2025-10-14 Nr. BB-4739-1-01-5-00003-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3502/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00003-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius nurodo, kad teismo nustatytų aplinkybių vertinimas ir jų pagrindų padarytos išvados neatitinka įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų kaltės grindimui netiesioginiais įrodymais, taip pat nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl jo kaltės. Teismas, nustatydamas jo kaltę, rėmėsi prielaidomis, todėl pažeidė tiek įrodymų vertinimo, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamus BPK reikalavimus.

Byloje, kaip teigia kasatorius, nenustatyta, kad būtų pažeisti tarnybos planavimą ir organizavimą reglamentuojantys norminiai aktai. Jis negali būti atsakingas už tai, kad nesuplanavo sargybos prie VSŽ Nr. 0072 tuo metu, kai šiame pasienio ruože buvo užfiksuotas neleistinas valstybės sienos kirtimas. Kasatorius pažymi, jog yra davęs parodymus, kad siekiant racionaliai pamatuoti turimas pajėgas ir resursus, pasienio sargybos planuojamos taip, kad tarnybos pradžioje fiziškai patikrintų visą priskirtą valstybės sienos ruožą, susipažintų su situacija vietoje ir toliau tarnybą vykdytų tuose valstybės ruožuose, kur pagal užkardos vado disponuojamą informaciją gali būti didžiausia pažeidimų tikimybė.

Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nuteistieji dažnai susitikdavo atokioje miškingoje vietoje iki sulaikant cigarečių kontrabandą, yra prieštaringos, neaiškios ir grindžiamos prielaidomis, nes jo dalyvavimas asmeniniuose susitikimuose apskritai nebuvo nustatytas. Vadinasi bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos ir liko nepatikrintos teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai teisingai išspręsti. Liko neatsakyta, kokiu būdu jis su kitais nuteistaisiais derino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jog vėliau gautą informaciją panaudotų parengiant sargybos planus taip, kad pageidaujamuose valstybės sienos ruožuose sargybos nebūtų.

Jo kaltė apskritai neparemta logine tarpinių faktų seka, kadangi jo atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių susitikimų ar pokalbių su kitais nuteistaisiais. Apeliacinio teismo išvados, kad jis naudojosi dar dviem telefono numeriais, kuriais jis neva komunikavo ir su kitais nuteistaisiais, yra neįrodytos byloje esančiais įrodymais ir grindžiamos išimtinai teismo spėjimais ir prielaidomis. SIM telefono kortelė pas jį nebuvo rasta. Telefono numerio priklausomybė iš esmės grindžiama vieninteliu šio telefono judėjimo krypties panašumu su jo (kasatoriaus) judėjimo kryptimi Druskininkai-Vilnius ir šis sutapimas yra atsitiktinis.

Byloje nebuvo pasiektas reikalavimas įtikinamai susieti esamus netiesioginius įrodymus į loginę seką. Toliau kasatorius pažymi, kad byloje tarp nuteistųjų nebuvo nustatyti jokie artimesni ryšiai. Visi nuteistieji yra (buvo) kolegos, t. y. tuo metu dirbo VSAT. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti buvus ilgalaikiams ir tvirtiems ryšiams tarp nuteistųjų. Kasatorius teigia, kad jeigu ir laikyti, kad jo veiksmai atitinka objektyviuosius inkriminuotos veikos požymius, tai savaime nelemia ir asmens kaltumo dėl tokios veikos.

Kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis padaromi tik tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Bylos medžiagoje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius inkriminuotas veikas, taigi jo kaltė grindžiama tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, turėjo jį išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas bylos medžiaga, o išimtinai kaltinamuoju aktu, nepaisydamas nuoseklių ir nenuginčytų nuteistųjų parodymų, buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį konstatuodamas, kad jis sudarė palankias sąlygas nusikalstamoms veikoms įvykdyti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasatorius R. B. kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodytumo. Kasaciniame skunde teigiant, jog buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, pateikiamas tik deklaratyvus nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir samprotavimai, kurios faktinės aplinkybės, kasatoriaus vertinimu, buvo nenustatytos, taip pat kritikuojamas žemesnės instancijos teismų išvados dėl netiesioginių įrodymų, kuriais buvo grindžiama jo kaltė, vertinimo. Skunde gana plačiai savaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su sargybos pasienio ruože planavimo, organizavimo tvarka, kontrabandos organizavimu (nuteistųjų pokalbiai telefonu, SMS žinutės, susitikimai, tarpusavio santykiai), keliamas apeliacinės instancijos teismo šališkumo klausimas ir tuo remiantis neigiama kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasatorius iš esmės apsiriboja tik apeliacinės instancijos teismų išvadų kritika, savu faktinių bylos aplinkybių vertinimu pagal kurį jis inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl turėtų būti išteisintas. Teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės taikymo klaidą ir/ar esminius BPK pažeidimus, nepateikia. Vien formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą bei savaip nustatant faktines bylos aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024). Skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra deklaratyvūs. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepalankus kasatoriui, nereiškia, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis BPK pažeidimas vertinant įrodymus. Netiesioginiais įrodymais grįstas sprendimas pats savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė