11ce0637-eefc-4a68-900e-c52e3f5bda62 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-4286-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00851-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjui V.

A., 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 9 000 Eur neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2018-10-25 iki 2019-02-21 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai) Kybartų pataisos namuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 5, 6, 10. Tvirtina, kad buvo grubiai pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės kalinimo sÄ lygų apsunkinimu dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Argumentuoja, jog dirbtinė apÅ¡vieta yra paprastomis kaitrinėmis lemputėmis, nuo kurių greičiau pavargsta ir skauda akys, ir yra senai pripažinta, jog tokių lempučių Å¡viesa yra žalinga akims.

Mano, kad atsakovės atstovas nesistengė veikti taip, kaip privalėjo pagal HN134:2015 14 punkto reikalavimus, kadangi dirbtinė apÅ¡vieta nebÅ«davo didesnė kaip 50 lx. PaaiÅ¡kina, jog blogas apÅ¡vietimas neigiamai veikia visÄ Å¾mogaus organizmÄ , nes sutrinka visas bioritmas, emocinė bÅ«sena pastoviai darosi niÅ«ri, darėsi dirglus, susierzinęs, prislėgtas, negalėjo skaityti, raÅ¡yti ar užsiimti kita turininga veikla. Atkreipia dėmesį į administracines bylas Nr. I-2589-168/2013 ir A520-2207/2013, kuriose buvo svarstomi analogiÅ¡ki dirbtinio apÅ¡vietimo pažeidimai.

Teigia, kad ginčo laikotarpiu, kalint kamerose Nr. 5, 6, 10, buvo ir kitų higienos normų pažeidimų, kurių niekas nesistengė Å¡alinti: langų rėmai sulaužyti arba visi jų nėra; nėra ventiliacijos nei tualete, nei kameroje; sienos nutrupėjusios, dažai nusilupę, daug kur matosi skylės sienose; ant medinių grindų iÅ¡lindusios vinys; kamerose Å¡alta ir drėgna. Daro iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos nurodytose kamerose ginčo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį, minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ir higienos normas HN134:2015.

Tvirtina, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , visaverčio gyvenimo sutrikimÄ , socialinių įgÅ«džių, pasitikėjimo savimi praradimÄ , negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai. PareiÅ¡kėjas vaizdo konferencijos bÅ«du teismo posėdžio metu palaikė skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, jog Å¡iuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo intensyvumo. Tvirtina, kad dirbtinis apÅ¡vietimas visose kamerose yra ne mažesnis, nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) specialistai ne kartÄ tikrino Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpas ir pažeidimų, susijusių su netinkamu dirbtiniu apÅ¡vietimu, nenustatydavo. Daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo patalpų apÅ¡vietimo yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir visiÅ¡kai neatitinkantys tikrovės. Tvirtina, jog Kybartų sektoriuje esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo”, ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Dėl nurodytos priežasties konstatuoja, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai. Nurodo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ ir pažymi, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tvirtina, kad kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerų tipo patalpose nėra jokios ventiliacijos yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pažymi, jog sienų vaizdas yra trumpalaikis ir nereikÅ¡mingas poveikis, kadangi gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat; remontai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ ir teigia, kad Kybartų sektorius užtikrina šį reikalavimÄ , kadangi pataisos namų teritorijoje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamÄ temperatÅ«rÄ palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai.

Teigia, jog įstaigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamÄ patalpų temperatÅ«rÄ ir tai yra daroma. Atkreipia dėmesį, jog buvo kreiptasi į dabartinę pareiÅ¡kėjo kalinimo įstaigÄ , t.y. PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių. Nurodo, kad iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo gautas atsakymas, jog pareiÅ¡kėjo asmens byloje nebuvo rasta skundų ar praÅ¡ymų susijusių su Å¡io skundo dalyku.

Nurodo, kad nuo 2018-10-25 iki 2018-10-26 pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, o nuo 2019-02-19 iki 2019-02-21 pareiÅ¡kėjas bausmę atliko besargybinių gyvenamajame kambaryje. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose laikotarpyje nuo 2018-10-26 iki 2019-02-19 vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,55 iki 14,28 kv. m., o kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę buvo užtikrinamas tinkamas patalpų plotas. Tvirtina, kad nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų ir pan.), kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 str. prasme, negali bÅ«ti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio.

Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir pan. Atkreipia dėmesį, kad minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto norma buvo pažeista nežymiai bei neilgÄ laiko tarpÄ . t.y. 25 dienas. Daro iÅ¡vadÄ , kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų ir pan.), kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 str. prasme, negali bÅ«ti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. prasme.

Argumentuoja, jog skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalÄ , tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindę ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų) taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ , bÅ«dÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Marijampolės pataisos namuose (minėta, toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai).

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus kamerų ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje M. byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Kadangi atsakovės atstovas teikia duomenis apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje kameroje metu buvusį nuteistųjų skaičių, o pareiÅ¡kėjas minėtų duomenų iÅ¡ esmės neginčija, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ kameroje buvusių nuteistųjų skaičiaus.

Vertinant atsakovės atstovo atsiliepime ir Pataisos namų 2020-05-08 pažymoje (b. l.

22) pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-25 iki 2018-10-26 bausmę atliko bendrabučio tipo patalpoje Nr. 406, kurios plotas – 36 kv. m., joje bausmę atliko 6 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 6 kv. m. (36/6) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-26-2018-10-28 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 117, kurios plotas – 15,55 kv. m., joje bausmę atliko 1 asmuo. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-28 iki 2018-11-22 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurios plotas – 16,84 kv. m., joje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,21 kv. m. (16,84/4) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-22 iki 2018-11-27 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,61 kv. m. (16,84/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2018-11-29 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,21 kv. m. (16,84/4) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-29 iki 2018-12-02 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,61 kv. m. (16,84/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-02 iki 2018-12-06 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 8,42 kv. m. (16,84/2) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas – 10,66 kv. m., joje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,55 kv. m. (10,66/3) patalpos ploto (t. y. Taisyklių 111.2. punktas pažeistas). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-18 iki 2018-12-22 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,33 kv. m. (10,66/2) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-22 iki 2018-12-24 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 1asmuo, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 10,66 kv. m. patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-24 iki 2019-01-02 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurios plotas – 14,28 kv. m., joje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-03 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-03 iki 2019-01-07 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 1 asmuo, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 14,28 kv. m. patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-01-08 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-08 iki 2019-01-09 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 1 asmuo, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 14,28 kv. m. patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2019-01-14 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-14 iki 2019-01-17 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-17 iki 2019-01-18 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-01-24 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,57 kv. m. (14,28/4) patalpos ploto (t. y.

Taisyklių 111.2. punktas pažeistas). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-02-05 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,57 kv. m. (14,28/4) patalpos ploto (t. y.

Taisyklių 111.2. punktas pažeistas). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-17 iki 2019-02-19 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-19 iki 2019-02-21 bausmę atliko besargybinių gyvenamajame kambaryje Nr. 1, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,37 kv. m. (17,46/4) patalpos ploto.

Taip pat pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/201; 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009-04-09 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004-04-06 sprendimÄ byloje A.

Ö. ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93), 426 p.). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18 (iÅ¡ viso 6 paros) teko 3,55 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31 (iÅ¡ viso 7 paros) teko 3,57 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 (iÅ¡ viso 12 parų) teko 3,57 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, t. y. iÅ¡ viso 25 paras buvo pažeistas Taisyklių 111.2. punktas, numatantis kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Kitu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ pažeista nebuvo. Sprendžiama, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimų, kad jis laikotarpiais nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18, nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31, nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Teismas konstatuoja, kad nurodytais laikotarpiais pripažintini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Dėl higienos normų pažeidimo Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu, kalint kamerose Nr. 5, 6, 10 buvo netinkama dirbtinė apšvieta, langų rėmai sulaužyti arba visi jų nėra; nėra ventiliacijos nei tualete, nei kameroje; sienos nutrupėjusios, dažai nusilupę, daug kur matosi skylės sienose; ant medinių grindų išlindusios vinys; kamerose šalta ir drėgna.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Aptariamų Higienos normų 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų bÅ«klės ir neatitikimo higienos normoms nepagrindė įrodymais. IÅ¡ esmė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl drėgmės, Å¡alčio ir apÅ¡vietos paneigia atsakovės atstovo pateikti tyrimo protokolai ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.

Be kita ko, LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui.

Dėl praėjusio laiko tarpo ir dėl to, kad Visuomenės sveikatos centras patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos kamerose buvo visais pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose laikotarpiais. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie netinkamÄ gyvenamųjų patalpų bÅ«klę, t. y. pareiÅ¡kėjas, nenurodė kada konkrečiai buvo pažeidimai, Å¡ių aplinkybių bei galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į atsakovės atstovÄ dėl netinkamos kamerų bÅ«klės, o tik rėmėsi patikrinimo aktais, kurie buvo atlikti dėl kitų nuteistųjų skundų.

Nesant pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių patvirtinančių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiÅ¡kėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl higienos normų pažeidimo nepagrindė įrodymais. Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis).

Dėl patirtos žalos dydžio PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) iÅ¡gyvenimais – patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , visaverčio gyvenimo sutrikimÄ , socialinių įgÅ«džių, pasitikėjimo savimi praradimÄ , negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai. Apibendrinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiais nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18, nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31, nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 (iÅ¡ viso 25 paros) teko 3,55 – 3,57 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį.

Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ duomenų apie pareiÅ¡kėjo kokiu nors bÅ«du sutrikdytÄ sveikatÄ dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Ä®vertinęs byloje nustatytÄ tekusio gyvenamojo ploto skirtumÄ (0,05 kv. m. ir 0,03 kv. m.), konstatuotų pažeidimų pobÅ«dį (nustatyti ploto pažeidimai), jų trukmę (25 paros), nustatęs, kad nėra duomenų, kad nustatytas pažeidimas kokiu nors bÅ«du pablogino pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 9 000 Eur suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms laikotarpiais nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18, nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31, nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 adekvati suma yra 130,00 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimÄ byloje G. R. prieÅ¡ IspanijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 30544/96 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. A. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 130,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė