11e017a7-d3d5-45cd-a021-a88f0ed09897 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-172-519/2020 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00415-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nuteistajam T.

G., nukentėjusiosios M. G. ir jos atstovės pagal įstatymÄ V. K. atstovui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Å¡iuo nusprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta atliktos bausmės dalis pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, T. G. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 722 straipsniu, T. G. skirtas įpareigojimas tęsti darbÄ ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje jÄ Ä¯vykdant iki 2020 m. gruodžio 1 d. Civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiosios M.

G. įstatyminės atstovės V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš kaltinamojo T. G. M. G. – 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atmesta. Priteista iš kaltinamojo T. G. 300 eurų proceso išlaidų nukentėjusiosios M. G. įstatyminės atstovės V. K. naudai. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 77,55 Eur tenkinti pilnumoje ir priteista iš kaltinamojo T. G. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 31 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ spyrė į vaikiÅ¡kÄ vaikÅ¡tynę, kurioje sėdėjo mažametė dukra M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje ji nugriuvo ant Å¡ono, tuo padarydamas M. G. deÅ¡inio Å¡launikaulio vidurinio trečdalio kÅ«no uždarÄ spiralinį lūžį, taip nesunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nariui – dukrai M.

G. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas pagal V. K. primygtinį reikalavimÄ patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl 2015 m. spalio 31 d. jo dukters M. G. sužalojimo. Teigia, kad V.

K. kreipėsi į valdžios institucijas dėl M. G. atidavimo jai globoti, nes jos dukra G. K. nesirÅ«pino savo vaikais, girtavo. Norėdamas iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , jis dirbo užsienyje. Kai jis sužinojo, jog G. K. nesirÅ«pina jų dukros M. auklėjimu bei auginimu ir tai, jog jos mama V. K. nori gauti M. G. globÄ , 2018 m. liepos mėnesį jis parašė praÅ¡ymÄ Vaiko teisių tarnybai, jog pats nori rÅ«pintis savo dukra, bei užsiimti jos ugdymu. Å ias aplinkybes, apelianto teigimu, patvirtino liudytoja apklausta G.

K.. Ji taip pat nurodė, jog jis smurtavo prieÅ¡ dukrÄ . Tokias aplinkybes liudytoja nurodė tik tada, kai jis pareiÅ¡kė norintis pats auginti dukrÄ . Taip pat liudytoja nurodė, kad tuoj po įvykio ji davė melagingus parodymus ir dėl to gailisi. Pasak apelianto, V. K. suprato, jog ji negaus paramos iÅ¡ valstybės už M. G. auklėjimÄ , o jis iÅ¡ G. K. prisiteis iÅ¡mokas dukros iÅ¡laikymui. Nurodo ir tai, kad G. K. sÅ«naus gimimo liudijime nėra jokio įraÅ¡o apie tėvÄ ir ji negauna lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Abiejų vaikų globÄ perėmus V. K., ji iÅ¡ valstybės abiem vaikams gaus iÅ¡mokas, o iÅ¡ dukros G. K. nereikalaus lėšų vaikų iÅ¡laikymui. 2.2. Nurodo, kad jis su G. K. iÅ¡siskyrė 2018 m. vasario mėnesį, todėl jai nebuvo jokio pagrindo jo bijoti. Ji nesikreipė į teismÄ dėl iÅ¡laikymo jų dukrai M. G. prisiteisimo ir dėl jos sužalojimo aplinkybių. Teigia, jog skundus rašė G. K. mama V. K., norėdama gauti M. G. globÄ ir gauti iÅ¡ valstybės lėšas vaiko iÅ¡laikymui.

Apelianto teigimu, tam tikslui ir buvo reikalinga inicijuoti bylÄ ir atnaujinti tyrimÄ dėl M. G. kojos sužalojimo. Pažymi, jog iÅ¡ pirminių G. K. duotų parodymų matyti, kad M. G. galėjo bÅ«ti sužalota, kai ji gulėjo lovytėje iÅ¡kiÅ¡usi kojÄ , tarp lovytės statinėlių. Å iÄ G. K. versijÄ patvirtino 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) ekspertas. Tada V. K. nurodė, jog ji iÅ¡ savo dukros G. K. sužinojo, kad jis sužalojo M. G. kojÄ spirdamas kambaryje į vaikÅ¡tynę, kurioje buvo M.

G., pataikė į vaiko kojÄ ir taip sužalojo M. G.. Pažymi, jog tada buvo suformuota nauja užduotis specialistui, atsakyti į klausimÄ , ar M. G. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas sužalojimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl spiralinio deÅ¡inio Å¡launikaulio kaulo lūžimo galėjo bÅ«ti padarytas jai bÅ«nant vaikÅ¡tynėje ir jam spiriant į vaikÅ¡tynę, pataikant M. G. į kojÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. vengė atvykti pas tyrėjÄ ir duoti parodymus pasiraÅ¡ius dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Byloje yra tyrėjos T. M. tarnybiniai praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių matyti, kad G. K. negali prisikviesti apklausai, jog telefonu G. K. patvirtino, kad gerai mačiusi, kaip jis, T. G., spyrė į vaikÅ¡tynę ir pataikė M. G. į kojÄ , dėl ko ji lūžo. Å ias aplinkybes tyrėja patvirtino ir teisme. 2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog 2018-09-26 specialistas iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymÄ Ä¯ tyrėjos pateiktÄ klausimÄ ir pareiÅ¡kė, jog tikėtina, kad M. G., specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas sužalojimas – spiralinis deÅ¡iniojo Å¡launikaulio lūžimas galėjo gautis dėl netiesioginės traumos, esant fiksuotai jos pėdai ir blauzdai, sukantis jos liemeniui apie iÅ¡ilginę ašį.

Mažai tikėtina, kad tokio pobÅ«džio Å¡launikaulio lūžis bÅ«tų gavęsis M. G. bÅ«nant vaikÅ¡tynėje ir spiriant į jos kojÄ . Pažymi, jog Å¡i specialisto iÅ¡vada paneigė V. K. ir G. K. parodymus, kad dėl jo spyrio į M. G. kojÄ jai lūžo deÅ¡inysis Å¡launikaulis. Pasak apelianto, tokia iÅ¡vada netenkino V. K. ir G. K., todėl jos pateikė naujÄ M. G. sužalojimo versijÄ . V. K. prisiminė, kad M. G. užkiÅ¡davo deÅ¡inę kojÄ už vaikÅ¡tynės atramos, o G. K. nurodė, kad jis, T.

G., spyrė ne į M. G. kojÄ , o į vaikÅ¡tynę ir ne kambaryje, bet tarpduryje, tarp kambario ir virtuvės. Teigia, kad parodymų patikrinimo metu G. K. parodė kur buvo vaikÅ¡tynė, kurioje vietoje vaikas užkiÅ¡davo deÅ¡inę kojÄ , į kuriÄ vaikÅ¡tynės dalį jis spyrė ir į kuriÄ pusę nugriuvo M. G. su vaikÅ¡tyne. Remiantis Å¡iais duomenimis, apelianto teigimu, paskiriama trečia ekspertizė dėl M. G. sužalojimo aplinkybių. (duomenys neskelbtini) 2019-04-30 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad iÅ¡ keletos pateiktų įvykio aplinkybių versijų, labiausiai tikėtina, kad M.

G. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio vidurinio trečdalio kÅ«no uždaras spiralinis lūžis yra griuvimo su vaikÅ¡tyne metu ant kairio Å¡ono pasekmė. Specialistai pasisako, kad tai griuvimo su vaikÅ¡tyne pasekmė, bet nieko neminima, kad vaikÅ¡tynė griuvo nuo jo smÅ«gio į vaikÅ¡tynę, ar spiriant į vaikÅ¡tynės Å¡onÄ , kaip nurodė G. K.. Pagal smÅ«gio kryptį, vaikÅ¡tynė turėjo atsimuÅ¡ti į durų staktÄ ir pagal spyrį į vaikÅ¡tynę, pagal svorio centrÄ , vaikÅ¡tynė negalėjo apvirsti, kaip nurodo G.

K.. 2.4. Apelianto tvirtinimu, byloje neįrodyta, kad nuo jo spyrio M. G. pargriuvo ir jai buvo sulaužyta koja. Liudytojų V. K. ir G. K. parodymai dėl M. G. kojos lūžio kiekvienÄ kartÄ buvo duodami skirtingi. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. duodama parodymus teisme jau nebeprisiminė kaip griuvo M. G., tik nurodė, kad vaikas nukrito maždaug už pusmetrio nuo vaikÅ¡tynės ir galva atsitrenkė į virtuvės stalÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad nei galvoje, nei veide sužalojimų M. G. nustatyta nebuvo, tokie sužalojimai nėra fiksuoti.

Tačiau teismas, apelianto teigimu, apkaltinamajame nuosprendyje nurodo, kad V. K. ir G. K. parodymus davė užtikrintai, detaliai nupasakodamos įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtomis liudytojomis. 2.5. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti prieÅ¡taringus V. K. ir G. K. parodymus dėl M. G. sužalojimo ir jo motyvus. Pažymi, jog V. K. ir G. K. siekis buvo jį apkaltinti dėl smurto panaudojimo, kad jis neturėtų galimybės pats auginti ir auklėti savo dukrÄ M.. Jų siekis – gauti iÅ¡ valstybės iÅ¡mokas už vaikus.

Mano, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja priimdama apkaltinamÄ jį nuosprendį byloje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė prielaidomis.

3. Atsiliepimu į nuteistojo T. G. apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios M. G. ir jos atstovės pagal įstatymÄ V. K. atstovas advokatas Vilmantas PoÅ¡kus praÅ¡o atmesti nuteistojo T. G. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų apkaltinamojo nuosprendžio. 3.1. Atsiliepime atstovas pažymi, jog byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados neginčijamai leidžia konstatuoti, kad T. G. smurtaudamas prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ M. G. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl mano, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teigdamas, kad byloje netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik prielaidomis.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kuriÄ abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

AiÅ¡kinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės;

įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių paÅ¡alinimo bÅ«das yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018 ir kt.).

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jame nurodytais bÅ«dais T. G. padarė mažametei M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

8. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir pripažindamas T. G. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto R. P. P. papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) kompleksinės – komisijinės ekspertizės, aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtino, kad M.

G. savęs žalojimo judesys, sukeliantis stiprius skausmus pačiai sau, kaip kÅ«dikiui, neįtikėtinas, kad iÅ¡ keletos pateiktų įvykio aplinkybių versijų, labiausiai tikėtina, kad M. G. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio vidurinio trečdalio kÅ«no uždaras spiralinis lūžis yra griuvimo su vaikÅ¡tyne metu ant kairio Å¡ono pasekmė, ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ V. K., liudytojos G. K. parodymais. IÅ¡ teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) papildoma specialisto iÅ¡vados ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) kompleksinės - komisijinės ekspertizės iÅ¡vados pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ V.

K., liudytojos G. K. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė patikimais, nes jos buvo įspėtos už melagingų parodymų davimÄ .

9. Vertinant baudžiamojoje byloje iÅ¡ karto po įvykio surinktus pirminius duomenis matyti, kad G. K. nuvykusi į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiÅ«rėta jos dukra M. G., apie dukters atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ nenurodė. Po įvykio teigdama paaiÅ¡kinimus G. K. tvirtino, kad bÅ«dama virtuvėje iÅ¡girdo M. verksmÄ . Nuėjusi į kambarį pamatė, kad dukrytė yra iÅ¡kiÅ¡usi abi kojytes pro lovytės stipinus. JÄ iÅ¡traukė ir vėl paguldė. Netrukus, bÅ«dama virtuvėje, vėl iÅ¡girdo suverkiant dukrytę, nuėjusi pamatė, kad M. buvo abi kojas įkiÅ¡usi į tarpus tarp lovytės stipinų, pati gulėjo ant pilvo, buvo iÅ¡sirietusi tarsi norėtų atsisukti ant nugaros.

Paguldė jÄ ant pilvuko, nes matė, jog tik taip gali iÅ¡traukti kojytes iÅ¡ lovytės stipinų. Nuo tada dukra tapo nerami. Vėliau suprato, kad kažkas negerai su dukrytės koja, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (1 t., b. l. 27). Tokias aplinkybes G. K. parodė ir 2015 m. gruodžio 7 d. apklausta liudytoja. Ji taip pat tvirtino, kad dukters M. G. atžvilgiu smurtas nebuvo naudotas, jos niekas nesužalojo (1 t., b. l. 41–43). Tai, kad G. K. pasakojo, jog M. G. galimai kojytę įkiÅ¡o tarp lovytės stipinukų ir taip susižalojo, parodė ir liudytojos S. Ž., A.

B., O. G.. Apklausta V. K. taip pat parodė, jog medicinos personalas ir ji pradėjo klausinėti dukros, kas nutiko M. G., dukra pradėjo verkti, teigdama, kad nieko nežino, jog G. ir T. jai sakė, kad į lovytės grotelių tarpÄ M. įkiÅ¡o kojÄ ir susilaužė. BÅ«tent medicininių dokumentų duomenimis ir G. K. nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pateikta 2016-01-13 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. G. nustatytas spiralinis deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimas galėjo bÅ«ti padarytas patekus jos kojytei tarp lovelės statinėlių ir jai verčiantis ar tai nuo nugaros ant pilvo ar prieÅ¡ingai, kaip aiÅ¡kino M.

G. mama. 9.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, versija, kad T. G. spyrė į vaikÅ¡tynę, kurioje buvo M., ji griuvo su vaikÅ¡tyne, galva trenkėsi į stalÄ , jog tikriausiai taip ir buvo sužalota kojytė, buvo nurodyta praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio ir tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos M. G. nustatymo, ir kai T. G. pareiÅ¡kė norÄ pats auginti dukrÄ . Liudytoja V. K. 2018 m. liepos 23 d. praÅ¡yme (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad T.

G. gyvendamas kartu su G. K. smurtavo prieÅ¡ jÄ ir vaikus, M. G. buvo sulaužyta koja (1 t., b. l. 56–57). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad prieÅ¡ kelias dienas telefonu paskambinusi dukra papasakojo, kad realiai buvo smurtaujama prieÅ¡ jos anÅ«kę. 2015 m lapkričio mėnesio pradžioje, dukros Å¡eimai bÅ«nant gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) name, mergaitė, bÅ«dama vaikiÅ¡koje vaikÅ¡tynėje, pradėjo verkti, T. G. kojos smÅ«giu, spirdamas į vaikÅ¡tynę, kad taip nuraminti verkiančiÄ mergaitę, pataikydamas tiesiai mergaitei į kojÄ , jÄ sužalojo.

SmÅ«gis buvo stiprus, kad net buvo sulaužyta vaikÅ¡tynė (t. 1, b. l. 97–98). G. K. telefonu tyrėjai Å¡ias aplinkybes patvirtino, nurodė ir tai, kad versijÄ , jog dukra susižalojo kojÄ Ä¯kiÅ¡usi į lovos tarpÄ , sugalvojo T. G., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Ji taip pat tvirtino, kad visÄ Ä¯vykį ji matė pati (1 t., b. l. 60). Dėl Å¡ių aplinkybių apklaustas T. G. tvirtino, kad dukrai bÅ«nant vaikÅ¡tynėje, į jÄ nespyrė ir jai Å¡launikaulio nesulaužė. 9.2. Å ių V.

K. ir G. K. nurodytų aplinkybių pagrindu buvo atliktas papildomas specialisto tyrimas. 2018-09-26 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. G. užfiksuotas sužalojimas – spiralinis deÅ¡iniojo Å¡launikaulio lūžimas galėjo gautis dėl netiesioginės traumos, esant fiksuotai jos pėdai ir blauzdai, sukantis jos liemeniui apie iÅ¡ilginę ašį. Mažai tikėtina, kad tokio pobÅ«džio Å¡launikaulio lūžis bÅ«tų gavęsis M. G. bÅ«nant vaikÅ¡tynėje ir spiriant į jos kojÄ .

Taigi Å¡i papildoma specialisto iÅ¡vada G. K. ir jos mamos nurodytos versijos nepatvirtino. 9.3. Liudytoja V. K. 2019-01-28 papildomos apklausos metu parodė, kad dėl M. G. Å¡launikaulio lūžio prisiminė, jos manymu, gana svarbiÄ aplinkybę, kad M. G. tik pradėjus važinėtis vaikiÅ¡ka vaikÅ¡tyne, ji visada deÅ¡inę kojytę, t. y. visÄ kojytės pėdÄ , užkiÅ¡davo už plastikinės vaikÅ¡tynės apsaugos, kuri buvo palei vaikÅ¡tynės ratukus. Kojytė bÅ«davo užkiÅ¡ta už apsaugos, o kelis iÅ¡tiestas.

Jos nuomone, ši aplinkybė gali būti reikšminga dėl to, kad jos anūkei būtent to įvykio metu, kai T. G. į vaikštynę spyrė, ji taip kojytę ir galėjo laikyti. 9.4. Iš 2019-04-30 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad M. G. lūžis įvyko nuo sukamojo dešinio šlaunies judesio, esant fiksuotai vienai iš dešinės šlaunies ar dešinės galūnės dalies. Išorinių sužalojimo žymių (pvz. kraujosruvų) nebuvimas dešinėje galūnėje neleidžia teigti, kad nukentėjusiosios koja buvo užspausta (spaudžiama) tarp briaunotų lovelės stipinėlių.

Iš keleto pateiktų įvykio aplinkybių versijų, labiausiai tikėtina, kad M. G. nustatytas dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio kūno uždaras spiralinis lūžis yra griuvimo su vaikštyne metu ant kairio šono pasekmė (2 t., b. l. 12–15). Taigi vertinant ekspertizės akto išvadas, V. K. papildomai nurodyta galima įvykio versija, kad M. G. dešinė koja spyrio metu buvo užkišta už plastikinės vaikštynės apsaugos, buvo labiausiai tikėtina. 9.5. Nors šios ekspertizės akto išvados iš esmės patvirtina V.

K. papildomai nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017). Pažymėtina, kad specialistas (ekspertas) nenustatinėja aplinkybių susijusių su konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybėmis. 9.6.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. tiesiogiai nematė kaip buvo sužalota M. G., įvykio aplinkybes ji sužinojo tik iš G. K. jai papasakotų aplinkybių. Tokių aplinkybių, kad tuo metu, kai T. G. spyrė į vaikštynę, M. G. buvo užkišusi dešinę kojytę už plastikinės vaikštynės apsaugos, G. K. pasakodama įvykio aplinkybes V. K., nenurodė. Be to, tokių aplinkybių G. K. nenurodė ir 2018-12-31 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau 2019-03-08 parodymų patikrinimo vietoje metu G.

K. gana detaliai parodo kaip spyrio vaikÅ¡tynėje metu M. G. laikė deÅ¡inę kojÄ (visÄ pėdÄ ) užkiÅ¡usi už vaikiÅ¡kos vaikÅ¡tynės priekinės plastikinės apatinės ratukų apsaugos, kai jos teigimu į vaikÅ¡tynę spyrė T. G. (1 t., b. l. 145). Nors apklausiamos teisiamajame posėdyje V. K. ir G. K. patvirtino Å¡ias aplinkybes, tačiau minėtų bylos duomenų kontekste, įvertinus pačios G. K. parodymų nenuoseklumÄ , V. K. nurodytas aplinkybes, kurių ji tiesiogiai nematė, jas tik sužinojo iÅ¡ G.

K., teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, jog G. K. ir V. K. parodymus davė užtikrintai, detaliai nupasakodamos įvykio aplinkybes ir, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) papildoma specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) kompleksinės – komisinės ekspertizės išvada ir V. K., G. K. parodymai neabejotinai patvirtina, kad sužalojimus M. G. padarė būtent nuteistasis T. G.. 9.7. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, versija, kad T.

G. spirdamas į vaikÅ¡tynę sužalojo M. G., buvo nurodyta praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio ir tik tada, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos M. G. nustatymo, ir kai T. G. pareiÅ¡kė norÄ pats auginti dukrÄ . Nors G. K. tvirtino, kad ji bijojo T. G., todėl niekam nepasakojo kaip buvo sužalota M. G., tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokių duomenų ji nenurodė ir tada, kai su T. G. kartu nebegyveno, o dukters sužalojimo aplinkybes ji tik nurodė tik tada, kaip pati teigė, sužinojusi, kad T.

G. nori auginti jų dukrÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek G. K., tiek ir T. G. piktnaudžiavo alkoholiu, dažnai tarpusavyje pykdavosi, dėl netinkamos vaikų priežiÅ«ros jų Å¡eimai buvo teikiamos socialinių įgÅ«džių ir ugdymo palaikymo paslaugos. Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra svarbios, vertinant proceso dalyvių parodymus, Å¡iuo atveju tiek G. K., tiek ir paties apelianto nurodomas aplinkybes. Nurodomos aplinkybės, kad T. G. ankstesnis elgesys, t. y. tai, kad 2015 m. liepos 7 d. nutarimu T.

G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad mažametei M. G. sukėlė fizinį skausmÄ , patvirtina, jog jis yra linkęs smurtauti savo mažametės dukters atžvilgiu, savaime nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju T. G. taip pat padarė nusikalstamÄ veikÄ . 9.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). 9.9.

Ä®vertinusi visus aptartus duomenis teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog nukentėjusiajai M. G. deÅ¡inio Å¡launikaulio vidurinio trečdalio kÅ«no uždarÄ spiralinį lūžį padarė bÅ«tent T. G.. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurių negalima paneigti ar paÅ¡alinti byloje surinktais įrodymais, bÅ«tų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens – Å¡iuo atveju, nuteistojo T.

G. naudai. Todėl, prieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog T. G. tyčia vienÄ kartÄ spyrė į vaikiÅ¡kÄ vaikÅ¡tynę, kurioje sėdėjo mažametė dukra M. G., ko pasėkoje ji nugriuvo ant Å¡ono, tuo padarydamas M. G. deÅ¡inio Å¡launikaulio vidurinio trečdalio kÅ«no uždarÄ spiralinį lūžį, taip nesunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nariui – dukrai M. G. sveikatÄ . Todėl skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir T.

G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte iÅ¡teisinamas neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

10. Kadangi T. G. Å¡iuo nuosprendžiu yra iÅ¡teisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiosios M. G. įstatyminės atstovės V. K. ir Å iaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai atmetami.

11. Pagal BPK 105 straipsnį iÅ¡ T. G. nukentėjusiosios M. G. įstatyminės atstovės V. K. turėtos proceso iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos. Priimant T. G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį taip pat negali bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas priteisti nukentėjusiosios M. G. įstatyminės atstovės V. K. turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . T. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiajai M. G. sveikatos sutrikdymo paslaugų priežiÅ«ros suteikimo atmesti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios M. G. įstatyminės atstovės V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusiosios M. G. įstatyminės atstovės V. K. naudai atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas Poškus Virginija Žindulienė