11eb34a9-90bb-4686-bb91-308e27a40269 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A261-102/2013Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02222-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 10.4.; 10.6.2.; 10.8. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano KliÅ¡ausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Linui RamanauskuivieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno MTA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno MTA“ skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno MTA“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, UAB „Kauno MTA“, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu (t. I, b. l. 1-3) praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2011 m. gegužės 3 d. Supaprastinto parikrinimo ataskaitÄ Nr. 1KM19/45-0346S(toliau – ir Ataskaita);

2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-234 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas);

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. S-214(7-165/2011) (toliau – ir Komisijos sprendimas).Nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė 2011 m. gegužės 3 d. surašė Supaprastinto parikrinimo ataskaitÄ Nr. 1KM19/45-0346S, kuria UAB „Kauno MTA” buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 47908 Lt muito, 95018 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 28853 Lt PVM delspinigių bei skirta 42878 Lt bauda nuo nesumokėtų mokesčių (I t., b. l. 51-70).Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-234 patvirtino Muitinės AtaskaitÄ (I t., b. l. 71-74).Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. S-214(7-165/2011) patvirtino Muitinės departamento 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-234 (I t., b. l. 41-50).Savo reikalavimus ir nesutikimÄ su priimtais sprendimais UAB „Kauno MTA” pagrindė tuo, kad Muitinės sprendimo dalies priėmimo motyvas buvo bendrovės praleistas terminas, įteikiant patikrinimo objektais buvusių automobilių vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias automobilių sandorio vertes.

AtaskaitÄ Muitinė surašė patikrinusi bendrovės importuotų automobilių, deklaruotų importo bendrojo administracinio dokumento rinkiniais Nr. 7KR10411658 (2007 m. spalio 9 d.), Nr. 7KR10412854 (2007 m. spalio 27 d.), Nr. 7KR10412859 (2007 m. spalio 27 d.), Nr. 7KR10413013 (2007 m. spalio 29 d.), Nr. 7KR10413183 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413184 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413187 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413188 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413206 (2007 m. lapkričio 5 d.), Nr. 7KR10413678 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KR10413687 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KR10413688 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KR10413893 (2007 m. lapkričio 13 d.), Nr. 7KR10413895 (2007 m. lapkričio 13 d.), Nr. 7KR10413995 (2007 m. lapkričio 14 d.), Nr. 7KR10414059 (2007 m. lapkričio 15 d.), Nr. 7KR10414155 (2007 m. lapkričio 17 d.), Nr. 7KR10414440 (2007 m. lapkričio 21 d.), Nr. 7KR10414543 (2007 m. lapkričio 22 d.), Nr. 7KR10414638 (2007 m. lapkričio 24 d.), Nr. 7KR10414649 (2007 m. lapkričio 24 d.), Nr. 7KR10414760 (2007 m. lapkričio 26 d.), Nr. 7KR10415101 (2007 m. lapkričio 30 d.), Nr. 7KR10415769 (2007 m. gruodžio 10 d.), Nr. 7KR10415841 (2007 m. gruodžio 11 d.), Nr. 7KR10416001 (2007 m. gruodžio 13 d.), Nr. 7KR10416098 (2007 m. gruodžio 14 d.), Nr. 7KR10416101 (2007 m. gruodžio 14 d.), Nr. 7KR10416133 (2007 m. gruodžio 15 d.), Nr. 7KR10416592 (2007 m. gruodžio 21 d.), Nr. 7KR10416713 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KR10416790 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KR10416806 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416811 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416814 (2007 m. gruodžio 24 d.) (toliau – ir BAD rinkiniai), muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ .

Ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, jog, nustatant importuotų automobilių muitinę vertę, Muitinė vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 13 ir 78 straipsniais bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 9.3 punktu, atliko pakartotinį supaprastintÄ mokestinį patikrinimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad bendrovė iÅ¡ JAV į Bendrijos muitų teritorijÄ importavo naudotus, sužalotus lengvuosius automobilius, kuriems Muitinėje įforminta iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«ra pagal BAD rinkinius, kuriuose Bendrovė importuotų automobilių muitinę vertę deklaravo sandorio vertės metodu pagal muitinio įforminimo metu muitinei vertei pagrįsti pateiktus dokumentus ir nuo deklaruotos muitinės vertės apskaičiavo importo mokesčius.UAB „Kauno MTA“ paaiÅ¡kino, kad iki termino pabaigos, dėl kurio praleidimo bendrovei kilo neigiami mokestiniai padariniai, Muitinė nepripažino UAB „Silberauto” iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kaip atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje, suraÅ¡ytų tikrinimo protokolų Metodikos 20.1.2 punkto prasme.

Taigi, bendrovė, teikdama Muitinei minėtas vertinimo ataskaitas kartu su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pažeidė terminÄ ne dėl savo kaltės, o dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2 punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimu Nr. S-325(7-289/2009) (toliau – ir Komisijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas).Bendrovė skunde Komisijai teigė, kad turto vertintojo ataskaitų nepateikė dėl to, kad Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau Komisija teigė, kad Å¡is bendrovės teiginys yra neteisingas, nes vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas niekada neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus.

Pažymėjo, kad joks vidutiniÅ¡kai protingas žmogus neteiktų atitinkamiems subjektams dokumentų, žinodamas, kad tie dokumentai bus tų subjektų atmesti arba visai nenagrinėjami, todėl bendrovė laikėsi pozicijos, kad dokumentų įteikimo terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės. Komisija teigė, kad Metodika, esant objektyvioms priežastims, suteikia teisę deklarantui pateikti praÅ¡ymÄ pratęsti turto vertintojo ataskaitų pateikimÄ ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, ir kad bendrovė Å¡ia teise nepasinaudojo ir jokių praÅ¡ymų neteikė.

Tačiau bendrovė vadovaujasi logika, jog jei Muitinė nepripažįsta atitinkamų dokumentų, tai teikti praÅ¡ymÄ pratęsti tų dokumentų pateikimo terminÄ yra beprasmiÅ¡ka. Be to, Komisija leidžia suprasti, jog bendrovei kreipusis dėl termino pratęsimo, jis galėjo bÅ«ti pratęstas, o per pratęstÄ terminÄ pateiktos turto vertintojų ataskaitos turėtų bÅ«ti pripažintos. UAB „Kauno MTA” įsitikinimu, tiek pavėluotai, tiek ir per pratęstÄ terminÄ pateiktų turto vertintojų ataskaitų teisinė ir įrodomoji reikÅ¡mė yra ta pati.

Pripažindama tai, pati Muitinė savo 2008 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 1B-19.6-45-24438 prašė pateikti naujai parengtas ar patikslintas turto vertintojų ataskaitas. Dėl to, kad turto vertintojų ataskaitos buvo pateiktos Muitinei pavėluotai, jos, o kartu ir jose pateikiami duomenys, netapo neteisingais, neteisėtais ar negaliojančiais. Nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog pažeidus Metodikos 26 punkte nustatytÄ terminÄ , pateiktos turto vertintojų ataskaitos laikomos negaliojančiomis.Bendrovė paaiÅ¡kino, kad Komisija nenagrinėjo tam tikrų jos skundo elementų, tokių kaip neteisingi Muitinės departamento teiginiai.

Jie liudija apie aplaidų sprendimo priėmimÄ . Muitinės departamentas teigė, kad Komisijos sprendimas skųstas nebuvo, dėl to yra vykdytinas. Å is teiginys neteisingas, kadangi Komisijos sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka teisminėse instancijose. Taip pat Muitinės departamentas teigė, kad bendrovė nepaaiÅ¡kino, kodėl dalį ataskaitų pateikė praleidusi terminÄ . Å is Muitinės departamento teiginys taip pat neatitinka tiesos, nes bendrovė ne kartÄ aiÅ¡kino, dėl ko buvo praleistas terminas.

Akivaizdu, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino ne visas reikÅ¡mingas aplinkybes, ne iki galo atliko tyrimÄ , dėl kurio priėmė skubotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ bendrovės atžvilgiu. Bendrovė, siekdama pagrįsti minėtų importuotų automobilių sandorio vertes, be kitų dokumentų, yra pateikusi ir kiekvieno iÅ¡ importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias jų rinkos kainas. Bendrovės įsitikinimu, Muitinė, atsisakiusi taikyti sandorio vertės metodÄ importuojamų automobilių muitinės vertei nustatyti, privalėjo vadovautis Metodikos 19 punktu ir importuotų automobilių muitinę vertę nustatyti, remiantis turto vertintojų suraÅ¡ytomis ir Bendrovės pateiktomis turto vertintojų ataskaitomis, kurios yra parengtos, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais reikalavimais.

UAB „Kauno MTA“ įsitikinimu, turto vertintojų ataskaitos ir juose pateikiamos iÅ¡vados apie importuotų automobilių rinkos vertę yra teisėtos, teisingos ir jomis privaloma vadovautis.Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.PaaiÅ¡kino, kad Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendimu, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Kauno MTA“ skundÄ dėl Muitinės departamento 2009 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-573 (toliau – ir Muitinės departamento 2009 m. liepos 23 d. sprendimas) pagrįstumo, nusprendė panaikinti minėtÄ sprendimÄ dėl nurodymų bendrovei sumokėti 92171 Lt muitÄ , 182504 Lt importo PVM, 34603 Lt importo PVM delspinigius bei 82405 Lt importo mokesčių baudÄ ir bendrovės skundÄ perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendimu, kuris įstatymų nustatyta tvarka skųstas nebuvo, pažymėjo, kad bendrovės importuotų automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis bendrovės pateiktomis šių automobilių vertinimo ataskaitomis, tačiau, vertinant pirmiau paminėtas ataskaitas, kaip automobilių muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, jog dalis turto vertinimo ataskaitų pateiktos praleidus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 26 punkte nustatytÄ terminÄ . Muitinė atliko pakartotinį patikrinimÄ ir surašė 2011 m. gegužės 3 d. AtaskaitÄ . Bendrovė importuotų automobilių, deklaruotų BAD rinkiniais Nr. 7KRI0413183 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KRI0413206 (2007 m. lapkričio 5 d.), Nr. 7KRI0413678 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KRI0413688 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KRI0413895 (2007 m. lapkričio 13 d.), Nr. 7KRI0414059 (2007 m. lapkričio 15 d.), Nr. 7KRI0414760 (2007 m. lapkričio 26 d.), Nr. 7KR10415101 (2007 m. lapkričio 30 d.), Nr. 7KR10416001 (2007 m. gruodžio 13 d.), Nr. 7KRI0416101 (2007 m. gruodžio 14 d.), Nr. 7KRI0416592 (2007 m. gruodžio 21 d.), Nr. 7KRI0416713 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KRl0416790 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KRl0416806 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416811 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416814 (2007 m. gruodžio 24 d.), turto vertintojo ataskaitas pateikė tik 2008 m. kovo 31 d., t. y. praleidusi Metodikos 26 punkte nustatytÄ terminÄ , todėl Komisija skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad duomenų, jog bendrovė bÅ«tų kreipusis su praÅ¡ymu į Muitinę, praÅ¡ydama pratęsti ataskaitų pateikimo terminÄ , nėra.

Bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto” iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras.Bendrovės skundo argumentas, jog turto vertintojų ataskaitų pateikimas yra formalus trÅ«kumas, dėl kurio teisinė ir įrodomoji ataskaitų reikÅ¡mė iÅ¡lieka ta pati, yra klaidingas.

Metodika suteikia pakankamai teisinių priemonių įrodinėti deklaruotų automobilių muitinę vertę. Bendrovės teiginiai, jog turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl to, kad Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, neteisingas, kadangi vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus. Be to, bendrovė nepaaiÅ¡kino, kodėl, esant toms pačioms aplinkybėms, dalį turto vertintojo ataskaitų pateikė nustatytu terminu, o kitų ataskaitų pateikimo terminÄ praleido.

Atsižvelgusi į tai, kad automobilių, įformintų pirmiau iÅ¡vardintais BAD importo rinkiniais, muitinei vertei pagrįsti turto vertintojo ataskaitos netaikytinos, Muitinė vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir muitinę vertę nustatė, remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis, 2007 m.)”.Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo UAB „Kauno MTA“ skundÄ su skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad Muitinė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį bei Muitinės departamento 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-876, atliko pakartotinį supaprastintÄ mokestinį patikrinimÄ dėl UAB „Kauno MTA“ iÅ¡ JAV importuotų automobilių, deklaruotų BAD rinkiniais, nurodytais skundžiamo Muitinės sprendimo 1 lentelės 2 skiltyje, muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo.

Muitinė, atlikusi Bendrovės importuotų naudotų, sužalotų automobilių, įformintų minimais BAD rinkiniais, muitinės vertės patikrinimÄ , nepripažino deklaruotos sandorio vertės ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės importuotų automobilių muitinę vertę nustatė, remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Pažymėjo, kad Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendime konstatavo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino Bendrovės pateiktų automobilių vertinimo ataskaitų, nes bendrovė pateikė atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje suraÅ¡ytus tikrinimo protokolus pagal Metodikos 20.2.2. punkto reikalavimus.

Komisijos nuomone, UAB „Silberauto“ pateikti paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja pačios įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotiems tikrinimo protokolams ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės pateiktų vertinimo ataskaitų negalima laikyti minėtų automobilių muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais, tačiau tos vertinimo ataskaitos, kurios pateiktos pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytÄ terminÄ , negali bÅ«ti laikomos automobilio muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais, o dalies automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis bendrovės pateiktomis automobilių vertinimo ataskaitomis, todėl Muitinė įpareigota perskaičiuoti automobilių, įformintų 19 BAD rinkiniais, muitinę vertę.Vadovaudamasi minėtomis teisės normomis ir pakartotinio patikrinimo metu patikrinusi bendrovės sandorio vertei pagrįsti pateiktus dokumentus, nustatė, jog dokumentuose nurodyti duomenys yra neiÅ¡samÅ«s, jų teisingumas kelia abejones.

Pakartotinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitiko nuostatas, nurodytas Metodikos 7.1. punkte, o muitinė importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų automobilių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai ir kai pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sÄ lygos ir aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Metodikos 7.2. punktas numato, kad automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neiÅ¡samÅ«s arba jų teisingumas kelia abejonių.

Muitinė palygino visų importuotų automobilių deklaruotÄ muitinę vertę su atitinkamos markės ir modelio bei atitinkamų pagaminimo metų automobilių importo kainomis, nurodytomis žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis 2007 m.)“, ir nustatė, kad importuotų automobilių deklaruota sandorio vertė yra žymiai mažesnė (nuo 4 iki 14 kartų) už tapačių ir panaÅ¡ių markių ir modelių bei tokio pat senumo naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge).Kadangi bendrovė savo teise ne vėliau kaip per mėnesį nuo BAD importo rinkinių, kuriais importuoti automobiliai buvo deklaruoti iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai, priėmimo dienos pateikti teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitas nepasinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas Å¡ios savo tiesioginės pareigos, nustatytos teisės aktuose, nevykdymo pasekmes.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad Bendrovė Muitinei neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių, nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių deklaruotos sandorio vertės teisingumÄ , ir Å¡ios aplinkybės atitinka Metodikos 7.4. punkte nurodytas aplinkybes.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalimi, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Bendrijos muitinės kodekso Ä®gyvendinimo nuostatas, 181 a straipsnio 1 dalimi, Metodikos 7 punktu, sandorio vertės metodas minėtais 25 BAD rinkiniais UAB „Kauno MTA“ deklaruotiems importuotiems automobiliams, netaikytas.

Atsižvelgiant į tai, kad automobiliams, deklaruotiems 16 BAD, turto vertinimo ataskaitos pateiktos, pažeidžiant Metodikos 26 punkto reikalavimus, jos nevertintinos ir Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (c) punkto nuostatos netaikytinos. Ä®vertinus tai, kad 9 BAD rinkinių importuotų automobilių vertė, nustatytina pagal prekių vieneto kainÄ , yra didesnė už Å¡ių automobilių deklaruotÄ muitinę vertę, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (c) punkto ir Metodikos 23.2. punkto nuostatomis, importuotų automobilių, įformintų 9 BAD rinkiniais, muitine verte laikytina vertė, nustatytina pagal prekių vieneto kainÄ .

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo UAB „Kauno MTA” skundÄ atmetė.Teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Metodikos nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , jog, netaikius sandorio vertės metodo, importuotų prekių muitinė vertė gali bÅ«ti nustatoma, remiantis turto vertinimo ataskaitomis, tačiau Å¡ios turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir mokesčių administratoriui jos turi bÅ«ti pateiktos, nepraleidus nustatyto vieno mėnesio nuo BAD rinkinių, kuriais apgadinti automobiliai buvo deklaruoti iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai įforminti, priėmimo dienos.

Å iuo aspektu pažymėjo, kad Metodika suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta netinkama turto vertinimo ataskaita ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitÄ nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka.Nustatė, kad faktas, jog bendrovė praleido terminÄ dalies automobilių vertinimo ataskaitoms pateikti, patvirtintas galiojančiu ir bendrovės neskųstu Komisijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimu. Teismas kaip nepagrįstÄ atmetė bendrovės skundo teiginį, kad minėtas Komisijos sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka, nes tokių duomenų nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra.

Atsakydamas į bendrovės skundo argumentus, kad dalies BAD rinkiniais deklaruotų importuotų automobilių vertinimo ataskaitas mokesčių administratoriui pateikė 2008 m. kovo 31 d., t. y. praleidusi Metodikos 26 punkte nustatytÄ terminÄ , tačiau dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2. punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto” iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl Muitinės atsisakymÄ pripažinti UAB „Silberauto“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras tikrinimo protokolais bendrovė visiÅ¡kai nepagrįstai sieja su turto vertinimo ataskaitų savalaikiu nepateikimu.

Tai, kad pirminio patikrinimo metu Muitinė nepripažino UAB „Silberauto“ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje suraÅ¡ytais patikrinimo protokolais, nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti bendrovei laiku Muitinei pateikti turto vertinimo ataskaitas arba pasinaudoti teise praÅ¡yti pratęsti terminÄ Å¡ioms ataskaitoms pateikti. Teismas sutiko su Muitinės departamento teiginiais, jog bendrovės teiginiai, kad turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl to, jog Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, neteisingi, kadangi vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas niekada neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus.

Kadangi Bendrovė savo teise, ne vėliau kaip per mėnesį nuo BAD rinkinių, kuriais importuoti automobiliai buvo deklaruoti iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai, priėmimo dienos pateikti teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitas nepasinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas Å¡ios savo tiesioginės pareigos, nustatytos teisės aktuose, nevykdymo pasekmes.Kaip nepagrįstÄ teismas atmetė ir bendrovės teiginį, jog pavėluotai ar per pratęstÄ terminÄ , jei toks bÅ«tų buvęs, pateiktų turto vertinimo ataskaitų teisinė ir įrodomoji reikÅ¡mė nepakinta, nes nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog, pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytÄ terminÄ , pateiktos turto vertinimo ataskaitos tampa negaliojančiomis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Metodikos 26 punkto nuostata, nustatanti terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pateikiama pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus parengta turto vertinimo ataskaita, ir 27 punktas imperatyviai tvirtina, jog, jeigu importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytÄ laikÄ nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų arba importuotojo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panaÅ¡ių naudotų automobilių importo kainas.

Nurodytos Metodikos nuostatos yra neginčytinas pagrindas iÅ¡vadai, kad pavėluotai pateiktos turto vertinimo ataskaitos nebevertinamos ir automobilių muitinė vertė nustatoma kitu metodu, t. y. pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panaÅ¡ių naudotų automobilių importo kainas. III. PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno MTA“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.

Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 174-177) nurodomi iÅ¡ esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:Vilniaus apygardos administracinis teismas, sutikdamas su Kauno teritorinės muitinės argumentais, kurie yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Kauno teritorinė muitinė 2008 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 1B-19.6-45-24438 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ ir prašė pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius sandorio vertės metodo taikymo pagrįstumÄ .

Bendrovė 2008 m. gruodžio 12 d., 2009 m. vasario 2 d. ir 2009 m. vasario 27 d. raÅ¡tais prašė Kauno teritorinės muitinės pratęsti dokumentų pateikimo terminÄ ir tai grindė tiek didele dokumentų, kuriuos reikia surinkti ir iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ apimtimi (iÅ¡ viso 35 BAD dokumentų rinkiniai), tiek ir bendrovės savininkei susiklosčiusiomis nenumatytomis Å¡eimyninėmis aplinkybėmis, kurias pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Kauno teritorinei muitinei. 2009 m. kovo 4 d. raÅ¡tu Nr. 1B-19.5-45-3942 Kauno teritorinė muitinė atsisakė patenkinti paskutinįjį bendrovės praÅ¡ymÄ pratęsti dokumentų pateikimo terminÄ .

PareiÅ¡kėjas dar nebuvo spėjęs surinkti ir iÅ¡versti visų reikiamų pateikti Kauno teritorinei muitinei dokumentų, todėl AtaskaitÄ Kauno teritorinė muitinė priėmė be papildomų dokumentų.Ataskaitoje Kauno teritorinė muitinė nurodo, kad bendrovė nepateikė transportavimo dokumentų ir atsiskaitymo už transportavimÄ iki Bendrijos muitų teritorijos dokumentų, kurie leistų nustatyti pinigų sumas, bÅ«tinas pridėti prie mokėtinos ar faktiÅ¡kai sumokėtos už importuotus automobilius sumos pagal Bendrijos muitinės kodeksÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjo pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje bei sÄ skaitose yra nurodytos prekių pristatymo sÄ lygos DEQ. Pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų OficialiÄ sias prekybos terminų aiÅ¡kinimo taisykles „Incoterms 2000“ DEQ pristatymo sÄ lygos reiÅ¡kia, kad visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodyto paskirties uosto krantinės iÅ¡laidas, prekių iÅ¡krovimo iÅ¡ laivo jų paskirties uoste iÅ¡laidas, eksporto mokesčius apmoka, taip pat prekių eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritorijÄ formalumus sutvarko pardavėjas (5.4.3. punktas).

Todėl Kauno teritorinės muitinės reikalaujamus dokumentus turi pardavėjas (JAV kompanija Transbaltica Inc.), o ne pirkėjas (pareiÅ¡kėjas). Pirkėjas privalo sumokėti tik sutartÄ prekių kainÄ ir nepatiria jokių kitų papildomų iÅ¡laidų. Esant tokioms prekių pristatymo sÄ lygoms, akivaizdu, jog civilinėje apyvartoje visos ir bet kokios prekių pristatymo ir perdavimo pirkėjo dispozicijon iÅ¡laidos, kurias patiria pardavėjas, yra padengiamos pirkėjo pardavėjui mokama prekių kaina.

Tai patvirtina tarp bendrovės ir JAV kompanijos Transbaltica Inc. 2006 m. gegužės 1 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 2.1.2 punktas, kuriama nurodyta, jog krovinio gabenimo ir draudimo iÅ¡laidos įskaičiuojamos į transporto priemonės pardavimo kainÄ . SÄ skaitose faktÅ«rose yra nurodomos galutinės bendrovės už automobilius ir jų pristatymÄ Ä¯ Klaipėdos uostÄ (Bendrijos muitų teritorijÄ ) mokėtinos kainos (net atskira eilute iÅ¡skiriant transportavimo ir draudimo kainas), todėl Å¡ios kainos savyje apima ir Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje nurodomas sumas, kurios turėtų bÅ«ti įskaičiuotos, nustatant prekių muitinę vertę.Ataskaitoje nurodyta, kad automobiliai įsigyti aukcione, ir reikalauta pateikti įsigijimo aukcione iÅ¡laidas.

Tačiau bendrovė automobilius importavo iÅ¡ JAV kompanijos Transbaltica Inc. ir pateikė tai įrodančius dokumentus, t. y. Invoice (pirkimo-pardavimo sÄ skaita). JAV kompanija Transbaltica Inc. automobilius įsigijo aukcione ir/ar kitose jų pardavimo vietose. Visos ir bet kokios automobilių įsigijimo aukcione iÅ¡laidos, kurias turėjo ar galėjo turėti JAV įmonė Transbaltica Inc., yra įskaičiuotos į automobilių kainas, kurias sumokėjo pareiÅ¡kėjas. Kaip matyti iÅ¡ JAV įmonės Transbaltica Inc. pasiÅ«lymų įsigyti automobilius, jų kainos Å¡iuose pasiÅ«lymuose yra nurodomos galutinės, į kurias nėra įskaičiuotos tik transportavimo iÅ¡laidos.

Bendrovė nėra mokėjusi nei JAV įmonei Transbaltica Inc., nei bet kokiems kitiems asmenims jokių kitų papildomų sumų už automobilių pirkimÄ aukcionuose ar kitų su tuo susijusių sumų, kurios nėra nurodytos sÄ skaitose faktÅ«rose. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepime (II t., b. l. 1-3) nurodomi iÅ¡ esmės tie patys argumentai kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl Komisijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. S-214 (7-165/2011), teisingai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo importuotų automobilių muitinei vertei nustatyti turto vertintojų ataskaitos netaikytinos, o muitinės sprendimai vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei remiantis žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“ yra pagrįsti ir teisėti. Taip pat teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į muitinę praÅ¡ydamas pratęsti ataskaitų pateikimo terminÄ nėra.Muitinės departamentas sutinka su skundžiamame Teismo sprendime iÅ¡dėstytu teiginiu, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaudamasis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras.Muitinės departamentas pritaria skundžiamame Teismo sprendime iÅ¡dėstytam motyvui, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ dalies automobilių vertinimo ataskaitoms pateikti, o minėtas faktas yra patvirtintas galiojančiu ir neapskųstu Komisijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. S-325 (7- 289/2009).Muitinės departamentas pažymi, kad Apelianto teiginiai dėl transportavimo į Bendrijos teritorijÄ bei automobilių įsigijimo aukcione iÅ¡laidų nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

Šis ginčas kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai nustatė muitinę vertę vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi bei remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis, 2007 m.), o ne vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punktu ir remdamasi pareiškėjo pateiktomis turto vertintojo ataskaitomis. Pirmiau paminėti bendrovės argumentai turėtų reikšmę tuo atveju, jei vyktų ginčas dėl sandorio vertės metodo, numatyto Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje, taikymo priimtinumo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (II t., b. l. 4-6) nurodomi iÅ¡ esmės tie patys argumentai, kaip atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime pasisakė, jog bendrovė savo skunde iÅ¡ esmės nekelia ginčo dėl jos importuotiems automobiliams netaikyto sandorio vertės metodo, todėl teismas dėl to nepasisakė (7 lapas 4 pastraipa). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 130 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.Pagal Metodikos 6 punkto nuostatas, jeigu importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomas sandorio vertės metodas, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už automobilį, pridėjus pirkėjui tenkančias Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje nurodytas iÅ¡laidas, įskaitant automobilių gabenimo iki įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias iÅ¡laidas.

Å iuo atveju importuojamų naudotų automobilių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sÄ skaita faktÅ«ra (invoice), sutartimi (kontraktu), transporto paslaugų sÄ skaita faktÅ«ra. Vadovaudamasi minėtomis teisės normomis ir pakartotinio patikrinimo metu patikrinusi Bendrovės sandorio vertei pagrįsti pateiktus dokumentus, muitinė nustatė, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra neiÅ¡samÅ«s, jų teisingumas kelia abejonių. Bendrovės pateiktoje 2006 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 3 nėra informacijos apie konkretaus perkamo automobilio kainÄ .

Tiek minėtoje sutartyje, tiek sÄ skaitose nurodytos prekių pristatymo sÄ lygos DEQ, tačiau transportavimo dokumentai ir atsiskaitymo už transportavimÄ iki Bendrijos muitų teritorijos dokumentai, kurie suteiktų galimybę nustatyti pinigų sumas, bÅ«tinas pridėti prie mokėtinos ar faktiÅ¡kai sumokėtos už importuotus automobilius sumos pagal Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnį, nepateikti. Taip pat pagal sÄ skaitas mokėjimo dokumentai nepateikti. Automobilių, nurodytų Muitinės sprendimo 1 lentelės 2 skiltyje, muitinė vertė (BAD 46 langelis) deklaruota pagal duomenis, nurodytus muitinio įforminimo metu pateiktose sÄ skaitose, į prekių (automobilių) muitinę vertę (esant pristatymo sÄ lygoms „DEQ Klaipėda“) įskaityta po 690 USD krovinio gabenimo ir 10 USD draudimo iÅ¡laidų, nurodytų atskira eilute sÄ skaitose, tačiau bendrovės pateiktose minėtose sÄ skaitose nenurodytos sumos, susijusios su automobilių saugojimu nuo pardavimo momento iki atkrovimo į laivÄ , pakrovimo bei iÅ¡krovimo iÅ¡ laivo ir kt., taip pat sÄ skaitose nenurodyti duomenys apie prekių (automobilių) gabenimÄ (marÅ¡rutÄ , transporto rūšį), kurie reikalingi sandorio vertei nustatyti.

Todėl remiantis Metodikos 7.1. punktu, kurio nuostatos numato, kad muitinė, importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų automobilių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai ir kai pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sÄ lygos ir aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, Muitinė netaikė sandorio vertės metodo.Bendrovė Muitinei nepateikė dokumentų (informacijos), pagrindžiančių automobilių įsigijimo aukcione iÅ¡laidas bei nepateikė informacijos ir įrodymų, ar į deklaruotÄ automobilių muitinę vertę pardavėjas Å¡iuos mokesčius įskaitė, ir kas juos apmokėjo.

Muitinės sprendime nustatyta, kad bendrovė nepasinaudojo jai suteikta galimybe pagrįsti deklaruotų prekių sandorio vertę ir muitinei nepateikė dokumentų (mokėjimo dokumentų už įsigytas prekes (automobilius), pardavėjo komercinių pasiÅ«lymų, pirkėjo raÅ¡ytinių patvirtinimų, pardavėjo praneÅ¡imų apie prekių iÅ¡siuntimÄ , Å¡alies siuntėjos eksporto deklaracijų, uosto važtaraščių) bei nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė įrodančiais dokumentais tos aplinkybės, kad automobilių UAB „Kauno MTA“ pardavė ne automobilių savininkai, o firma „Transbaltica INC“.

Muitinė, dar 2009 m. atlikusi dokumentinių įrodymų tyrimÄ , nustatė, jog dauguma atvejų, pirkimo pardavimo sandoriai tarp pareiÅ¡kėjo ir firmos „Transbaltica INC“ vykdyti ankstesnėmis datomis nei nurodyta nuosavybės teisės pažymėjimuose, iÅ¡duotuose aukciono pagrindu. Todėl bendrovė Muitinei sÄ moningai neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių ir nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių deklaruotos sandorio vertės teisingumÄ , ir Å¡ios aplinkybės atitinka Metodikos 7.4 punkte nurodytas aplinkybes.Sutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo iÅ¡vada, jog bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriuose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinamo protokolus – UAB „Silberauto“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl muitinės atsisakymÄ pripažinti UAB „Silberauto“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras tikrinimo protokolais bendrovė visiÅ¡kai nepagrįstai sieja su turto vertinimo ataskaitų savalaikiu nepateikimu.

Tas faktas nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti bendrovei laiku pateikti turto vertinimo ataskaitas arba pasinaudoti teise praÅ¡yti pratęsti terminÄ Å¡ioms ataskaitoms pateikti. Metodikos 26 ir 27 punktų nuostatos yra neginčijamas pagrindas iÅ¡vadai, kad pavėluotai pateiktos turto vertinimo ataskaitos nebevertinamos ir automobilių muitinė vertė nustatoma kitu metodu, t. y. pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panaÅ¡ių naudotų automobilių importo kainas.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino nesutikimo argumentus su apeliacinio skundu ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Bylos ginčas yra dėl pareiÅ¡kėjui apskaičiuotų importo mokesčių procedÅ«rų teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokesčiai apskaičiuoti teisingai, todėl pareiÅ¡kėjo skundo netenkino.PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiÅ¡kino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginÄÄ , yra neatsiejamai susiję.

Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo vertintini kartu.Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje nustatytu mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimu, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 d.), o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 d.).Mokesčių administratorius Å¡iuo atveju pagrindė mokestinės prievolės atsiradimÄ , o mokesčių mokėtojas neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, dėl kurio bÅ«tų pagrindas iÅ¡ naujo vertinti mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ iÅ¡ esmės grindė ta apimtimi, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo remtasi jo pateiktomis importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitomis. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir pagrįstai pripažino, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas, numatytas Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 26 punkte (2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 1B-532 galiojusi redakcija nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d.), per kurį turi bÅ«ti pateiktos mokesčių administratoriui turto vertinimo ataskaitos.

Todėl mokesčių mokėtojas prarado teisę grįsti savo atsikirtimus dėl automobilių muitinės vertės nustatymo minėtais įrodymais. Remiantis byloje surinktais įrodymais, kitaip vertinti Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo.Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl pirmosios instancijos argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo neatkartoja.Remdamasi Å¡iais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį ABTÄ® 86 straipsnio reikalavimus.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : uždarosios akcinės bendrovės „Kauno MTA“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     Stasys Gagys Romanas KliÅ¡auskas Ričardas Piličiauskas