11d1a458-0ad2-4e19-a95d-b382e70cd6ec · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-741-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00721-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.; 3.3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

B. ir V. T. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SpecRail“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas 1) taikyti civilinę atsakomybę ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ jo priteisti 122 527,41 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei atsakovui V.

T. (toliau – ir atsakovas 2) taikyti civilinę atsakomybę ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ jo priteisti 35 300 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindė tuo, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratorius vertindamas duomenis nustatė, jog įmonė, atstovaujama tuometinių direktorių, t. y. atsakovo 1 ir atsakovo 2, per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. birželio 7 d. Gatemax Trade Limited ir Depth Flow Limited Partnership bankiniais pavedimais pervedė 157 827,41 Eur dydžio sumÄ . 2014 m. kovo 31 d. įmonė, atstovaujama atsakovo 1, sudarė paslaugų teikimo sutartį su Naujoje Zelandijoje įsteigta ir veikiančia įmone Gatemax Trade Limited, kuriÄ tuo metu atstovavo atsakovas 2. 2014 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovė sudarė priedÄ Nr.1 prie sutarties, pagal kurį įsipareigojimus pagal sutartį perėmė Kanados bendrovė Depth Flow Limited Partnership.

Sutartyje nurodytos paslaugos įmonei nebuvo reikalingos ir net nebuvo realiai suteiktos. Tokiu bÅ«du atsakovai siekė pasisavinti įmonei priklausančias lėšas. Sudaryta sutartis buvo akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga įmonei, kas pasireiÅ¡kė bendrovės turto Å¡vaistymu. Atsakovai tiesiogiai yra atsakingi už įmonės veiklÄ , turto naudojimÄ , todėl turi atlyginti padarytÄ bendrovei žalÄ , kuri atsirado be pagrindo iÅ¡mokėjus pinigų sumas Naujoje Zelandijoje ir Kanadoje registruotoms įmonėms.

Ä®monė veiklÄ vykdė Lietuvoje bei Baltarusijos Respublikoje, todėl nebuvo jokio pagrindo sudaryti sutartį su Naujoje Zelandijoje ir Kanadoje registruotomis įmonėmis. Be to, minėtiems juridiniams asmenims vadovavo abejotinos reputacijos fiziniai asmenys, o Kanados įmonė iÅ¡ viso neegzistuoja. Taip pat, atsakovas 2 įmonės valdyme faktiÅ¡kai dalyvavo ankščiau nei pradėjo eiti vadovo pareigas, nes familiariai ir įsakmiai bendravo su įmonės buhaltere, kÄ patvirtina elektroninis susiraÅ¡inėjimas.

Šiam ginčui nėra teisiškai reikšminga ar įmonė žalos padarymo momentu, t. y. pavedimų atlikimo momentu buvo nemoki, nes ieškinys yra reiškiamas CK 2.87 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu, kokia bendrovės padėtis buvo sandorių sudarymo metu ar po jų, visiškai neturi reikšmės, nes atsakovų civilinei atsakomybei taikyti nėra reikalinga sandorius pripažinti negaliojančiais.

3. Atsakovas 1 atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, darydamas mokėjimus Gatemax ir Depth Flow bendrovėms, siekė neteisėtai pasisavinti ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas. Atsakovas niekada neturėjo ir neturi jokio ryÅ¡io (tiesioginio ar netiesioginio) su minėtomis bendrovėmis bei jokios naudos, darydamas ieÅ¡kiniu ginčijamus mokėjimus, negavo. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kinyje nurodyti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai, bÅ«tų apsimestiniai ar kad jais bÅ«tų tik imituojamas teisėtų civilinę apyvartÄ atitinkančių sandorių sudarymas ir vykdymas.

IeÅ¡kovės teiginiai, jog neva minėtos užsienio bendrovės realiai ieÅ¡kovei nesuteikė jokių paslaugų, neatitinka tikrovės, o pati ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė atliktų darbų priėmimo aktus (bendra jų suma – 112 080 Eur). 2014 m. kovo 31 d. sutartimi Å¡alys susitarė, jog iÅ¡raÅ¡yto apmokėjimo dokumento priėmimas ir akceptavimas reiÅ¡kia, jog paslaugos yra priimtos. Be to, sutartimi taip pat buvo susitarta, jog paslaugos bus/gali bÅ«ti teikiamos ir žodine, ir kitomis formomis, o ataskaitos teikiamos tik gavus raÅ¡ytinį reikalavimÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos ir Å¡alių sudaryti atliktų darbų aktai yra fiktyvÅ«s, bei negaliojantys. Atsakovas neturi duomenų, kokiÄ patirtį krovinių pervežimo geležinkeliais sferoje yra įgijęs asmuo, darantis tokiÄ kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl nurodytų bendrovių paslaugų nereikalingumo. Ta aplinkybė, jog minėtos užsienio bendrovės yra įsteigtos Naujojoje Zelandijoje ar Kanadoje, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė negalėjo su jomis sudaryti jokių sutarčių – bendrovės/verslo partneriai neturėtų bÅ«ti diskriminuojamos dėl savo įsisteigimo vietos valstybės. Bendradarbiavimas su Gatemax ir Depth Flow bendrovėmis padėjo įmonei įsitvirtinti Lietuvos Respublikos rinkoje, sėkmingai vystyti verslÄ su didelėmis bendrovėmis, organizuoti prekių pateikimÄ geležinkelio transportu.

Nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius ar kitas įgaliotas asmuo bÅ«tų bandęs susisiekti su Gatemax ir Depth Flow bendrovėmis. Valstybinė mokesčių inspekcija per ginčo laikotarpį yra atlikusi ne vienÄ mokestinį patikrinimÄ ir nė karto nėra užfiksavusi jokių pažeidimų, susijusių su Gatemax ir Depth Flow bendrovėmis. IeÅ¡kovė, kuomet jai vadovavo atsakovas, buvo moki ir dirbo pelningai (2014-2016 m.). Atsakovo vadovavimo ieÅ¡kovei laikotarpiu, buvo sudaryti realÅ«s sandoriai, kurie Å¡iai dienai nėra nuginčyti.

Tie sandoriai buvo realiai vykdomi. Be to, ieÅ¡kovė atsakovo vadovavimo jai laikotarpiu buvo pajėgi prisiimti ir vykdyti savo įsipareigojimus. Tai tik dar kartÄ patvirtina, jog jokios atsakovo kaltės nėra ir bÅ«ti negali. Atsakovas jokių įrodymų nėra, nei nuslėpęs, nei sunaikinęs, nei atsisakęs pateikti. Jis, pasitraukęs iÅ¡ ieÅ¡kovės įmonės, su savimi nepasiėmė jokių įmonės dokumentų – juos paliko įmonėje. Tai, kad atsakovas tiesiog fiziÅ¡kai net negali prisiminti visų, ieÅ¡kovės vardu, sudarytų sandorių bei atliktų kitų veiksmų, įvykusių prieÅ¡ daugiau kaip 3-5 m., nereiÅ¡kia, jog atsakovas kÄ nors slepia.

4. Atsakovas 2 atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovės paminėti sandoriai yra sudaryti įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantys, įvykdyti ir jų pagalba įmonė kurį laikÄ veikė pelningai. Visi įvykę sandoriai ir paslaugos buvo vykdomi realiai, todėl negali bÅ«ti pripažįstama, jog sandoriai fiktyvÅ«s. Ä®monėje buvo atliekami patikrinimai ir jokių pažeidimų mokesčių administratorius nenustatė. 2017 metais įmonės veikla dar buvo pelninga. IeÅ¡kovė neįrodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų bei kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Byloje pateiktas neva atsakovo pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas, nėra originalus dokumentas ir nėra pasiraÅ¡ytas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „SpecRail“ administravimo iÅ¡laidų atsakovo R. B. naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai abiem atsakovams yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodomi iÅ¡ esmės tie patys neteisėti veiksmai, tik kadangi atsakovai buvo vadovais skirtingais laikotarpiais, tai skiriasi iÅ¡ jų reikalaujama priteisti nuostolių sumas. Taigi, teismas civilinės atsakomybės sÄ lygas vertinamo abiejų atsakovų atžvilgiu, neiÅ¡skiriant kiekvieno jų atskirai. Tiek vienas, tiek kitas atsakovas buvo tik įmonės darbuotojai – vadovai, t. y. jie neužėmė kitų pareigų ir nebuvo įgiję įmonės akcijų.

7. Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo 2 vaidmens įmonės vadovavime iki to laiko, kol jis nebuvo paskirtas vadovu, nes patikimų įrodymų byloje dėl to nėra pateikta. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kai negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais, nes jų originalumo ir autentiÅ¡kumo nėra galimybės nustatyti bei ieÅ¡kovė to neįrodė, tuo tarpu atsakovas 2 neigia tokio susiraÅ¡inėjimo buvimÄ .    8.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neginčija sutarties bei jos priedo ir reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu nekelia. Tai, jog sutartis yra niekinė, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdu ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėtas sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas akivaizdžiai niekiniu teismo iniciatyva. Teismo vertinimu, pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ , susijusiÄ su krovinių pervežimu. Atsakovai byloje paaiÅ¡kino, jog vykdant tokio pobÅ«džio verslÄ reikėjo kontaktų užsienio valstybėse, todėl buvo sudaryta 2014 m. kovo 31 d. paslaugų teikimo sutartis.

Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pagal minėtÄ sutartį buvo realiai atliekamos paslaugos, sudaromi atliktų darbų priėmimo aktai, iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos ir jos apmokamos. Duomenų, jog bÅ«tent atsakovai, kaip fiziniai asmenys, gavo naudos ir jiems buvo sumokamos pinigų sumos pagal sutartį, byloje nėra pateikta. Vien tai, jog paslaugos teikėjai buvo Naujoje Zelandijoje ar Kanadoje registruotos įmonės, nesudaro pagrindo teigti, jog minėtos įmonės veikė fiktyviai ar iÅ¡ viso neegzistavo.

Be to, ieškovės pateikti duomenys apie minėtų įmonių vadovus nesudaro pagrindo teigti, jog sutartis buvo fiktyvi. Ieškovė savo duomenų, jog minėtos įmonės ir jiems vadovavę asmenys yra abejotinos reputacijos, nepagrindė ir neįrodė, jog realiai sutartis nebuvo sudaryta ar vykdoma.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iki 2017 metų įmonė veiklÄ vykdė pelningai ir tik 2018 metų birželio mėnesį pats vadovas – atsakovas 2 kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du konstatuoti, jog sudarytas sandoris – sutartis sukėlė ieÅ¡kovės nemokumÄ , nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ , tik 2018 m. birželio mėn. pateiktas balansas rodo, jog įmonės finansiniai įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės bankroto byloje (civilinėje byloje Nr. eB2-2073-864/2019) 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 148 188,52 Eur, kai tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimai yra 157 827, 41 Eur dydžio. Todėl įvertinęs tai, jog įmonė iki 2017 metų pabaigos dirbo pelningai ir vykdė veiklÄ , teismas sprendė, jog 2014 metais sudaryta sutartis atitiko įmonės verslo logikÄ , nebuvo nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga.

11. Teismas konstatavo, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai bÅ«tų akivaizdžiai virÅ¡iję/peržengę protingÄ Å«kinę – komercinę rizikÄ , pažeidę savo pareigas dėl didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas ar suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimu, buvę nesÄ Å¾iningi ar nelojalÅ«s įmonei, t.y. padarę neteisėtus veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad neįrodžius, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kitos civilinės atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos yra nevertinamos, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

12. Atmetęs ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų, atsakovui R. B., priteisė jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 400 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. Apeliantė BUAB „SpecRail“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visa apimtimi:

1) taikyti atsakovui R. B. civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ jo priteisti 122 527,41 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) atsakovui V. T. taikyti civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ jo priteisti 35 300 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neginčija sutarties ir jos priedo Nr.1 bei nekelia reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės juridinio asmens organams taikymas nėra ir negali bÅ«ti siejamas su sandorių, iÅ¡ kurių sudarymo kildinama žala, pripažinimu negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino faktines ir teisines aplinkybes, bei apeliantės ieÅ¡kinį atmetė, skundžiamÄ sprendimÄ grįsdamas, nepagrįstomis ir teisiÅ¡kai nesusijusiomis aplinkybėmis, o toks netinkamas faktinių aplinybių vertinimas ir teisinių argumentų taikymas akivaizdžiai lėmė neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimÄ . 14.2.

Byloje sprendžiamas atsakomybės klausimas pagal CK 2.87 straipsnį, todėl ieÅ¡kovės (ne)mokumas, sudarant sandorį, nėra reikÅ¡minga aplinkybė. Konstatavus, kad sandorio sudarymas yra neteisėtas veiksmas, nustatyti kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, tam jog buvusiam ieÅ¡kovės vadovui, bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė. Teisinę reikÅ¡mę turi tik tai, ar vadovo veiksmai yra neteisėti, ar įmonės vardu vadovo sudarytas sandoris yra akivaizdžiai nuostolingas. Tai, ar įmonės finansinė padėtis buvo gera iki sandorių sudarymo dienos ar jų vykdymo metu, nereiÅ¡kia, kad jos vardu negalėjo bÅ«ti sudaryti komerciÅ¡kai nenaudingi ir nepagrįsti sandoriai. 14.3.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, konstatuota, kad 2017 m. įmonės turtÄ sudarė 353 593 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 302 338 Eur. Be to, iÅ¡ bankroto byloje pateiktos 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė neveikė pelningai, nes patyrė 17 000 Eur nuostolius. Taigi, bendrovė 2017 m. jau buvo nemoki. 14.4. Pirmosios instancijos teimas nenurodė, koks yra teisinis ryÅ¡ys tarp bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡o dydžio ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ar atsakovų neteisėtų veiksmų.

Kita vertus, joks ryÅ¡ys ir neegzistuoja, nes kreditorių finansinių reikalavimų dydis nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų ir nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinį. Be to, teismas manydamas, jog praÅ¡omas priteisti nuostolių dydis neva negali bÅ«ti didesnis negu bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydis, turėjo teisę sumažinti praÅ¡omos priteisti sumos dydį, o ne visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kinį. 14.5. Vien pavienių ir deklaratyvaus turinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų sudarymas, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas ir mokėjimų pavedimų atlikimas negali įrodyti, kad paslaugos pagal sutartį buvo realiai suteiktos.

Atsakovai tik imatavo sandorių sudarymÄ ir vykdymÄ , siekdami neatlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių sukÅ«rimo ir pasisavinti įmonei priklausančias pinigines lėšas. Tai įrodo aplinkybė, kad bendrovė veiklÄ vykdė Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje, o ne Naujojoje Zelandijoje ar Kanadoje. Nebuvo jokios objektyvios priežasties su minėtose valstybėse veikiančiomis įmonėmis sudaryti sutartis ar vykdyti bankinius pavedimus Å¡iems subjektams. Naujosios Zelandijos bendrovės veikla nebuvo orientuota į sutartyje įtvirtintų paslaugų teikimÄ , ji neturėjo jokių specifinių žinių ir patirties susijusios su ieÅ¡kovės veikla.

Minėtos bendrovės valdymo organai buvo Latvijos ir Kipro piliečiai, kurie Naujojoje Zelandijoje vadovauja dar keturiasdeÅ¡imčiai įmonių ir yra siejami su įvairiomis pinigų plovimo schemomis. Tuo tarpu, apie Kanados bendrovę nėra visiÅ¡kai jokių duomenų, todėl ji galimai net neegzistuoja. Taigi, nebuvo logiÅ¡ko ir verslo praktika paremto pagrindo įmonės vardu sudaryti sutartį, priedÄ Nr. 1 ir pervesti pinigus trečiųjų Å¡alių subjektams Naujojoje Zelandijoje ir Kanadoje. 14.6. Sutarties ir priedo Nr. 1 sudarymas bei mokėjimų pavedimų atlikmas įmonei buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nuostolingas ir neparemtas jokia ekonomine logika ar bÅ«tinybe.

IÅ¡ tokios sutarties ir priedo Nr. 1 sudarymo bei vykdymo naudos galėjo turėti ir turėjo ne įmonė, bet įmonės vadovai, ir kartu su jais veikiantys asmenys, kurie už tariamas paslaugas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos sumokėjo daugiau nei 157 000 Eur. Trečiųjų Å¡alių bendrovių teikiamos paslaugos nebuvo reikalingos ieÅ¡kovei, nes ieÅ¡kovės vadovo pareigas ėjo atsakovas 2, kuris jau buvo atsakingas už pardavimus, jų skatinimÄ , įmonės valdymÄ , veiklos efektyvumÄ ir kt. Atsakovas 2 bendrovės valdyme dalyvavo dar iki 2014 m. kovo 18 d. (iki sutarties sudarymo).

Tai įrodo jam išduotas įgaliojimas, kuriuo suteikta teisė atstovauti įmonei bei pateikti el.susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad atsakovas žinojo apie įmonės darbuotojus, verslo partnerius, sudaromus sandorius, apyvartas ir pan. Be to, jis duodavo nurodymus bendrovės buhalterei. 14.7. Apeliantė ieškinyje nurodė begalę aplinkybių, įrodančių atsakovų neteisėtus veiksmus ir pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovai, teigdami priešingai, privalėjo ne tik deklaratyviai nurodyti aplinkybes, bet ir jas įrodyti, o nesant galimybės tai padaryti, motyvuotai ir pagrįstai paaiškinti to priežastis.

Vis dėlto, atsakovams elgiantis prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas privalėjo tokį elgesį įvertinti, vadovaujantis contra spoliatores (prieÅ¡ pažeidėjÄ ) prezumpcija. Atsakovai nepaaiÅ¡kino kokiu konkrečiai bÅ«du Naujosios Zelandijos ir Kanados bendrovės organizavo sėkmingÄ prekių patekimÄ geležinkelio transportu, kokių neva žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių bendrovei trÅ«ko tam, kad galėtų vykdyti veiklÄ , kokius iÅ¡teklius suteikė užsienio įmonės, kokie konkrečiai verslo kontaktai buvo perduoti Å¡ių bendrovių ir pan.

Kadangi atsakovai Å¡ios informacijos negalėjo pateikti, tikėtina, kad paslaugos nebuvo realiai suteiktos. 14.8. Nors ginčo sandoriai buvo akivaizdžiai nuostolingi, nepagrįsti jokia finansine logika, protingumo ir racionalumo kriterijais, tačiau atsakovai, nepaisydami ir ignoruodami įmonės interesus, Å¡iuos sandorius sudarė, kai joks protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis ginčo sandorių nebÅ«tų sudaręs. 14.9. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių, įrodymų patikimumo, įrodymų pusiausvyros, įrodymų pakankamumo principų, ignoravo byloje esančių įrodymų visumÄ , vertindamas pavienius, atskirus ir vienas su kitu nesusijusius įrodymus, taip pat rėmėsi iÅ¡imtinai deklaratyvaisi atsakovų teiginiais, kuriems pagrįsti pastarieji nepateikė absoliučiai jokių įrodymų bei tokiu bÅ«du nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

15. Atsakovas R. B. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, bei priteisti Å¡io atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų 440 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo: 16.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas bÅ«tų akivaizdžiai virÅ¡ijęs/peržengęs protingÄ Å«kinę – komercinę rizikÄ , pažeidęs savo pareigas dėl didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, ar suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimu, iÅ¡ anksto, pasiraÅ¡ydamas sutartį, žinojęs apie ieÅ¡kovei atsirasiančiÄ Å¾alÄ , tačiau to tyčia nepaisęs ar buvęs nesÄ Å¾iningas ir nelojalus.

Nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas siekė neteisėtai pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ar kad atsakovas kaip nors būtų susijęs su bendrovėmis, kurioms buvo daromi ieškovės ginčijami mokėjimai. Taip pat, nėra pateikti įrodymai, kad ieškinyje nurodyti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliekami ieškiniu ginčijami mokėjimai, būtų apsimestiniai ar kad jais tik būtų imituojami teisėtų civilinės apyvartos atitinkančių sandorių sudarymas ir vykdymas, ar kad ieškovės nurodomos užsienio bendrovės realiai jai nesuteikė jokių paslaugų, ar paslaugos jai nebuvo reikalingos. 16.2.

Sprendime nė žodžiu neužsimenama apie tai, jog ieÅ¡kovė, norėdama įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, turėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu. Tai sugalvojo pati ieÅ¡kovė. Ji apeliaciniame skunde klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bandė civilinės atsakomybės juridinio asmens organams taikymÄ (neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nustatymÄ ) susieti su sandorių, iÅ¡ kurių sudarymo kildinama žala, pripažinimu negaliojančiu.

Teismas tiesiog vykdė savo įstatyminę prievolę įvertinti, ar ginčo sandoris akivaizdžiai niekinis, nes nuo to priklauso įrodinėjimo procesas Å¡ioje byloje. IÅ¡analizavus sprendimo turinį, matyti, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo grindžiama įrodymų ir aplinkybių viseto įvertinimu, o įmonės finansinė bÅ«klė ginčo sandorių sudarymo metu yra tik kaip viena iÅ¡ sudėtinių visos situacijos dalių, kurių kontekste galima vertinti visas atsakovo atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas ir jų buvimÄ ar nebuvimÄ . 16.3.

Pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieÅ¡kovės teisės pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«do reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ne dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o dėl žalos atlyginimo. Sprendime niekur neužsimenama, kad ieÅ¡kovė neva pareiÅ¡kė netinkamÄ ieÅ¡kinį (reikalavimÄ ) – netgi prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir jame keliamų reikalavimų pagrįstumÄ ir atmetė jį ne dėl netinkamo reikalavimo, o dėl neįrodytų bÅ«tinųjų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų nebuvimo. 16.4.

Visi ieškovės kvestionuojami atsakovo veiksmai buvo atlikti ieškovėi esant mokiai ir dirbant pelningai. Ieškovė buvo pajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus bei juos vykdyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas ginčijamos sutarties pasirašymo ir vykdymo metu turėjo fiduciarinių pareigų kreditoriams ar kad atliko kreditorių teises pažeidžiančius neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamų mokėjimųmetu ieškovė nebuvo nemoki ir kad ginčijami mokėjimai nesukėlė/nenulėmė ieškovėsnemokumo.

Å is aspektas labiau susijęs ne tiek su neteisėtais veiksmais, kaip su civilinėsatsakomybės sÄ lyga, bet su priežastiniu ryÅ¡iu ar žala. 16.5. IeÅ¡kovės bankroto administratorius, tikėtina, niekada nėra administravęs tokia veikla kaip ieÅ¡kovė besiverčiančios bendrovės, todėl nesigilino į ieÅ¡kovės veiklos specifikÄ , nesiaiÅ¡kino, ar tikrai ginčijamos paslaugos buvo teikiamos, nevertino sudaryto sandorio (ne)naudingumo. IeÅ¡kovė pasirinko lengviausiÄ keliÄ â€“ rado atliktus mokėjimus užsienio subjektams ir vien tik Å¡iuo pagrindu nusprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, bei yra kaltas dėl tariamai ieÅ¡kovei padarytos žalos.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovės akcininkai pretenzijų atsakovui dėl sandorių su užsienio juridiniais asmenimis neturėjo, o ieÅ¡kovė turėjo žinoti, ar ji pelningai dirbo atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Pati ieÅ¡kovė byloje yra pateikusi atliktų darbų priėmimo aktus ir sÄ skaitas, todėl ji pati turi įrodyti, kad Å¡ios sutartys ir Å¡alių sudaryti darbų atlikimo aktai yra fiktyvÅ«s bei negaliojantys. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes nepagrindžia aplinkybės, kad mokėjimai užsienio subjektams atlikti nepagrįstai, tačiau reikalauja atsakovo įrodyti, kad paslaugos buvo reikalingos ir realiai suteiktos.

Atsakovui tokias aplinkybes įrodyti yra sudėtinga, nes atsakovas buvo tik „samdomas“ darbuotojas (direktorius), vadovavęs ieškovei iki 2016 m. liepos 22 d. Pasitraukęs iš pareigų, atsakovas visus dokumentus perdavė naujajam bendrovės vadovui ir su ieškove nebeturėjo jokių ryšių. Taip pat, atsakovui fiziškai sudėtinga atsiminti visus įvykius, kurie buvo prieš 4 - 5 metus. 16.6. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, darydamas mokėjimus Gatemax ir Depth Flow bendrovėms, siekė neteisėtai pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas.

Atsakovas niekada neturėjo ir neturi jokio ryÅ¡io su minėtomis bendrovėmis, todėl jokios naudos, darydamas ieÅ¡kiniu ginčijamus mokėjimus, negavo. Be to, užsienio subjektų veiklos sritis atitinka pagal sutartį teikiamų paslaugų pobÅ«dį, o tai, kad jiems vadovauja tariamai abejotinos reputacijos fiziniai asmenys, nereiÅ¡kia, kad bendrovės yra fiktyvios ar nevykdančios veiklos. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė nesamdė jokių auditorių ar ekspertų, kurie bÅ«tų galėję įvertinti ginčijamų sandorių (ne)žalingumÄ , (ne)naudingumÄ , todėl tik nepagrįstai nurodo, kad dingo pinigai, kaip užmokestis už teiktas paslaugas. 16.7.

Paslaugų, kurios yra nematerialaus pobÅ«džio, suteikimo įrodinėjimas yra labai sudėtingas, todėl itin svarbu atsižvelgti į turimus įrodymus, o bÅ«tent - pasiraÅ¡ytas sutartis, atliktų darbų aktus, iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir kt. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja atsakovo įrodyti, kad bendrovės pelnÄ (pajamas) nulėmė nurodytų užsienio subjektų suteiktos paslaugos – tai, tik dar kartÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorius galimai nelabai supranta, kaip yra organizuojamas bei vedamas toks verslas ir kad atsakovas, vadovavęs ieÅ¡kovei prieÅ¡ 4-5 metus, neturėdamas jokių dokumentų, negali kiekvienos suteiktos paslaugos fakto susieti su konkrečia bendrovės uždirbto pelno dalimi.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų konstatuotinas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, todėl neįrodyta, kad iÅ¡ ginčijamų veiksmų atsakovas bÅ«tų gavęs naudos, elgiasis nelojaliai ar pažeidęs verslo sprendimo taisyklę.

17. Atsakovas V. T. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimo lėšų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 18.1. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai yra atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Be to, teismo sprendimas pagrįstas ir formuluotomis teismų praktikos taisyklėmis. Šiuo atveju, teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė atskirų reikalavimų dėl ginčo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais. Taigi akivaizdu, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėtas sandoris galėtų būtų pripažintas niekiniu teismo iniciatyva.

Byloje nepareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, todėl ieÅ¡kovei nenuginčijus (nepaneigus) teisėtai sudarytų sandorių, nėra galimybės spręsti apie bet kokių nuostolių atsiradimÄ . Tokiu atveju, priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, bÅ«tina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. 18.2.

Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieÅ¡kovę dalyko ir pagrindo, nei spręsdamas bylas pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo, taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo bÅ«dus. Taigi, ieÅ¡kovė privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ . Tinkamai pasirinkti gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovei yra itin reikÅ¡minga ir svarbu, nes nuo to priklauso jai teikiamos teisinės gynybos efektyvumas. 18.3. Byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ , susijusiÄ su krovinių pervežimu geležinkeliais.

Vykdant tokio pobÅ«džio verslÄ reikėjo kontaktų užsienio valstybėse, todėl buvo sudaryta 2014 m. kovo 31 d. paslaugų teikimo sutartis. BÅ«tent byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pagal minėtÄ sutartį buvo realiai atliekamos paslaugos, sudaromi atliktų darbų priėmimo aktai, iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos ir jos apmokamos. Apeliantė tokių aplinkybių nepaneigė, sÄ skaitų neginčijo. Be to, įmonės turto balanso duomenys tuo metu buvo geri, iÅ¡ Juridinių asmenų registrui pateiktų ataskaitų matyti, kad bendrovė dirbo pelningai.

Taigi, teismas įvertinęs įrodymų visumÄ , pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai gavo naudos iÅ¡ sandorių, jiems buvo sumokamos pinigų sumos pagal sutartį, sutartys fiktyvios ar nenaudingos ieÅ¡kovei. 18.4. IeÅ¡kovė nepagrįstai nori perkelti įrodinėjimo pareigÄ atsakovams. Å iuo atveju, bÅ«tent ieÅ¡kovei kyla pareiga įrodyti ieÅ¡kinyje dėstomus argumentus, įskaitant civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, tačiau byloje iÅ¡ viso nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. birželio 7 d. darydamas mokėjimus Gatemax Trade Limites bei Dept Flow Limited Partnership bendrovėms, siekė neteisėtai pasisavinti ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas. 18.5.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. eB2-2073-864/2019 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 148 188,51 Eur sumÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimai yra 157 827,41 Eur dydžio, pagrįstai sprendė, kad įmonė iki 2017 m. pabaigos dirbo pelningai ir vykdė veiklÄ , todėl 2014 m. sudaryta sutartis atitiko įmonės verslo logikÄ , nebuvo nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai naudinga. Tuo tarpu, vien ta aplinkybė, kad teismas vertindamas įrodymus priėmė apeliantei nepalankų sprendimÄ , nepatvirtina fakto, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti naikintinas. 18.6.

Sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, prieÅ¡ingai nei tegia apeliantė, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas faktines ir teisines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ , bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualių teisės normų analize, jame aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti sprendimo priėmimo motyvai, todėl nėra, nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieÅ¡kinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto 21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „SpecRail“. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Legreta“. Å ioje teismo nutartyje nurodyta, jog dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi pats įmonės vadovas, t. y. atsakovas V. T..

22. Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis BUAB „SpecRail“ įmonės vadovo pareigas nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. ėjo atsakovas R. B., o nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo V. T..

23. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama taikyti R. B. ir V. T. civiline atsakomybę, bei priteisti iÅ¡ R. B. 122 527,41 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ V. T. 35 300 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, nenustatęs civilinės atsakomybės kilimui bÅ«tinų sÄ lygų.

Kadangi apeliantė (ieÅ¡kovė) BUAB „SpecRail“ nesutinka su tokiu teismo sprendimu, ji pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – jos ieÅ¡kinį patenkinti. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, kai žala kildinama iÅ¡ jo veiksmų 24. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos 25. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 31 d. (toliau – ir sutartis) ieÅ¡kovė UAB „SpecRail“ atstovaujama vadovo R. B. ir Naujoje Zelandijoje veikianti Gatemax Trade Limited, atstovaujama V. T., sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo. Å alys sutarties 1.2. punkte apibrėžė kokias paslaugas ieÅ¡kovei teikiamos pagal sutartį – patarimai ir pagalba geležinkelio ir kelių statybos verslo valdymo ir administravimo srityje bei kitos konsultacijos. 2014 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovė su Gatemax Trade Limited bei Depth Flow Limited Partnership sudarė priedÄ Nr.1 prie 2014 m. kovo 31 d. sudarytos sutarties, kuria susitarė, jog visus įsipareigojimus perima naujasis paslaugų teikėjas Depth Flow Limited Partnership, įsteigtas ir veikianti pagal Kanados įstatymus.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų UAB „SpecRail“ sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d.buvo atlikti mokėjimo pavedimai Gatemax Trade Limited ir Depth Flow Limited Partnership, iÅ¡ viso 122 527,41 Eur sumai, nurodant mokėjimo paskirtyje – pagal paslaugų sutartį, iÅ¡ankstinis mokėjimas, apmokėjimas pagal sÄ skaitÄ . Nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. birželio 7 d. įmonė atliko bankinius mokėjimo pavedimus 35 300 Eur sumai Depth Flow Limited Partnership.

26. Apeliaciniame skunde, apeliantė atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėja teigdama, kad 2014 m. kovo 31 d. paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su Naujojoje Zelandijoje įsteigta įmone Gatemax Trade Limited ir 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytas sutarties priedas Nr. 1, pagal kurį įsipareigojimus pagal sutartį perėmė Kanados bendrovė Depth Flow Limited Partnership, yra sudaryti neteisėtai, pažeidžiant verslo logikÄ ir nuostolingai. Apeliantės teigimu, aukščiau paminėti sandoriai yra fiktyvÅ«s, sudaryti siekiant pasisavinti įmonės lėšas, o paslaugos dėl kurių teikimo susitarta buvo nereikalingos ir realiai nesuteiktos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

27. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Å i norma aiÅ¡kiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ), nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

28. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neginčija sutarties ir jos priedo Nr.1 bei nekelia reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, kadangi priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės juridinio asmens organams taikymas nėra ir negali būti siejamas su sandorių, iš kurių sudarymo kildinama žala, pripažinimu negaliojančiais.

30. Nors apeliantė atsakovų neteisėtus veiksmus kildina iÅ¡ sutarties ir priedo Nr. 1, tačiau Å¡iuo atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nekelia reikalavimo pripažinti sutartį ir jos priedÄ negaliojančiais ir neteisėtais, t.y. Å¡ių dokumentų (ne)pripažinimas negaliojančiomis nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad teismas sandorį gali pripažinti niekiniu savo iniciatyva, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tam turi bÅ«ti akivaizdžios tokio sandorio aplinkybės. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ sandorį ir priedÄ pripažinti niekiniais teismo iniciatyva.

31. Å iuo atveju pastebėtina, kad tai, jog ieÅ¡kovė nereikalavo sandorius pripažinti niekiniais, nėra pripažintina atsakovų galimai neteisėtus veiksmus eliminuojančia sÄ lyga. IeÅ¡kovė pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ne dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o dėl žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kinį atsižvelgdamas į jame keliamų reikalavimų pagrįstumÄ .

32. Nors apeliantė teigia, kad sutartis ir jos priedas Nr.1 buvo sudaryti iÅ¡imtinai atsakovų interesams patenkinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko deklaratyviais. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal sandorius gautos ar sumokėtos lėšos bÅ«tų pervestos atsakovams ar kad jie kitais bÅ«dais bÅ«tų iÅ¡ minėtų sandorių patyrę finansinės, asmeninės naudos. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutartys buvo realiai sudarytos – pateikti jų pasiraÅ¡ymo dokumentai, atliktų darbų priėmimo aktai, sÄ skaitos ir jų apmokėjimai, kurie patvirtina, kad sutartys buvo ne fiktyvios, o realiai vykdomos.

33. Pastebėtina, jog ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ , susijusiÄ su krovinių pervežimu geležinkeliais, o paslaugų teikimo sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovei teikiamos pagal sutartį paslaugos – patarimai ir pagalba geležinkelio ir kelių statybos verslo valdymo, administravimo srityse. Taigi, sutartyje numatytos teikiamos paslaugos atitiko ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dį. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, jog paslaugos teikėja buvo Naujoje Zelandijoje ar Kanadoje registruota įmonė, nesudaro pagrindo sutikti, jog minėtos įmonės veikė fiktyviai, ar iÅ¡ viso neegzistavo. Tuo tarpu, apeliantės argumentai apie minėtų užsienio bendrovių vadovų reputacijÄ nėra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl sandorių fiktyvumo, nes savaime, nei patvirtina, nei paneigia Å¡ios aplinkybės.

34. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, sutartis buvo pasiraÅ¡yta iÅ¡ vienos pusės atsakovo 1, kuris tuo metu buvo UAB „SpecRail“ vadovas, o iÅ¡ kitos pusės atsakovo 2, kuris tuo metu atstovavo Naujoje Zelandijoje veikiančiÄ Gatemax Trade Limited. Kita vertus, tai nesudaro pagrindo teigti, kad V. T. jau sutarties sudarymo metu faktiÅ¡kai vadovavo ieÅ¡kovei, nes vieÅ¡uose registruose registruotas ir oficialus bendrovės vadovas tuo metu dar buvo R. B.. Å iuo atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pateikti elektroniniai laiÅ¡kai, kurie tariamai patvirtina, kad bendrovei faktiÅ¡kai vadovavo V. T., nėra autentiÅ¡ki ar originalÅ«s, todėl nepatvirtina ieÅ¡kovės argumento dėl faktinio bendrovės valdymo. Be to, neatmetama galimybė, kad sutarčių vykdymo laikotarpiu, V. T. bendravo elektroniniu paÅ¡tu su UAB „SpecRail“ darbuotojais, kaip Gatemax Trade Limited atstovas, o ne faktinis ieÅ¡kovės vadovas.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sutartis ar jos priedas Nr. 1 buvo sudaryti fiktyviai. Å iuo atveju, apeliantė neįrodė, kad sutartis ir jos priedas sudaryti pažeidžiant lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo pareigas bendrovei, siekiant asmeninės naudos ar pažeidžiant verslo logikÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų.

36. Bendrovės vadovas teisiÅ¡kai bÅ«tų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymÄ ir turėtų atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodžius, kad sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina padarytÄ Å¾alÄ , sudarymu iÅ¡ anksto bÅ«tų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarė tokius vadovaujamai bendrovei žalÄ nulemiančius sandorius, arba sprendimÄ sudaryti žalÄ nulėmusį sandorį priėmė akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkęs pakankamai informacijos, jÄ nerÅ«pestingai įvertinęs ir pan.), taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis sandorio nebÅ«tų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastÄ veiklos praktikÄ , prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ .

37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad net jei įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir galimai padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės komercinės rizikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

38. Kaip minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. kovo 31 d. sutarties ir jos 2014 m. gruodžio 30 d. priedo Nr. 1 sudarymas buvo akivaizdžiai nuostolingas, ekonomiškai nenaudingas ir atsakovų sprendimai tokius sandorius sudaryti neatitiko jokios ekonominės ar verslo logikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliantės argumentus sprendžia, kad nenustačius, jog sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant juridinio asmens pareigas, ar nesant kitų atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog sudaryti sandoriai buvo sudaryti nesurinkus pakankamai informacijos, nerūpestingai, neatitiko protingumo ar kad apdairus ir rūpestingas bendrovės vadovas analogiškoje situacijoje nebūtų tokių sandorių sudaręs.

39. Kita vertus, ieÅ¡kovė turi įrodyti pačios žalos egzistavimo faktÄ , todėl konkrečiu atveju, aplinkybė kada ir dėl ko UAB „SpecRail“ susidÅ«rė su finansiniais sunkumais ar tapo nemokia, yra reikÅ¡minga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iki 2017 metų įmonė veiklÄ vykdė pelningai ir tik 2018 metų birželio mėnesį pats vadovas – atsakovas 2 kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad 2017 m. ji jau veikė nuostolingai.

40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad 2017 m. UAB „SpecRail“ deklaruotas turtas sudarė 353 593 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 302 338 Eur. Å ios aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1292-864/2020, kuri yra įsiteisėjusi. Be to, iÅ¡ Å¡ių argumentų nėra galimybės nustatyti kokia pradelstų įsipareigojimų suma buvo 2017 m., todėl nėra galimybės nustatyti tikrosios atsakovės finansinės padėties tuo laikotarpiu, t. y. ar sandorių sudarymas galėjo lemti jos nemokumo bÅ«senÄ jau 2017 m.

41. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungtyniÅ¡kumo principas (CPK 12 str.), kas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

42. Apeliantė taip pat teigia, kad faktas, jog bendrovė patyrė nuostolius dar 2017 m. matomas ir iÅ¡ pelno nuostolių ataskaitos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui ataskaitos, kuria remiasi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2014 m. kovo 31 d. sutartį, bendrovėms Gatemax Trade Limited ir Depth Flow Limited Partnership iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. atlikti mokėjimai 122 527,41 Eur sumai, o nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. birželio 7 d. 35 300 Eur bendrovei Depth Flow Limited Partnership, todėl ieÅ¡kovės nemokumo administratorius, atstovaudamas ieÅ¡kovės interesus ir siekdamas įrodyti, jog nuostoliai realiai buvo patirti, turėjo galimybę pateikti finansinės atskaitomybės duomenis laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. (įsiteisėjo nutartis, kuria BUAB „SpecRail“ iÅ¡kelta bankroto byla), iÅ¡ kurių bÅ«tų matoma, kaip ieÅ¡kovės finansinė padėtis keitėsi ginčo laikotarpiu, tačiau tokių duomenų į bylÄ nepateikė.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog 2017 m. veikė nuostolingai ir kad tokie nuostoliai buvo susiję bÅ«tent su atsakovų įmonės vardu sudaryta sutartimi, jos priedu Nr. 1 ir jų pagrindu atliktais mokėjimais. Dėl priežastinio ryÅ¡io ir atsakovų kaltės 43. Priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007).Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

44. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebÅ«tų daroma žala. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę prievolė atlyginti žalÄ atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.

45. Teisėjų kolegija pagal bylso duomenimis konstatuoja, kad konkrečiu atveju apeliantė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo spręsti dėl priežastinio ryÅ¡io egzistavimo ar kaltės. Dėl bylos procesinės baigties 46. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei BUAB „SpecRail“ vadovų atsakomybei kilti ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

48. Atsakovas R. B. praÅ¡o priteisti jo naudai, iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų, 440 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikia iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t.y. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimÄ advokatui.

49. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovo R. B. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir prie jo pridėtus priedus pažymi, jog praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad atsakovo R. B. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas.

50. Pastebėtina, kad praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pateikė ir atsakovas V. T., tačiau jis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ ir dydį, todėl jos atsakovo naudai nėra priteisiamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“ (juridinio asmens kodas 302686661) administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų, 440 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas