2021-11-03 Nr. AB-23017-3-61-3-01087-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-729-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Santra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą akcinei bendrovei „Santra“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Santra“ (toliau – ir Bendrovė) 1 016 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 46,63 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise valdo keturis administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, garažų ir paslaugų paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, įtrauktas į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: tris 1 031,82 kv. m; 169,07 kv. m ir 88,37 kv. m administracinės paskirties objektus, vieną 127,02 kv. m sandėliavimo paskirties objektą. Pareiškėjas kasmet apskaičiuodavo ir atsakovui teikdavo mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovas nustatytais terminais vietinės rinkliavos nesumokėjo. Vadovaudamasis Nuostatų 83 punktu, pareiškėjas prašė priteisti 46,63 Eur delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

3. Atsakovas AB „Santra“ atsiliepime į prašymą prašė pripažinti, kad Bendrovė mokestiniu laikotarpiu nesukūrė komunalinių atliekų ir neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

4. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad jei objektyviais duomenimis neabejotinai patvirtinta, kad valdant, naudojant ir disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios komunalinės atliekos nesusidaro, tokį turtą valdantis asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, nes jis neturi atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatose.

5. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekiant įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, priėmė 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1450 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio 2 punkte nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio.

6. Pareiškėjas už 2019 m. prašo priteisti rinkliavą, neatsižvelgęs į tai, kad jis neįvykdė savivaldybės tarybos sprendimu jam priskirtos pareigos. Jei šią pareigą pareiškėjas būtų įvykdęs, jis žinotų, kad Bendrovė veiklos nevykdo, komunalinių atliekų neturi ir turi būti atleista nuo rinkliavos mokėjimo. Kadangi pareiškėjas nevykdo Sprendimu jam pavestos pareigos, jis negali teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuoti rinkliavos dydžio ir reikalauti iš atsakovo didesnės kintamosios rinkliavos dalies.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo VASA skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo 1 016 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 46,63 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

8. Teismas nustatė, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą pareiškėjas atsakovui paskaičiavo už Bendrovės nuosavybės teise valdomus objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nuostatais už šiuos objektus buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. sudaro 406 Eur. Šiai sumai apmokėti buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10001152. Už 2019 m. sausio–gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudarė 610 Eur, minėtai sumai buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10601486. Mokėjimo pranešimai atsakovui buvo išsiųsti buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovas teigė, jog Bendrovė 2018 ir 2019 m. jokios veiklos nevykdė, t. y. komunalinės atliekos šiuo laikotarpiu nesusidarė, tačiau byloje nėra duomenų, kad Bendrovė teikė prašymus VASA dėl šių aplinkybių. Atsakovas nepateikė įrodymų, lemiančių apskaičiuotos rinkliavos dydžio neteisingumą, neįrodė, jog komunalinės atliekos nesusidarė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatyta vietinės rinkliavos lengvata.

10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatais, pagrįstai už ginčo objektus paskaičiavo pastoviąją ir kintamąją rinkliavos dalis. Kadangi Bendrovė nesilaikė mokėjimo grafiko, nesumokėjo priteistos sumos pareiškėjui, todėl pareiškėjas apskaičiavo 46,63 Eur delspinigių. Atsakovas neginčijo jam apskaičiuotos už nesumokėtą laiku rinkliavą delspinigių sumos.

III. 11. Atsakovas UAB „Santra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimus atmesti.

12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nuo 2019 m. galioja nauja Nuostatų redakcija. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, priėmė Sprendimą, kurio 2 punkte įrašyta: „Nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio“. Galiojanti Nuostatų redakcija tiesiogiai neįpareigoja VASA fiksuoti priduodamų komunalinių atliekų kiekio ir rinkliavos kintamąją dalį skaičiuoti atsižvelgiant į prieš tai buvusiame ketvirtyje priduotą faktinį komunalinių atliekų kiekį. Kintamosios dedamosios dydį VASA nustato išgalvotos komunalinių atliekų normos pagrindu, į savo dokumentaciją įrašinėja Bendrovės paimtų komunalinių atliekų svorius, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjo pateiktuose teismui dokumentuose nurodyta, kad atsakovo priduodamų komunalinių atliekų svoris yra nustatomas ne faktiniu svėrimu, o suformuoti rinkliavos specialiąja programine įranga – informacine sistema ATRIS. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad komunalinių atliekų vežėjas paimamų atliekų svorio nefiksuoja ir net neturi įrangos pasverti konkrečius šiukšlių konteinerius. VASA veiksmai nesuderinami su Sprendimo 2 punktu. Pareiškėjo pozicija neatitinka ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo nuostatų neatitinka ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti Nuostatai, kurie nėra suredaguoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punktą. Laikantis įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principo ir sistemiškai aiškinant poįstatyminius aktus, šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjo reikalavimus;

12.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-150) patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše (toliau – ir Objektų rūšių sąrašas) yra nurodytos nekilnojamojo turto objektų rūšys, kurias valdantys asmenys turi mokėti vietinę rinkliavą. Kaip turi būti nustatyta, kiek Objektų rūšių sąraše susidaro komunalinių atliekų ir kiek kitokių atliekų, Įsakyme Nr. D1-150 nenurodyta. Šis klausimas neaptartas ir Nuostatuose. Tačiau šis klausimas yra aptartas Sprendimo 2 punkte. Šios teisės normos nevykdė pareiškėjas. Jos netaikė ir teismas. VASA privalo nuo 2019 m. pasverti paimamas komunalines atliekas ir kintamąją dedamąją skaičiuoti remiantis ankstesniame ketvirtyje faktiškai priduotų šiukšlių kiekiu;

12.3. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad jei objektyviais duomenimis neabejotinai patvirtinta, kad valdant, naudojant ir disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios komunalinės atliekos nesusidaro, tokį turtą valdantis asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, nes jis neturi atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Šios teismų praktikos nuostatos teismas netaikė, nors į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kad Bendrovė valdomuose objektuose komunalinės atliekos negali būti siejamos su valdomais plotais, nes komunalinių atliekų kiekiai ne mažiau kaip 2 kartus mažesni už pramoninių atliekų kiekius. Vertinant gamybinių atliekų ir komunalinių atliekų kiekius darytina išvada, kad vietinė rinkliava už komunalines atliekas negali būti skaičiuojama pagal valdomų objektų plotą;

12.4. Teismo sprendimas prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio nuostatoms, nes įteisina neproporcingumą, diskriminavimą, rinkliavos ėmimą jos nesiejant su sąnaudų susigrąžinimu. Pareiškėjas Vilniaus mieste vietinę rinkliavą mechaniškai susieja su pastatų plotais. Kiek šituose pastatuose susidaro ar gali susidaryti atliekų pareiškėjas nenustato, nes tyčia nevykdo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo, todėl asmenys, kurie iš savo nekilnojamojo turto objektų priduoda gamybines ir komunalines atliekas, yra diskriminuojami, lyginant su tais, kurie priduoda tik komunalines atliekas.

13. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo teiginys, jog kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji jam paskaičiuota pagal VASA nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, nors pagal teisės aktų nuostatas turėjo skaičiuoti pagal faktiškai atiduotų mišrių komunalinių atliekų, svorį, neatitinka teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos. Vietinė rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija ir kuriam Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Ši nuostata įgyvendinta aukštesnės galios teisės akto – Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad vertinant tai, jog atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos. Vietinės rinkliavos apskaičiavimas, remiantis mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos dydžiu, yra nustatytas įmokos dydžio taisyklėse, todėl atsakovui kintamoji dalis buvo apskaičiuota tinkamai.

15. Teisinis reguliavimas atitinka naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. ESTT 2009 m. liepos 16 d sprendime byloje C-254/08 nusprendė, kad 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugos išlaidoms padengti numatytas mokestis, apskaičiuojamas pagal dėl šios paslaugos vartotojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekį, o ne pagal faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekį;

16. Nuostatų (galiojusių ginčo laikotarpiu iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 22 punkte nustatyta, kad apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto objekto bendro ploto kvadratinis metras. Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Nuostatų 23 p.). Pažymėtina, kad mokėjimo pranešimuose aiškiai yra nurodyta, kokiais plotais remiantis yra apskaičiuota rinkliava.

17. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendime buvo išdėstytas siekis ateityje rinkliavą skaičiuoti pagal svorį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Nuostatų redakcijoje yra įtvirtinta galimybė rinkliavą skaičiuoti nuo svorio.

18. Bendrovė nepateikė jokių svarių argumentų, nurodančių, kad ji veiklos nevykdė ir komunalinės atliekos Bendrovei priklausančiuose objektuose nesusidarė. Šioje byloje nebuvo kvestionuotinas klausimas apie svorių atitikimą / neatitikimą. Atsakovas nė karto nesikreipė dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo, nors jam yra žinoma lengvatų taikymo procedūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui AB „Santra“ apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam nuosavybės teise priklausančius objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei delspinigių priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo VASA prašymą ir priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos 1 016 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei 46,43 Eur dydžio delspinigius.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog jam priklausančiuose objektuose nesusidarė komunalinės atliekos, pareiškėjas, apskaičiuodamas kintamąją rinkliavos dalį, privalėjo apskaičiuoti komunalinių atliekų svorį.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, atsakovas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

24. Pagal bendrą taisyklę, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

25. Byloje nustatyta, jog atsakovas yra 4 nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Jis siekia būti atleistas nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo dėl to, jog jam priklausančiuose objektuose nesusidaro komunalinės atliekos. Be to, rinkliava už komunalines atliekas turėjo būti apskaičiuota pagal jų svorį.

26. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi šioje byloje pagrįstai nustatyta, jog atsakovas pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai – vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, jog jis komunalinių atliekų neturėjo ar jos nesusidarė.

27. Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija).

28. Pagal Nuostatų 20 punktą rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Nuostatų 22 punktas numato, jog apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Pagal Nuostatų 24 punktą, rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 punktas), o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas (Nuostatų 35 punktas).

29. Nuostatų 36 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Nuostatų 37 punktą, atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 38 punkte įtvirtinta, kad, pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 kub. m); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Nuostatų 39 punktas reglamentuoja, kad, nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

30. Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog nemokėti kintamosios rinkliavos dalies galima, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar VASA ir informavo, jog nesinaudoja nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų turėtojas. Taigi Nuostatų prasme jis laikytinas rinkliavos mokėtoju. Vadovaujantis Nuostatais, vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: tris 1 031,82 kv. m; 169,07 kv. m ir 88,37 kv. m administracinės paskirties objektus, vieną 127,02 kv. m sandėliavimo paskirties objektą. Atsakovas apskaičiuotos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neginčija.

32. Dėl lengvatos, taikomos apskaičiuojant pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Nuostatų 31 punktu, rinkliavos lengvatos gali būti taikomos atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, turinčią teisę išimties tvarka nustatyti asmenims lengvatą, ir šis prašymas nebūtų išspręstas.

33. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, daugelis šių argumentų yra deklaratyvūs, paremti tik atsakovo nuomone ir teisės aktų interpretavimu, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu jam priklausančiuose objektuose nesusidarė komunalinės atliekos.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Santra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius