11e64445-e318-4176-ae2a-922bbe1544df · Vilniaus apygardos teismas

Civ Civ. b. Nr. 2S-1264-178/2011Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininkų A. P. ir D. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir parduoti įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų A.

P. ir D. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kreditorius pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų 527 376,92 Lt skolÄ , 130 Lt žyminio mokesčio, 5,06 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (485 236,10 Lt) nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo pateikimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos ir parduoti įkeistÄ turtÄ - butÄ esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį D. P. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas kreditoriui įkeistas skolininkų turtas ir skolininkai bei įkeisto turto savininkai įspėti, jog negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas ir varžytynių.

Nustatytu terminu skolininkai skolos kreditoriui negrÄ Å¾ino. Skolininkų įsiskolinimÄ iÅ¡ viso sudaro 527 376,92 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarta: iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ - 485 236,10 Lt negrÄ Å¾into kredito, 41 551,85 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 588,97 Lt nesumokėtų delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio 5,06 proc. sutartinių metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (485 236,10 Lt) nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ , (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį D.

P.. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. kovo 26 d. nutartis, kuria įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areÅ¡tuotas, A. P. buvo įteikta 2010 m. spalio 18 d., D. P. 2010 m. lapkričio 3 d., tačiau iki nutarties priėmimo dienos (2010 m. gruodžio 17 d.) įvykdyta nebuvo. Dėl Å¡ios priežasties teismas kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkino, priverstinai parduodant įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡ varžytynių.                                          III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Skolininkai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir netenkinti kreditoriaus praÅ¡ymo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodo, kad jie nėra gavę kreditoriaus praneÅ¡imo dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko 2006 m. birželio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 2452-06IL nutraukimo, Å¡i sutartis nėra pasibaigusi. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedÅ«ras pagal kreditoriaus praÅ¡ymÄ , nes neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieÅ¡ kreipdamasis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.218 str. 1 d.) ir dėl to pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.), nepagrįstai pradėjo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Dėl Å¡ių priežasčių skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta, o kreditoriaus praÅ¡ymas dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkinamas (CPK 337 str. 2 p.).Kreditorius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad įspėjamasis raÅ¡tas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo skolininkams buvo įteiktas 2010 m. vasario 22 d., taigi, skolininkai turėjo pakankamai laiko įsiskolinimui padengti, tačiau to nepadarė. Kreditavimo sutarties nutraukimas nėra nuginčytas, todėl laikytina, jog sutartis nutraukta tinkamai.

Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles, o ne bylose dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant Å¡ių ribų, iÅ¡skyrus galimybę jas peržengti esant vieÅ¡ajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimÄ .Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinos faktinės bei teisinės atskirojo skundo bei skundžiamos teismo nutarties aplinkybės. Atskirasis skundas netenkintinas.Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktÄ bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Å ių bylų (praÅ¡ymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiÅ¡kimo dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sÄ lygos.

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais:

1) CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistÄ turtÄ areÅ¡tuoti, 2) CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu yra pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingÄ ja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas iÅ¡nagrinėja ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Å is bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų iÅ¡imtis.

Jeigu byloje dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės iÅ¡imties ir iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų virÅ¡ijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai.

Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civ.b.

Nr. 3K-3-1151/2003). Taigi, pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ , o hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar praÅ¡antis pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.Kaip minėta, apeliantai savo atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedÅ«ras pagal kreditoriaus praÅ¡ymÄ , nes neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieÅ¡ kreipdamasis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.218 str. 1 d.).

Tačiau į bylÄ yra pateikta kreditoriaus 2010 m. vasario 19 d. raÅ¡tas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 51). Dar daugiau, Å¡i paÅ¡to siunta abiems skolininkams (apeliantams) buvo ne tik siunčiama, bet ir įteikta A. P. pasiraÅ¡ytinai (b.l. 52). Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentais dėl jų neinformavimo ar netinkamo informavimo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , nes hipotekos teisėjui buvo pateikti duomenys apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ ir apeliantų informavimÄ apie tai.

Todėl konstatuoti, kad hipotekos teisėja Å¡iuo aspektu netinkamai taikė procesinės teisės normas, nėra pagrindo. Tuo tarpu kitų aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumu, atsižvelgiant į virÅ¡ minėtÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ ir teisminę praktikÄ , hipotekos teisėjas nesprendžia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A.

P. ir D. P. po 3,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai                                                                  Ona Gasiulytė                                                                  Laima Gerasičkinienė                                                                  Alvydas Poškus