2022-02-09 Nr. AB-3430-3-61-3-01662-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-283-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01662-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ištaisyti neteisėtai iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro (toliau – ir Registras) 2020 m. kovo 13 d. pašalintus duomenis apie pareiškėjo kvalifikacijos pažymėjimo (Nr. 2M-M-778) (toliau – ir Pažymėjimas) galiojimą;

1.2. Įpareigoti NŽT tinkamai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pareiškime „Dėl iš viešosios informacinės erdvės dingusio S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo“ (toliau – ir Pareiškimas) išdėstytas aplinkybes ir motyvuotai bei argumentuotai į jį atsakyti;

1.3. Priteisti 2 800 Eur turtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d., atlyginimą;

1.4. Priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. NŽT, atsakydama į Pareiškimą, priėmė 2020 m. balandžio 8 d. raštą „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo“ Nr. 1SS-(11.39E.) (toliau – ir Raštas), kuriuo tik iš dalies atsakė į Pareiškime išdėstytus pareiškėjo argumentus, apsiribojant tik aplinkybių, kurios pareiškėjui žinomos, išdėstymu, t. y. kad Pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas, o administracinėje byloje Nr. I2-2735-484/2020 [apeliacinio proceso nagrinėjimo metu – Nr. I2-564-484/2021] nebuvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (toliau – ir RUP) – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus.

2.2. Rašte nenurodyta, kieno nurodymu ar įsakymu panaikintas Pažymėjimo galiojimas ir koks konkretus asmuo NŽT nurodė atlikti neviešą, Teisės aktų registre (toliau – ir TAR) nefiksuotą administracinį veiksmą. Rašte nenurodyta, ar pareiškėjui buvo pranešta apie NŽT atlikto administracinio veiksmo (2020 m. kovo 13 d. iš Registro pašalintus duomenis apie Pažymėjimo galiojimą) priėmimą ir ar jame buvo nurodyta tokio administracinio veiksmo apskundimo tvarka. Rašte nebuvo nurodytos pareigos ir įgaliojimai asmens, atlikusio taisymus Registre. NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nėra išviešintas.

2.3. Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytas pareigas, dėl ko valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą, neteisingai 2018 m. spalio mėnesį kartografuojant faktines žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudmenas.

2.4. NŽT neatsakė į Pareiškime išdėstytus argumentus, Pareiškime išdėstytų aplinkybių netyrė.

2.5. NŽT atliko skundžiamą veiksmą, nesulaukusi teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-2735-484/2020 [apeliacinio proceso nagrinėjimo metu – Nr. I2-564-484/2021] priėmimo.

2.6. Aptarti neteisėti NŽT veiksmai yra neteisėti, pažeidė pareiškėjo teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, paneigė konstitucinę santvarką.

2.7. Dėl aptartų neteisėtų NŽT veiksmų iš pareiškėjo buvo atimta teisė dribti pagal išsilavinimą, užkirsta galimybė pereiti dirbti į geriau apmokamą darbą kitoje organizacijoje, dirbti darbą, atitinkantį ne tik išsilavinimą, bet ir pareiškėjo pomėgius.

2.8. Aptarti NŽT veiksmai sukėlė pareiškėjui skausmą, kančias.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. NŽT atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

4.1. Nustačius pareiškėjo veiklos pažeidimus, buvo nuspręsta priimti Įsakymą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimas. Ši informacija buvo nurodyta pareiškėjui išsiųstame Rašte, kuriame taip pat išaiškinta, kad iš Registro išregistruojamas Registro objektas, kai teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, ir panaikinta Registro informacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkeliama į Registro duomenų bazės archyvą. Todėl, panaikinus iš Registro duomenis apie Pažymėjimo galiojimą, jie buvo teisėtai ir pagrįstai perkelti į Registro duomenų bazės archyvą.

4.2. Nors pareiškėjas apskundė Įsakymą teismui, tačiau kartu su skundu pareiškėjas nepateikė prašymo sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą. Atsižvelgus į tai, kad Įsakymo galiojimas nebuvo sustabdytas, NŽT teisėtai ir pagrįstai iš Registro panaikino duomenis apie Pažymėjimo galiojimą. Todėl pagrindo šiuo atveju taisyti Registro informaciją, t. y. atkurti duomenis apie pareiškėjui išduoto kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą nėra.

4.3. Duomenų apie Pažymėjimo galiojimą išregistravimas iš Registro pareiškėjui tiesiogiai jokių pasekmių nesukėlė, nes pareiškėjui teisinės pasekmės atsirado priėmus Įsakymą, kuris apribojo pareiškėjo teisę verstis matininko veikla ir kurį pareiškėjas sėkmingai apskundė teismui.

4.4. Duomenys apie Pažymėjimo galiojimą iš Registro buvo išregistruoti teisėtai, o Įsakymo pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje ir nėra šios bylos dalykas.

4.5. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą, apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų NŽT veiksmų, todėl nesant visoms valstybės atsakomybės sąlygoms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

5. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pabrėžė, kad NŽT neturėjo teisės iš Registro panaikinti duomenis apie Pažymėjimo galiojimą, kol teisme vyksta ginčas dėl Įsakymo, kuriuo Pažymėjimas panaikintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. kovo 18 d., pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame išdėstė argumentus, kuriuos pagarsino teismo posėdyje, ir patikslino skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. prašė teismo priteisti iš NŽT 8 400 Eur turtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. kovo 18 d., atlyginimą. Pareiškėjo patikslintas skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo priimtas nagrinėti, NŽT atstovei neprieštaravus dėl patikslinto skundo padavimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčui reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 3 d. išduotas Pažymėjimas, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

8.2. NŽT direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimą.

8.3. Pareiškėjas su 2020 m. kovo 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė apeliacinės instancijos teismui. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.

8.4. Pareiškėjas NŽT direktoriui pateikė Pareiškimą, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl iš Registro buvo pašalinti duomenys apie Pažymėjimo galiojimą.

8.5. NŽT, atsakydama į pareiškėjo Pareiškimą, priėmė Raštą, kuriame pareiškėjui nurodė, kad: Įsakymu buvo panaikintas pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 662 patvirtintų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 25–29 punktais, išregistravus Registro objektą iš Registro, kai teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, Registro duomenys ir registro informacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkeliami į Registro duomenų bazės archyvą; priėmus Įsakymą, duomenys apie pareiškėjo turėtą Pažymėjimą buvo perkelti į Registro duomenų bazės archyvą ir viešai neskelbiami; skundo administraciniam teismui padavimas savaime Įsakymo galiojimo nesustabdė, o pareiškėjas prašymo taikyti RUP nepateikė.

9. Nustatęs, kad byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl NŽT veiksmų, pasireiškusių, kaip duomenų apie pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą pašalinimo iš Registro, teisėtumo ir pagrįstumo, ir įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktą, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintų Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių 2, 16, 19 ir 21 punktus, Nuostatų 8, 11.9, 25, 26, 27, 29 ir 30 punktus, teismas konstatavo, kad NŽT direktoriui priėmus Įsakymą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimas, NŽT turėjo pareigą tą pačią dieną iš Registro išregistruoti Registro objektą, t. y. duomenis apie pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelti į Registro duomenų bazės archyvą, kuris nėra viešas. Tai nustatęs, teismas pripažino, kad skundžiami NŽT veiksmai teisėti ir pagrįsti.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, pritarė NŽT atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas byloje, kurioje sprendžiamas Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, galėjo prašyti teismo taikyti RUP ir taip sustabdyti Įsakymo galiojimą, kas būtų leidę NŽT, esančiai Registro ir asmens duomenų tvarkytai, netaikyti Nuostatų 25 punkto ir iš Registro neišregistruoti Registro objekto, t. y. duomenų apie pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimą.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11, 17 ir 19 punktais, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad Įsakymas nebuvo paskelbtas TAR, nes nustatė, kad pagal teisės aktus Įsakymas turėjo būti siunčiamas adresatui, tačiau neturėjo būti paskelbtas viešai.

12. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutiko su Įsakyme nurodytais jo padarytais pažeidimais, nustatęs, kad šie argumentai vertinami byloje, kurioje pagal pareiškėjo skundą sprendžiamas Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, teismas priėjo prie išvados, kad NŽT, priimdama Raštą, išsamiai išnagrinėjo Pareiškimą ir tinkamai (aiškiai) atsakė į Pareiškime keliamus klausimus, nurodydama ne tik teisės normas, pateikdama argumentus, bet ir pateikdama tikslius duomenis apie darbuotojus, į kuriuos pareiškėjas galėtų kreiptis dėl jam kilusių papildomų klausimų. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Rašte nenurodyta, kieno nurodymu ar įsakymu buvo panaikintas Pažymėjimas. Tai nustatęs ir atsižvelgęs, kad pareiškėjas skunde net neprašė Rašto panaikinti, teismas priėjo prie išvados, kad įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Pareiškimą pagrindų nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Įsakymas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas jau kreipėsi į teismą.

14. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam kilusios turtinės ir neturtinės žalos, t. y. kad pareiškėjui buvo atimta galimybė dirbti gerai apmokamą matininko darbą ir gauti didesnį atlyginimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, jį aiškinančia teismų praktika, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynybos būdas galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijus Įsakymą, nes būtent Įsakymas apribojo pareiškėjo teisę verstis matininko veikla. Nustatęs, kad Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas pripažino, kad byloje nėra nustatyti neteisėti NŽT veiksmai, kurie būtų siejami teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su reikalaujama atlyginti neturtine žala ir turtine žala – negautomis pajamomis (CK 6.247 str.).

15. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui, neįrodžius NŽT neteisėto veikimo ir (ar) neveikimo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl valstybės atsakomybės.

16. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad NŽT, pažeisdama Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų, įstatymų reikalavimus, neteisėtai 2020 m. kovo 13 d. pašalino duomenis apie pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą; 2) įpareigoti NŽT ištaisyti neteisėtai iš Registro 2020 m. kovo 13 d. pašalintus duomenis apie Pažymėjimo galiojimą; 3) priteisti 9 800 Eur turtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. gegužės 13 d., atlyginimą; 4) priteisti 10 000 turtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skunde išdėstytus argumentus dėl neteisėtų NŽT veiksmų. Papildomai pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, yra šališka ir neteisinga, nes nukrypo nuo skundo pagrindo ir dalyko, nepagrįstai nepripažino NŽT padarytų pažeidimų, dėl ko priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą.

18.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT turi teisę slaptai atlikti skundžiamus veiksmus, t. y. iš Registro išregistruoti duomenis apie pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą, yra neteisėta, nes prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos, įstatymų, tarptautinių teisės aktų nustatytas sąlygas dėl viešo teismo posėdžio, nes byla buvo išnagrinėta tuščioje teismo posėdžių salėje.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

20. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui. Papildomai NŽT apeliaciniame skunde nurodo:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą ir teisingai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Visos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.

20.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra nepagrįstas. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nušalinimų teisėjų kolegijai neteikė, nepateikė jokių teismo šališkumą pagrindžiančių įrodymų. Vien tai, kad teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, kad sprendimas buvo priimtas šališko teismo.

20.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byla išnagrinėta ne viešame teismo posėdyje, t. y. kad teismo posėdžio organizavimas nuotoliniu būdu pažeidė teisės aktus yra nepagrįstas. Priešingai, teisės aktai leidžia bylas nagrinėti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, jam buvo užtikrintos visos procesinės teisės, įskaitant teisę patikslinti turtinės žalos dydį, pateikti naujus dokumentus, kurie buvo prijungti prie bylos.

20.4. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad NŽT 2020 m. kovo 13 d. iš Registro pašalino duomenis apie Pažymėjimo galiojimą, nes tai buvo atlikta 2020 m. vasario 4 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas Įsakymas.

20.5. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalų dydį patvirtinančių dokumentų.

20.6. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, pakartotinai tikslina turtinės žalos dydį. Prašymas papildomai priteisti 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimą laikytinas nauju reikalavimu, kurio apeliacinis teismas negali nagrinėti. Pareiškėjui ketinant nuolat tikslinti skundo reikalavimus, NŽT patenka į teisinio netikrumo situaciją, kadangi nėra aišku, galiausiai kokios turtinės žalos sumos atlyginimo pareiškėjas reikalaus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT veiksmų, išregistravus iš Registro duomenis apie pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir atsakant į pareiškėjo pateiktą Pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (ABTĮ 134 str. 6 d.).

25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad NŽT, pažeisdama Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų, įstatymų reikalavimus, neteisėtai 2020 m. kovo 13 d. pašalino duomenis apie pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą, taip pat prašo priteisti 9 800 Eur turtinės žalos, kilusią laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. gegužės 13 d., atlyginimą. Tačiau šie reikalavimai nebuvo priimti nagrinėti ir nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

27. Įvertinusi į tai, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad nurodyti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat jie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštais pareiškėjo skundo reikalavimais, nes jais siekiama išplėsti ginčo ribas ir apeliacine tvarka iš esmės iš naujo išnagrinėti kilusį ginčą. Todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai nenagrinėjami.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pasisako tik dėl pagrindinių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

29. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Dėl to visais atvejais abejonės dėl teismo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo šališkumą grindžia nesutikimu su teismo atliktu ginčo situacijos vertinimu, dėl kurio teismas priėmė, pareiškėjo nuomone, neteisingą sprendimą. Tačiau, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas. Kitų objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teismo, priėmusios teismo sprendimą, nešališkumu, pareiškėjas nenurodo. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, šališkumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

31. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad viešas teismo posėdis vyko tuščioje teismo posėdžių salėje, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 13 straipsnio 7 dalis numato, jog proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas bylą išnagrinėjus viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, dalyvaujant, be kita ko, ginčo šalims. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti viešame teismo posėdyje, pareiškėjas ja pasinaudojo, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti ir kitomis procesinėmis teisėmis, t. y. ne tik pasisakyti, bet ir pateikti papildomus rašytinius dokumentus, kurie buvo priimti į bylą, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, pagrindžiančių jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimus dėl viešo bylos nagrinėjimo organizavimo nuotoliniu būdu, konstatuoja, jog vien pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui nepatiko viešo teismo posėdžio organizavimo būdas, šiuo atveju nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose Įstatyme, Taisyklėse ir Nuostatuose nėra nustatyta, kad Įsakymo apskundimas teismui sustabdo jo galiojimą. Šiuo atveju Įsakymo galiojimas nebuvo sustabdytas taikant reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog NŽT negalėjo iš Registro išregistruoti duomenų apie pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimą yra nepagrįstas.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė