11d3ecf3-a7b7-4a2c-9e6a-bcad0ead36b5 · Vilniaus apygardos teismas

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Eurokam“, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) firmai „Lietuvos melioracija“ (toliau ir atsakovė), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 210 Eur žalos atlyginimÄ , 0,41 Eur palÅ«kanas, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. vandeniu buvo sulietos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu butas buvo apdraustas ieÅ¡kovės Verslo turto draudimu pagal draudimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės (draudikės) ir draudėjo UAB „Jundos Stalių Gaminiai“. PaaiÅ¡kina, kad butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovei priklausiusių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra virÅ¡ ieÅ¡kovės apdraustų patalpų.

Vadovaujantis tarp ieÅ¡kovės ir draudėjo UAB „Jundos Stalių Gaminiai“ sudaryta draudimo sutartimi ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. verslo draudimo liudijimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė, remdamasi lokaline sÄ mata ir Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 068-1, apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 210 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Teigė, kad turto sugadinimo atveju, įtariant, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovės veiksmai yra neteisėti nustačius, kad pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis atsirado iÅ¡ atsakovės valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių, be to, ieÅ¡kovei nekyla pareiga įrodyti, dėl kokios priežasties patalpos užlietos iÅ¡ atsakovės buto ir privalu įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovės butas, o ne kiti Å¡altiniai. Nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosavybės teise valdė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos patalpos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo iÅ¡nuomotos trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, kuri ir turėtų bÅ«ti atsakove byloje.

Nurodė, kad žala buvo padaryta iÅ¡ atsakovei priklausiusių patalpų, o to priežastis – patalpose trÅ«kęs WC bakelis. tÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateikti įrodymai pagal kuriuos, namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti UAB „Adminsta“ patvirtino, kad vanduo bėgo iÅ¡ patalpose trÅ«kusio WC bakelio. Atsakovės teigimu, WC bakelio įtrÅ«kimas negali bÅ«ti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trÅ«kumu, nes tai yra patalpų valdytojos nuomininkės UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas, sÄ lygojęs žemiau esančių patalpų užliejimÄ .

Mano, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas CK 6.266 straipsnis, t. y. patalpų savininko atsakomybė be kaltės, o teismui nustačius, kad atsakovės atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas CK 6.266 straipsnis, remiantis teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, pagal nurodytÄ teisės normÄ atsako ir patalpų valdytojas (nuomininkė UAB „Eurokam“). Pabrėžė, kad tiek 2018 m., kuomet ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė atsakovei pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, tiek ir dabar, ieÅ¡kovė buvo informuota apie nuomos teisinius santykius, atsiradusius tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2015 m. vasario 9 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė deliktinės atsakomybės sÄ lygų atsakovės atžvilgiu.

4. Trečiasis asmuo UAB „Eurokam“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 210 Eur žalos atlyginimo, 0,41 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (210,41 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 5,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos iÅ¡ virÅ¡ jų esančių patalpų, kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir kad dėl to buvo patirta 210 Eur žala, tačiau atsakovė nesutinka su ieÅ¡kiniu nes mano, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, o žalÄ turi atlyginti tuometinė patalpų nuomininkė UAB „Eurokam“.

7. Teismas vertino, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties Å¡alių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, tačiau teisės aktuose nustatytais atvejais neiÅ¡vieÅ¡inta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė negali reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ patalpų nuomininko, nes atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre. Sprendime prieita prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstai pareiÅ¡kė ne patalpų nuomininkei trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, bet patalpų savininkei atsakovei.

8. Teismas nurodė, kad nesant ginčo, jog ieÅ¡kovės apdraustos patalpos buvo užlietos iÅ¡ virÅ¡ jų esančių patalpų, kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, taip pat nesant ginčo dėl reikalaujamo žalos dydžio, teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: žala (210 Eur), neteisėti atsakovės veiksmai (nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

9. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas sprendė, kad ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ , iÅ¡ viso 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

12. Akcentuoja, kad dar iki ieÅ¡kovei pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (2021 m. sausio 21 d.), atsakovė 2020 m. sausio 31 d. informavo ieÅ¡kovę apie tai, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotos, taigi už kilusiÄ atsakinga nuomininkė UAB „Eurokam“. Pažymi, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2020 m. sausio – kovo mėn. vykęs susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo pateikta patalpų nuomos sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, todėl ieÅ¡kovei buvo žinomos nuomos sutarties sÄ lygos. Teigia, kad iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, jog ieÅ¡kovė teikė pretenzijÄ ir trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pripažino, jog žalÄ turėtų atlyginti patalpų nuomininkė. Nurodo, kad UAB „Eurokam“ neatsakius į ieÅ¡kovės pretenzijÄ , ieÅ¡kovė nusprendė žalos reikalauti iÅ¡ atsakovės.

13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka paskiriant teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 16 d. ir nustatė Å¡alims terminÄ ne vėliau kaip 20 dienų iki teismo posėdžio dienos teikti teismui papildomus įrodymus ar praÅ¡ymus, susijusius su įrodymais. Pabrėžia, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo Å¡ia teise ir neteikė teismui įrodymų ir argumentų, kad nuomos sutartis nebuvo registruota vieÅ¡uose registruose, o atsakovė, atitinkamai, neteikė atsikirtimų, gindamasi nuo tokios pozicijos.

Nepaisant to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva už ieÅ¡kovę posėdžio dienÄ surinko papildomus įrodymus, t. y. į elektroninę bylÄ Ä¯kėlė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir juo grindė sprendimÄ , nurodydamas argumentÄ dėl nuomos sutarties neiÅ¡vieÅ¡inimo ir Å¡io argumento pagrindu nuspręsdamas tenkinti ieÅ¡kinį. Apeliantės tvirtinimu, tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ anksto neįspėjo atsakovės, kad toks įrodymas ir argumentas bus naudojamas teismui ginant ieÅ¡kovės pozicijÄ , atitinkamai, atsakovei nesudaryta galimybė atsikirsti į tokį teismo pateiktÄ Ä¯rodymÄ ir argumentÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, teismui nebuvo pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas, pagrindžiantis, jog ieÅ¡kovei dar 2020 m. sausio mėnesį buvo žinomas nuomos sutarties sudarymo faktas bei sutarties sÄ lygos. Pažymi, kad teismas neteikė motyvų dėl kitų atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų. Apeliantė aptartus teismo veiksmus vertina kaip „siurprizinius“ ir pažeidžiančius rungimosi ir dispozityvumo principus.

14. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka ir kasacinio teismo praktikos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021 nurodė, kad Å¡ia CK 1.75 straipsniu siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nuomojamu nekilnojamuoju daiktu, kartu nutartyje akcentuojama nuomos sutarties sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens turinio ir sÄ lygų atskleidimo ieÅ¡kovui svarba. Nurodo, kad ginčo faktinė situacija analogiÅ¡ka su nurodytos nutarties, kadangi dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atsakovė atskleidė ieÅ¡kovei nuomos sutarties sÄ lygas.

15. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.266, 6.1015 straipsnius). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta iÅ¡ atsakovei priklausiusiose patalpose, kurios žalos susidarymo laikotarpiu buvo iÅ¡nuomotos trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, trÅ«kus WC bakeliui. Teigia, kad Å¡iuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčo atveju gali bÅ«ti taikomas CK 6.266 straipsnio reguliavimas, t. y. griežtoji atsakomybė be kaltės. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog tuo atveju, jeigu buto užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, prieÅ¡ingu atveju, savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Savo ruožtu apeliantė pažymi, kad WC bakelio įtrÅ«kimas negali bÅ«ti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trÅ«kumu, nes tai yra patalpų nuomininkės UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas, atsižvelgiant į tai, negali bÅ«ti taikomas CK 6.266 straipsnis. Teigia, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui.

16. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tinkamas atsakovas byloje turėtų bÅ«ti patalpų nuomininkas, nes nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Pažymi, kad byloje ieÅ¡kovės pateikti duomenys, jog buvo siekiama surasti patalpų valdytojÄ UAB „Eurokam“ ir ieÅ¡kovei buvo pateikta informacija apie tai, kad valdytoja buvo bÅ«tent atsakovė. IeÅ¡kovės manymu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė žalos administravimo metu informavo ieÅ¡kovę apie nuomos sutartį ar, kad ieÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo patalpų nuomininkei, neįpareigoja ieÅ¡kovės renkantis atsakovÄ byloje.

17. Pažymi, kad pati atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo bÅ«ti aktyvi įrodinėjimo procese. Teigia, kad nuomos sutarties registravimo faktas svarbus, nes padeda įsitikinti nuomos sutarties galiojimu, be to, trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“ nei žalos administravimo procese, nei teismo nagrinėtoje byloje nepatvirtinus nuomos sutarties galiojimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu trečiasis asmuo valdė patalpas. Teigia, kad tokiu atveju bÅ«tina vadovautis objektyviais duomenimis, t. y. vieÅ¡ais įraÅ¡ais, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė.

18. Nurodo, kad ieškovė ir su ja draudimo sutartį sudariusi draudėja nebuvo aptariamos nuomos sutarties šalimi, todėl ieškovė negali vertinti nuomos sutarties vykdymo aspektų, ar žalos atsiradimas yra susijęs su netinkamu sutarties vykdymu. Teigia, kad jei žala ieškovės apdraustam turtui atsirado dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, atsakovė gali reikšti nuomininkui reikalavimus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Be to, ieškovė šioje byloje įrodė žalos atsiradimo židinį, kurio atsakovė nenuginčijo. Pabrėžia, kad nuomos sutarčiai esant neregistruotai, objektyvių duomenų dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra, nuomininkė UAB „Eurokam“ sutarties galiojimo nepatvirtino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valdymo teisė buvo perduota. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tekinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ji iÅ¡dėstytų argumentų kontekste. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 22. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė teikia naujus įrodymus: atsakovės ieÅ¡kovei 2020 m. sausio 31 d. iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko kopija bei momentinės ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, vykęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. PraÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus apeliantė motyvuoja tuo, kad ieÅ¡kovė savo procesiniame dokumente nenurodė argumento, kad žalos atlyginimo reikalauja bÅ«tent iÅ¡ atsakovės, kadangi nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Eurokam“ nebuvo registruota vieÅ¡uose registruose.

Apeliantė manymu, ji neturėjo pagrindo teikti Å¡alių susiraÅ¡inėjimo pirmosios instancijos teismui, nes ieÅ¡kinys nebuvo tuo grindžiamas nuomos sutarties neįregistravimu, be to, apeliantė nežinojo apie galimus teismo siurprizinius procesinius veiksmus. Nurodo, kad elektroninis susiraÅ¡inėjimas yra svarbus įrodymas, nes jis paneigia sprendimo argumentÄ , kurio pagrindu buvo nuspręsta tenkinti ieÅ¡kinį.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taikydamas nuodytoje teisės normoje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.

24. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi nauji įrodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teisingam ginčo iÅ¡sprendimui. Ä®vertinus pateiktų įrodymų apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme. Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo 25. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudikė (ieÅ¡kovė) AB „Lietuvos draudimas“ su draudėja UAB „Jundos Stalių Gaminiai“ sudarė 2018 m. rugpjūčio 13 d. verslo draudimo liudijimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso draudėjai UAB „Jundos Staklių Gaminiai“.

IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo apie turto draudimo įvykį nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietos. PraneÅ¡ime nurodyta, kad vienam iÅ¡ draudėjos UAB „Jundos Staklių Gaminiai“ darbuotojų atvykus į patalpas pastebėta vandens bala ant grindų ir pro lubas laÅ¡antis vanduo, sugadintos sienos, dalis lubų, darbo stalas, todėl darbuotojas susiekė su namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojančia UAB „Adminsta“, kuri paÅ¡alino gedimÄ ir informavo, kad virÅ¡uje esančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), trÅ«ko unitazo bakelis.

Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė minėtÄ Ä¯vykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo padarytÄ Å¾alÄ ir kompensavo draudėjui 210 Eur nuostolių. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad virÅ¡ užlietų patalpų esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. priklausė atsakovei UAB firmai „Lietuvos melioracija“. IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudėjai draudimo iÅ¡mokÄ , dėl Å¡ios žalos atlyginimo regreso tvarka 2020 m. sausio 30 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę kaip už žalÄ atsakingÄ asmenį.

Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nurodė ieškovei, jog patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos UAB „Eurokam“.

26. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, kas atsakingas už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu kilusiÄ Å¾alÄ . Viena vertus ieÅ¡kovė teigia, kad nuomos sutarčiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Eurokam“ esant neregistruotai, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodyta sutartis galioja ir nėra nutraukta, Å¡ių aplinkybių nepatvirtino ir trečiasis asmuo, kadangi neatsakė į ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ .

Antra vertus atsakovė (apeliantė) tvirtina, kad patalpos žalos atsiradimo laikotarpiu buvo iÅ¡nuomotos UAB „Eurokam“, taigi už kilusiÄ Å¾alÄ atsakinga patalpų nuomininkė, be to, ieÅ¡kovei buvo žinomas nuomos sutarties sudarymo faktas bei nuomos sutarties sÄ lygos, kadangi byloje esantys susiraÅ¡inėjimai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo pateikta 2015 m. vasario 9 d. patalpų nuomos sutartis bei patalpų priėmimo-perdavimo aktai, datuojami 2015 m. vasario 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieÅ¡ trečiuosius asmenis gali bÅ«ti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre. Minėtos nuostatos iÅ¡ esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravus jÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka vieÅ¡ame registre.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariama CK norma aktuali ir taikytina Å¡iuo konkrečiu atveju, kuomet pareiÅ¡kiamas reikalavimas nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Å iuo konkrečiu atveju patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkei žalos atsiradimo laikotarpiu buvus apeliantei UAB firmai „Lietuvos melioracija“ ir pastarajai teigiant, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas nuomininkei UAB „Eurokam“, apeliantė, kaip patalpų savininkė pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, Å¡iuo atveju žalÄ patyrusiam asmeniui iÅ¡mokÄ sumokėjusiÄ ieÅ¡kovę AB „Lietuvos draudimas“, kadangi 2015 m. vasario 9 d. nuomos sutartis tarp apeliantės ir trečiojo asmens nėra iÅ¡vieÅ¡inta vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, CK 6.579 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieÅ¡kovei, teigiančiai, kad nesant nuomos sutarties tinkamo iÅ¡vieÅ¡inimo, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodyta sutartis galioja ir nėra nutraukta, be to, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vykusio tarpusavio susiraÅ¡inėjimo metu atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, nesant tinkamo nuomos sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo, nesudarė ieÅ¡kovei pagrindo spręsti apie nuomos sutarties galiojimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad patalpų savininkė UAB firma „Lietuvos melioracija“ yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi ji yra atsakinga ieÅ¡kovei, kaip draudikei, už kilusiÄ Å¾alÄ , o jÄ atlyginusi, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises patalpų nuomos sutarties pagrindu.

29. Apeliantė, savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

30. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos netinkamo CK 1.75 straipsnio taikymo ginčo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu byloje, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori (iÅ¡ anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas bei aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 ir kitos).

Å iuo konkrečiu atveju apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subjektÄ , kuriam tenka pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiÅ«ros, remonto ir kitas iÅ¡laidas, kai bendraturčio butas iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui, aiÅ¡kinimo ir taikymo, o faktinė bylos situacija apėmė daugiabučio namo administratoriaus reikalavimÄ priteisti už skolÄ už bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiÅ«ros, remonto ir kitas iÅ¡laidas, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas žalos atlyginimo priteisimo klausimas.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu ir atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas Nekilnojamojo turto registrų duomenimis ir sprendimÄ motyvuodamas iÅ¡ esmės tuo, kad nuomos sutarties nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, atsakovės atžvilgiu atliko „siurprizinius“ procesinius veiksmus.

32. CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir jų pagrindu priėjo prie išvados, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nebuvo tinkamai išviešinta.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

34. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo Å¡alis siejančius teisinius santykius ir pagrįstai taikė nuomos sutarties iÅ¡vieÅ¡inimÄ ir teisinę sandorių registracijÄ reglamentuojančias teisės normas.

35. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamas CK 6.266 straipsnio taikymas nagrinėjamam atvejui bei nurodo, kad unitazo bakelio įtrÅ«kimas negali bÅ«ti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trÅ«kumu, nes tai yra patalpų nuomininkės UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas, atsižvelgiant į tai, negali bÅ«ti taikomas CK 6.266 straipsnis. Apeliacinės instancijos nesutinka su apeliante ir pažymi, kad įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė taikydamas bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 straipsnį, kadangi įvertino visas civilines atsakomybės sÄ lygas (žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) ir taip elgdamasis nepažeidė materialiosios teisės normų.

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Nyderlandų Karalystė).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo 38. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

39. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieÅ¡kovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau jai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė : atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė