11ccd8fa-cb80-49d5-bbfc-992ecac0e1da · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Regina Pocienė                                                                                                    Nuorašas Teisėja Nida Vigelienė                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-318/2013                          Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00733-2011-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5; 2.1.10; 2.4.2.1; 2.4.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. liepos 2 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,nuteistajai I. K., gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,             teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 1 d. 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda.

Subsidiariai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ir I. K. nuketėjusiajam N. K. priteista 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ I. K. nukentėjusiajam N. K. priteista 600 Lt proceso iÅ¡laidų.             IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija                   n u s t a t ė:              I. K. nuteista už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, t. y. 2011-06-07 apie 20.49 val. Vilniuje, Salininkų g. ties 35 pastatu, vairuodama L.

K. priklausantį automobilį „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę iš Salininkų g. link Salininkų g. 35 - to pastato neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio prie jos iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta didesniu greičiu artėjančiam motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. AJR 62, vairuotojui N. K., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas N. K., kuriam nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

             Apeliaciniu skundu nuteistoji I. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį: atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais, civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies priteisiant subsidiariai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ir I. K. nukentėjusijam N. K. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iÅ¡ I. K. nukentėjusiajam N. K. 200 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįvertino visas technines ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje. Taip pat neįvertino ar dėl eismo įvykio pripažintas kaltu asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę. Apeliantės manymu, vertindamas kelių eismo dalyvio – nukentėjusiojo N. K. – veiksmus eismo įvykio metu, teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo greitis buvo apie 90 km/val., I.

K. nuomone, eismo įvykio metu nukentėjusysis virÅ¡ijo leistinÄ greitį 22 km/val. Jo greitis iki stabdymo ir įveikus 32,5 metro stabdymo atkarpÄ negalėjo bÅ«ti vienodas, kaip nustatyta byloje. Tai, kad nukentėjusysis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, I. K. manymu, patvirtina automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo parodymai, kad jam važiuojant jį aplenkė motociklas, kuris važiavo labai greitai, gal 130 km/val.. Nuteistoji nurodo, kad skirdamas jai bausmę teismas neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad ji iÅ¡ dalies prisipažino kalta, buvo pasirengusi atlyginti žalÄ , veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys.

Apeliantės nuomone, nukentėjusiojo elgesys, kai jis, neturėdamas pakankamai vairavimo įgÅ«džių ir teisės vairuoti transporto priemones, taip pat virÅ¡ydamas leistinÄ greitį lenkė net kelias transporto priemones, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, pradėjo lenkimo manevrÄ Ä¯spėjamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, turėjo bÅ«ti vertinamas kaip keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas neatsižvelgė į tai, kad bÅ«tent nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai yra ir buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Taip pat tai, kad eismo įvykio metu nuteistoji nenumatė ir neturėjo galimybės numatyti, kad jai sukant į kairę už jos važiuojančias dideliu greičiu transporto priemones lenk motociklininkas, pažeisdamas KET reikalavimus ir keldamas pavojų eismo saugumui. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu I. K. laukėsi kÅ«dikio, todėl buvo ypatingai atidi ir rÅ«pestinga vairuojant transporto priemonę.              I. K. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis pradėjo ir atliko lenkimo manevrÄ Ä¯spėjamojo ženklo galiojimo zonoje.

Jos manymu, Å¡ias aplinkybes patvirtina transporto priemonių „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų parodymai, kad transporto priemonių lenkimas vyko atkarpoje nuo Salininkų Sodų 4 – osios iki Salininkų gatvės 35 namo. Taip pat 2012-11-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo pažymoje nurodyti duomenys, kad lenkimo manevrÄ galima atlikinėti tik pravažiavus Salininkų Sodų 2 – osios gatvės sankryÅ¾Ä .

Nuteistosios manymu, byloje esančioje eismo įvykio schemoje visi faktai užfiksuoti teisingai, tačiau įvykio schema perteikta tik dalis atkarpos nuo Salininkų g. 35 namo link Liepkalnio gatvės, be to neteisingai nurodyti atstumai nuo įspėjamųjų ir draudžiamųjų kelio ženklų iki transporto priemonių susidÅ«rimo vietos.              Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi vien liudytojos L. S. parodymais, bei nevertino liudytojų A.

M. ir P. M. parodymus. Taip pat bylos nagrinėjimo metu neiÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybių, trukdžiusių nukentėjusiajam grįžti į savo eismo juostÄ galimai pastebėjus automobilio „VW Golf“ posÅ«kio manevrÄ .             Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.             Nuteistoji apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl padarytos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d..

Byloje neabejotinai įrodyta, kad I. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.              Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, juos įvertino teisingai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, teismas pagrindė, vertindamas įrodymų visetÄ .

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų, bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.Specialisto išvada Nr.11-1794(11) (t.1,l.29-35) ir eksperto paaiškinimai teisme patvirtino, jog 32,5 m. motociklininkas judėjo stabdymo rėžimu. Jo greitis buvo 90km./h. Nukentėjusysis, važiuodamas tokiu greičiu, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nes stabdymui reikėjo 73 metrų.

Jeigu motociklininkas bÅ«tų važiavęs 70km./h greičiu, jo vidutinis stabdymo atstumas bÅ«tų buvęs apie 49 metrai. Tai rodo, kad motociklininkas, važiuodamas ir 70km./h greičiu nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Motociklininkas lenkė ten, kur nebuvo draudžiama. Automobilio „ VW Golf“ ,Valst. Nr. VVK 200, vairuotoja I. K., prieÅ¡ atlikinėdama kairiojo posÅ«kio manevrÄ privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu ir nesudarys kliÅ«ties prie jos iÅ¡ paskos gretima (prieÅ¡prieÅ¡inio) eismo juosta ta pačia kryptimi didesniu greičiu artėjančiam motociklo „Honda CBR„, valst Nr. AJR 62 vairuotojui N. K., dėl ko susidÅ«rė su jo vairuojama transporto priemone.

Techniniu požiÅ«riu tai buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Pati kaltinamoji teisiamajame posėdyje pripažino, jog ji , prieÅ¡ sukdama į kairę, nesustojo ir darė posÅ«kį. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai P. M. ir A. M., kurie matė, jog I. K. prieÅ¡ posÅ«kį į kairę nesustojo, liudytoja L. S., aiÅ¡kino mačiusi, kad maÅ¡ina parodė kairį posÅ«kį, kai motociklininkas buvo labai arti, todėl ji pagalvojo, kad jis nespės sustabdyti. Po to įvyko susidÅ«rimas.

N. K. nuosekliai tvirtino, jog nuteistoji pradėjo posÅ«kį į kairę, kai antrÄ kartÄ mirktelėjo kairio posÅ«kio signalas, todėl jis sustabdyti nespėjo. Taigi Å¡ie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji vairavo neatsargiai, buvo neatidi, nes, prieÅ¡ pradėdama kairio posÅ«kio manevrÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustodama suko į kairę ir sudarė kliÅ«tį jÄ tuo metu lenkiančiam ir važiuojančiam iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta motociklo vairuotojui N. K..

BÅ«tent toks I. K. elgesys prieÅ¡tarauja Kelių eismo taisyklių 9p., 106p. reikalavimams. NusikaltimÄ ji padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nors I. K. skunde nurodė, kad įvykio metu buvo ypatingai atidi, tačiau šį jos aiÅ¡kinimÄ paneigia pirmiau aptarti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad V. K., I. K. pradėjus rodyti kairio posÅ«kio signalÄ , jau artėjo prie jos automobilio prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, todėl pastaroji, jei bÅ«tų prieÅ¡ keisdama važiavimo kryptį sustojusi įsitikinti, ar niekam nesudarys kliÅ«ties, be jokios abejonės bÅ«tų pastebėjusi į aplenkimÄ iÅ¡važiavusį motociklininkÄ , tačiau to nepadarė.

Nors nukentėjusysis lenkė iÅ¡ karto kelias transporto priemones, galimai virÅ¡ijo lestinÄ greitį, neturėjo teisės vairuoti tokio galingumo transporto priemonę ir taip pat padarė Keliu eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau jo Å¡ie veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindine sÄ lyga atsiradusioms pasekmėms kilti. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas pagrįstai atsižvelgė, skirdamas bausmę ir nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį .IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , esančiÄ Vilniuje , Salininkų gatvėje 35, kelių eismo įvykio vietoje įspėjamųjų kelio ženklų nėra.

Protokole yra nuteistosios ir nukentėjusiojo paraÅ¡ai be jokių prierašų, todėl abejoti Å¡io dokumento ir eksperto paaiÅ¡kinimu, kad nustatytoje vietoje nebuvo draudimo lenkti kitas transporto priemones, teismas neturėjo jokio pagrindo. Todėl jis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis atliko manevrÄ draudžiančio lenkimÄ Å¾enklo galiojimo zonoje.Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuteistosios kaltę grindė vienos liudytojos L.

S. parodymais. Å is argumentas prieÅ¡tarauja pirmiau aptartiems duomenims, kuriuos teismas įvertino.             Savo skunde I. K. praÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39 str. numatytais pagrindais, tačiau patikrinus bylos medžiagÄ nustatyta, kad nėra visų BK 39 str. 1 d. įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, todėl apeliantės praÅ¡ymas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ atmestinas.

             Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 39 str. asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, kai jis nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ ir kai yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai, kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2012).

             Pasak apeliantės, iÅ¡ karto po susidÅ«rimo ji iÅ¡kvietė nukentėjusiajam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kas laikytina pagalbos suteikimu nukentėjusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 231.5. p. įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Taigi, įvykus eismo įvykiui, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , esant bÅ«tinybei, yra vairuotojo, kuris susijęs su eismo įvykiu, pareiga pagal KET, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2012, 2K-638/2010).             Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). I. K. parodymai ir jos elgesys baudžiamojo proceso metu neleidžia konstatuoti, kad ji pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pažymėtina, kad I. K. parodymai dalyje dėl to, ar ji buvo sustojusi ar ne prieÅ¡ atliekant kairio posÅ«kio manevrÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė prieÅ¡ atliekant kairio posÅ«kio manevrÄ buvo sustojusi. Bylos nagrinėjimo teisme metu, savo parodymus pakeitė ir pripažino nesustodama atlikusi kairio posÅ«kio manevrÄ . Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nukentėjusysis važiavo didesniu greičiu, nei nustatyta baudžiamojoje byloje, teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis, siekia sumažinti savo kaltės laipsnį. Tokia I. K. pozicija taip pat neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad ji kritiÅ¡kai vertina savo elgesį.

Dalinis nusikaltimo padarymo aplinkybių pripažinimas negali bÅ«ti pagrindu pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 6 p., atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjant KET pažeidimų bylas, laikomasi nuomonės, kad rizikingÄ nukentėjusiųjų elgesį, lėmusį veikos padarymÄ ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymÄ , galima bÅ«tų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys turėtų įtakos kaltininko elgesiui, t.y. kaltininko padarytÄ eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2009, 2K-186/2012).Å iuo konkrečiu atveju eismo įvykio niekaip nelėmė nukentėjusiojo veiksmai.

Nukentėjusysis N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino, kad kaltinamoji prieÅ¡ posÅ«kio manevrÄ nebuvo sustojusi, tik pristabdė, šį faktÄ patvirtino liudytojas P. M.. Nukentėjusysis N. K. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jam jau atliekant lenkimo manevrÄ , kaltinamoji parodė kairio posÅ«kio signalÄ ir staigiai suko į kairę. Kaip jau minėta, liudytoja L. S. patvirtino, kad motociklininkui jau aplenkus jos vyro vairuojamÄ automobilį ir kiek pavažiavus I.

K. automobilis parodė kairį posÅ«kį. Tuomet motociklininkas buvo labai arti I. K. maÅ¡inos. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis savo veiksmais iÅ¡provokavo eismo įvykį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad I. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-174/2009,2K-7-287/2009).

Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ar bent susitarė dėl jos atlyginimo.Taigi apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra nuteistosios I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, nors nuteistoji nusikalto pirmÄ kartÄ , tačiau, nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra įstatyminio pagrindo jos atžvilgiu taikyti BK 39 str. nuostatas.Nepagrįstas nuteistosios skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nustatė per didelį nusikaltimu padarytÄ neturinės žalos atlyginimÄ , priteisė per didelę sumÄ advokato paslaugoms apmokėti.         Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.250str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Taigi Å¡iuo atveju nekyla jokių abejonių, jog dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ . CK nenumato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.2d. nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.          Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012).

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikÅ¡mingus kriterijus.                   Kaip matyti iÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 3457/11(01)(t.1,l.38-39), nukentėjusiajam N. K.

įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, nugaroje, šonuose, kompresiniai 3,4,5 stuburo slankstelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į Všį VGPUL 2011-06-07. Sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl slankstelių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y., ilgesniam, negu 10 dienų laikotarpiui.                  Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis po įvykio 3 dienas buvo gydomas ligoninėje, po to vaikščiojo tik su korsetu, buvo gulimas rėžimas, gydėsi namuose ir reabilitacinėje sanatorijoje, lankėsi poliklinikoje.

Dėl sužalojimo jis patyrė didelį stresÄ , skausmÄ , nepatogumus, turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Yra iÅ¡likusios pasekmės, nes keičiantis orui, skauda stuburÄ . Å is nukentėjusiojo aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja byloje esantiems medicininių dokumentų duomenims.                   Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad I. K. nusikalstamais veiksmais N. K. buvo padaryta neturtinė žala, kuri privalo bÅ«ti atlyginta.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydomas buvo stacionariai, praėjo reabilitacijos kursÄ , kad pastarasis patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , gyvenimo ritmo pakitimus. Teismas be Å¡ių aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji anksčiau nebuvo padariusi kelių eismo taisyklių pažeidimų, pati nedirba, augina du nepilnamečius vaikus ir kad nukentėjusysis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kai kaltininkės turtinė padėtis nėra lemianti neturtinės žalos dydžio nustatymui, apylinkės teismo nustatytas 6 000Lt neturtinės žalos atlyginimas tikrai nėra aiÅ¡kiai per didelis, todėl mažinti jį kolegija neturi teisinio pagrindo.                   Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusysis už teisinę pagalbÄ (civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ) baudžiamojoje byloje sumokėjo 600 Lt (t.1,b.l.143-144).

Civilinis ieÅ¡kinys motyvuotas, suraÅ¡ytas ant 4 lapų, atitinka įstatymo reikalavimus. Pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus buvo surinkti ir teismui pateikti papildomi dokumentai. Taigi, įvertinus darbo sÄ naudas, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas iÅ¡ nuteistosios priteisė per didelę sumÄ nukentėjusiojo turėtoms proceso iÅ¡laidoms padengti. Todėl mažinti priteistÄ 600Lt sumÄ nėra pagrindo.               Esant Å¡ioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.                     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.,1p., kolegija                           nutarė:

                nuteistosios I. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos Pirmininkė                                                                                          Regina PocienėTeisėjai                                                                                                                Vladislavas Lenčikas                                                                                                                             Jurgita Mačionytė NuoraÅ¡as tikras:             Regina PocienėKolegijos pirmininkė                                                                                          Â