jie turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, antruoju atveju â turi bÅ«ti konstatuotas asmens įžeidimas ne dÄl jo asmeninių savybių, o dÄl turimo pareigÅ«no statuso ir gali pasireikÅ¡ti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.
Įžeidimas reiÅ¡kia, kad pažeidÄjas pareigas vykdanÄiam pareigÅ«nui iÅ¡sako žeminanÄius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybÄs vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo susiaurintas pažeidimo turinys ir nustatyta, jog T. P. vieÅ¡oje vietoje ((duomenys neskelbtini)gatvÄje ir MarijampolÄs AVPK patalpose) vartojo įžeidžianÄius ir necenzÅ«rinius žodžius pareigÅ«nų atžvilgiu ir žodžiais įžeidÄ jų garbÄ ir orumÄ .
Ä®vykio metu dirbÄ pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodÄ, jog pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, bendraujant su T. P. jis pradÄjo garsiai keiktis necenzÅ«riniais žodžiais jų atžvilgiu, pristaÄius į AVPK ir vedant į tarnybines patalpas bei jų viduje, T. P. vÄl juos keikÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose taip pat nurodyti ir pareigÅ«nų atžvilgiu pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai (b. l. 5, 6). Nors po įvykio praÄjus penkiems mÄnesiams apklausiamas teisme liudytojas A.
I. neprisiminÄ, ar (duomenys neskelbtini) gatvÄje T. P. juos keikÄ, taÄiau patvirtino, jog jį vežant tarnybiniu automobiliu bei pristaÄius į komisariatÄ , jų atžvilgiu T. P. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, o kokius tiksliai â nurodÄ savo tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 50-53). Liudytojas L. S. apklausiamas teisme patvirtino, jog jam su kolega priÄjus prie T. P. (duomenys neskelbtini) gatvÄje, pastarasis pradÄjo keiktis įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, kol važiavo į komisariatÄ , T.
P. visÄ laikÄ juos keikÄ, posÄdyje nurodÄ jų atžvilgiu pavartotus necenzÅ«rinius žodžius, o komisariato budÄtojų dalyje pasodinus jį ant kÄdÄs, jis ir ten juos keikÄ (b. l. 50-53). T. P. komisariate apklausÄs liudytojas D. L. parodÄ, kad T. P. juos keiksnojo (b. l. 70-73). NetikÄti pareigÅ«nais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dÄl ko jie bÅ«tų galÄjÄ nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, apkalbÄti ir be pagrindo apkaltinti T. P..
IÅ¡ Å¡ių duomenų akivaizdžiai matyti, jog T. P. tokiais savo veiksmais įgyvendino ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymį â pareigÅ«no garbÄs ir orumo įžeidimÄ .Nors apeliantas skunde nurodÄ, kad nebuvo atsižvelgta į liudytojo R. B. parodymus, pažymÄtina, kad Å¡is liudytojas yra pažeidÄjo kaimynas, draugas, dÄl ko jo parodymai galimai duoti T. P. naudai, siekiant padÄti jam iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs. Juo labiau pažymÄtina, kad R. B. buvo tik (duomenys neskelbtini) gatvÄje, o kartu į policijos komisariatÄ nevyko ir paÄiame komisariate taip pat nebuvo.
PažymÄtina ir tai, kad pats pažeidÄjas savo duotuose parodymuose ir apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs pripažino aplinkybÄ, jog pareigÅ«nų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, kadangi patys pareigÅ«nai iÅ¡provokavo jo nepasitenkinimÄ , tokiÄ emocinÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ dÄl nepagrįsto sulaikymo, tÄ grindÄ ir liudytojo D. L. parodymais, kad T. P. buvo nepatenkintas, jog buvo pristatytas į policijÄ , ko pasekoje ir keiksnojo policijos pareigÅ«nus. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigÅ«nai vykdÄ savo tarnybines pareigas, gavÄ praneÅ¡imÄ apie pažeidimÄ ir tai, kad T.
P. nebuvo patenkintas tuo, nÄra pagrindas daryti pažeidimÄ , t.y. jam nesuteikiama teisÄ necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinÄti ir keikti pareigÅ«nų. Juo labiau atkreiptinas dÄmesys, kad pagal pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus ir duotus paaiÅ¡kinimus, T. P. necenzÅ«rinius žodžius pradÄjo vartoti tik į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje atvykus pareigÅ«nams ir jiems prisistaÄius, t.y. jo dar nesulaikius ir nevežant į policijos komisariatÄ .Å ioje byloje sprendžiamas tik MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nutarimo, priimto T.
P. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisÄtumo klausimas. Kiti T. P. skundo argumentai apie neteisÄtus ir nepagrįstus pareigÅ«nų veiksmus, apie ginklo gavimo aplinkybes, nÄra analizuojami, kadangi tai nÄra Å¡ios administracinio teisÄs pažeidimo bylos dalykas.Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esanÄius byloje, tinkamai pritaikÄ Ä¯statymo nuostatas bei priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä : palikti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priÄmimo dienos ir yra neskundžiama. TeisÄjas                                                                              Jurgis KiÅ¡kis