11ee4e9d-e924-498d-abc2-5ec2c48e4764 · Panevėžio apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as Adm. nusižengimo byla Nr. II-195-1082/2022 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00144-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 12.9; 21.10.4 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 12 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Rita Dirkė, sekretoriaujant Raimundai Å ateikienei, dalyvaujant tyrimÄ atlikusios ir nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovui Aidui Karčiauskui, pareiÅ¡kėjui A.

J. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Laurynui SamoÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (toliau – PareiÅ¡kėjas) įgalioto atstovo advokato padėjėjo Lauryno SamoÅ¡kos (toliau – PareiÅ¡kėjo atstovas) skundÄ dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir n u s t a t ė : Skundžiamu Institucijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimu A.

J. buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 800 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 22.00 val., Panevėžio rajone, Å¡alia (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kartu su medžiotojais H. P. ir D. P. gabeno neteisėtai D. P. sėlinant sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ , kuris nebuvo įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., iÅ¡duotÄ medžioklės vadovui A.

L., kai po sumedžiojimo tÄ patinÄ A. J. kartu su H. P. ir D. P. pakrovė į H. P. vairuojamÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo vežė lauku nuo (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko (sumedžiojimo vietos) iki minėtos transporto priemonės patikrinimo vietos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 22, 58.2.3 punktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo atstovas skundu praÅ¡o panaikinti Institucijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ PareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialines teisės normas. Mano, kad nėra pagrindo daryti aiÅ¡kiÄ ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog PareiÅ¡kėjas, atlikdamas tauriojo elnio patino gabenimo veiksmus, žinojo, kad medžioklės vadovas nepadarė medžioklės lape įraÅ¡o apie šį sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , todėl PareiÅ¡kėjo veiksmuose negali bÅ«ti konstatuota tyčia gabenant neteisėtai sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ .

Skundu nesutinkama su nutarime padaryta iÅ¡vada, jog nors PareiÅ¡kėjas nežinojo, kad elnias neįraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ , neįsitikinęs, kad elnias įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ ir jį gabendamas, medžioklės taisykles pažeidė dėl nerÅ«pestingumo. PareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta nei vienu įrodymu, prieÅ¡ingai – iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad PareiÅ¡kėjui nekilo jokių abejonių, kad žvėris sumedžiotas teisėtai. PareiÅ¡kėjas negalėjo ir neturėjo numatyti, jog medžioklės vadovas A.

L. neatliko savo pareigų. Skunde be kita ko nukreipiama į Medžioklės taisyklių 21, 22, 23, 24.1, 73 punktus. Pabrėžiama, kad nei LR medžioklės įstatymo, nei Medžioklės taisyklių nuostatos nenumato medžiotojo pareigos savarankiÅ¡kai pildyti medžioklės lapÄ be medžioklės vadovo ar už jį, kontroliuoti ir tikrinti medžioklės vadovo darbÄ ar pan. Todėl Institucijos konstatavimas, kad PareiÅ¡kėjas privalėjo įsitikinti, jog medžioklės lapas buvo tinkamai užpildytas kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų, nėra teisiÅ¡kai pagrįstas.

Skunde teigiama, kad Institucija remiasi LAT nutartimi Nr. 2AT-4-689/2020, kurioje bylos aplinkybės kardinaliai skiriasi. PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį byloje Nr. AN2-112-350/2021, kurios faktinės aplinkybės yra kone identiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybėms, ir pažymi, kad tos nutarties 12 punkte yra suformuluota iÅ¡vada, kad Medžioklės taisyklėse nėra numatyta pareiga įsitikinti, kad medžioklės vadovas įvykdė jam tiesiogiai numatytÄ pareigÄ .

Institucija atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo atstovo skundÄ praÅ¡o pastarojo netenkinti ir skundžiamÄ Institucijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Teigia, kad skunde nepagrįstai remiamasi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-350/2021 motyvais, jog medžioklėje galioja pasitikėjimo kitu medžiotoju, o juo labiau – medžioklės vadovu principas, nes tokių 2021 m. liepos 29 d. nutarimo motyvų nepatvirtina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje Nr. 2AT-39-303/2022.

Institucija pabrėžia Medžioklės taisyklių 58.2.3 ir 74.1 punktų nuostatas, nukreipia į teismų praktikÄ Nr. 2AT-4-689/2020 14 punktÄ . Institucija teigia, kad skunde nepagrįstai akcentuojami PareiÅ¡kėjo administracinio nusižengimo bylos ir LAT 2020 m. vasario 18 d. nutartimi iÅ¡spręstos administracinio nusižengimo bylos skirtumai dėl aplinkybių, lemiančių gyvÅ«no sumedžiojimo neteisėtumÄ . Teismo posėdžio metu A. J. parodė, kad jis 39 metai kaip medžioja, yra praktikuojantis medžiotojas, niekada nėra baustas už kažkokius medžioklės taisyklių pažeidimus.

Toje medžioklėje medžioklės vadovas buvo vienoje vietoje, o jis, H. P. ir D. P., buvo kitur. D. P. sumedžiojo tauriojo elnio patinÄ , po sumedžiojimo paskambino jam ir pasakė, kad vienas jo nesugebės įkelti į automobilį. Jį paėmė nuo bokÅ¡telio, jie nuvažiavo link sumedžioto elnio. Kai atvyko nuo bokÅ¡telio, jis matė, kad sumedžiotas leistinas žvėris. Tos medžioklės metu turėjo leidimÄ sumedžioti taurųjį elniÄ . PrieÅ¡ įkeliant žvėrį į automobilį, D.

P. jam pasakė, kad telefonu informavo medžioklės vadovÄ A. L., jog yra sumedžiotas žvėris. A. L. davė leidimÄ vežti žvėrį į lupyklÄ . AutomatiÅ¡kai buvo aiÅ¡ku, kad žvėris yra sumedžiotas teisėtai, kad jis yra įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ . Jam (pareiÅ¡kėjui) tada nekilo jokių abejonių, kad žvėris yra įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ , nes jis pasitiki D. P. žodžiais, pasitikėjo ir medžioklės vadovu A. L.. Jis suprato, kad nukautas žvėris jau yra įraÅ¡ytas ir jam nekilo jokios abejonės, kad jie gali šį transportuoti.

Tame medžiotojų bÅ«relyje nuo 2017 metų jis yra kandidatas į medžiotojus, medžioja ten retai, buvo kviestinis, svečio teisėmis, jį pakvietė H. P.. Per 5 metus jis kartÄ Ä¯ mėnesį nuvažiuoja ten pamedžioti. Anksčiau tame bÅ«relyje medžioklės metu yra buvę sumedžioti gyvÅ«nai. Jei medžioklės vadovas yra kažkur toliau kai sumedžiojamas žvėris, tuoj pat yra skambinama ir medžioklės vadovas tuoj pat įraÅ¡o į medžioklės lapÄ skaičiukÄ , o kitus duomenis suraÅ¡o kitoje lapo pusėje prieÅ¡ dorojimÄ arba prieÅ¡ iÅ¡vežant iÅ¡ medžioklės ploto.

Mano, kad užtenka skambučio, žodinio pasakymo ir vadovas turi medžioklės lapÄ su savimi ir tuoj pat įraÅ¡o skaičiukÄ Ä¯ medžioklės lapÄ . Teismo posėdžio metu PareiÅ¡kėjas ir jo įgaliotas atstovas prašė tenkinti skundÄ , o Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skundu nesutinkama su A. J. nubaudimu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kritikuojamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, ginčijamos Institucijos padarytos iÅ¡vados dėl A.

J. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ . Tačiau teismas, atsižvelgdamas į PareiÅ¡kėjo atstovo skundo argumentus, iÅ¡klausęs žodinių PareiÅ¡kėjo, jo atstovo, taip pat Institucijos atstovo paaiÅ¡kinimų, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad A. J. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas pagrįstai ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamÄ Institucijos nutarimÄ .

PareiÅ¡kėjui inkriminuoto ANK 290 straipsnio 8 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už gyvÅ«no, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimÄ arba neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ ar dorojimÄ . Kadangi paminėtos trys veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iÅ¡ nurodytų veiksmų atlikimÄ . ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į medžioklės tvarkÄ reglamentuojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės). Nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos nutarimu PareiÅ¡kėjas nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ , tuo pažeidžiant Medžioklės taisyklių 22 ir 58.2.3 punktų reikalavimus. Medžioklių taisyklių 22 punktas numato, kad prieÅ¡ iÅ¡vežant sumedžiotus gyvÅ«nus, iÅ¡ medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieÅ¡ pradedant sumedžiotų gyvÅ«nų, dorojimÄ , atsižvelgiant, kuris iÅ¡ Å¡ių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įraÅ¡oma, kiek ir kokių gyvÅ«nų sumedžiota, o medžiojant medžioklės bÅ«dais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvÅ«nų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimÄ Ä¯ medžioklės lapÄ Ä¯raÅ¡oma prieÅ¡ iÅ¡gabenant gyvÅ«nÄ iÅ¡ sumedžiojimo vietos arba prieÅ¡ pradedant dorojimÄ , atsižvelgiant, kuris iÅ¡ Å¡ių veiksmų pradedamas pirmas.

Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

O tų pačių taisyklių 58.2.3 punktas įtvirtina asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudimÄ gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotÄ kanopinį žvėrį. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad A. J. yra medžiotojas ir administraciniame kaltinime nurodytÄ dienÄ teisėtai dalyvavo medžioklėje, kurios metu kitas medžiotojas D. P. sumedžiojo tauriojo elnio patinÄ . Skundu iÅ¡ esmės neneigiama ir tai, kad PareiÅ¡kėjas A. J. kartu su H. P. ir D. P. pakrovė D. P. sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ Ä¯ automobilį ir juo pastarÄ jį vežė, tai yra dalyvavo sumedžioto tauriojo elnio patino gabenime.

Taipogi raÅ¡ytiniai bylos duomenys liudija, kad pastarasis gyvÅ«nas prieÅ¡ pakraunant į transporto priemonę ir jį gabenant, nebuvo pažymėtas medžioklės lape, todėl pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas laikoma, kad gyvÅ«nas sumedžiotas neteisėtai. Tuo tarpu skunde bei PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo pasisakymuose teisme akcentuojama, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis PareiÅ¡kėjui nekilo jokių abejonių, kad taurusis elnio patinas D. P. buvo sumedžiotas teisėtai, taipogi pabrėžiama, jog PareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, numatyti, kad minėtas sumedžiotas elnias neįraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ â€“ jog medžioklės vadovas A.

L. neatliko savo pareigų. Teismas gi, nepaisant tokių PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo teiginių, pritardamas Institucijos iÅ¡vadoms dėl PareiÅ¡kėjui taikytinos administracinės atsakomybės, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nusižengimÄ dėl nerÅ«pestingumo. Pažymėtina, kad visi administraciniai nusižengimai gali bÅ«ti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukcijÄ akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020).

Remiantis teismų praktika, ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 8 ir 9 straipsniuose apibrėžtos kaltės formos ir rūšys. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pagal teismo nustatytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. yra patyręs, ilgametis medžiotojas, todėl jam turėjo bÅ«ti žinomos Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikoje, nuostatos, tame tarpe – ir sumedžiotų gyvÅ«nų įraÅ¡ymo į medžioklės lapus tvarka prieÅ¡ juos gabenant. Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant teisme PareiÅ¡kėjas parodė, jog žinojo, kad prieÅ¡ vežant nuÅ¡autÄ Å¾vėrį reikia įraÅ¡yti į medžioklės lapÄ , kad žvėris yra sumedžiotas.

Jis taipogi parodė, kad administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu prieÅ¡ padedant pakrauti sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ Ä¯ automobilį, tauriojo elnio patinÄ sumedžiojęs medžiotojas D. P. jam pasakė, kad telefonu informavo medžioklės vadovÄ A. L., jog yra sumedžiotas žvėris, ir Å¡is (A. L.) davė leidimÄ vežti žvėrį į lupyklÄ . Nors PareiÅ¡kėjas teisme teigė, kad jis neturėjo pagrindo abejoti medžiotojo D. P. pateikta informacija, ir manė, kad medžioklės vadovo leidimas vežti sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ liudija apie jo įraÅ¡ymÄ Ä¯ medžioklės lapÄ , teismas sprendžia, kad tokie jo teiginiai rodo jo gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina, kad iÅ¡ byloje esančio raÅ¡ytinio A.

J. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jame jis nurodė, kad jam paskambinęs H. P. paprašė jo padėti įkelti nuÅ¡autÄ Å¾vėrį, po ko Å¡is atvažiavo jo paimti ir jie nuvažiavo įkelti žvėries, tada važiavo į medžiotojų namelį užpildyti dokumentų ir apdoroti sumedžiotÄ Å¾vėrį. Pastarojo paaiÅ¡kinimo turinys nepatvirtina PareiÅ¡kėjÄ domėjusis apie sumedžioto gyvÅ«no įraÅ¡ymÄ Ä¯ medžioklės lapÄ prieÅ¡ jį pakraunant ir gabenant, anaiptol – leidžia manyti apie tik ateityje bÅ«simÄ dokumentų pildymÄ dėl sumedžioto žvėries nuvažiavus į dorojimo vietÄ .

Tas matyti ir iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o Institucijos pareigÅ«nams patikrinimo metu bendraujant su PareiÅ¡kėju ir kitais medžiotojais. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokį manymÄ patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai A. L., H. P., D. P. paaiÅ¡kinimai, kuriuose A. L. nurodė, jog į medžioklės lapÄ neįrašė sumedžioto žvėries, nes ketino tai padaryti atvažiavus į dorojimo vietÄ . D. P. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad medžioklės vadovÄ informavo apie sumedžiotÄ Å¾vėrį žinute tikslu, kad apdorojimo vietoje bÅ«tų suforminti visi reikalingi formalumai.

H. P. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime apie sumedžioto gyvÅ«no įraÅ¡ymÄ Ä¯ medžioklės lapÄ ir apskritai apie dokumentų pildymÄ net neužsiminė. Pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjui prieÅ¡ sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ net ir gavus informacijÄ iÅ¡ pastarÄ jį gyvÅ«nÄ sumedžiojusio medžiotojo D. P. apie praneÅ¡imÄ medžioklės vadovui apie sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ ir pastarojo leidimÄ gyvÅ«nÄ vežti, kaip teisme teigė PareiÅ¡kėjas, akivaizdu tai, kad pats PareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti iÅ¡ D.

P. gautos ir jo paties subjektyviai interpretuojamos informacijos apie sumedžioto gyvÅ«no įraÅ¡ymÄ Ä¯ medžioklės lapÄ tikrumu. Kaip matyti iÅ¡ paties PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų teisme, jis gyvÅ«nÄ sumedžiojusio medžiotojo teiravosi tik apie praneÅ¡imÄ medžioklės vadovui apie sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , bet apie tai, ar pastarasis gyvÅ«nas įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ nesidomėjo nei D. P., nei medžioklės vadovo A. L.. Kaip jau minėta, pagal Medžioklės taisyklių nuostatas, vien praneÅ¡imo medžioklės vadovui apie sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ Å¡iuo atveju neužtenka – prieÅ¡ iÅ¡vežant sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ iÅ¡ medžioklės plotų vieneto, kuriame jis sumedžiotas, tai yra prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ arba prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės lape turi bÅ«ti įraÅ¡oma, kiek ir kokių gyvÅ«nų sumedžiota.

Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvÅ«nus, iÅ¡skyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, Å¡ernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįraÅ¡yti medžioklės lape, Å¡ie gyvÅ«nai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taigi, minėta teisės norma patvirtina, jog vien tik informacijos apie sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , neįraÅ¡ymas į medžioklės lapÄ , Å¡io gyvÅ«no sumedžiojimÄ daro neteisėtu, nepaisant to, kad jo medžioklės metu nebuvo pažeisti jokie kiti teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimai.

Nors į medžioklės lapÄ apie sumedžiotus gyvÅ«nus privalo įraÅ¡yti medžioklės vadovas, asmuo, sumedžiojęs žvėrį, taip pat ir kiti medžiotojai, dalyvaujantys sumedžioto gyvÅ«no gabenime ar dorojime, turi bÅ«ti aktyvÅ«s ir pasidomėti, ar medžioklės vadovas tai padarė. IÅ¡ Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto nuostatų seka, kad asmuo, bÅ«damas medžiotojas ir vykdydamas savo kaip medžiotojo pareigas, turėjo įsitikinti kokio gyvÅ«no gabenime (ir/ar dorojime) dalyvauja (teisėtai ar neteisėtai sumedžioto), ir užtikrinti, kad nebÅ«tų gabenamas (ir/ar dorojamas) neteisėtai sumedžiotas gyvÅ«nas.

Todėl PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pakankamai atsakingas ir rÅ«pestingas, prieÅ¡ imdamasis kokių nors veiksmų kito medžiotojo sumedžioto gyvÅ«no atžvilgiu, tai yra prieÅ¡ atlikdamas gyvÅ«no gabenimo veiksmus, privalėjo įsitikinti, kad gyvÅ«nas kito medžiotojo buvo sumedžiotas teisėtai. Apie tokiÄ pareigÄ liudija ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-433-245/2019 ir kt.).

Å iuo gi atveju PareiÅ¡kėjas prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no gabenimo veiksmus, pats nesidomėjo, ar pastarasis gyvÅ«nas įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ . Toks patyrusio medžiotojo, iÅ¡manančio medžioklės taisykles, elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, apdairiu ir teisėtu. Duomenų, kad A. J. bÅ«tų buvusios kokios kliÅ«tys prieÅ¡ gabenant sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ patikrinti, ar D. P. sumedžiotas gyvÅ«nas, kurio gabenime jis dalyvavo, yra tinkamai įformintas dokumentuose, byloje nėra.

Apie tokias aplinkybes nenurodė ir pats PareiÅ¡kėjas nei tyrimo metu, nei skunde, nei apklausiamas teisme. Taigi, turėdamas visas sÄ lygas ir galimybes patikrinti minėtÄ informacijÄ , PareiÅ¡kėjas to nepadarė, kaip pats teigė, pasitikėdamas iÅ¡ esmės tik D. P. žodžiu apie praneÅ¡imÄ medžioklės vadovui apie sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ ir medžioklės vadovo gautÄ leidimÄ pastarÄ jį vežti, elgėsi nerÅ«pestingai, neapdairiai ir to pasekoje gabeno neteisėtai sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prieÅ¡ingai nei teigiama PareiÅ¡kėjo atstovo skunde, Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas teigti, jog veikdamas analizuojamu bÅ«du PareiÅ¡kėjas elgėsi nerÅ«pestingai ir toks jo neatsargumas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, todėl PareiÅ¡kėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti. Nors Å¡is administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, tai nepaÅ¡alina PareiÅ¡kėjo atsakomybės. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjas neturėjo pareigos pats asmeniÅ¡kai įraÅ¡yti į medžioklės lapÄ Medžioklės taisyklių 22 punkte numatytus duomenis, pastarojo punkto pažeidimas jam negali bÅ«ti inkriminuojamas, todėl nuostatos apie pastarojo punkto pažeidimÄ iÅ¡ administracinio kaltinimo Å¡alintinos, konstatuojant, kad PareiÅ¡kėjas kaltinime nurodytais veiksmais pažeidė tik Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.

Teismo iÅ¡vados dėl PareiÅ¡kėjo pagrįsto nubaudimo nekeičia tai, kad aptariamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas buvo padarytas asmens, turinčio teisę medžioti, jam dalyvaujant teisėtai organizuotoje medžioklėje, nesiekiant nuslėpti sumedžioto gyvÅ«no faktÄ , nes konstatuojant minėtÄ Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimÄ ir jo pagrindu inkriminuojant asmeniui administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nėra bÅ«tina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekio nuslėpti gyvÅ«no sumedžiojimo faktÄ .

Teismas primena, kad medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis Å¡io įstatymo, Medžioklės taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiÅ¡kos medžioklės reikalavimų. Elgesys ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali bÅ«ti laikomas nereikÅ¡mingu atsakomybės prasme ar pateisinamas tuo, kad galimai kiti asmenys nevykdė savo pareigos įraÅ¡yti į medžioklės lapÄ apie sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ .

Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad Institucija PareiÅ¡kėjo veikoje pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius administraciniame kaltinime apraÅ¡yto, ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymius, todėl panaikinti skundžiamÄ Institucijos nutarimÄ ir nutraukti bylÄ PareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra pagrindo. Tačiau teismas, įvertinęs nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytos veikos pavojingumÄ , pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formÄ ir kitas aplinkybes – PareiÅ¡kėjui pačiam nesumedžiojus gyvÅ«no, o tik gabenus kito medžiotojo jau sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ bei dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvÅ«no sumedžiojimo teisėtumu, veikiant neatsargia kaltės forma, daro iÅ¡vadÄ apie mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumÄ bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo tikslingumÄ .

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Ä®vertinus PareiÅ¡kėjo asmenybę (pensijinio amžiaus, dirba, duomenų apie ankstesnį jo baustumÄ už medžioklės taisyklių pažeidimus bei teistumÄ nėra), tai, kad jis iÅ¡ esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes – pripažino dalyvavęs gyvÅ«no gabenime, be to, administraciniame kaltinime nurodytÄ gyvÅ«nÄ buvo leidžiama sumedžioti, PareiÅ¡kėjas dalyvavo tik gabenant kito medžiotojo jau sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvÅ«no sumedžiojimo teisėtumu, kaltės formÄ â€“ veikiant neatsargia kaltės forma, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , darytina iÅ¡vada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sankcijoje numatytas specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas net minimaliai trukmei Å¡iuo atveju bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė, suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto PareiÅ¡kėjo teises daugiau negu yra bÅ«tina.

Nesant duomenų apie ankstesnius pažeidimus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad PareiÅ¡kėjas ateityje darys administracinius nusižengimus, susijusius su medžioklės taisyklių pažeidimais. Å iuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad vien administracinės nuobaudos (baudos) paskyrimas bus pakankamas atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu PareiÅ¡kėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 17 dalyje.

Toks teismo sprendimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo neprieÅ¡tarauja ir teismų praktikai (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-109-879/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose AN2-268-312/2021 ir kt.). Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį panaikinant PareiÅ¡kėjui paskirtÄ administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, nutaria: PareiÅ¡kėjo A. J. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Lauryno SamoÅ¡kos skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. spalio 12 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį panaikinti A.

J. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirtÄ administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimÄ 3 (trejiems) metams. PaÅ¡alinti iÅ¡ 2022 m. spalio 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluoto administracinio kaltinimo aplinkybę dėl Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimo. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Rita Dirkė