2021-01-06 Nr. AB-311-3-61-3-00592-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-75-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00592-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 13.7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. C. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A‑21 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 „Dėl pakartotinio patikrinimo ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-256/2017 nustatė, jog G. M., veikdamas kartu su A. J., kuris nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-315/2014, subūrė organizuotą grupę iš T. S., M. S., P. M., D. M., M. S., M. U. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-315/2014 nuteistų J. J., D. C., P. D., P. Y. bei M. Ž., ir laikotarpiu nuo 2009 m. vasaros pabaigos iki 2011 m. gegužės 23 d. įvykdė sunkius nusikaltimus – kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-307/2018 išteisino D. M. bei P. M., tuo tarpu kitų asmenų atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos nuosprendis nebuvo pakeistas. Šiuo atveju nėra jokios informacijos apie tai, kad visų minėtų asmenų atžvilgiu būtų įregistruota mokestinė prievolė už tuos pačius veiksmus, kaip buvo įregistruota pareiškėjo atžvilgiu, todėl, pareiškėjo nuomone, turi būti įregistruota solidari prievolė ir kitų bendrininkų atžvilgiu. Priėmus minėtus nuosprendžius, Kauno teritorinės muitinės pradėtas ir 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 4PM191167 užbaigtas mokestinis procesas privalėjo būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes dėl tos pačios veikos, už kurią atsirado ir buvo paskaičiuota mokestinė prievolė pareiškėjui, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltais buvo pripažinti ir kiti asmenys. Pareiškėjas apie bendrininkų atžvilgiu priimtą nuosprendį sužinojo 2019 m. spalio 14 d., kai gavo nuosprendžio kopiją. Naikinamasis 5 metų terminas taip pat nėra praleistas. Taigi, procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-307/2018 pareiškėjas sužinojo 2019 m. balandžio 4 d., o ne 2019 m. spalio 14 d. Pareiškėjas teikė Kauno teritorinei muitinei 2019 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl mokestinės prievolės pripažinta solidaria“, kuriame nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2018 m. kovo 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-307/2018. Kauno teritorinė muitinė 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (9.6) 1B-6217 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjui apie naujas aplinkybes tapo žinoma 2019 m. balandžio 4 d., todėl nuo šios datos skaičiuojant 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, matyti, kad šis terminas buvo praleistas. Todėl ginčijamu sprendimu nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo nurodyto mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo pagrindo buvimas / nebuvimas bei Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 pagrįstumas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-21, kuriuo nuspręsta neatnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso praleidus tokio pobūdžio prašymams pateikti nustatytą 3 mėnesių terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 4PM191167 pripažino pareiškėją solidariu skolininku (kartu su A. J.), įregistravo ir įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę muitinei: 9 847 Lt muito, 81 072 Lt akcizo, 22 683 Lt PVM, 31 205 Lt akcizo delspinigių, 8 731 Lt PVM delspinigių. Minėto sprendimo priėmimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1‑229-315/2014, kuriuo D. C. ir A. J., kartu su J. J., M. Ž., P. Y., P. D., pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, susijusius su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Kiti organizuotos grupės nariai V. Š., T. S., M. S., M. U. ir M. S. nuteisti vėlesniais teismo nuosprendžiais: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-256/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-307/2018, pakeitusiu nurodytą apygardos teismo nuosprendį.

7. Pareiškėjo atstovas advokatas M. P., remdamasis 2018 m. rugpjūčio 17 d. su pareiškėju sudaryta atstovavimo sutartimi, 2019 m. balandžio 4 d. pateikė Kauno teritorinei muitinei el. paštu kaunas@lrmuitine.lt prašymą „Dėl mokestinės prievolės pripažinimo solidaria“, kuriame nurodė, kad kiti bendrininkai nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-307/2018 pakeitė, tačiau „jokios informacijos apie tai, kad minėtų asmenų atžvilgiu buvo įregistruota mokestinė prievolė už tuos pačius veiksmus kaip ir nurodyti Baudžiamajame įsakyme, nėra gauta“, todėl prašė:

1) pateikti informaciją, ar šių asmenų atžvilgiu nėra pagrindo pripažinti solidarios skolos muitinei su Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. 4PM191167 nurodytais asmenimis;

2) nustačius 1 punkte nurodytas aplinkybes, įpareigoti G. M., V. Š., P. M., D. M., T. S., M. S., M. S. ir M. U. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei. Kauno teritorinė muitinė 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (9.6)1B-6217 „Dėl prašymo mokestinės prievolės pripažinimo solidaria“ išnagrinėjo pareiškėjo atstovo 2019 m. balandžio 4 d. prašymą ir nurodė, kad pareiškėjo atstovo prašymo netenkina, nes Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 4PM191167 yra įsiteisėjęs ir vykdomas;

šis sprendimas nebuvo apskųstas MAĮ nustatyta tvarka; Kauno teritorinė muitinė negali be mokesčių administratoriaus (Muitinės departamento) nurodymo (pavedimo) tikslinti, keisti ar naikinti galiojančio sprendimo. Pareiškėjo atstovas 2019 m. liepos 12 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, kuriuo prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2019 m. birželio 14 d. raštą Nr. (9.6) 1B-6217 ir pripažinti mokestinę prievolę solidaria. Muitinės departamentas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (4.14)3B-6158 „Dėl skundo“ išnagrinėjo pareiškėjo atstovo 2019 m. liepos 12 d. skundą ir konstatavo, kad raštas nėra individualus administracinis aktas, nes jis neatitinka tokio akto požymių nei pagal savo priėmimo tvarką, nei pagal turinį ar teisinį pagrindą, juo nėra nustatytos teisės ir pareigos pareiškėjui; mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas tik MAĮ 160 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėjas su 2019 m. spalio 31 d. prašymu „Dėl proceso atnaujinimo“ kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 „Dėl pakartotinio patikrinimo ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ ir pripažinti M. U., M. S., T. S., V. Š., G. M., M. S., A. J. bei D. C. solidariai atsakingais skolininkais muitinei. Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino; nustatė, kad pareiškėjui apie naujas aplinkybes buvo žinoma 2019 m. balandžio 4 d., todėl, skaičiuodamas nuo šios datos 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, padarė išvadą, kad terminas tokio pobūdžio prašymui pateikti yra praleistas; vadovaudamasi MAĮ 160 straipsnio 8 dalimi muitinė nusprendė neatnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso.

8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju prašė atnaujinti procesą MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė prieš tai nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžių kitiems organizuotos grupės nariams įsiteisėjimą.

9. Teismas rėmėsi MAĮ 160 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymų nustatyti terminai paduoti prašymą arba prašymas nepagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija sprendimu atsisako atnaujinti procesą. Tik tuo atveju, jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymų nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą, mokestinis ginčas nagrinėjamas iš naujo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priėmusioje institucijoje pagal nustatytas taisykles.

10. Teismas įvertino, kad šioje administracinėje byloje svarstant dėl ginčijamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo neatnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso teisėtumo ir pagrįstumo, teisiškai reikšminga nustatyti, ar buvo pagrindas centriniam mokesčių administratoriui konstatuoti 3 mėnesių termino praleidimą tokio pobūdžio prašymams pateikti ir atitinkamai tuo pagrindu atsisakyti atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, kad 3 mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino eiga prasideda nuo mokesčių mokėtojo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Mokesčių įstatymuose nustatytas <...> terminas prasideda nuo kitos dienos nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymai nenustato kitaip (MAĮ 162 str. 1 d.). Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (MAĮ 162 str. 3 d.).

11. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas teisingai nustatė mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) sužinojimo apie nuosprendžio įsiteisėjimą (2018 m. kovo 7 d.), kaip pagrindą atnaujinti mokestinio ginčo procesą MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, momentą, laikydamas, jog ši data yra 2019 m. balandžio 4 d., o ne pareiškėjo nurodoma vėlesnė data. Teismas pažymėjo, kad kitų pagrindų atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodė; atitinkamai 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodomu pagrindu turėjo būti pateiktas iki 2019 m. liepos 5 d. imtinai. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti mokestinio ginčo procesą pateikė 2019 m. spalio 31 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, be to, prašymo atnaujinti šį terminą nepateikė. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus nustatyta termino eigos pradžios data, nes iš paties pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. prašymo turinio matyti, kad buvo jam žinoma apie konkretaus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą ir įsiteisėjimą (teismas, data, baudžiamosios bylos numeris, esmė). Teismas apibendrino, kad Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 160 straipsnio 8 dalimi, konstatavo, kad buvo praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir tuo pagrindu pagrįstai neatnaujino mokestinio ginčo bylos proceso. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pagristai nebuvo nagrinėjamas prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas ir prašyme nurodyto pagrindo atnaujinti procesą (ne)buvimas.

12. Teismas pažymėjo, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas esant įstatyme nustatytiems pagrindams, tačiau pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė prašymo atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, todėl mokesčių administratorius, nesant tokio prašymo, šiuo klausimu nepasisakė, atitinkamai ir teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva išeiti už ginčo šioje administracinėje byloje ribų.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčijamą sprendimą, atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 „Dėl pakartotinio patikrinimo ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ bei pripažinti M. U., M. S., T. S., V. Š., G. M., M. S., A. J. bei D. C. solidariai atsakingais skolininkais muitinei.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes jis sužinojo tik 2019 m. spalio 14 d. (nuosprendžių gavimo data, pateiktas tai patvirtinantis el. laiškas). Šios aplinkybės teismas nesvarstė ir nevertino, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas. Teismas nepagrindė, kodėl sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes data buvo laikoma būtent 2019 m. balandžio 4 d., nes iš minėto el. laiško akivaizdu, kad pareiškėjas priimtą nuosprendį gavo ir konkrečiai apie tai, kas buvo nurodyta nuosprendyje, sužinojo tik 2019 m. spalio 14 d., todėl nepraleido 3 mėnesių termino. Teismas neįvertino, kokias teisines pasekmes sukelia atsisakymas atnaujinti procesą, taip pat nėra aišku, kodėl teismas laikė, kad nebuvo pateikto prašymo atnaujinti procesą, nes būtent taip buvo suformuluotas skundo reikalavimas. Be to, naikinamasis 5 metų terminas taip pat nėra praleistas.

15. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-21 „Dėl D. C. prašymo“, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 31 d. prašymo „Dėl proceso atnaujinimo“ ir neatnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso praleidus tokio pobūdžio prašymams pateikti nustatytą 3 mėnesių terminą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 4PM191167 „Dėl pakartotinio patikrinimo ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pagrįstumo.

17. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat formuluoja reikalavimą pripažinti M. U., M. S., T. S., V. Š., G. M., M. S., A. J. bei D. C. solidariai atsakingais skolininkais muitinei. Pareiškėjas tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame skunde nebuvo nurodęs, dėl jo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė. Atsižvelgdama į tai ir nenustačiusi pagrindo išeiti iš pirmosios instancijos teisme iškelto ir išnagrinėto ginčo ribų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėto skundo reikalavimo nevertina.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas ginčijamame sprendime teisingai nustatė pareiškėjo sužinojimo apie teismų nuosprendžių įsiteisėjimą, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, momentą, t. y. atsakovas pagrįstai laikė, jog ši data yra 2019 m. balandžio 4 d., o ne pareiškėjo nurodoma vėlesnė data (2019 m. spalio 14 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovui turėjo pateikti iki 2019 m. liepos 5 d. imtinai, tačiau pateikė tik 2019 m. spalio 31 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui prašymo minėtą terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovas, nesant tokio pareiškėjo prašymo, šiuo klausimu ginčijamame sprendime nepasisakė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo tik 2019 m. spalio 14 d. (teismų nuosprendžių gavimo data, pateiktas tai patvirtinantis el. laiškas), todėl nepraleido nustatyto 3 mėnesių termino. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino, kokias teisines pasekmes sukelia atsisakymas atnaujinti procesą, o iš tikrinamo teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas laikė, kad nebuvo pateikto prašymo atnaujinti procesą, nes būtent taip buvo suformuluotas skundo reikalavimas, juo labiau, kad naikinamasis 5 metų terminas nepraleistas.

20. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir tokių trūkumų, kuriuos nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, neturi. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisingumu ir pagrįstumu, jų neperrašo, tačiau pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nesutikimo su tikrinamu teismo sprendimu argumentų.

22. Pareiškėjas teigia, kad tiek atsakovas ginčijamame sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime neteisingai nustatė datą (2019 m. balandžio 4 d.), kada pareiškėjas sužinojo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto (mokestinių ginčų bylų procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu) ir 5 dalies (prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas) prasme. Pareiškėjo tvirtinimu, apie kitų asmenų atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius teismų nuosprendžius jis sužinojo 2019 m. spalio 14 d., kai jis minėtus nuosprendžius gavo el. paštu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai nurodytas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip teisingai buvo nustatyta ginčijamame sprendime ir tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas M. P., remdamasis 2018 m. rugpjūčio 17 d. su pareiškėju sudaryta atstovavimo sutartimi, 2019 m. balandžio 4 d. pateikė Kauno teritorinei muitinei el. paštu kaunas@lrmuitine.lt prašymą „Dėl mokestinės prievolės pripažinimo solidaria“, kuriame nurodė, kad kiti bendrininkai nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-307/2018 pakeitė. Vadinasi, 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjui (jo vardu veikiančiam įgaliotam atstovui) buvo žinoma apie aplinkybes, kurios buvo nurodytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas pareiškėjo atsakovui 2019 m. spalio 31 d. pateiktame prašyme „Dėl proceso atnaujinimo“, t. y. minėtą dieną pareiškėjas jau žinojo apie priimtus teismų nuosprendžius, jų datas, numerius, esmę. Pareikėjo pozicija, kad sužinojimo apie priimtus teismų nuosprendžius data turi būti laikoma 2019 m. spalio 14 d., kai jis gavo minėtus dokumentus el. paštu, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos; laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑187/2012).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas laikė, jog nebuvo pateikto prašymo atnaujinti procesą, nes būtent taip buvo suformuluotas skundo reikalavimas, juo labiau, kad naikinamasis 5 metų terminas nebuvo praleistas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėta tikrinamame teismo sprendime, pareiškėjas nepateikė atsakovui prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl svarbių priežasčių. MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos; prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai. Pareiškėjui tokio prašymo (reikalavimo) atsakovui nesuformulavus, atsakovas dėl jo ginčijamame sprendime savo pozicijos nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl to nesprendė tikrinamame sprendime.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė