11e3d4eb-97d3-4159-aad2-7f7fabb6d89b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas                                 Baudžiamoji

byla Nr. 1A-289-582-2013

Teisėjas:

Saulius Mikšys                                                Teisminio

proceso Nr. 1-98-1-00617-2011-7

                                                                                    Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.28.4.;

 (S)

                                                                Â

                    2.4.6.4.1.     Â

                                                                                   Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NÂ UÂ O S P R E N DÂ IÂ S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. Č., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. Č. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo

2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio

2 dalį ir jam paskirta dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Iš L. Č. priteista D. G. - 500 Lt, M. G. - 2000 Lt, S. G. - 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

L. Č. pagal BK 294 straipsnio

2 dalį, nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ kito asmens tikrÄ teisę, panaudodamas psichinę prievartÄ nukentėjusiajam ir jo artimam asmeniui, o bÅ«tent, 2011 m. rudenį, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, A. P. papasakojo L. Č., kad D. G. negrÄ Å¾ina jam skolos bei paprašė L. Č. pasikalbėti su skolininku ir Å¡iam sutikus, A. P. perdavė L. Č. duomenis apie D. G. - nuotraukÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį,

gyvenamosios ir darbo vietos adresus. 2011 m. lapkričio 9 d. 10 val. 42 min. L. Č. paskambino D. G., primygtinai

reikalaudamas susitikti dėl A. P. skolos, teigdamas, jog jeigu reikės, tai ir naktį atvažiuos, taip naudodamas prieš D.

G. psichinę prievartÄ . D. G. atsisakius susitikti, tÄ pačiÄ dienÄ apie 10 val. 50 min. nuvyko į D. G. darbovietę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau čia jo neradęs, nuvyko į D.

G. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kieme L. Č. sutiko D. G. artimuosius - motinÄ

M. G. bei žmonÄ S. G. - ir prieÅ¡ jas naudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo perduoti D. G., jog Å¡is grÄ Å¾intų 20000 Lt skolÄ gražiuoju A. P., teigdamas, kad jeigu jis to nepadarys, tai D. G. ir jo turtui gali atsitikti kažkas blogo.

Nuteistasis L. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes jis pripažintas kaltu ir

nuteistas nepagrįstai. Nuosprendžio įžanginėje dalyje pavartotos sÄ vokos ir teiginiai neatitinka tikrovės. Jo

nuoseklūs parodymai yra nevertinami ir pripažįstami kaip gynybos taktika, o nukentėjusiais pripažintų asmenų,  liudytojų R. K. ir R. M. nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai pripažinti teisingais. Nukentėjusiais pripažintų asmenų parodymus jis vertina kaip puolimo

taktikÄ , tuo siekiant iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, kadangi D. G. A. P. skolos net nesiruošė grÄ Å¾inti, nes parduodant D. G. namÄ A. P. jau buvo apgautas, pasitikėdamas D.

G. pasirašė, jog gavo visÄ pinigų sumÄ , nors iÅ¡ tikrųjų D.

G. visos sumos tuo metu nesumokėjo. D. G. aiÅ¡kiai suprato, kad A. P. jokių įrodymų negali pateikti dėl skolos grÄ Å¾inimo, jam užkirstas kelias kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, nesant skolÄ patvirtinančių įrodymų, ir tuo piktnaudžiavo. A.

P. jo prašė priminti D. G. apie negrÄ Å¾inamÄ skolÄ todėl, kad jis pats į D. G. kreiptis jau vengė, tiesiog bijojo, nes kiekvienÄ kartÄ D. G. bÅ«davo apÅ¡aukiamas, iÅ¡koneveikiamas. Jam bÅ«nant apgautam ir dar kiekvienÄ kartÄ iÅ¡girsti piktus priekaiÅ¡tus iÅ¡ skolininko jau nesinorėjo, be to, dėl Å¡ios įtampos suprantant, kad pinigus atgauti beveik nėra vilčių, smarkiai paÅ¡lijo A. P. sveikata. Kitų teisinių galimybių atgauti skolÄ jis neturėjo. Buvo pagalvota, kad L. Č. kaip nepažįstamo, nesant prieÅ¡ jį jokio prieÅ¡iÅ¡kumo, D. G. piktai nepuls priekaiÅ¡tauti, kad primena apie jo neįvykdytÄ prievolę A. P.. D. G., vengdamas ir toliau skolos grÄ Å¾inimo, pradėjo pats pulti, t.y. kreiptis į teisėsaugos institucijÄ , ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti bet kokių priminimų apie skolos grÄ Å¾inimÄ ateityje. Toks jo elgesys buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, tik prieÅ¡ A. P. jis dar tokių priemonių nesiimdavo, apÅ¡aukdavo ir tiek. Jam buvo nepatogu kreiptis į policijÄ prieÅ¡ savo vaikystės draugÄ , buvusį kaimynÄ . Be to iÅ¡ tikro esant jam skolingu. Kad jis buvo taip suplanavęs elgtis rodo tai, jog motinÄ ir žmonÄ telefonu įspėjo, kad nesileistų su niekuo į kalbas apie jokiÄ skolÄ . Pažymėtina, kad A. P. lieka visiÅ¡kai neapgintas nuo skolininko pažeminimų, prarandantis viltį atgauti jam

priklausančiÄ pinigų sumÄ . Teisiamojo posėdžio metu buvo trukdoma kalbėti apie D. G. skolÄ A. P., nurodant, kad tai

civilinio ieÅ¡kinio dalykas ir Å¡ioje byloje nesvarstomas. Tačiau bÅ«tent dėl negrÄ Å¾intos skolos ir vyko pokalbis su D. G.. Tai ne prievartavimas, tai priminimas dėl prievolės neįvykdymo. Teismas neįvertino liudytojo

G. J. parodymų.

D. G. pareiÅ¡kime policijai nurodo, kad nuteistasis jo mamai sakė apie sÅ«naus skolÄ , bet nenurodo, kad su juo žmonos perduotu telefonu kalbėjo. Apklausoje pas tyrėjÄ A.

G. jau nurodo, kad su nuteistuoju kalbėjo žmonos telefonu jam esant D. G. namuose. Nurodo, kad pokalbis buvo trumpas, grasinimų

neiÅ¡sakė. M. G. 2011-11-14 apklausoje nurodo, kad vyrai buvo mandagÅ«s, neÅ¡aukė, negÄ sdino, tačiau supratusi, kad su jos sÅ«numi gali bÅ«ti susidorota. Girdėjo, kad ir grįžusiai į kiemÄ marčiai S.

G. sakė tÄ patį. Nieko nenurodo, kad nuteistajam marti buvo perdavusi savo

telefonÄ kalbėti su D. G.. O 2012-04-18 apklausoje M. G. jau nurodo, kad nuteistasis pasakė, jog bus susidorota

su sÅ«numi, koks tarp marčios ir nuteistojo vyko pokalbis jau negirdėjo, šį kartÄ nurodo, kad mačiusi kaip marti perdavė jam telefonÄ kalbėti su jos sÅ«numi. Å ie parodymai prieÅ¡taringi. S. G. 2011-11-14 parodymuose nurodo, kad atvažiavę vyriÅ¡kiai kalbėjo ramiai, nepakeltu tonu, apie tai, kad davė pakalbėti telefonu su vyru nenurodo, o 2012-04-18 parodymuose nurodo, kad parvažiavusi iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Liudytojai R. K. ir R. M. dar labiau painiojosi parodymuose. L. Č. maišė su G. J., nors jie vizualiai skiriasi Å«giu ir iÅ¡vaizda. R. K. nurodo, kad jie abu kalbėjo pakeltu balsu, R. M. nurodo, kad žemesnis Å«giu buvo agresyviai nusiteikęs (tai turėtų bÅ«ti G. J.), o aukÅ¡tesnis (tai L. Č.) nesikiÅ¡o. Å ie du liudytojai dirba pas D. G., jam yra pavaldÅ«s ir nuo jo priklausomi. Todėl Å¡ių liudytojų parodymai yra neobjektyvÅ«s. M. G. grÄ Å¾ino už sÅ«nų skolÄ A. P., tačiau nei D. G. nei

S. G. to sako nežinantys, ir teisme pareiÅ¡kė sutinkantys grÄ Å¾inti skolÄ , kai tik A. P. pareikalaus.

Jurbarko rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2012-02-09 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dėl apelianto veiksmų motyvuojant, kad jis tiesiogiai pinigų nereikalavo ir nepaėmė, tiesiogiai negrasino, smurto nenaudojo ir negrasino jį panaudoti.

D. G., tuo pačiu ir jo žmona nesiruošė grÄ Å¾inti A. P. skolos, ir teisėsaugos institucijų pagalba bando apsiginti nuo, to kas bandys priminti jiems apie neįvykdytÄ prievolę. Tai rodo D. G. pradinis elgesys, kaip jis draudžia motinai ir žmonai su bet kuo kalbėti apie skolÄ , iÅ¡ karto kreipiasi į policijÄ . Tai bÅ«das iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo. Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino.

Pripažįstant psichinės prievartos panaudojimo faktÄ nebuvo nustatyta, ar nuteistojo kalbėjimas apie skolos grÄ Å¾inimÄ , jeigu jis buvo suprastas kaip grasinimas, buvo realus, ar jis siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valiÄ , kad Å¡is įvykdytų prievolę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo L. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines L. Č. padarytos veikos aplinkybes: 2011 m. rudenį, tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, A. P. papasakojo L. Č.,

kad D. G. negrÄ Å¾ina jam skolos bei paprašė L. Č. pasikalbėti su skolininku ir Å¡iam sutikus, A. P. perdavė L. Č. duomenis apie D. G. - nuotraukÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį,

gyvenamosios ir darbo vietos adresus. 2011 m. lapkričio 9 d. 10 val. 42 min. L. Č. paskambino D. G., primygtinai

reikalaudamas susitikti dėl A. P. skolos, teigdamas, jog jeigu reikės, tai ir naktį atvažiuos, taip naudodamas prieš D.

G. psichinę prievartÄ . D. G. atsisakius susitikti, tÄ pačiÄ dienÄ apie 10 val. 50 min. nuvyko į D. G. darbovietę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau čia jo neradęs, nuvyko į D.

G. namus, esančius Jurbarko mieste, P. Cvirkos gatvėje 18. Gyvenamojo namo kieme L. Č. sutiko D. G. artimuosius

- motinÄ M. G. bei žmonÄ S. G. ir prieÅ¡ jas naudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo perduoti D. G., jog Å¡is grÄ Å¾intų 20000 Lt skolÄ gražiuoju A. P., teigdamas, kad jeigu jis to nepadarys, tai D. G. ir jo turtui gali atsitikti kažkas blogo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Č. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų

nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ A. P. tikrÄ teisę, panaudodamas psichinę prievartÄ

nukentėjusiųjų D. G., S. G. ir M. G. atžvilgiu, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.).

Savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika iÅ¡dėstytas BK 294 straipsnio 1 dalyje ir kvalifikuota sudėtimi BK 294 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taip bÅ«tinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad Å¡is požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize, todėl nepritaria praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas apraÅ¡ytas materialiÄ ja sudėtimi (sudėties bÅ«tinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.

Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas prievartinis (psichinė arba fizinė prievarta) Å¡io nusikaltimo padarymo bÅ«das. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-183/2012 konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų, taigi ir BK 294 straipsnio 2 dalies, aiÅ¡kinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio (verbalinio) metodo taikymu, kai įstatymo tekstas aiÅ¡kinamas tik paraidžiui, tačiau turi bÅ«ti remiamasi ir sisteminio, loginio teisės aiÅ¡kinimo metodais, kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir to, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu. Taigi pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK

294 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Nuostatos, kad tie atvejai, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas prievartÄ (psichinę ar fizinę) nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, savaime kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net nekonstatavus didelės žalos asmens teisėms ar (ir) teisėtiems interesams, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia plečiamÄ jį baudžiamosios atsakomybės pagrindų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį aiÅ¡kinimÄ . Tai neatitinka baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų paskirties, prieÅ¡tarauja konstitucinių teisėtumo, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo ir kitų principų reikalavimams. Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje (kaip minėta, neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumÄ ), reiÅ¡kia imperatyvÄ , kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimÄ pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartÄ . Turi bÅ«ti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobÅ«dis, turinys. Kartu turi bÅ«ti analizuojamas ir prievartos pobÅ«dis.

Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ , bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik iÅ¡girsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumÄ , didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytÄ tvarkÄ â€œ, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtÄ tvarkÄ , yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi bÅ«ti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų, buvimas kaltininko elgesyje.

Atsižvelgiant į nusikalstamo savavaldžiavimo esmę, į teismų praktikÄ bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriose psichinė prievarta nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui yra tokių veikų padarymo bÅ«das, taip pat, įvertinant sankcijos už kvalifikuotÄ savavaldžiavimÄ griežtumÄ , darytina iÅ¡vada, kad psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu. Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ . Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas (kasacinė byla 2K-P-183/2012).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. Č. kaltu pagal BK 294 straipsnį 2 dalį, nesivadovavo anksčiau paminėtomis nuostatomis. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 294 str. 2 d. kilti turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiam ar kitam asmeniui. Tačiau jau ir iÅ¡ L. Č. pateikto kaltinimo matyti, kad Å¡i aplinkybė, kuri yra bÅ«tina nusikaltimo sudėčiai, nenurodyta ir jam neinkriminuota. Jau vien dėl Å¡ios priežasties nenustačius ir nenurodžius padarinių pobÅ«džio ir turinio, tai yra nesant bÅ«tinos sÄ lygos nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, negalima teigti, kad L. Č. padarė nusikaltimÄ (savavaldžiavimÄ ). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės nebuvo nustatyta, kokioms nukentėjusiojo ar kurio nors jo artimo asmens teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala ir ar apskritai buvo padaryta didelė žala.

Å ioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nukentėjusiųjų parodymus apie L. Č. veiksmus, iÅ¡sakytus žodžius nukentėjusiesiems, nėra pagrindo jų pripažinti tokiais pavojingais, kad bÅ«tų galima tai vertinti kaip psichinę prievartÄ BK 294 straipsnio 2 dalies prasme.

Kartu iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog L. Č. bÅ«tų padaręs didelę žalÄ nukentėjusiųjų teisėms ar

(ir) teisėtiems interesams.

Nukentėjusysis D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad, A. P. reikalavo pinigų, tačiau nukentėjusysis tuo metu pinigų neturėjo, nors planavo grÄ Å¾inti A.

P. bent dalį skolos. D. G. paskambino nepažįstamas vyras, primygtinai reikalavo susitikti, aiškino, jog jei jo neras, tai naktį iš namų išsitrauks. D. G. darbe ieškojo du vyrai. Nukentėjusiajam paskambino žmona, pasakė, kad į namus atvyko du vyrai, raginama

kuo greičiau atiduoti skolÄ A. P.. Nukentėjusysis D. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pats asmeniÅ¡kai su L. Č. nebuvo susitikęs, L. Č. buvo pas

jo žmonÄ bei mamÄ ir Å¡ias iÅ¡gÄ sdino. Kaip nurodė nukentėjusysis, psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kė tuo, kad po skambučio nutrÅ«ko darbai, jam bÅ«nant už 100 kilometrų namų, skambina iÅ¡ darbovietės, namų, o jis nežino, kas ten vyksta.

Nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Č. pasivedė jÄ Ä¯ Å¡alį ir paklausė, kada bus grÄ Å¾inta skola A. P.. Kaltinamasis aiÅ¡kino, jog ji yra nekvaila moteris ir žinanti, kas gali atsitikti jos vyrui ar jo turtui, jeigu Å¡is skolos negrÄ Å¾ins.

Nukentėjusioji M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į namus atėjo du nepažįstami vyrai. Vėliau paaiškėjo,

jog vienas iš vyrų yra L. Č.. Jis prisistatė A. P. giminaičiu ir nukentėjusioji suprato, jog vyrai

atvažiavo dėl sÅ«naus skolos. Ji atvykėliams pasakė, kad dėl skolos turėtų atvykti pats A. P.. Tuomet kaltinamasis pasakė, kad dabar reikalų turės ne su A. P., o su juo ir parodė nukentėjusiajai D. G. nuotraukÄ . M. G.,

pamačiusi sÅ«naus nuotraukÄ , o po ja esantį kažkokį tekstÄ , labai iÅ¡sigando. L. Č. pasakė, jog dabar jis tik atvažiavo, o po to bus

veiksmai. Kaltinamasis minėjo, kad jis nukentėjusiosios sūnų vis tiek suras. Iš visos įvykių eigos M. G. suprato, jog jeigu skola nebus atiduota, tai gali nukentėti arba jos sūnus, arba jos sūnaus turtas.

Liudytojas A. P. parodė, kad

2011 m. rudenį sutikęs draugÄ L. Č. papasakojo Å¡iam apie D. G. skolÄ . Po kiek laiko susitikus kaltinamasis paklausė,

ar jau skola grÄ Å¾inta, tačiau A. P. nurodė, jog D. G. skolos grÄ Å¾inti neketina ir paprašė kaltinamojo, jog

šis, esant progai, sugėdintų D. G. dėl netinkamo elgesio. L. Č. sutiko tai padaryti. Tuomet A. P. davė

kaltinamajam D. G. nuotraukÄ , telefono numerį, nurodė jo darbovietės ir namų adresus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad psichinė prievarta pasireiškė D. G. nuotraukos pateikimu jo motinai

M. G., grasinimais nukentėjusiems, kad negrÄ Å¾inus skolos

gali kas nors atsitikti pačiam D. G. ar jo turtui, D. G. ieškojimu darbovietėje, telefonu, namuose, primygtinai

reikalaujant susitikimo su D. G., ir konstatavo, kad L. Č. padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Vertinant nukentėjusiųjų parodymus ir visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , matyti, kad L. Č. tik kartÄ skambino D. G. reikalaudamas susitikti su pastaruoju, pastarajam nesutikus kalbėtis, vyko į Å¡io darbovietę, namus, kalbėjo su motina ir žmona Å¡ioms iÅ¡sakydamas reikalavimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo A.

P.. Siekdamas, kad D. G. grÄ Å¾intų skolÄ A. P. daugiau jokių kitų ar pasikartojančių veiksmų, iÅ¡ kurių

bÅ«tų galima spręsti, jog jais nukentėjusiesiems siekiama padaryti kokiÄ nors

žalÄ , prieÅ¡ D. G. ar jo Å¡eimos narius neatliko. Su D. G. jis iÅ¡vis nebuvo susitikęs, į namus atvyko kartÄ ,

tačiau iÅ¡sakęs reikalavimus, perspėjęs, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, iÅ¡vyko. Skambinimas ir reikalavimas susitikti, D. G. nuotraukos rodymas pastarojo motinai ir iÅ¡sakyti žodžiai, kad gali kažkas atsitikti,  yra neapibrėžta, abstrakti, nekonkretizuota psichinė prievarta. Kolegijos nuomone, ji nesudaro sÄ lygų atsakomybei kilti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir neatitinka psichinės prievartos sÄ vokos, nes kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis suponuoja tik pačius pavojingiausius grasinimus, paprastai - panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Be to, pripažįstant psichinės prievartos panaudojimo faktÄ , bÅ«tina nustatyti ir grasinimo realumÄ (tikrumÄ ). Å iuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip minėta, psichine prievarta galėtų bÅ«ti laikoma kaip pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu, gÄ sdinant susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai, grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis negalėtų apsiginti, grasinimai tuoj pat sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę ar kitokiÄ Å¾alÄ asmens teisėms. Psichinė prievarta nukentėjusiesiems turėtų sukelti bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ . Tačiau

tokios aplinkybės nenustatytos. Nors nukentėjusieji nurodo, kad dėl L. Č. veiksmų patyrė nervinę įtampÄ , pablogėjo sveikata,

tačiau į medikus kreiptasi nebuvo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos pablogėjimÄ , patirtÄ nuolatinį psichologinį diskomfortÄ ir pan., ir kad tai priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų susiję su L. Č. veiksmais.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad buvo naudota psichinė prievarta, tačiau nenustatė didelės žalos buvimo. Nuosprendyje nenurodyta ir neanalizuota, kokioms nukentėjusiųjų teisėms, teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala, ar ji išvis buvo padaryta, kuo pasireiškė. Tuo tarpu, kaip minėta didelės žalos padarymas yra būtinas norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 straipsnio

2 dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nuteistojo L. Č. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties

požymių. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. Č. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, naikintinas.

L. Č. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių.

Kadangi L. Č. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių, nukentėjusiųjų D. G., S. G. M. G. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ė:

nuteistojo L. Č. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio

17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

L. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

D. G., S. G., M. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ panaikinti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                        Dmitrijus

Korsakovas

Â

Teisėjai                                                                               Â

              Regina Majauskienė

                                                                                           Â

               Algerdas Urbšys