2020-04-22 Nr. AB-8155-3-61-3-01645-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-874-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01645-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vintera TV“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – ir pareiškėjas, Komisija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vintera TV“ nutraukti neteisėtą televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos vartotojams.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2018 m. kovo 27 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą dėl UAB „Vintera TV“ teikiamų paslaugų naudojantis išmaniąja programėle, kurio rezultatus užfiksavo Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FP-3. Komisija nustatė, kad UAB „Vintera TV“ vykdoma veikla, t. y. televizijos programų parinkimas naudojant savo turimą programinę įrangą bei šių televizijos programų teikimas skleisti ir skleidimas Lietuvos Respublikos vartotojams internetu už nustatytą mokestį (2,99 Eur), atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 69 dalyje nustatytą televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų apibrėžimą. Kadangi UAB „Vintera TV“ nėra pateikusi Komisijai pranešimo apie nelicencijuojamos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos teikimą Lietuvos Respublikos vartotojams, pareiškėjas padarė išvadą, kad UAB „Vintera TV“ veikla neteisėta.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-202 kreipėsi į UAB „Vintera TV“ dėl pranešimo pateikimo Komisijai, kuriame nurodė, jog nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 20 d. nepateikus pranešimo Komisijai arba nenutraukus neteisėtos veiklos, pareiškėjas kreipsis į teismą. Pareiškėjas informavo, kad atsakovas pranešimo Komisijai nepateikė, o Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. raštas grįžo neįteiktas, nes UAB „Vintera TV“ neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą.

4. Atsakovas UAB „Vintera TV“ atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Komisija 2018 m. kovo 27 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą dėl UAB „Vintera TV“ teikiamų paslaugų naudojantis išmaniąja programėle „Vintera TV“ ir 2018 m. balandžio 3 d. Komisijos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FP-3 nustatė, jog nemokama programėlė „Vintera TV“ skirta įrenginiams su iOS ir Android operacinėmis sistemomis. Programėlę įsidiegti nemokamai į įrenginius galima iš įvairių internetinių programėlių platformų („Itunes“, „Google play“). Programėlė pristatoma kaip nemokamų televizijų programų programėlė įvairiems išmaniesiems įrenginiams.

Taip pat nustatė, kad yra ir mokamos programėlės versija (2,99 Eur), kuria naudojantis galima žiūrėti suaugusiems skirtas televizijos programas („Hustler HD“, „Playboy“). Lietuviškos televizijos programos naudojant minėtą programėlę nėra platinamos. Dauguma televizijos programų platinamos rusų ir anglų kalbomis. Komisija padarė išvadą, kad UAB „Vintera TV“ vykdoma veikla, t. y. televizijos programų parinkimas naudojant savo turimą programinę įrangą bei šių televizijos programų teikimas skleisti ir skleidimas Lietuvos Respublikos vartotojams internetu už nustatytą mokestį (2,99 Eur), atitinka Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatytą televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžimą, pagal kurį televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga yra transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.

Komisija 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-202 kreipėsi į UAB „Vintera TV“ dėl pranešimo pateikimo Komisijai, kuriame prašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 20 d. pateikti pranešimą, ir nurodė, kad nepateikus jo Komisijai arba nenutraukus neteisėtai vykdomos veiklos, Komisija turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Komisijai 2018 m. balandžio 4 d. grįžo neįteiktas UAB „Vintera TV“ 2018 m. balandžio 3 d. siųstas raštas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Pareiškėjo vertinimu, UAB „Vintera TV“ Lietuvos vartotojams teikia televizijos programų platinimo internete paslaugas, Komisijai nepateikusi pranešimo Įstatyme nustatyta tvarka.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Vintera TV“ Įstatyme nustatyta tvarka Komisijai nepateikė pranešimo.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, remiantis jo pačio pateikta medžiaga, tik vieną kartą atsakovui siuntė 2018 m. balandžio 3 d. pranešimą, kuris grįžo neįteiktas. Jokių kitų duomenų, kad būtų iš naujo siųstas pranešimas, ieškotas atsakovas kitu adresu ar pranešimas būtų siųstas kitais būdais, nėra pateikta. Taigi, teismo vertinimu, jokių veiksmingų priemonių pranešimui įteikti pareiškėjas nesiėmė.

9. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovas apie 2018 m. balandžio 3 d. raštą nebuvo informuotas ir akivaizdu, kad apie prašymą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 20 d. pateikti pranešimą Komisijai apie televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimą arba nutraukti neteisėtai vykdomą veiklą, jis nežinojo.

10. Teismas nurodė, kad byloje susiklosčiusi situacija, kuri nebūdinga šalių procesinei padėčiai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 str.), t. y. pareiškėjas yra Komisija, o subjektas, kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, teikia internete nelicencijuojamos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas.

11. Teismo vertinimu, turi būti taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

12. Taigi, teismo nuomone, šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti UAB „Vintera TV“ atlikti nurodytus veiksmus, nenustačius, kad pastarasis vilkina ar nepagrįstai atsisako atlikti Komisijos nurodytus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog nėra juridinio pagrindo įpareigoti UAB „Vintera TV“ atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Vien tik besąlyginis Įstatymo nuostatų aiškinimas, nevertinus faktinės situacijos, negalėjo pagrįsti pareiškėjo reikalavimo. Teismas įvertino, kad pareiškėjas formaliai šioje situacijoje įgyvendino jam Įstatyme suteiktus įgaliojimus.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, tinkamai informavęs UAB „Vintera TV“ apie pranešimą ir pastarajam neatlikus Komisijos rašte nurodytų veiksmų nustatytu terminu, turės teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėjas Komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Komisijos prašymą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei teigiama teismo sprendime, byloje susiklosčiusi situacija yra būdinga viešosios informacijos skleidimo ir šios veiklos priežiūros teisiniams santykiams ir šios bylos šalių procesinei padėčiai, nes Įstatyme aiškiai reglamentuota atsakovo prievolė pateikti atitinkamą pranešimą Komisijai ir Komisijos teisė kreiptis į teismą dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti neteisėtai vykdomą televizijos programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą.

16. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nebuvo informuotas. Pareiškėjo nuomone, pareigą pateikti pranešimą Komisijai apie vykdomą nelicencijuojamą televizijos programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą nustato įstatymas, bet ne Komisija. Todėl pranešimo pateikimas apie ketinamos vykdyti nelicencijuojamos veiklos pradžią yra ne Komisijos prašymo pateikti tokį pranešimą, o pareigos vykdyti įstatymą pasekmė. Net jeigu Komisija ir nebūtų kreipusis į atsakovą, jis vis tiek turėjo pareigą pateikti atitinkamą pranešimą Komisijai.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Vintera TV“ yra profesionalus verslininkas, teikiantis televizijos programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams, todėl privalo laikytis protingumo principo. Remiantis byloje esančiu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašu, UAB „Vintera TV“ yra įregistruota 2014 m. kovo 26 d., o Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti pateikti Komisijai pranešimą, įsigaliojo 2015 m. spalio 1 d., taigi, UAB „Vintera TV“ jau nuo 2015 m. spalio 1 d. įgijo pareigą pateikti pranešimą Komisijai, tačiau šios pareigos neįvykdė. Būtent Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis įpareigoja UAB „Vintera TV“ pateikti pranešimą Komisijai. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė Komisijai pareigą pranešti ūkio subjektui apie jo veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad Komisija nesiėmė jokių veiksmingų priemonių pranešimui įteikti. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Vintera TV“, privalo žinoti jo vykdomą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir jų laikytis, tuo tarpu jokie teisės aktai prieš kreipiantis į teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo nenumato Komisijos pareigos pranešti apie prievolę pateikti pranešimą Komisijai apie vykdomos veiklos pradžią.

18. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis byloje esančiu VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašu, UAB „Vintera TV“ vienintelis adresas yra (duomenys neskelbtini), kitų adresų nėra nurodyta. Iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti , kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruota daugiausia įmonių Lietuvoje – 1979. Taigi, pareiškėjas daro išvadą, kad minėtu adresu UAB „Vintera TV“ egzistuoja tik formaliai, o kadangi kitų adresų nėra, pranešti atsakovui apie prievolę pateikti Komisijai pranešimą praktiškai neįmanoma (nors to įstatymai ir nereikalauja). Pareiškėjo įsitikinimu, tai patvirtina ir nesėkmingi Vilniaus apygardos administracinio teismo bandymai įteikti atsakovui procesinius dokumentus.

19. Komisija pažymi, kad teismo minimose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes administracinių bylų faktinės aplinkybės ir ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Nagrinėjamu atveju Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, prašo įpareigoti UAB „Vintera TV“ (privatų subjektą) nutraukti neteisėtą televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos vartotojams. Taigi, Komisijai teisė pateikti prašymą teismui dėl neteisėtos veiklos nutraukimo yra numatyta Įstatyme, todėl teismo nurodyta teismų praktika, kuomet prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti nėra ir negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Minėta praktika aktuali tik tais atvejais, kuomet viešojo administravimo subjektas vilkina ar atsisako atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo Komisijos reikalavimo įpareigoti UAB „Vintera TV“ nutraukti neteisėtą televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos vartotojams.

21. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas), ginčo santykiams aktuali šios Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018m. balandžio 1d. iki 2018m. liepos 15d..

22. Byloje pateiktas Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FP-3 patvirtina, kad UAB „Vintera TV“ vykdoma veikla, t. y. televizijos programų parinkimas naudojant savo turimą programinę įrangą bei šių televizijos programų teikimas skleisti ir skleidimas Lietuvos Respublikos vartotojams internetu už nustatytą mokestį, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatytą televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžimą, pagal kurį televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga yra transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.

23. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šie asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena.

24. Komisijai teiktino pranešimo turinys reglamentuotas Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje.

25. Įvertinus Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiga asmeniui, teikiančiam (ar ketinančiam teikti) Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pateikti Komisijai atitinkamą pranešimą kyla tiesiogiai iš šio teisės akto ir ši pareiga niekaip nesiejama su Komisijos veiksmais, kuriais asmeniui primenama apie jo neįvykdytą pareigą. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas negavo Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S-202 ir todėl nežinojo apie pareigą pateikti pranešimą Komisijai apie televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimą, yra nepagrįsti.

26. Vertinant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetenciją, įtvirtintą Įstatymo 48 straipsnyje, pastebėtina, jog Komisijai yra pavestos funkcijos, susijusios tiek su tam tikrų taisyklių nustatymu, tiek ir su konkrečių priemonių (sprendimų), vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo kontrolę Komisijos kompetencijos srityje, priėmimu. Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodyta, kad Komisija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo.

27. Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti nurodytas poveikio priemones – šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos nutraukimo (Įstatymo 48 str. 2 d. 5 p.).

28. To paties straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad Komisija turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka.

29. Taigi, sistemiškai įvertinus Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 16 punkte, 2 dalies 5 punkte ir 5 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Komisija, nustačiusi, kad subjektas nėra pateikęs pranešimo apie pradėtą vykdyti veiklą, turi teisę tiesiogiai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo.

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas (ABTĮ 147 str.).

31. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau nurodytomis Įstatymo normomis įtvirtintos Komisijos teisės kreiptis su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą įgyvendinimas yra formalizuotas - Komisija taikyti subjektams poveikio priemones (tame tarpe kreiptis su prašymu į teismą) gali tik atlikusi tyrimą (Įstatymo 48 straipsnio 2 dalis) ir šio tyrimo išdavoje priėmusi atitinkamą sprendimą (Įstatymo 48 straipsnio 13 dalis) (LVAT 2019 02 19 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3137-525/2019).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog Komisija yra įgyvendinusi minėtus reikalavimus, kurie suponuoja Komisijos teisę kreiptis su prašymu į teismą. Į bylą pateiktas Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FP-3 patvirtina, kad Komisija atsakovo atžvilgiu tyrimą vykdė, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tolesnę tyrimo eigą bei duomenų kada ir koks Komisijos sprendimas buvo priimtas dėl vykdyto tyrimo atsakovo atžvilgiu (nėra Komisijos sprendimo kreiptis su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą).

33. Nesant byloje surinktų įrodymų, leidžiančių įvertinti ar Komisijai teikiant prašymą teismui nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl kilusio ginčo baigties, todėl administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 145 str. 1d. 2p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 147 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė