11e7651d-cb82-4cca-b850-e0b2af4e052b · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1689-213/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28163-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018m. lapkričio 19 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Ingai BakÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Å ipkauskienei, kaltinamajam E. M., mažamečio nukentėjusiojo A. Č. atstovui pagal įstatymÄ (civiliniam ieÅ¡kovui) - motinai J.

K., atstovui advokatui ArÅ«nui Aleknai, mažamečio nukentėjusiojo M. V. atstovui pagal įstatymÄ (civiliniam ieÅ¡kovui) - motinai V. V., atstovui advokatui Vidmantui Baumilai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Å akių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, verčiasi individualia veikla, faktinė ir deklaruota gyv. vieta duomenys neskelbtini), teistas:

1. Å akių rajono apylinkės teismo 2005-10-26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. galutine laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams), pritaikius LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 2 m. (dvejiems metams), teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis E. M., sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiams, o bÅ«tent: jis 2018 birželio 13 d. apie 21.36 val., Elektrėnų sav., Gilučių sen., Gilučių k., Liepų g. ties pastatu Nr. 15 priėjęs prie krepÅ¡inio aikÅ¡telėje žaidusių A.

Č. ir M. V. sugriebė jiems už kaklų, vėliau vesdamasis nepilnamečius krepÅ¡inio aikÅ¡tele, juos papurtė. Vėliau, paleidęs M. V., laikydamas A. Č., kairės kojos keliu vienÄ kartÄ spyrė jam į sėdmenis, po ko deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ sudavė jam į galvos (pakauÅ¡io) sritį, tada vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė jam į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiams A. Č. ir M. V. fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , pilnai prisipažino ir parodė, kad incidento dienÄ jo deÅ¡imtmetis sÅ«nus pasiskundė jam, kad kieme jį užgaulioja vaikai - Mantas ir Andrius. Tuomet jis nusprendė apginti savo sÅ«nų ir nuėjęs prie jo sÅ«nų užgauliojusių vaikų, sugriebė jiems už kaklų ir vesdamas juos papurtė ir paleido. Patvirtino, kad sutinka su viskuo, kas nurodyta kaltinime. Nurodė, kad jis pripažįsta tÄ aplinkybę, jog neturėjo taip elgtis, tokį savo poelgį vertina neigiamai, dėl padaryto gailisi.

Nurodė, kad su mokėjo pinigus ligonių kasoms, o klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka spręsti teismui, nes mano kad ieÅ¡kinių reikalavimų sumos turi bÅ«ti mažinamos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo mažamečio M. V. atstovė pagal įstatymÄ V. V. parodė, kad incidento dienÄ bÅ«dama savo namuose iÅ¡girdo kaltinamojo riksmus, todėl ji nubėgo pasižiÅ«rėti kas vyksta aikÅ¡telėje, kurioje buvo jos mažametis vaikas. Nuėjus pamatė, kad vaikai neverkė, tačiau vakare jos vaikas pradėjo verkti, visÄ savaitę prašė, kad namų durys bÅ«tų užrakintos.

Kaltinamasis jos vaikÄ iÅ¡gÄ sdino, sukėlė stresÄ visai Å¡eimai. Vaikas buvo pas psichologÄ . Palaikė byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo mažamečio A. Č. atstovė pagal įstatymÄ J. K. parodė, kad tos dienos vakare jos sÅ«nus grįžo į namus ir nieko nepasakojo. Jos sÅ«nus nesuprato, kodėl kaltinamasis juos užpuolė, nes jis tik juokavo su Mantu. Å iuo metu jos sÅ«nus dar lankosi pas psichologÄ , nes sÅ«nus patyrė stresÄ , visÄ vasarÄ bijojo iÅ¡eiti į kiemÄ .

StresÄ patyrė visa Å¡eima, todėl mano, kad 5000 Eur pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys kaltinamajam yra pagrįstas. NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ jam kvalifikuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu nepilnamečių nukentėjusiųjų A. Č. ir M. V. parodymais (1 t. b.l. 53-54, 87-88), jų įstatyminių atstovių parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b.l. 90-91), byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u (1 t., b.l. 113-114), A.

Č. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolu (1 t., b.l. 103) ir visa kita byloje esančia medžiaga. Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis E. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebÅ«tų tiriami teisme, įrodymų tyrimÄ po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nukentėjusysis mažametis A. Č. parodė, kad incidento dienÄ jie buvo pas nukentėjusįjį MantÄ ir nusprendė eiti žaisti krepÅ¡inį. KrepÅ¡inio aikÅ¡telėje buvo Kevinas su savo sese, ir pussesere Kamile. Jis kalbėjo su Mantu apie spurgas ir visokias nesÄ mones ir juokėsi, o berniukas pagalvojo, kad jie kalbėjo apie jį, nes jis vis atsisukdavo. Tada jie pasiÅ¡alino iÅ¡ aikÅ¡telės. Po kažkiek laiko tas vaikas atvažiavo su vyru.

Priekyje sėdėjo Kevinas, o už jo - tėtis. Nuo keturračio nulipo Kevino tėvas ir pradėjo rėkti „Kas spurga?“. Tas vyras pribėgo prie jų ir vienu metu paėmė juos už kaklų. VyriÅ¡kis klausė, kuris yra Andrius ir jis pasakė, kad jis Andrius. Tada tas vyras MantÄ iÅ¡ karto paleido, o jį patį pradėjo muÅ¡ti, jis jį laikė už kupros, iÅ¡ kelio spyrė į klubÄ , trenkė per galvÄ ranka, ir tada spyrė į pilvÄ . Vėliau atėjo Manto mama, ir vyras jį paleido, o jie nubėgo prie Manto mamos.

Vyras pradėjo aiÅ¡kintis su Manto mama. Vėliau ant jo kÅ«no atsirado mėlynės. Grįžęs namo pajautė, kad labai skauda klubÄ , tačiau jis bijojo pasakyti apie šį įvykį savo tėvams, bijojo grįžti namo. Po Å¡io įvykio bijojo iÅ¡eiti į laukÄ . Mamos paskatintas lankėsi pas psichologę dėl Å¡io įvykio. (b.l. 53-54) Ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nukentėjusysis mažametis M. V. parodė, 2018-06-13 apie 16-17 val. su draugu Andriumi išėjo žaisti krepÅ¡inį.

IÅ¡girdo kaip vienas kitÄ pravardžiuoja. Ten ant laiptų sėdėjo dar trys vaikai - Kevinas, Kamilė ir Leila. Jie pakilo iÅ¡eiti ir jo draugas Andrius pasakė: „Eik spurgiuk“. Tie trys vaikai išėjo iÅ¡ aikÅ¡telės ir gal po 5 minučių atvažiavo keturratis, kurį vairavo vyras, o Å¡alia buvo vaikas, kuriam pasakė „Eik spurgiuk“. Vyras pradėjo ant jų rėkti: „Kas spurgiukas!“, po to paėmė jį ir jo draugÄ Andrių už kaklo, atitempė juos iki savo vaiko, juos lankstė prie jo.

Vyras paklausė savo vaiko, kuris iÅ¡ jų yra Andrius. Tas vaikas parodė ant jo draugo, kad jis yra Andrius. Tada tas vyras jį paleido ir pradėjo muÅ¡ti jo draugÄ Andrių, trenkė jam iÅ¡ kojos į klubÄ , tada iÅ¡ rankos į galvÄ , tada paėmė už krÅ«tinės ir paklausė: „Tai kas dabar spurgiukas?“. Kol atsipraÅ¡inėjo, visÄ laikÄ laikė už kaklo. FiziÅ¡kai lenkė prie to vaiko ne vienÄ kartÄ . Tada tas vyras su vaiku nuėjo link keturračio, o jie atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo netoli.

Jie užsikÅ«rė keturratį, o tuo metu atėjo jo mama ir močiutė, ir pradėjo rėkti: „Kodėl gÄ sdini vaikus?“. Jie nuėjo pas mamÄ . Mama iÅ¡ pradžių galvojo, kad tai kaimynas, bet apsiriko. Jis iÅ¡važiavo, o jie grįžo namo. Po įvykio atsirado baimės jausmas (1 t., b.l. 87- 88) Ikiteisminio tyrimo metu atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ buvo nustatyta, kad Gilučių kaime, Liepų gatvėje buvo matomas įvažiavimas deÅ¡inėje pusėje į asfaltuotÄ lygia kelio dangÄ dengtÄ kvadratinės formos aikÅ¡telę.

Prie jos deÅ¡inėje pusėje buvo plytinis pastatas, ant sienos stendas „Elektrėnų savivaldybės administracijos Gilučių seniÅ«nija“. Pastato Å¡onuose įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros. AikÅ¡telės kairėje pusėje stovi krepÅ¡inio stovas su stendu ir lanku. Prie jo baltais dažnais nuspalvintos ribos. Prie stovo pastatytas žalios spalvos suoliukas, Å¡iukÅ¡liadėžė, lipynės. Aplink aikÅ¡telę auga medžiai, krÅ«mai. Prie minėto pastato pastatyti keli automobiliai. (1 t., b.l. 90-91) Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kitų objektų apžiÅ«rÄ buvo nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė vaizdo įraÅ¡Ä 2018-06-13.mp4.

Vaizdo įraÅ¡o trukmė 1 min 23 s. Vaizdo įraÅ¡o kairės pusės virÅ¡uje matyti užfiksuoto įvykio data ir laikas, tai yra 2018-06-13, laikas prasideda nuo 20:36:35 ir baigiasi 20:37:59, deÅ¡inės pusės apačioje matyti užraÅ¡as - aikÅ¡telė. Paleidus vaizdo įraÅ¡Ä jame matyti Gilučių seniÅ«nijos kiemo aikÅ¡telė, deÅ¡inėje pusėje matyti pastatytas krepÅ¡inio lankas prie kurio žaidžia du vaikai, kurie mėto į krepÅ¡inį kamuolį. Vienas iÅ¡ vaikų apsivilkęs baltos spalvos marÅ¡kinėlius apsiavęs juodos spalvos Å¡ortus rankose laiko kamuolį, kitas berniukas apsivilkęs juodos spalvos marÅ¡kinėlius, apsiavęs tamsiai mėlynos spalvos kelnes, ant galvos dėvi raudonos spalvos kepurę su snapeliu.

Taip pat matyti, kaip į minėtÄ aikÅ¡telė atvažiuoja keturratis ant kurio matyti sėdintis mažametis vaikas, kuris apsivilkęs Å¡viesiai mėlynos spalvos marÅ¡kinėlius, apsiavęs juodos spalvos Å¡ortus, o už jo vyriÅ¡kis savo iÅ¡vaizda panaÅ¡us į E. M., kuris apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos marÅ¡kinėlius, apsiavęs pilkos spalvos, su Å¡onuose ir kelių srityje juodos spalvos juostomis kelnes. Vaizdo įraÅ¡o 5 s matyti, kaip keturratis atvažiuoja į vidurį aikÅ¡telės, sustoja ir nuo keturračio nulipa vyriÅ¡kis, kuris savo iÅ¡vaizda panaÅ¡us į E. M..

Nulipęs vyriÅ¡kis nuo keturračio iÅ¡ karto prieina prie berniukų, kurie žaidė su kamuoliu prie įrengto krepÅ¡inio lanko. VyriÅ¡kiui priėjus prie berniukų nuo keturračio nulipa ir vaikas, kuris atvažiavo kartu su E. M.. Vaizdo įraÅ¡o 12 s matyti, kaip priėjęs vyriÅ¡kis, savo iÅ¡vaizda panaÅ¡us į E. M., priėjęs prie berniuko apsirengusio baltos spalvos marÅ¡kinėliais ir rankose laikančio kamuolį, suduoda vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir suima jam už kaklo, kitas berniukas, kuris apsivilkęs juodos spalvos marÅ¡kinėliais stovi prie jų.

Vaizdo įraÅ¡o 15 s matyti, kaip vyriÅ¡kis laikydamas berniukÄ , kuris apsirengęs baltos spalvos marÅ¡kinėliais, už kaklo prisiveda prie berniuko, kuris apsirengęs juodos spalvos marÅ¡kinėliais ir suima jam už kaklo ir laikydamas juos abu už kaklo vedasi link berniuko su kuriuo jis atvažiavo. Paėjęs kelis žingsnius laikomus vaikus papurto, papurtęs vaikams kažkÄ sako, vaikai stovi per liemenį palinkę į priekį. Vaizdo įraÅ¡o 33 s matyti, kaip berniukÄ , kuris apsirengęs baltos spalvos marÅ¡kinėliais vyriÅ¡kis palenkia dar labiau į priekį ir kairės kojos keliu įspiria jam į sėdmenis, nuo spyrimo berniukas pastumiamas į priekį, tada paleidžiamas berniukas, kuris apsirengęs juodos spalvos marÅ¡kinėliais ir vyriÅ¡kis deÅ¡ine ranka už plaukų suima berniukui su baltais marÅ¡kinėliais, laikydamas už plaukų berniukÄ palenkia žemyn, vėliau už plaukų laikydamas pakelia berniuko galvÄ aukÅ¡tyn ir prisilenkęs jam kažkÄ sako.

Kaip vyriÅ¡kis paleidžia berniukÄ , kuris apsivilkęs juodos spalvos marÅ¡kinėliais, matyti kaip jis laikydamasis rankomis už kaklo nueina link suoliuko esančio prie krepÅ¡inio lanko. Vaizdo įraÅ¡o 44 s matyti, kaip vyriÅ¡kis laikydamas berniukÄ , apsivilkusį baltos spalvos marÅ¡kinėliais, už plaukų veda link suoliuko, vėliau jį apsuka ir papurto. Vaizdo įraÅ¡o 46 s matyti, kaip paleidžia berniukÄ ir deÅ¡ine ranka suduoda jam vienÄ kartÄ Ä¯ galvos (pakauÅ¡io) sritį, spiria vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja į pilvo sritį, vyriÅ¡kiui nukrenta batas, berniukas susiėmęs už pilvo paeina kelis žingsnius į priekį.

VyriÅ¡kis prieina prie nukritusio bato jį apsiauna ir kartu su berniuku, su kuriuo kartu atvažiavo nueina link stovinčio keturračio. Berniukas, apsivilkęs baltos spalvos marÅ¡kinėliais, susiėmęs už pilvo nueina prie ant suoliuko sėdinčio berniuko, apsivilkusio juodos spalvos marÅ¡kinėliais, ir atsisėda Å¡alia jo. VyriÅ¡kis priėjęs prie keturračio atsisuka į berniukus sėdinčius ant suoliuko ir kaire ranka moja kažkÄ sakydamas. Berniukas, kuris kartu su vyriÅ¡kiu atvažiavo atsisėda ant keturračio, jam atsisėdus prie keturračio prieina vyriÅ¡kis, kuris berniukui keturratį uždegus priekinį žibintÄ atsisėda ant jo.

Keturračiu pradėjus važiuoti vyriÅ¡kis kaire ranka atsisukęs į berniukus sėdinčius ant suoliuko moja ir kažkÄ jiems sako. Keturratis sustoja, vyriÅ¡kis berniukams sėdintiems ant suoliuko kažkÄ sako. Vaizdo įraÅ¡as pasibaigia. (1 t., b.l. 113, 114) IÅ¡ A. Č. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad sužalojimų požymių neužfiksuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b.l. 103) Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėję asmenys A. Č. gim. duomenys neskelbtini), ir M.

V., gim. duomenys neskelbtini), dar nebuvo sulaukę 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažamečiai, todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumÄ , laikytina, kad kaltinamojo E. M. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažamečius vaikus, ko pasėkoje mažamečiams buvo sukeltas fizinis skausmas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d. požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieÅ¡ jį pavartojus fizinį smurtÄ .

Bausmės skyrimas. Spręsdamas kaltinamojo E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Kaltinamojo E. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi ( 1 t., b.l. 152-153), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo E. M. atsakomybę.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi kaltinamasis E. M. yra dirbantis asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobÅ«dį, jos sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirimu (LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, gali bÅ«ti perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu bÅ«du, dirbančiam kaltinamajam E. M. už padarytÄ nusikaltimÄ yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rÅ«Å¡is, - bauda, paskiriant Å¡iek tiek didesnį už nesunkų nusikaltimÄ Ä¯statymo numatytos skirti minimalios baudos dydį.

Paskirtina bausmės rūšis - bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu. Kaltinamasis laikotarpyje nuo 2018-06-14 iki 2018-06-15 buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę bausmę. Dėl civilinių ieškinių. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai kaltinamajam E. M.:

1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 35,37 Eur žalos atlyginimo (1 t., b.l. 162-165);

2. Mažamečio A. Č. įstatyminės atstovės J. K. civilinis ieÅ¡kinys kaltinamajam dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l. 28-29) 3. Mažamečio M. V. įstatyminės atstovės V. V. civilinis ieÅ¡kinys kaltinamajam dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasoms geranoriÅ¡kai apmokėjo civiliniu ieÅ¡kiniu reikalautÄ sumÄ (1 t. b.l. 193), todėl plačiau apie Å¡io ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas nepasisako. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintÄ pilnutinio žalos atlyginimo principÄ , nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei žala nebÅ«tų padaryta.

Žala turi bÅ«ti atlyginta taikant visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , stengiantis jÄ atlyginti protingai ir sÄ Å¾iningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų balansÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis). Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia.

Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007).

Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas. Byloje nustatyta, kad E. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiesiems A. Č. ir M. V., tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Č. patyrė fizinį skausmÄ , kuomet kaltinamasis agresyviai nusiteikęs, tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajam baimės jausmÄ , priėjęs trenkė kumščiu A. Č. į galvos sritį, tuomet pagriebė už kaklo, pradėjo purtyti, po to nusivedęs prie savo sÅ«naus K. M., naudodamas fizinę jėgÄ lenkė nukentėjusįjį prie savo sÅ«naus ir liepė jo atsipraÅ¡inėti, po to kairės kojos keliu spyrė kartÄ Ä¯ sėdmenis, suėmęs už nukentėjusiojo plaukų lenkė jį žemyn, po deÅ¡ine ranka sudavė į galvos sritį, spyrė deÅ¡ine koja į pilvo sritį, po spyrio A.

Č. susilenkęs nuėjo atsisėsti ant aikÅ¡telėje buvusio suoliuko. Å iuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Byloje taip pat nustatyta, kad M. V. patyrė fizinį skausmÄ , kuomet kaltinamasis agresyviai nusiteikęs, tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajam baimės jausmÄ , priėjęs pagriebė už jį kaklo, pradėjo purtyti. Å iuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltės dėl mažamečio vaiko muÅ¡imo nepripažino, jis yra dirbantis asmuo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei įvertinant kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo A. Č. sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo įstatyminio atstovo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma – 5000,00 Eur, ne visiÅ¡kai atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris turėjo praeiti po kelių savaičių, liekamųjų reiÅ¡kinių neliko, todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam A. Č. priteistina 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. Č. pilnametystės nustatant jo atstovÄ pagal įstatymÄ J. K. (CK 3.185 str.). Teismo vertinimu nukentėjusiojo M. V. atveju, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo įstatyminio atstovo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma – 1000,00 Eur, irgi ne visiÅ¡kai atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų reiÅ¡kinių neliko, todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam M. V. priteistina 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M.

V. pilnametystės nustatant jo atstovÄ pagal įstatymÄ V. V. (CK 3.185 str.) Dėl kardomųjų priemonių Byloje kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, ir dokumentų paėmimas, Å¡ios kardomosios priemonės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos ir kaltinamajam grÄ Å¾intina asmens tapatybės kortelė. Kiti procesiniai klausimai: V. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam A. Č. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba.

Pagal 2018-10-29 pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (2.16)NTP-7-6524 matyti, jog valstybė patyrė 175,41 Eur iÅ¡laidų, teikdama antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam A. Č. ir 83,83 Eur iÅ¡laidų teikdama antrinę teisinę pagalbÄ M. V.. BPK 106 str. 2 d. yra numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu turi teisę nuspręsti iÅ¡ pastarojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo A. Č. atstovu nagrinėjant bylÄ teisme buvo advokatas ArÅ«nas Alekna, kuriam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priskaičiavo 153,79 Eur, taip pat priskaičiavo 21,62 Eur kitų iÅ¡laidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo M. V. atstovu nagrinėjant bylÄ teisme buvo advokatas Vidmantas Baumila, kuriam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priskaičiavo 78,00 Eur, taip pat priskaičiavo 5,83 Eur kitų iÅ¡laidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Atsižvelgiant į tai, nurodytos iÅ¡laidos (259,24 Eur) priteistinos valstybės naudai iÅ¡ kaltinamojo E. M.. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 str., 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304-308 str., 106 str. 2 d., n u s p r e n d ė: E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį, paskiriant 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bausmę – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmę įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018-06-14 iki 2018-06-15 (t.y. viena para) ir skirti E. M. galutinę bausmę - 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudÄ . E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentÄ (asmens tapatybės kortelę Nr. duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupės, iÅ¡duotÄ E. M. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamajam.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. Č., gim. duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymÄ J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti A. Č., gim. duomenys neskelbtini), iÅ¡ E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. Č. pilnametystės nustatyti jo atstovÄ pagal įstatymÄ J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. V., gim. duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymÄ V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti M. V., gim. duomenys neskelbtini), iÅ¡ E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. V. pilnametystės nustatyti jo atstovÄ pagal įstatymÄ V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

IÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ nuteistojo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų advokatų atstovavimo nukentėjusiesiems A. Č. ir M. V. iÅ¡laidas – 259,24 Eur. Antrinės teisinės pagalbos mokamos į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 5630) IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam E. M., jog paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) ir pateikti teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ .

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Teisėja Vita Lučkauskaitė