Legislator Case Law & Legislation
11eacdee-0ec1-45ef-b66e-03d99b196fe5 AI generated

11eacdee-0ec1-45ef-b66e-03d99b196fe5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 11eacdee-0ec1-45ef-b66e-03d99b196fe5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

individualios įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-74-198/2018, kuria patenkintas kreditoriaus K. C. praÅ¡ymas dėl jo įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios D. N. individualios įmonės bankroto byloje (suinteresuotas asmuo D. N.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Kreditorius K. C. 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir įtraukti šį kreditorių į bankrutavusios D.

Legislator headnote

AI generated

11eacdee-0ec1-45ef-b66e-03d99b196fe5 · Lietuvos apeliacinis teismas: sumokėjo 50 Eur. Kreditoriui buvo žinoma apie D. N. sunkiÄ turtinę padėtį, tačiau D. N. nė karto neminėjo, kad jos įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. Dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo kreditorius patyrė papildomų iÅ¡laidų. Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, vykdomÄ jį įraÅ¡Ä tapo bÅ«tina atlikti per metus nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos, todėl neatlikus vykdomojo įraÅ¡o, kreditoriui žymiai pasunkėtų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ D. N.. Tik atliekant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä kreditoriui tapo žinoma, kad D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-827-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00149-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios D.

N. individualios įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-74-198/2018, kuria patenkintas kreditoriaus K. C. praÅ¡ymas dėl jo įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios D. N. individualios įmonės bankroto byloje (suinteresuotas asmuo D. N.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Kreditorius K. C. 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir įtraukti šį kreditorių į bankrutavusios D.

N. individualios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 11 483,25 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.PraÅ¡yme nurodė, kad D. N. pagal 2008 m. liepos 22 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurio suma 2 896,20 Eur (10 000 Lt), grÄ Å¾ino tik 100 Eur. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė Vidutė Zubavičienė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl bendros pagal vekselį 2 812,13 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Be to, kreditorius K. C. ir D. N. 2008 m. lapkričio 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis), pagal kuriÄ kreditorius K.

C. paskolino D. N. 4 344,30 Eur (15 000 Lt) sumÄ iki 2015 m. lapkričio 11 d.Pagal paskolos sutarties 3 punktÄ kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti 10 procentų dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos suma, praÅ¡ymo pateikimo dienÄ palÅ«kanos sudarė 3987,95 Eur. Pagal paskolos sutarties 5 punktÄ skolininkė privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , todėl delspinigių dydis praÅ¡ymo pateikimo dienÄ teismui sudaro 338,87 Eur.Taip pat kreditorius praÅ¡yme nurodė, kad nors jo reikalavimas kyla iÅ¡ asmeninių skolininkės prievolių, tačiau turi bÅ«ti įtrauktas į bankrutuojančios D.

N. individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi atnaujino terminÄ finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtino kreditoriaus K. C. 11 483,25 Eur finansinį reikalavimÄ bankrutavusios D. N. individualios įmonės bankroto byloje.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankrutavusios D. N. individualios įmonės savininkė D. N. skolÄ kreditoriui K. C. pripažįsta visiÅ¡kai.Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjui K.

C. praneÅ¡ta apie kreditorių finansinių reikalavimų pateikimÄ , nėra. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad D. N. pripažįsta 11 483,25 Eur skolÄ kreditoriui K. C., teismas vertino, kad yra pagrindas kreditoriui atnaujinti terminÄ pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ , nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 9 dalis).Taip pat pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditoriaus K. C. argumentais, kad pagal teisės aktus ir formuojamÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar su įmone ar su jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla finansinis reikalavimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Bankrutavusi D. N. individuali įmonė atskirajame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – kreditoriaus K. C. praÅ¡ymo dėl įtraukimo į bankrutavusios D. N. individualios įmonė kreditorių sÄ raÅ¡Ä netenkinti arba perduoti klausimÄ dėl Å¡io finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei iÅ¡reikalauti iÅ¡ kreditoriaus papildomus įrodymus ir paskirti byloje ekspertizę pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumui įvertinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Bankroto byla D. N. individualiai įmonei buvo iÅ¡kelta 2016 m. rugpjūčio 18 d., tačiau vykdomasis įraÅ¡as dėl kreditoriaus pateikto vekselio buvo atliktas tik beveik po metų – 2017 m. lapkričio 29 d. Pažymėtina, kad vekselio apmokėjimo data buvo nurodyta 2016 m. gruodžio 31 d. Kreditorius bylos nagrinėjimo metu nepaaiÅ¡kino, kodėl vykdomÄ jį įraÅ¡Ä atliko praėjus beveik metams laiko nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos.Siekdamas nustatyti tiesÄ byloje, teismas turėjo iÅ¡reikalauti 2008 m. liepos 22 d. vekselio ir 2008 m. lapkričio 11 d. paskolos sutarties originalus.

Vadovaujantis D. N. 2016 m. lapkričio 20 d. pateikta informacija, kad jokių kitų skolų ji neturi, kyla pagrįsta abejonė dėl kreditoriaus pateiktų dokumentų autentiškumo ir jų sudarymo datos. Sunkiai tikėtina, kad D. N. galėjo pamiršti didelio masto skolas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, kuriame norėjo dalyvauti bankrutavusios D. N. individualios įmonės bankroto administratorė G. Š.. Taip pat teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iki teismo posėdžio pradžios nepranešta teismui, dėl kokių priežasčių bankroto administratorės atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad bankroto administratorė G. Å . iki teismo posėdžio 2018 m. vasario 8 d. buvo pateikusi teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl bankroto administratorės ligos ir nedarbingumo pažymėjimo kopijas. Nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė galimybės bankroto administratorei dalyvauti teismo posėdyje ir Å¡io praÅ¡ymo net neiÅ¡nagrinėjo.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ kreditorius K. C. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiami Å¡iais argumentais:Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir nevertino byloje pateiktų įrodymų autentiÅ¡kumo ir realumo, nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintos abejonės. Atskirojo skundo argumentai, kad D. N. pamirÅ¡o skolÄ kreditoriui neturi jokio pagrindo. Akivaizdu, kad D. N. savo praneÅ¡ime bankrutuojančios D. N. individualios įmonės bankroto administratorei, kuriuo iÅ¡ esmės ir remiasi administratorė, nurodė tik D.

N. įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , o apie asmenines prievoles nenurodė, nors privalėjo tai padaryti.Apie iÅ¡keltÄ D. N. individualios įmonės bankroto bylÄ kreditoriui tapo žinoma, atliekant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o vėliau su Å¡iuo vykdomuoju įraÅ¡u kreipiantis į antstolį.Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl vykdomojo įraÅ¡o datos taip pat neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi kreditorius su D. N. periodiÅ¡kai bendravo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina kreditoriaus 2017 m. vasario 28 d. pakvitavimas, kuriuo jis pažymėjo, kad D.

N. sumokėjo 50 Eur. Kreditoriui buvo žinoma apie D. N. sunkiÄ turtinę padėtį, tačiau D. N. nė karto neminėjo, kad jos įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. Dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo kreditorius patyrė papildomų iÅ¡laidų. Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, vykdomÄ jį įraÅ¡Ä tapo bÅ«tina atlikti per metus nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos, todėl neatlikus vykdomojo įraÅ¡o, kreditoriui žymiai pasunkėtų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ D. N.. Tik atliekant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä kreditoriui tapo žinoma, kad D.

N. individualiai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla.   Atsakovė D. N. individuali įmonė 2018 m. balandžio 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Kartu su praÅ¡ymu pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 15 d. praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylosKreditorius K. C. kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pridėjo D. N. 2016 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imÄ bankroto administratorei, 2017 m. lapkričio 29 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. vasario 28 d. pakvitavimus ir duomenis apie pajamas. Kreditorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įsitikinęs, kad byloje yra pakankamai duomenų jo praÅ¡ymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo terminui atnaujinti ir Å¡io finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau susipažinęs su atskiruoju skundu, kreditorius teikia papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžiami kreditoriaus atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai.

Apeliantė 2018 m. balandžio 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ . Kartu su praÅ¡ymu pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 15 d. praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje                           Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; kt.).Å ioje situacijoje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog kreditorius ir apeliantė piktnaudžiauja teise apeliacinės instancijos teismui teikdami naujus įrodymus.

Kreditoriaus K. C. pateikti įrodymai – 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimas bankroto administratorei, 2017 m. lapkričio 29 d. vykdomasis įrašas jau yra nagrinėjamoje byloje, todėl jie nepriimtini. Kitus, jau anksčiau šioje nutartyje aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdama į tai, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai iš esmės tik papildo byloje jau esančių rašytinių įrodymų duomenis, byla nagrinėjama elektronine forma, todėl šalys galėjo su šiais įrodymais susipažinti, priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).Dėl duomenų išreikalavimo ir ekspertizės byloje skyrimo Apeliantė atskirajame skunde prašė iš kreditoriaus išreikalauti: 2008 m. liepos 22 d. vekselio ir paskolos sutarčių bei pakvitavimų originalus; kreditoriaus pranešimo dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo originalus ir šių dokumentų pateikimus      D.

N. individualios įmonės savininkei D. N.; iÅ¡ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä atlikusios notarės Vidutės Zubavičienės visÄ notaro vykdomojo įraÅ¡o atlikimo medžiagos kopijÄ ; iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis apie kreditoriaus turtÄ ir pajamas 2008 metais; paskirti byloje ekspertizę dėl 2008 m. liepos 22 d. vekselio ir paskolos sutarčių autentiÅ¡kumo ir galimo jų sudarymo laiko nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir teisingai ginčui iÅ¡nagrinėti, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės praÅ¡ymo dėl duomenų iÅ¡reikalavimo ir ekspertizės byloje skyrimo.Dėl termino atnaujinimo finansiniam reikalavimui pareikÅ¡tiPagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ , priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytÄ terminÄ , jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo, įgyvendinant jam                  ĮBÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintÄ pareigÄ , nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui dienos, yra procesinis.

Tokio termino atnaujinimo klausimo iÅ¡sprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos inter alia (be kita ko) ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria iÅ¡spręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiÅ¡kimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina iÅ¡vada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje                 Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017).

Tačiau, pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali bÅ«ti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ . Atsižvelgdama į tai, kad ginčijama nutartimi ne tik iÅ¡spręstas termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas kreditoriaus K. C. finansinis reikalavimas, ir tai, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimÄ , kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje paduotas atskirasis skundas gali bÅ«ti prilygintas apeliaciniam skundui, todėl apeliantės argumentai, susiję su nepagrįstu termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami iÅ¡ esmės kartu su kitais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , praleistų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, ir Å¡ios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ teikiančių asmenų individualių savybių ir pan.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytų termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.Kreditorius K. C. kreipėsi dėl termino atnaujinimo finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, nurodydamas, kad apie D.

N. bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sužinojo tik  2017 m. lapkričio 29 d., kai notarė atliko paprastojo neprotestuotino vekselio, iÅ¡duoto D. N., vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Tada kreditorius kreipėsi į antstolius, kurie ir nurodė, kad D. N. įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. Iki to momento kreditorius nebuvo informuotas apie D. N. įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir teisę pateikti savo finansinius reikalavimus.Å iuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad byloje duomenų, jog kreditoriui K.

C. praneÅ¡ta apie finansinių reikalavimų pateikimÄ per teismo nustatytÄ terminÄ byloje nėra. Taip pat bankroto administratorė 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuria D. N. individualiai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, buvo įpareigota perduoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis apie įmonės bankroto procesÄ , tačiau Å¡io įsipareigojimo neįvykdė. Tai patvirtina kreditoriaus pateiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Tarnybos internetinio tinklapio apie UAB „Versluva“ administruojamas įmones.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad kreditorius K. C. net ir bÅ«damas atidus, rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas dėl objektyvių priežasčių negalėjo anksčiau sužinoti apie D. N. individualios įmonės pradėtÄ bankroto procesÄ , todėl pripažintina, kad kreditorius K. C. praleido terminÄ finansiniam reikalavimui D. N. bankroto byloje pareikÅ¡ti dėl svarbių priežasčių (Ä®BÄ® 10 straipsnio 9 dalis) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminÄ .Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto byla D.

N. individualiai įmonei buvo iÅ¡kelta  2016 m. rugpjūčio 18 d., tačiau vykdomasis įraÅ¡as dėl kreditoriaus pateikto vekselio buvo atliktas tik beveik po metų – 2017 m. lapkričio 29 d. Be to, kad vekselio apmokėjimo data buvo nurodyta 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau kreditorius bylos nagrinėjimo metu nepaaiÅ¡kino, kodėl vykdomÄ jį įraÅ¡Ä atliko praėjus beveik metams laiko nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos.Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad nemokumo bylos yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu.

Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimÄ vieÅ¡asis interesas reikalauja to, kad nebÅ«tų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. VieÅ¡ojo intereso egzistavimas be kita ko lemia aktyvesnį teismo vaidmenį procese, galimybę teismui rinkti įrodymus ir aiÅ¡kintis aplinkybes savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

Teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005).Nagrinėjamu atveju kreditorius K.

C. finansinį reikalavimÄ kildino iÅ¡ D. N. skolos pagal 2008 m. liepos 22 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurio pagrindu 2017 m. lapkričio 29 d. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as 2 812,13 Eur dydžio sumai, ir D. N. 8 671,12 Eur dydžio skola, įskaitant netesybas, pagal paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad kreditoriaus K. C. finansinis reikalavimas, kurio dydis 11 483,25 Eur, pagrįstas kreditoriaus pateiktu skolos paskaičiavimu byloje bei pakvitavimais, kurie patvirtina aplinkybę, kad tarp kreditoriaus K.

C. ir D. N. egzistavo paskoliniai santykiai. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad D. N. neneigė aplinkybės, kad turi prievolę kreditoriui K. C. pagal 2008 m. liepos 22 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurio pagrindu 2017 m. lapkričio 29 d. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, ir paskolos sutarties bei jos sÄ lygų. PrieÅ¡ingai, 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu        D. N. patvirtino savo esamÄ prievolę kreditoriui K. C.. Kitokiam teisiniam vertinimui nesuteikia pagrindo ir apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad D.

N. nepateikė duomenų bankroto administratorei apie jos asmenines prievoles kreditoriams, todėl tarp Å¡alių neegzistuoja paskoliniai santykiai. Akivaizdu, kad       D. N. negalėjo pamirÅ¡ti tokio dydžio skolos kreditoriams.Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantis D. N. 2016 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡imo bankroto administratorei turinys patvirtina, kad D. N. nurodė bankroto administratorei D. N. tik individualios įmonės skolas. Jokių kitų duomenų, jog bankroto administratorė bÅ«tų praÅ¡ius ar nurodžiusi individualios įmonės savininkei pateikti duomenis apie jos asmenines skolas, nes pagal teisinį reglamentavimÄ individualios įmonės savininkas atsako pagal prievoles kreditoriams savo turtu, nėra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo vertinimui, kad kreditoriaus K. C. finansinis reikalavimas D. N. individualios įmonės bankroto byloje patvirtintas nepagrįstai. Kreditoriaus K. C. finansinis reikalavimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais (vekseliu, vykdomuoju įraÅ¡u, paskolos sutartimi, pakvitavimais), kurie nepaneigti kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog asmeninių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinio asmens iÅ¡lieka ir jų nepatenkinus per bankroto procesÄ , po individualios įmonės iÅ¡registravimo dėl įmonės pabaigos.Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iki teismo posėdžio pradžios nepraneÅ¡ta teismui, dėl kokių priežasčių bankroto administratorės atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje.

Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 8 d. bankroto administratorės atstovė G. Å . pateikė Panevėžio apygardos teismui praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad dėl ligos negali 2018 m. vasario 8 d. dalyvauti žodiniame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas kreditoriaus K. C. finansinio reikalavimo patvirtinimo ir termino Å¡iam praÅ¡ymui pareikÅ¡ti atnaujinimo klausimai, taip pat prašė teismo posėdį dėl bankroto administratorės atstovės ligos atidėti.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, bankroto administratorės atstovės 2018 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡ esmės buvo svarstytas ir skundžiamoje nutartyje aptartas, tačiau nurodant, kad bankrutuojančiÄ Ä¯monę administruoja juridinis asmuo (UAB „Versluva“), todėl atstovas galėjo atvykti į teismo posėdį, o nurodytos neatvykimo priežastys pripažįstamos nesvarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios teismo iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes buvo motyvuotai atsižvelgta ir į bylos nagrinėjimo kategorijÄ (sprendžiamo klausimo reikÅ¡mę bankroto proceso eigai) ir stadijÄ .Kitokios iÅ¡vados dėl pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo nesuponuoja ir apeliantės bei kreditoriaus K.

C. apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai.Atskirai pažymėtina, kad dėl pasikeitusių (naujai paaiÅ¡kėjusių) aplinkybių bankroto teisės normos nedraudžia per bankroto procesÄ tikslinti kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a :Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                     Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė