2024-02-07 Nr. AB-6408-3-61-3-06646-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-896-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06646-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 23S36529 (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2028 m. kovo 26 d. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta informacija. Tiek atsakovas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo su pareiškėjo atsakymu į klausimyne pateiktą klausimą dėl pareiškėjo darbo patirties. Atsakovas ir VSD vertino, kad, pareiškėjui nurodžius, jog „(duomenys neskelbtini)“, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Teiginiai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje prieš daugiau nei 17 metų, yra nepagrįsti.

2.2. Pareiškėjas baigė dvi profesinio rengimo mokyklas, kuriose įgijo trečios kategorijos laivų montuotojo ir jūreivio specialybes, taip pat atliko dvejų metų karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, buvo jūreiviu. Nuo 1994 m. iki 2006 m. dirbo vidaus reikalų sistemoje milicininku-vairuotoju. Darbo specifika šiose pareigose apsiribojo techniniu pobūdžiu – automobilio vairavimu, jis nebuvo atsakingas dėl jokių sprendimų priėmimo, nedirbo su slapta informacija ir pan. Nuo 2005 m. pareiškėjas įregistravo individualią veiklą ir ėmė verstis tarptautiniais pervežimais, 2006 m. išėjo iš darbo vidaus reikalų sistemoje ir jau daugiau nei 17 metų užsiima individualia veikla toje pačioje tarptautinių pervežimų srityje. Per visus 17 metų pareiškėjas turėjo Šengeno vizas ir jis pats, vykdydamas pervežimus, nuolat atvykdavo į Lietuvą. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjo elgesys nekėlė jokių problemų nei migracijos, nei policijos pareigūnams, o jo buvimas Lietuvoje nekėlė jokios grėsmės Lietuvos visuomenei. Pareiškėjas visuomet stengėsi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir gerbė čia esančią tvarką.

2.3. Ilgametis, objektyvai matomas elgesys Šengeno valstybių erdvėje paneigia teorines VSD prielaidas apie pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir galimai keliamą grėsmę Lietuvos Respublikai.

2.4. Vien tai, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) vidaus ministerijoje prieš daugiau nei 17 metų, niekaip nepagrindžia jo lojalumo šalies valdžiai ar jos vykdomai politikai. Klausimyne pateikti atsakymai apie pareiškėjo turimas pažiūras į (duomenys neskelbtini) vykdomus karinius veiksmus prieš Ukrainą, kuriais pareiškėjas išreiškė nepritarimą. Sprendime nėra jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Nenustačius jokių konkrečių pareiškėjo veiksmų, ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime keliančia pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina formalia ir nepagrįsta.

2.5. Sprendimas grindžiamas vien spėjimais ir įtarimais, o ne nustatytais faktais, kurie pagrįstų pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. 2023 m. sausio 27 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatomis (10.31 p., 80.2 p.), paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno dėl papildomos informacijos klausimus. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 1993–2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje.

3.2. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. kovo 9 d. raštą Nr. 18-2669 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.3. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas nustatyta tvarka.

3.4. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.

3.5. Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada (Raštu), kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje paaiškėjus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

3.6. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

3.7. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra Rašte pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

3.8. Atsakovas akcentuoja, kad autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes yra konstatuoti ne viename teisės akte.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

4.2. Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. VSD teigimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad 1993–2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijoje. Atsakovas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad atlikus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į VSD vertinimą, Migracijos departamentas 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. kovo 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (133 str. 5 d.; 4 str. 4 d., 6 d.), Aprašo nuostatas (79 p.), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) nuostatas (24 str. 1 d.), aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nurodė, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

8. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą Sprendime padaryti išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra grėsmė valstybės saugumui. Lietuvai atvirai priešiškos šalies piliečio darbas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. (duomenys neskelbtini) struktūrose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos; jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teismas sutiko su Migracijos departamento ir VSD vertinimu, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, o vien aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu nebedirba ar dirbo prieš 17 metų (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, nepanaikina pareiškėjo galimos grėsmės Lietuvos saugumui. Teismas pažymėjo, kad yra susiklosčiusi sudėtinga ir pavojinga geopolitinė situacija, kurią realiai sukūrė nusikalstamas (duomenys neskelbtini) režimas.

9. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat jis iš esmės neturi jokių šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, tad jam, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 38.3 papunkčiu, galėjo būti nustatytas netgi 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Teismas sprendė, kad Sprendimu pareiškėjui nustatytas terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė, taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atitinka teisės aktų nuostatas (Taisyklių 15 p., SIS reglamento 24 str. 1 d. a p.), todėl Migracijos departamentas turėjo teisę įvesti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS; kitaip tariant, Migracijos departamentas, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nusprendė teikti SIS. Teismas vertino, kad nustatytas terminas (36 mėnesiai (3 metai)), yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo pareiškėjo teisių labiau, nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti.

11. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

13.1. Atsakovas neatliko kompleksinio pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių vertinimo, nors pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką turėjo tai padaryti, todėl nepagrįstai konstatavo pareiškėjo grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui.

13.2. Sprendimu nebuvo įvertinta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje dirbo prieš 17 metų, pareiškėjo darbo specifika šiose pareigose apsiribojo techniniu pobūdžiu – automobilio vairavimu, jis nebuvo atsakingas už jokių sprendimų priėmimą, nedirbo su slapta informacija ir pan.

13.3. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) (duomenys neskelbtini) įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis. Pareiškėjas 2006 m. išėjo iš darbo vidaus reikalų sistemoje savo noru ir jau daugiau nei 17 metų užsiima individualia veikla toje pačioje tarptautinių pervežimų srityje. Nuo 2017 metų pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos išduotas Šengeno vizas.

13.4. Pareiškėjas išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo, taip pat ir Klausimyne, nurodydamas, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai, nors ši aplinkybė, vertinant ją byloje esančių įrodymų visumoje, yra reikšminga vertinant Rašte akcentuojamą pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.

13.5. Nei iš Rašto, nei iš atsakovo sprendimų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymo tyrimo metu būtų nustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan. Sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.

13.6. Neatlikus individualaus vertinimo, nebuvo pagrindo taikyti SIS reglamento nuostatų (24 str. 1 d. a p.). Pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į Šengeno erdvę yra neproporcingas bei nepagrįstas, šiuos argumentus pareiškėjas nurodė teismo posėdyje. Toks draudimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir labiau ribojantis jo teises, nei kitų asmenų, esančių panašioje situacijoje. Atsakovas, priimdamas sprendimus neišduoti / nepakeisti / panaikinti leidimą laikinai gyventi, grindžiant juos keliama grėsme nacionaliniam saugumui dėl praeityje eitų pareigų valstybės institucijoje, kitų asmenų atžvilgiu, kartu priimdavo sprendimus dėl draudimo atvykti tik į Lietuvą, o ne į visą Šengeno erdvę.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu nebedirba ar dirbo prieš 17 metų (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje nepanaikina pareiškėjo galimos grėsmės Lietuvos saugumui.

15.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. 19-A/2021 nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

15.3. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę tarnybos draugai) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti.

15.4. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti terminas (36 mėnesiai (3 metai)), yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo pareiškėjo teisių labiau, nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

17.1. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui).

17.2. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, vertino kaip pakankamai realią grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių, taip pat uždrausta atvykti į Šengeno erdvę 36 mėnesius, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas, pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog draudimas atvykti į Šengeno erdvę 36 mėnesius yra akivaizdžiai neproporcingas ir labiau ribojantis jo teises, nei kitų asmenų, esančių panašioje situacijoje. Pareiškėjas taip pat teigia, kad netinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės įvertinimas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, be Rašto, įvertino šias faktines aplinkybes: 1) pareiškėjas turėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. galiojusias Lietuvos Respublikos išduotas Šengeno vizas, o Sprendimo priėmimo metu turėjo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie S. N. darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra. Vertinant S. N. šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis šiuo metu tokių ryšių neturi. Taigi, Migracijos departamentas vadovavosi ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateikta išvada (Raštu), bet ir iki priimdamas Sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją (šeiminiai, darbiniai ryšiai; gyvenimo trukmė šalyje; pažiūros; santykis su kilmės šalimi ir t. t.), juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) aiškinama, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) bei kitas reikšmingas aplinkybes.

24. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

25. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šis sprendimas nėra apskųstas ir yra galiojantis.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui: ši išvada yra pagrįsta bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą; vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

27. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių, todėl atsižvelgiant tiek į draudimo atvykti į šalį pagrindą (grėsmė valstybės saugumui), tiek į taikomo draudimo terminą, tokio sprendimo laikyti neproporcingu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas iš esmės ginčija nustatytą draudimą atvykti į Šengeno zoną, teigdamas, kad toks draudimas yra neproporcingas ir nepagrįstas.

28. Pasisakydama dėl Sprendimu į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).

29. Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras“), taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS), dėl ko ši Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta. Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, Migracijos departamento Sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui S. N. atvykti ir apsigyventi yra naikinama (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

30. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

31. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, pagrįstos įrodymais, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo patenkintą skundo reikalavimų dalį (50 proc.), pareiškėjui iš atsakovo priteistina 375 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Už skundo ir apeliacinio skundo padavimą pareiškėjas sumokėjo iš viso 34 Eur žyminį mokestį, atitinkamai, atsižvelgiant į patenkintą pareiškėjo reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Taigi, iš viso pareiškėjui yra priteisiama 392 Eur (375 + 17) bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36529 dalį įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui S. N. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 392 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė