11da2f6b-aee7-4b8f-bb2a-28bc4c3e4f40 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr Byla Nr. 1S-111-318/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00067-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)                                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R.

L. (R. L.) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. L. praÅ¡ymas taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 77 straipsnio nuostatas ir jį atleisti lygtinai nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti Å¡velnesne bausme.Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R.

L. pripažintas kaltu padaręs BK 119 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas Å¡nipinėjimas) numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nesutikdami su Å¡iuo nuosprendžiu, nuteistasis R. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendį iÅ¡ dalies pakeitė:

R. L. kaltinimÄ papildė kitomis aplinkybėmis ir sugriežtino jam bausmę, už BK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirdamas laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. L. praÅ¡ymas taikyti jam BK 77 straipsnio nuostatas, numatančias lygtinį atleidimÄ nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimÄ Å¡velnesne bausme. Tokį praÅ¡ymÄ nuteistasis motyvavo tuo, kad jis atitinka įstatyme numatytas sÄ lygas, nes Å¡iuo metu yra atlikęs 4/5 bausmės, pataisos namuose įsidarbino, gyvena ramiame bÅ«ryje, nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros, eilę kartų skatintas, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais pasimatymų metu, telefoniniais pokalbiais ir laiÅ¡kais.

Nors BK 77 straipsnis nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios, tačiau jo veika buvo padaryta iki minėtos įstatymo nuostatos panaikinimo. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ir gali bÅ«ti jam pritaikytas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi minėtÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nurodė, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)) 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, grįžtamÄ jÄ galiÄ turi tik galiojantis įstatymas. Nuteistojo praÅ¡yme nurodytas BK 77 straipsnis, kuriame buvo nustatyta galimybė nuteistÄ jį lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti Å¡velnesne bausme, nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1861 redakcija). Å iuo metu atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindus reglamentuoja BVK 176 straipsnis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ .

Nuteistasis R. L. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ remiantis BK 77 straipsniu, taikyti jam lygtinį atleidimÄ nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ arba pakeisti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme. 5.1. Nuteistasis R. L., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ pritaikyti BK 77 straipsnio nuostatas, nes yra visos sÄ lygos jas taikyti ir jį nuo neatliktos bausmės atleisti prieÅ¡ terminÄ arba pakeisti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme. 5.2.

Priimdamas skundžiamÄ nutartį, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad praÅ¡yme paminėtas BK 77 straipsnis neteko galios po jam inkriminuojamos veikos padarymo, todėl jis turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Teismas netinkamai aiÅ¡kina Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , nes baudžiamasis įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, o jis atitinka Å¡iÄ sÄ lygÄ . Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad BK 77 straipsnis nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios ir jam bÅ«tina taikyti naujÄ BK 77 straipsnio redakcijÄ .5.3.

Skunde nuteistasis pateikia ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, galiojusių skirtingų įstatymo redakcijų priėmimo metu, analizę. Pagal Å¡iuo metu galiojantį BVK 158 straipsnį, lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, tačiau iki 2013 m. sausio 1 d. pakeitimo minėtas įstatymo straipsnis tokių draudimų nenumatė. Anksčiau galiojusiame BK 77 straipsnyje taip pat nebuvo numatytas reikalavimas drausti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam už nusikaltimÄ Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.

Å iuo metu galiojančiame BVK 157 straipsnyje taip pat numatyta lygtinio paleidimo galimybė, tačiau įstatymo leidėjo nustatyti apribojimai dėl galimybės taikyti šį teisės institutÄ sumažina asmenų, kurie gali pasinaudoti Å¡ia įstatymo norma, ratÄ . Tokia praktika, nuteistojo manymu, prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms. 5.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad BK 3 straipsnyje nustatytas tik baudžiamojo įstatymo galiojimas laike, o Bausmių vykdymo kodekso nuostatų minėtas straipsnis nepaliečia.

Be to, BVK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. 5.5. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis, įgyvendinant BVK 9 straipsnyje įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , yra palengvinti nuteistųjų socialinę adaptacijÄ , sudarant galimybę likusiÄ bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimiems. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovaujasi iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, nes Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys turi taikymo pirmenybę prieÅ¡ nacionalinius teisės aktus.

Nuteistasis skunde cituoja tarptautinių dokumentų iÅ¡traukas. Skunde atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijÄ Rec (2003)22, kur nurodyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ naujam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ suteikiant kaliniui planuojamÄ remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę. Lietuva vadovaujasi Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ 2007 m. birželio 27 d. paskelbta ataskaita, taip pat ratifikavo Europos konvencijÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ .

Minėtoje ataskaitoje Europos SÄ jungos valstybėms narėms rekomenduojama nenustatyti kaliniams draudimų, kalinių negrupuoti, akcentuojant, kad atsisakymas iÅ¡leisti į laisvę neturi bÅ«ti galutinis (2007 m. birželio 27 d. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ ataskaita „Dėl faktinių (realių) laisvės atėmimo bausmių“ (2007) 55).5.6. Net asmenys, kurie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (ar specialiųjų tarptautinių teismų) nuteisiami už pačius sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, iÅ¡ esmės po tam tikro laiko gali bÅ«ti paleisti lygtinai (prieÅ¡ terminÄ ).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto nuomone, reabilitacijos tikslas negali bÅ«ti pasiektas nesuteikiant nuteistajam paleidimo į laisvę vilties, o laisvės atėmimo bausmė be paleidimo galimybės, remiantis EŽTT aiÅ¡kinimu, neigia pačiÄ asmens reabilitacijÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (no. 66069/09, 130/10 ir 3896/10) konstatavo, jog kalinimas be paleidimo galimybės pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

EŽTT nuomone, nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę. Nors bausmė vis dar yra vienas iÅ¡ laisvės atėmimo elementų, Europos bausmių politikoje pagrindinis dėmesys skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje (EŽTT bylos Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, no. 44362/04; Boulois prieÅ¡ LiuksemburgÄ , no. 37575/04). Byloje Kafkaris prieÅ¡ KiprÄ teismas konstatavo, kad teisė į lygtinį paleidimÄ Ä¯statymu turi bÅ«ti suteikta visiems nuteistiesiems (no. 21906/04).

Byloje Harakchiev ir Tolumov prieÅ¡ BulgarijÄ akcentuojamas kalinamųjų reabilitacijos tikslas (no. 15018/11 ir 61199/12). EŽTT taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nuteistasis turi žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad bÅ«tų svarstomas jo iÅ¡leidimas į laisvę, ir kokiomis sÄ lygomis tai galėtų įvykti, gali bÅ«ti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus. 5.7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas. Siekiant nepažeisti asmens lygybės principo, Lietuvoje turi bÅ«ti numatytas mechanizmas, kad nuteistam pagal BK 119 straipsnį asmeniui bÅ«tų sudaryta galimybė bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos.6.

Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta.

7. Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

8. Nuteistasis R. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas, remiantis BK 77 straipsnio nuostatomis, taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ ir prieÅ¡ laikÄ paleisti jį į laisvę arba jam nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį pakeisti Å¡velnesne bausme. Apygardos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kad nuteistojo R. L. praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.8.1. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje teisingai nurodė, kad BK 77 straipsnis, reglamentavęs lygtinį atleidimÄ nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimÄ Å¡velnesne bausme, vadovaujantis 2011 m. gruodžio 22 d.

įstatymu Nr. XI-1861, kuris įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d., neteko galios. PrieÅ¡ingai, nei skunde nurodė nuteistasis, jokių naujų baudžiamojo įstatymo redakcijų, susijusių su Å¡io straipsnio galiojimu, nebuvo priimta. Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo praÅ¡ymas jam taikyti naujÄ BK 77 straipsnio redakcijÄ yra nepagrįstas.8.2. Nuteistasis R. L. skunde BK 77 straipsnio nuostatų taikymÄ sieja su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo data (2012 m. spalio 19-22 d.), teigdamas, kad tuo metu minėta įstatymo nuostata (BK 77 straipsnis) dar galiojo ir todėl jam turi bÅ«ti taikoma.

Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į įstatymo grįžtamosios galios kriterijų. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti.8.3. Apygardos teismas tinkamai vertino BK 3 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja įstatymo galiojimÄ laike. Minėtame straipsnyje numatoma, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims, o baudžiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, grįžtamÄ jÄ galiÄ turi tik galiojantis Å¡velnesnis įstatymas.

Å iuo atveju nuteistajam BK 77 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu (2012 m. spalio 19-22 d.) ir tokio praÅ¡ymo padavimo dienÄ jos nebegaliojo, nes, kaip jau minėta, Å¡is baudžiamasis įstatymas neteko galios 2012 m. liepos 1 d, t.y., iki nusikaltimo padarymo.8.4. Dabar nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų tvarka ir sÄ lygos nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 7 skirsnyje (157–164 straipsniuose) ir Probacijos įstatyme. Anksčiau galiojusio BK 77 straipsnio, kuriame buvo numatyta galimybė paleisti nuteistÄ jį į laisvę prieÅ¡ terminÄ , taikymÄ apima BVK 157 straipsnio nuostatos.

Dėl to konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nuteistojo R. L. praÅ¡ymÄ vertino BVK 176 straipsnio, reglamentuojančio nuteistojo atleidimÄ nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kontekste, tačiau tai nėra aplinkybė, sudaranti pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nutartį. 8.5. Vadovaujantis BVK 158 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, už nusikaltimus prieÅ¡ Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ ir konstitucinę santvarkÄ paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikomas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas už kvalifikuotÄ Å¡nipinėjimÄ (BK 119 straipsnio 2 dalis), todėl R. L. praÅ¡ymas paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti tenkinamas.8.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai BVK 158 straipsnio redakcijai (Žin., 2012, Nr. 68-3464), kurioje nustatyta, jog lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus prieÅ¡ Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ ir konstitucinę santvarkÄ , jo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos tapo negalimas, jo teisinė padėtis ypatingai pasunkėjo.

Anot nuteistojo, jo atveju derėtų taikyti ankstesnę Bausmių vykdymo kodekso redakcijÄ , kurioje nenustatyta jokių apribojimų nuteistajam pasinaudoti BVK 157 straipsnyje numatyta galimybe iÅ¡eiti iÅ¡ pataisos įstaigos anksčiau laiko. Nauja BVK įstatymo redakcija yra jam nepalanki ir ypatingai apsunkina jo padėtį, todėl neturi galioti jo atžvilgiu. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti.8.7. Nors nuteistasis nurodo, kad jam turėtų bÅ«ti taikomos tos BVK nuostatos, kurios galiojo tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika arba jo bausmės atlikimo pradžios metu, tačiau R.

L. pagrįstai taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BVK 158 straipsnio redakcija. Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Bausmių vykdymo įstatymas nėra baudžiamasis įstatymas. Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar poveikio priemonių vykdymo tvarkÄ yra procesiniai teisės aktai. Padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal principo taikymas galimas tik materialiosios baudžiamosios teisės atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas taikymas procesinių teisės aktų, kuriems minėtas principas įtakos neturi, nes jie taikomi tie, kurie galioja proceso veiksmų atlikimo metu. Taigi apygardos teismas teisingai nurodė, kodėl taikant ir aiÅ¡kinant Bausmių vykdymo kodekso normas, negalima remtis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimÄ laike. 8.8. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistajam R. L. Å¡velnesnės, palankesnės BVK 157 straipsnio ir 158 straipsnio nuostatos galiojo iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios ir nustojo galioti iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi bÅ«ti vadovaujamasi bausmės vykdymo metu galiojančiomis bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. 8.9. Nuteistasis didžiÄ jÄ dalį skundo argumentų skyrė EŽTT praktikos ir Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimui, siekiant paneigti BVK 158 straipsnio (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d.) pagrįstumÄ (ir konstitucingumÄ ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skunde nurodyti EŽTT sprendimai buvo priimti, sprendžiant dėl nuteistų iki gyvos galvos asmenų lygtinio paleidimo ar atleidimo nuo bausmės galimybės. Å is atvejis yra skirtingas nuo skunde analizuojamų, nes nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas.

Kas liečia nuteistojo nurodytus EŽTT sprendimus, nei Europos Tarybos, nei ES dokumentai valstybėms narėms nenumato draudimo taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; EŽTT jurisprudencijoje taip pat nėra jokių teiginių, konstatuojančių, kad Å¡i bausmė prieÅ¡tarauja Konvencijai. IÅ¡ skunde nurodytos EŽTT praktikos negalima daryti iÅ¡vados, kad laisvės atėmimo bausmės peržiÅ«rėjimas gali bÅ«ti užtikrintas tik įtvirtinus nacionalinėje teisėje laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų lygtinio paleidimo institutÄ ir jį taikant.

Taigi nuteistojo R. L. atlikta tarptautinių dokumentų ir teismų praktikos analizė nėra teisinga. Be to BVK 158 straipsnis numato, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas ne tik asmenims nuteistiems už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, bet ir asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; asmenims, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims, nuteistiesiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose, asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai.8.10.

Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog situacija, kurioje po nuosprendžio priėmimo, vykdant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, atsidÅ«rė R. L., yra jį diskriminuojanti ar pažeidžia Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų reikalavimus.8.11. Nuteistojo R. L. praÅ¡ymas neatliktÄ bausmės dalį pakeisti Å¡velnesne bausme taip pat negali bÅ«ti tenkinamas, nes pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas įsiteisėjusiu bei vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama, remiantis BPK 3621 straipsniu, tik tada, kai yra pagrindas taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį.

Kaip jau minėta, tokių pagrindų nėra.8.21. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti dėl skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso               364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. L. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo                          2018 m. kovo 29 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Jolanta Čepukėnienė                                                                                                               Kęstutis Jucys                                                                                                                Regina Pocienė