11d0d7c5-a98a-4583-aff5-fb8a64b65df5 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-458/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29745-2015-8                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.;                                                                                       1.1.8.6.; 1.1.8.7.; 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.2.;                                                                                       2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                                                                                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. spalio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,nuteistajam D.

G., jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei,nukentėjusiajai A. G., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas keturiasdeÅ¡imt dviejų parų areÅ¡tas. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, D.

G. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirtas dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių parų areÅ¡tas. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, 66 straipsnį, į paskirtÄ bausmę įskaičius laikÄ , D. G. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme – nuo 2015-05-26 22.30 val. iki 2015-05-28 9.35 val., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginus vienai areÅ¡to parai – iÅ¡ viso dvi areÅ¡to paros, galutinė bausmė buvo nustatyta – dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ios areÅ¡to paros. Bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje ir jos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo D.

G. faktinio sulaikymo dienos. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, turi bÅ«ti panaikinamos.Tuo pačiu nuosprendžiu teismas iÅ¡ dalies tenkino A. G. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ D. G. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui. A. G. iÅ¡ D. G. buvo priteista 250 Eur proceso iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. G. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų: 2015 m. gegužės 26 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., nuteistajam D.

G. ir buvusiai jo sutuoktinei A. G. dalimis priklausančio namo bendro naudojimo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su buvusia sutuoktine A. G. tyčia vienÄ kartÄ ranka griebė jai į krÅ«tinės sritį ir kita ranka tyčia pastÅ«mė į krÅ«tinę, padarydamas buvusiai sutuoktinei A. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. smulkias poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje priekiniame pavirÅ¡iuje.Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę – neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o priteistÄ Å¾alÄ sumažinti iki 300 Eur.

Nuteistasis nurodo, jog yra dirbantis, o reali laisvės atėmimo bausmė jam užkerta galimybę prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, todėl bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, savo noru siÅ«lė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ne tik iki teismo posėdžio, bet ir bylos nagrinėjimo metu, atsiprašė nukentėjusiosios, už tokiÄ veikÄ anksčiau teistas tik vienÄ kartÄ ir paskirtÄ bausmę yra atlikęs, administracine tvarka neteistas, taigi pasitaisyti jis gali ir bÅ«damas laisvėje, nes paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo areÅ¡tinėje.

Ä®vertinus visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliantas mano, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus baudÄ , kadangi dirba ir gali jÄ sumokėti. Apeliantas tvirtina, kad Å¡ios bylos atveju paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys, 62 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo metu įvykusias aplinkybes ir klaidingai pasisakė, kad nuteistasis „<...> tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ <...> tyčia pastÅ«męs į krÅ«tinę, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia fizinį skausmÄ ir stresÄ , žalojo nukentėjusiÄ jÄ , ir norėjo taip elgtis <...>“.

Anot nuteistojo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo niekada ir nebÅ«tų buvę, jei abi konfliktuojančios Å¡alys nebÅ«tų buvusios iÅ¡tiktos Å¡oko dėl mylimo vaiko sveikatos sutrikimo ir patirto iÅ¡gÄ sčio. Abu tėvai patyrė fiziologinio afekto bÅ«senÄ â€“ tai yra labai stipriÄ emocinę reakcijÄ Ä¯ vaiko dusimÄ . Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje klaidingai pasisakė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis atsiprašė, pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, o teismui prisipažinimas atrodo tik formalus, nes anksčiau nepripažino kaltės, kadangi jam, tuo metu dar kaltinamajam, buvo netinkamai paaiÅ¡kinta BK 140 straipsnio nuostatos esmė – „veikdamas tiesiogine tyčia“.

Teisinio iÅ¡silavinimo neturinčiam asmeniui tokia frazė skamba kaip iÅ¡ anksto suplanuotas tyčinis nusikaltimas, tačiau niekada neneigė, jog nesuplanuotas atsitiktinis konfliktas buvo. Kita lengvinanti aplinkybė – nuteistasis iki teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies norėjo atlyginti žalÄ , tačiau nukentėjusioji pinigus priimti atsisakė. Tikėtina, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo ir, kaip užfiksuota kaltinamajame akte, nukentėjusioji pati paėmė iÅ¡ sÅ«naus telefonÄ ir metė jį tupinčiam nuteistajam ant kelnių, taip pat iÅ¡vadino nuteistÄ jį negražiais žodžiais.

Apeliantas mano, jog teismas neteisingai vertino, kad byloje nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors tokių buvo, todėl priimdamas nuosprendį netaikė BK 62 straipsnio – nepaskyrė Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Jei teismas bÅ«tų atsižvelgęs į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Apeliantas tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ (iki Å¡iol teikia iÅ¡laikymÄ , nors ir suvaržyta teisė iÅ¡vykti į darbÄ Norvegijoje) bei lengvinančias aplinkybes.

Vien tai, kad teismas vertino kaip sunkinančiÄ aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nėra pagrįsta. Girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, yra žinomas tik faktas, kad įvykio (savaitgalio) dienÄ rÅ«kydamas nuosavame kieme žuvį kaip ir daugelis žmonių galėjo iÅ¡gerti apie vienÄ butelį alaus, konfliktas įvyko 20.00 val. vakaro, todėl tikėtina, kad nuteistasis jau buvo visiÅ¡kai blaivus (prieÅ¡ingai įrodyta nebuvo). Teismas neteisingai konstatuoja, kad nuteistasis nuolat girtauja, jis nėra įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ .

Taigi Å¡ios veikos pavojingumas nėra didelis, nuteistojo asmenybė nepavojinga ir veika atsitiktinio pobÅ«džio. Bausmė akivaizdžiai neproporcinga nusikaltimo aplinkybėms ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui, gali tiek moraliÅ¡kai, tiek finansiÅ¡kai sužlugdyti nuteistÄ jį, kadangi atsiranda realus pavojus netekti darbo Norvegijoje, nes kalėjusio asmens reputacija gali bÅ«ti nepageidaujama įmonei, su kuria nuteistasis turi nenutrÅ«kusius darbo santykius.Nuteistasis taip pat pažymi, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo atvejis yra netyčinis (atsitiktinis), nes įvykio aplinkybės aiÅ¡kiai nurodo, kad abi konfliktÄ iÅ¡gyvenusios Å¡alys buvo vienodai sudirgusios ir susijaudinusios dėl vaiko gyvybės. Nuteistasis nebuvo iÅ¡ anksto suplanavęs nusikaltimo ir neveikė tyčia.

Sutiktina su teismo pozicija, kad sukelti padariniai nukentėjusiajai nėra sunkūs, taip pat nėra nustatyta, kad nuteistojo veiksmai būtų sukėlę negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji nepatyrė ir didelių finansinių nuostolių, kurie būtų atsiradę dėl faktinio sužalojimo, todėl tiek prašoma 2 000 Eur, tiek priteista 600 Eur suma žalos atlyginimui yra per didelė. Nuteistasis teismo posėdžio metu norėjo sumokėti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kuri dėl atsitiktinai susiklosčiusios situacijos būtų protinga ir proporcinga padarytai veikai, tačiau nukentėjusioji atsisakė.

Taigi nuteistasis praÅ¡o priteistÄ Å¾alÄ sumažinti iki 300 Eur. Nukentėjusioji A. G. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir nurodo, kad formaliai nuteistasis D. G. ginčija (nesutinka) su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir priteistos neturtinės žalos dydžiu, tačiau iÅ¡ paties apeliacinio skundo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad jis kvestionuoja ir patį jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , jos aplinkybes. Pažymėtina, kad D. G. savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir teisiamojo posėdžio metu verčiamas surinktų įrodymų ir tai formaliai, siekdamas Å¡velnesnės gresiančios bausmės paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai laikė, kad toks D. G. prisipažinimas negali bÅ«ti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusioji pritaria, kad D. G. parodymai dėl kaltės prisipažinimo nebuvo nuoseklÅ«s, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jo pozicija iÅ¡liko gynybiÅ¡ka, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, iÅ¡kart po įvykio, sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ savo vaikų akivaizdoje, nuėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų kartu su kaimynu.

Tiesa, vėliau D. G. bandė nukentėjusiosios atsipraÅ¡yti ir siÅ«lė pinigų neva žalos atlyginimui, tačiau pinigus D. G. bÅ«tų sumokėjęs tik tuo atveju, jei nukentėjusioji sutiktų, kad byla jam bÅ«tų nutraukta ir jis, iÅ¡vengdamas neigiamų pasekmių, galėtų iÅ¡vykti į NorvegijÄ . Po įvykio yra praėję daugiau kaip metai, tačiau D. G. iki Å¡iol žalos neatlygino.Nukentėjusioji dėl Å¡velnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pažymi, kad teisingumo principas reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ .

Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.Nukentėjusioji atsikirtime pažymi, kad D.

G. dar 2014-03-07 Skuodo rajono apylinkės teismo buvo nuteistas vieÅ¡aisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 20 val. visuomenės labui dėl panaÅ¡ios nusikalstamos veikos prieÅ¡ jÄ padarymo (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis iÅ¡vadų nepasidarė, bausmės atlikimas jam įtakos neturėjo, nes praėjus metams vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tai parodo nuteistojo nenorÄ keistis bei keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , gyventi socialiai teisingÄ gyvenimÄ , rodyti deramÄ pagarbÄ savo vaikams bei jų motinai, aplinkiniams.Nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos, priimtame nuosprendyje labai motyvuotai pasisakė dėl priteistinos iÅ¡ D.

G. neturtinės žalos – 600 Eur – dydžio. Tokia satisfakcija, nors ji iki galo ir nekompensuoja nukentėjusiosios iÅ¡gyvento fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų bei sukrėtimų, tikrai nėra per didelė. Kartu nukentėjusioji pažymi, kad D. G. smurtavo prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį – moterį, tyčiniais veiksmais trenkdamas į krÅ«tinę padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , be kita ko, smurtinius veiksmus atliko savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kaip minėta anksčiau, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D.

G. smurtavo nebe pirmÄ kartÄ .Teismo posėdyje nuteistasis D. G., jo gynėja advokatė Kristina Pralgauskaitė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumo, protingumo, teisingumo principus, bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistajam D. G. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu taikant baudžiamojo poveikio priemones.Nukentėjusioji A. G., jos atstovas advokatas Aivaras Surblys prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. G. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nei nuteistasis, nei jo gynėja nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę, todėl apygardos teismas dėl nuteistojo kaltės pasisako tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga skiriant bausmę (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam D. G. paskirtos bausmės Apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Tačiau apeliantas klaidingai nurodo, kad Å¡ios bylos atveju paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1 ir 3 dalys, 62 straipsnis).

Teismų praktikoje bausmės Å¡velninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Nuteistasis D. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo metu buvusias įvykio aplinkybes, t. y. kad padaryto sveikatos sutrikdymo niekada ir nebÅ«tų buvę, jei abi konfliktuojančios Å¡alys nebÅ«tų buvusios iÅ¡tiktos Å¡oko dėl mylimo vaiko sveikatos sutrikimo ir patirto iÅ¡gÄ sčio. Pažymėtina, jog teismai vertina konkrečias realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes ir sprendžia, ar jos atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintÄ nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau nėra įpareigoti vertinti hipotetines situacijas.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abu tėvai buvo fiziologinio afekto bÅ«senos, kadangi patyrė labai stipriÄ emocinę reakcijÄ dėl vaiko dusimo. Fiziologinio afekto bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Teismų praktikoje veikos kvalifikavimÄ , esant fiziologinio afekto bÅ«senai, lemia:

1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis;

2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas);

3) nedelsiant įvykdytas atsakas. Veika kvalifikuojama kaip padaryta labai susijaudinus, tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/1999, 2K-604/2005, 2K-271/2008, 2K-419/2009, 2K-226/2011). Pažymėtina, kad vaiko dusimas nepatvirtina fakto, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto bÅ«senos, kadangi tai nėra susiję su nukentėjusio asmens, A. G., neteisėtu ar įžeidžiančiu elgesiu, kuris bÅ«tų nukreiptas į buvusį sutuoktinį D.

G. Taip pat svarbu, jog fiziologinio afekto bÅ«sena nėra nežymų sveikatos sutrikdymÄ privilegijuojantis požymis ir nenumatyta Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtyje, todėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavimui tokia aplinkybė reikÅ¡mės neturi. Vis dėlto BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ji turi reikÅ¡mės skiriant bausmę kaltininkui.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos galėjo turėti ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, o kaltinamajame akte užfiksuota, kad nukentėjusioji pati paėmė iÅ¡ sÅ«naus telefonÄ ir metė jį tupinčiam nuteistajam prie pilvo, ant kelnių, taip pat nuteistÄ jį iÅ¡vadino negražiais žodžiais. Vis dėlto tai, kad nukentėjusioji ant nuteistojo pradėjo Å¡aukti ir iÅ¡vadino jį negražiais žodžiais, kaltinamajame akte nurodyta kaip aplinkybės, kurias apklausos metu nurodė pats nuteistasis D.

G., kitų duomenų, patvirtinančių tokius nukentėjusiosios veiksmus, nenustatyta (t. 2, b. l. 23–26). Teismų praktikoje pažymima, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Tačiau tai, kad nukentėjusioji pametė nuteistojo telefonÄ jam prie pilvo, ant kelnių, negali bÅ«ti laikoma nei provokuojančiu, nei rizikingu elgesiu, kadangi nukentėjusioji tokiais veiksmais neskatino D.

G. pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jÄ , ypač atsižvelgiant į tai, jog pats D. G. paprašė sÅ«naus, kad Å¡is grÄ Å¾intų jam telefonÄ kaip tik tuo metu, kai nukentėjusioji stengėsi padėti sÅ«nui, užspringusiam žuvies aÅ¡aka (t. 1, b. l. 90, 96; t. 2, b. l. 24, 25). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė Å¡ios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog įvykio aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam pažeidimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra ir pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo pasakytina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iÅ¡ pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, pagrindo nėra, t. y. nėra sÄ lygų, bÅ«tinų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalies negalima taikyti, kadangi nuteistasis D. G. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ji paaiÅ¡kėjo nukentėjusiajai A.

G. su skundu kreipusis į Skuodo rajono PK (t. 1, b. l. 1). BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui yra bÅ«tina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad Å¡is klausimas nutartyje dar bus aptariamas plačiau. BK 62 straipsnio 4 dalies taikymas taip pat negalimas, kadangi D. G. nuteistas ne už nužudymo, bet už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ . Kadangi teismas nenustatė aptariamame straipsnyje numatytų aplinkybių, nėra pagrindo skirti Å¡velnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės.Pastebėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis iÅ¡laiko vaikus, nėra iÅ¡imtinė ir nesudaro pagrindo skirti D.

G. Å¡velnesnę bausmę. Tai yra jo, kaip vieno iÅ¡ tėvų, konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o taip pat Å¡iÄ pareigÄ nuteistajam numatė teismas, iÅ¡skirdamas jį su buvusia sutuoktine ir spręsdamas vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ (t. 1, b. l. 119-123).Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai pasisakė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastebėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimasis savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai pažymėjo, kad nors D. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iÅ¡dėstė esmines įvykio aplinkybes, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D.

G. kaltu neprisipažino, akistatos su nukentėjusiÄ ja A. G. metu savo kaltę neigė, ir tik po to, kai du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus ikiteisminio tyrimo nutraukimus nepagrįstais, buvo tęsiamas, D. G., 2016-03-22 apklaustas kaip įtariamasis pakartotinai (t. 1, b. l. 165) bei nagrinėjant bylÄ teisme, nors ir iÅ¡dėstė esmines įvykio aplinkybes ir kaltu prisipažino, tačiau tik verčiamas objektyvių aplinkybių dėl surinktų įrodymų. Taigi D.

G. formalus prisipažinimas teisme negali bÅ«ti vertinamas kaip savanoriÅ¡kas prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , o juo labiau padėjimas Å¡iÄ veikÄ iÅ¡aiÅ¡kinti. Taip pat teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir nukentėjusiosios A. G. atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ , kad D. G. parodymai dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuoseklÅ«s, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jo pozicija iÅ¡liko gynybiÅ¡ka, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, o ta aplinkybė, kad iÅ¡kart po įvykio, sužalojęs savo buvusiÄ sutuoktinę savo vaikų akivaizdoje, nuėjo vartoti alkoholinių gėrimų kartu su kaimynu, tik rodo, kad nuteistasis po padarytų nusikalstamų veiksmų visiÅ¡kai nesikrimto dėl savo elgesio, savo veiksmais niekaip neiÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ir net nebandė suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinių.

Atsižvelgtina į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog konfliktas buvo atsitiktinis, įtakos jam turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nuteistojo asmenybė nėra pavojinga. Å ie teiginiai parodo, kad nuteistojo pozicija ir toliau iÅ¡lieka gynybiÅ¡ka, dalį kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo jis nori perkelti savo buvusiai sutuoktinei ir taip sumenkinti savo veiksmų pavojingumÄ . Anksčiau aptartų aplinkybių visuma parodo, kad nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik siekdamas, jog jam bÅ«tų paskirta Å¡velnesnė bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tai negali bÅ«ti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad turėtų bÅ«ti konstatuota ir kita baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – iki teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu D. G. iÅ¡ dalies norėjo atlyginti žalÄ , tačiau nukentėjusioji pinigus paimti atsisakė. Tačiau atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ A. G. pažymėjo, kad žadėtus pinigus D. G. bÅ«tų sumokėjęs tik tuo atveju, jei nukentėjusioji sutiktų, kad byla jam bÅ«tų nutraukta ir jis, iÅ¡vengdamas neigiamų pasekmių, galėtų iÅ¡vykti į NorvegijÄ .

Tokios aplinkybės buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 73). Objektyviai vertinant, nors po įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau nuteistasis, pripažindamas, kad visgi yra padaręs nukentėjusiajai žalos, iki šiol jos nė dalies nėra atlyginęs. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstyta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, be kitų aplinkybių, taip pat turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog „traktuoti, kad nuteistasis yra recidyvistas tik todėl, kad neiÅ¡nykęs teistumas, dar nereiÅ¡kia, kad tai pagrindinis faktorius charakterizuojantis nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama neigiamai, anaip tol jis nėra įraÅ¡ytas psichiatrijos kabineto ar priklausomybės ligų įskaitoje, dirbantis ir turintis legalų darbÄ Norvegijoje (apie 10 metų).“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad D.

G. yra teistas, bausmę atlikęs, tačiau, bÅ«damas teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 140) prieÅ¡ tÄ patį asmenį – savo buvusiÄ sutuoktinę, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Tiesa, jog vien Å¡i aplinkybė nuteistojo asmenybės visapusiÅ¡kai neapibÅ«dina, tačiau teismas į jÄ , skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, kadangi, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Taigi, kadangi ankstesnė viešųjų darbų bausmė už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, D. G. nepadarė tinkamo poveikio, nes, nepraėjus nė metams po viešųjų darbų bausmės atlikimo, jis vėl padarė naujÄ tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę A. G., pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, todėl pagrįstai jam skyrė griežtesnę bausmę.

Vien tai, kad nuteistasis nėra įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ (t. 1, b. l. 137), nereiÅ¡kia, jog D. G. charakterizuojamas teigiamai. Kaltininko asmenybę apibÅ«dina ir tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ buvusiai sutuoktinei padarė matant vaikams, bÅ«damas neblaivus, o tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apeliaciniame skunde teisingai yra pažymėta, kad nuteistojo blaivumas po įvykio nebuvo patikrintas iÅ¡matuojant alkoholio kiekį matuokliu, tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog D.

G. nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Pirmiausia pažymėtina, kad pats nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumÄ (t. 1, b. l. 76), tačiau tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistė Aurelija Dirkstytė pažymėjo, kad D. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li (t. 1, b. l. 76), A.

G. apklausos metu pažymėjo, kad nuteistasis nuolat vartoja alkoholį ir nusikalstamos veikos padarymo dienÄ namo grįžo girtas (t. 1, b. l. 90), akistatos metu pats D. G. nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dienÄ buvo iÅ¡gėręs apie keturis 0,5 l talpos alaus butelius (t. 1, b. l. 96), liudytojas V. R. apklausos metu nurodė, jog rÅ«kant žuvį D. G. kieme, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., su D. G. gėrė alų, o vėliau dar buvo nuėję į parduotuvę nusipirkti keturis 0,5 l talpos alaus butelius (t. 1, b. l. 102).

Taigi baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis D. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo D. G. neadekvatiems ir nusikalstamiems veiksmams: jis, nepaisydamas žmonos nuomonės, kad rÅ«kyta žuvis gali bÅ«ti neÅ¡viežia, maitino ja dvejų metų vaikÄ , aiÅ¡kinosi santykius su buvusia sutuoktine, kai ji stengėsi padėti žuvimi užspringusiam vaikui, kaip tik tuo metu prašė vaiko grÄ Å¾inti jam jo telefonÄ , sviedė į grindis A.

G. priklausantį telefonÄ , po to griebė A. G. į krÅ«tinės sritį ir kita ranka jÄ pastÅ«mė. IÅ¡ visų aptartų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis elgėsi neapgalvotai, neapdairiai, pasiduodamas impulsams ir emocijoms, į aplinkÄ reaguodamas neadekvačiai, buvo nusiteikęs grėsmingai, arÅ¡iai, pats savo veiksmais ir žodžiais stengėsi sukelti konfliktÄ . Taigi iÅ¡ aptartų aplinkybių teismas susiformavo vidinį įsitikinimÄ , kad bÅ«damas blaivus nuteistasis D. G. nebÅ«tų kėlęs pavojaus buvusiai sutuoktinei bei savo vaikams ir tokios nusikalstamos veikos kaip nagrinėjamu atveju atlikęs nebÅ«tų.Dėl nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nusikaltimo pavojingumÄ nulemia du kriterijai – pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis.

Pavojingumo pobÅ«dis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobÅ«džiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikÅ¡mę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo bÅ«das, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra bÅ«tini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015, 2K-86-648/2016).

Å iuo atveju nukentėjusiajai A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis), t. y. smulkios poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje priekiniame pavirÅ¡iuje. D. G., atlikdamas smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , suprato savo veiksmų pobÅ«dį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta esant neapibrėžtai tyčiai.

Teismų praktikoje nurodoma, jog esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).

Aptarti nuteistojo smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-361/2016).

Kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, sveikata pripažintina viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, taigi nors nagrinėjamu atveju nuteistasis D. G. nukentėjusiajai sveikatÄ sutrikdė tik nežymiai, tačiau dėl jau aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skunde dėstomais argumentais, kad tokia veika nelaikytina pavojinga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į anksčiau nurodytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, ir tai, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė nuteistajam neturėjo teigiamos įtakos, nepakeitė jo polinkio nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principÄ , visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bausmės tikslai bus pasiekti D.

G. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ griežtesnę, tačiau ne pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – areÅ¡tÄ , jo dydį nustatant mažesnį negu Å¡ios bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas trumpai pažymi, kad teismo posėdžio metu D. G. gynėja advokatė K. Pralgauskaitė pasisakė apie alternatyvÄ nuteistajam, remiantis BK 75 straipsniu, taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...>, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi akivaizdu, kadangi nuteistajam paskirta bÅ«tent areÅ¡to bausmė ir apeliacinės instancijos teismas jos nekeičia, galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ nėra, nes jis siejamas tik su terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl neturtinės žalos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Nukentėjusioji A. G. dėl jos patirtų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimo, didelio streso pateikė ieÅ¡kinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 192). Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-06-27 nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiosios A. G. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ D. G. priteisė 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė, kaip jau minėta anksčiau, yra vienos svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugomos.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pažymėta, kad nuteistasis D. G. smurtavo prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį – moterį, nukentėjusiÄ jÄ A. G., tyčiniais veiksmais trenkdamas į krÅ«tinę, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , be kita ko, smurtinį nusikaltimÄ padarė savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtauja nebe pirmÄ kartÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi medicinos pagalbos ir tokia pagalba jai buvo suteikta, be to, iÅ¡kart po įvykio ji kreipėsi į Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrÄ , taip pat į Skuodo socialinių paslaugų Å¡eimai centrÄ , kur jai ir jos nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2015-09-16 buvo teikiamos psichologinės paslaugos (t. 1, b. l. 194, 196), intensyvi krizių įveikimo pagalba nukentėjusiajai teikiama iki Å¡iol. Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ .

Taip pat pritartina Skuodo rajono apylinkės teismo teiginiams, jog nenustatyta, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo padariniai būtų itin sunkūs ar būtų sukėlę negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios A. G. sveikatai, nenustatyta ir pablogėjusių socialinių santykių, kad sutriko nukentėjusiosios bendravimo galimybės ar dėl šio įvykio būtų pablogėjusi jos, kaip mokykloje dirbančios darbuotojos, reputacija, nes baudžiamosios bylos duomenys nebuvo viešai skelbiami ir visiems prieinami.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v.

R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse, iÅ¡reikÅ¡damas savo pozicijÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių, yra aiÅ¡kiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ .Ä®vertinus teismų formuojamÄ praktikÄ bylose, susijusiose su nežymiu asmens sveikatos sutrikdymo padarymu, matyti, jog teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, t. y. priteisiama iki 5 000 Lt (1 448 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-540/2014; 2K-452/2014;

Nr. 2K-134/2014; 2K–120/2014; 2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K-680/2012; 2K-517/2011). Todėl daroma iÅ¡vada, kad neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiÅ¡kai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Matyti, jog pirmosios instancijos teismo priteista 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti tikrai nėra per didelė, todėl neturi bÅ«ti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog bÅ«tent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai A.

G., kadangi D. G. yra darbingas, byloje pateikti duomenys, kad nuteistasis nuo 2016-09-09 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (t. 2, b. l. 110), taip pat turi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruoto turto Lietuvoje (t. 2, b. l. 1–8). Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. G. paskirta areÅ¡to bausmė užtikrins visų BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimÄ .

Civilinio ieÅ¡kinio suma neturtinei žalai atlyginti nekeistina – 600 Eur.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                       Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                                              Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                         Aurelija Sadauskaitė