2020-06-17 Nr. AB-12499-3-65-3-00271-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1458-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00271-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. DK-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu Įsakymu Administracijos direktorius jai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja nustatytu terminu (iki 2018 m. gegužės 15 d.) neįvykdė Pasvalio rajono savivaldybės duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) suformuluotos užduoties pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei (toliau – ir Valstybės kontrolė) duomenis pagal šios institucijos raštą Nr. S-(9-5054)-301 ir prie jo pridėtą klausimyną bei lenteles.

3. Pareiškėjos teigimu, ji su pavesta vykdyti užduotimi susipažino 2018 m. gegužės 4 d., tą pačią dieną parengė Administracijos 2018 m. gegužės 4 d. raštą Nr. AR-998, prašė informacijos iš ugdymo įstaigų, seniūnijų ir Administracijos tarnautojų, pagal kompetenciją atsakingų už kuruojamas sritis, nurodydama terminą informacijai pateikti iki 2018 m. gegužės 7 d. Iki nustatyto termino negavusi reikiamos informacijos, pareiškėja toliau pakartotinai siuntė užklausas dėl informacijos tikslinimo ir papildymo, tačiau visos užduočiai įvykdyti reikalingos informacijos pareiškėja iki užduoties įvykdymo termino pabaigos negavo, todėl 2018 m. gegužės 15 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl užduoties įvykdymo pratęsimo. Šis pareiškėjos prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, jog užduočiai skirtas terminas buvo pakankamas, šis terminas nustatytas ne Administracijos, o Valstybės kontrolės iniciatyva, be to, su prašymu dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja turėjo kreiptis ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki termino pabaigos. Pareiškėja pažymėjo, jog remdamasi iš atsakingų savivaldybės institucijų gauta neišsamia ir netikslia informacija 2018 m. gegužės 23 d. parengė ir išsiuntė atsakymą Valstybės kontrolei.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, tarnybinė nuobauda jai paskirta neįvertinus visų jos paaiškinime nurodytų aplinkybių, nesigilinant į faktinę situaciją, neatskleidus tarnybinio nusižengimo sudėties, nesilaikant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl Įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjos kaltė buvo preziumuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, netirtas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų atliekant užduotį ir rezultato – užduoties neįvykdymo laiku. Užduoties atlikimas laiku priklausė ne tik nuo pareiškėjos, bet ir nuo kitų asmenų veiksmų, kurie atliekant tyrimą nebuvo vertinami.

Pareiškėjos teigimu, tarnybinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju yra ilgą laiką besitęsiančios atsakovo neteisėtos veikos – kryptingo ir sistemingo psichologinio smurto išraiška. Užduotis nebuvo įvykdyta ne dėl pareiškėjos kaltės, pareiškėja veikė aktyviai ir rūpestingai, dėjo maksimalias pastangas užduočiai atlikti. Užduotimi pareiškėja buvo įpareigota susisteminti ir apibendrinti informaciją, kuria ji nedisponavo, jai buvo būtina gauti duomenis iš atsakingų asmenų, dėl to ji išsiuntė užklausas, nuolat kontaktavo su atsakingais asmenimis, tačiau reikalingos informacijos negavo iki pat užduoties įvykdymo termino pabaigos – užklausti asmenys pareiškėjai teikė neišsamią / netikslią informaciją arba iš viso jos neteikė, o atsakingi asmenys pagalbos ir palaikymo dėl to nesuteikė.

Pareiškėja taip pat akcentavo, jog, nepaisant didelės darbo apimties, per objektyviai trumpiausią terminą užduotį įvykdė – sulaukusi neigiamo atsakymo dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo, parengė ir išsiuntė atsakymą pagal turimą informaciją. Administracijos 2018 m. liepos 16 d. išvadoje Nr. ASI-394 „Dėl E. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nepasisakyta dėl pareiškėjos veiksmų atliekant užduotį, nepateiktas jų vertinimas, t. y. ar jie buvo pakankami, ar pareiškėja buvo rūpestinga atlikdama pareigas, nepasisakyta, kokius dar veiksmus ji galėjo (turėjo) atlikti;

Išvadoje taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjos paaiškinime nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant jos kaltę, t. y. užduoties vykdymo metu buvusio itin didelio darbo krūvio bei objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių – informacijos iš trečiųjų asmenų negavimo. Pareiškėjos įsitikinimu, jei atsakovas šias aplinkybes būtų įvertinęs, ginčijama nuobauda jai nebūtų skirta.

5. Pareiškėja taip pat nesutiko su atsakovo išvada, jog aplinkybė, kad dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja kreipėsi paskutinę dieną, rodo jos aplaidumą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nebuvo supažindinta su Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. DV-452 patvirtintu Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), todėl atsakovas negali remtis jo nuostatomis. Pareiškėja taip pat pabrėžė, jog apie sunkumus vykdant užduotį žodžiu nuolat informavo skyriaus vadovybę, todėl Aprašo 55 punktą pažeidė tik formaliai. Be to, nuobauda pareiškėjai buvo skirta ne už pavėluotą kreipimąsi dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo, o dėl užduoties neįvykdymą per nustatytą terminą.

6. Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju nėra tarnybinio pažeidimo sudėčiai būtinos sąlygos – priežastinio ryšio, kadangi užduoties įvykdymas iki 2018 m. gegužės 15 d. buvo neįmanomas dėl objektyvių priežasčių. Išvadoje nėra nurodyta, kokie veiksmai, kuriuos pareiškėja galėjo ir turėjo atlikti, bet neatliko, lėmė užduoties neįvykdymą iki nustatyto termino. Tyrimo metu nebuvo apklausti visi pareiškėjos paaiškinime nurodyti duomenų nepateikę asmenys, apsiribota tik trijų skyrių vedėjų apklausa, be to, Išvadoje neaprašyta, ką šie skyrių vedėjai nurodė ir kodėl jų paaiškinimai laikytini pakankamu argumentu, paneigiančiu pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes.

7. Išvadoje taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjai sistemingai taikomo psichologinio spaudimo, jos išskyrimo iš kitų darbuotojų, priekabiai ir tendencingai vertinamo darbo. Pareiškėjai sudaromos sudėtingos darbo sąlygos, su ja nebendradarbiaujama, neteikiama darbo funkcijoms atlikti reikalinga informacija, kliudoma laiku įvykdyti užduotis, neracionaliai paskirstomas darbo krūvis, dėl to pareiškėjai sunku susikaupti, atlikti įprastas darbo funkcijas.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Administracija nurodė, kad pagal pareiškėjos pareigybės aprašymą ji yra atsakinga už ikimokyklinio ugdymo sritį Pasvalio rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, šias funkcijas turi išmanyti, nes jas vykdo ilgą laiką. Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 22 d. pavedimu atliktas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, parengta Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – iki 2018 m. gegužės 15 d. nustatyta tvarka Valstybės kontrolei neparengė ir nepateikė atsakymo (užpildyto klausimyno ir lentelių). Už tarnybinio nusižengimo padarymą skundžiamu Įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Valstybės kontrolės raštu pateiktas klausimynas ir lentelės buvo susijusios su ilgą laiką pareiškėjos vykdoma veikla ikimokyklinio ugdymo srityje, todėl pareiškėjos kompetencija buvo pakankama pačiai atsakyti į daugelį klausimyno klausimų, o reikalingus papildomus duomenis iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų, seniūnijų, kitų Administracijos tarnautojų pareiškėja gavo 2018 m. gegužės 7–11 d., todėl turėjo pakankamai laiko ir kompetencijos atsakyti į klausimyną, užpildyti lenteles ir pateikti Valstybės kontrolei iki 2018 m. gegužės 15 d., tačiau to nepadarė, t. y. nesiėmė pakankamų veiksmų užduočiai atlikti, o manydama, kad gauta informacija nepakankama, nepateikė Administracijai tarpinio atsakymo, skirto Valstybės kontrolei. Atsakovės nuomone, pareiškėja netinkami organizavo savo veiklą, neatliko būtinų aktyvių veiksmų, užduoties atlikimo vėlavimą nulėmė nepagrįstas kaltas pareiškėjos neveikimas. Administracija nesutiko su argumentais, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo per didelis, nes DVS 2018 m. gegužės 2–16 d. laikotarpiu pareiškėjai buvo suformuluotos tik 4 užduotys. Atsakovė taip pat nepripažino, kad pareiškėjai buvo daromas sistemingas psichologinis spaudimas, nėra duomenų, kad su pareiškėja nebuvo bendradarbiaujama, kad jai nebuvo teikiama informacija, reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kad jai buvo skiriamas per didelis darbo krūvis ir pan.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. G. skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja yra valstybės tarnautoja, Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausioji specialistė; skyriaus vedėjas 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu informavo Administracijos direktorių apie tai, kad pareiškėja nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. gegužės 15 d., nepateikė Valstybės kontrolei prašytų duomenų, kuriuos pateikti pareiškėjai buvo pavesta DVS suformuluota užduotimi, 2018 m. gegužės 17 d. Valstybės kontrolės auditorė telefonu informavo, kad prašyti duomenys negauti ir prašė surinktus duomenis kuo skubiau išsiųsti, apie skambutį buvo informuota pareiškėja, su ja susitarta, kad 2018 m. gegužės 18 d. duomenys Valstybės kontrolei bus išsiųsti, tačiau pareiškėja to nepadarė, 2018 m. gegužės 21 d. Valstybės kontrolės auditorė vėl skambino ir prašė duomenų, pareiškėja tą dieną nebuvo darbe, todėl Skyriaus specialistai skubiai surinko reikalingus duomenis ir juos išsiuntė Valstybės kontrolei; ginčijamu Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 3 ir 6 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 29 straipsnio 1–2 dalimis ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Taisyklių 14.1 punktu, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. DV-9 (pakeisto Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. DV-163) (toliau – ir Reglamentas) 62 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji iki 2018 m. gegužės 15 d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė atsakymo (užpildyto klausimyno ir lentelių) į Valstybės kontrolės 2018 m. gegužės 2 d. raštą Nr. S-(9-5054)-301.

12. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 28 straipsniu, 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 3–5, 7, 11 bei 13 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnybinis nusižengimas ištirtas ir Išvada surašyta 2018 m. liepos 16 d., t. y. nepažeidžiant nustatytų terminų. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, koordinuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, specialiųjų poreikių, neformaliojo ugdymo programų vykdymą Pasvalio rajono savivaldybės švietimo įstaigose, o pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta savivaldybės teritorijoje vykdyti švietimo srities administravimą; teikti informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę savivaldybėje; padėti Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų specialistams bei šių institucijų sudarytoms komisijoms vertinti švietimo įstaigų veiklą; kartu su švietimo įstaigų vadovais, įstaigų ir mokytojų tarybomis aptarti atliktų patikrinimų išvadas ir siūlymus bei vykdyti stebėseną dėl jų įgyvendinimo; kuruoti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir dorinį ugdymą (tikybą, etiką), biologijos mokomąjį dalyką ir šiems mokomiesiems dalykams giminingus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius savivaldybėje; inicijuoti, koordinuoti savivaldybėje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo projektų įgyvendinimą; organizuoti ir tvarkyti savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, rengti analizę ir teikti išvadas; atlikti kitas, teisės aktuose numatytas ar Skyriaus vedėjo paskirtas funkcijas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja ilgą laiką vykdo jai priskirtas funkcijas ikimokyklinio ugdymo srityje Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Administracija teisėtai ir pagrįstai pavedė pareiškėjai, kaip kompetentingai specialistei, pakankamai ilgą laiką kuruojančiai ikimokyklinį ugdymą ir šioje srityje sukaupusiai nemažą patirtį, parengti atsakymą į Valstybės kontrolės raštą dėl duomenų pateikimo ikimokyklinio ugdymo srityje.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kai kurie Valstybės kontrolės klausimyno klausimai buvo susiję su bendro pobūdžio informacijos ir nuomonės pareiškėjos kuruojamoje srityje pateikimu, viešai skelbiamų savivaldybės priimtų teisės aktų įrašymu, t. y. informacija, kurią pagal pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytą kompetenciją pareiškėja turėjo turėti ir galėjo pateikti Valstybės kontrolei pati, tačiau pareiškėja raštu ir elektroniniu paštu 2018 m. gegužės 4 d. informacijos paprašė iš 19 subjektų, papildomos informacijos pareiškėja taip pat prašė 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Administracijos tarnautojai pareiškėjai 2018 m. gegužės 8–10 d. teikė turimą informaciją, o apie informacijos neturėjimą pranešė tą pačią dieną, kai pareiškėja dėl jos kreipėsi (2018 m. gegužės 7–8 d.), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos tvirtinimu, kad Administracijos tarnautojai nebendradarbiavo su pareiškėja ir kad turėjo informaciją, tačiau atsisakė ją suteikti. Bylos duomenys patvirtina, kad informaciją, reikalingą atsakymui Valstybės kontrolei parengti, pareiškėja faktiškai gavo 2018 m. gegužės 7–11d., todėl pareiškėja turėjo realią galimybę užduotį įvykdyti nustatytu terminu.

14. Vertindamas pareiškėjos teiginius dėl didelio darbo krūvio, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjos pateiktame jai priskirtų vykdyti užduočių sąraše yra tik keturios jai suformuluotos užduotys, o kita – tai užregistruoti dokumentai, gauti iš ugdymo institucijų, kuriais atsakyta į pareiškėjos raštus dėl informacijos pateikimo, bei kiti dokumentai. Dideliu darbo krūviu pareiškėja įvardija jos rašto dėl duomenų pateikimo, kuris užregistruotas ir suformuotas kaip siunčiamas dokumentas, parengimą ir ugdymo įstaigų bei kitų subjektų atsakymus į šį raštą; taip pat, kaip jai skirtas užduotis, pareiškėja įvardija savo pačios prašymus ir jais remiantis priimtus aktus, bendro pobūdžio teisės aktą, jos veiklos vertinimo išvadą. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad DVS 2018 m. gegužės 2–16 d. pareiškėjai buvo suformuluotos keturios užduotys: viena iš jų yra šioje byloje aptariama užduotis, o kitos – parengti įsakymo projektą dėl komisijos sudėties (gautas dokumentas Nr. ARG-1429) (užduotis pateikta 2018 m. gegužės 7 d., įvykdyta 2018 m. gegužės 31 d.); užpildyti klausimyną ir jį pateikti (gautas dokumentas Nr. ARG-1455) (užduotis pateikta 2018 m. gegužės 9 d., įvykdyta 2018 m. gegužės 16 d.); parengti savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pareigybių (etatų) skaičiaus nustatymo (gautas dokumentas Nr. ARG-1501) (užduotis pateikta 2018 m. gegužės 15 d., įvykdymo dokumentas parengtas ir užregistruotas 2018 m. birželio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytos užduotys bei jų įvykdymo laikas nėra pagrindas spręsti, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo pernelyg didelis ir objektyviai sutrukdė pareiškėjai įvykdyti ginčo užduotį.

15. Vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Aprašo 51, 52 ir 55 punktais, Reglamento 11.1 ir 11.3 punktais, taip pat Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (2018 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. DV-296 redakcija) 7.10, 7.11 ir 7.28 punktais bei Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DV-866 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus pareigybės aprašymų patvirtinimo“ 7.10 ir 7.11 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į pareiškėjai – valstybės tarnautojai teisės aktais keliamus reikalavimus, į byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjai suformuluotų užduočių apimties bylai aktualiu laikotarpiu, pareiškėja turėjo racionaliai organizuoti ir planuoti savo darbo laiką, įvertinusi jai suformuluotų užduočių įvykdymo terminus, derinti šių užduočių vykdymą su jos darbotvarkėje iš anksto numatytais, suplanuotais ir pareiškėjai žinomais įvykiais, atsižvelgti į tai, kad jos pačios iniciatyva jai buvo suteikta diena vykti į gydymo įstaigą bei viena kasmetinių atostogų diena, taip pat į tai, kad 2018 m. gegužės 15 d. pirmoje darbo dienos pusėje buvo numatytas pareiškėjos vertinimo aptarimas su Skyriaus vadovu.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę 2018 m. gegužės 10 d. apibendrinti, susisteminti jau gautą didžiąją dalį informacijos, reikalingos įvykdyti užduotį. Pareiškėjos teismo posėdyje ir paaiškinime atsakovui teiktus paaiškinimus, kad ji ketino informaciją patikslinti 2018 m. gegužės 17 d. vyksiančiame Pasvalio rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų pasitarime, kuriame planavo pristatyti apžvalgą „Dėl ikimokyklinio ugdymo audito“, pirmosios instancijos teismas laikė pertekline priemone, nes šio renginio protokole užfiksuota, kad ugdymo įstaigų vadovai piktinosi, jog iš jų pasitarime pareiškėja vėl prašė informacijos, kurią jie jau pateikė, be to, minėtas pasitarimas vyko jau pasibaigus užduoties įvykdymo terminui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad siekdama tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir laiku įvykdyti jai pavestą užduotį, atsižvelgdama į kilusias abejones dėl gautos informacijos išsamumo ar tikslumo, pareiškėja galėjo pati kreiptis į Valstybės kontrolės atsakingus asmenis. Pareiškėja, žinodama, kad užduoties nevykdys nustatytu terminu (lauks minėto ugdymo įstaigų vadovų pasitarimo), nesiėmė jokių veiksmų, kad informacija būtų patikslinta anksčiau, nesiaiškino su Valstybės kontrolės nurodytais asmenimis dėl informacijos pateikimo detalių, be to, dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo į Administracijos direktorių kreipėsi tik 2015 m. gegužės 15 d. antroje darbo dienos pusėje, nesilaikydama Apraše, su kuriuo, remiantis bylos duomenimis, buvo supažindinta, nustatytų taisyklių.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja dėl savo, o ne dėl trečiųjų asmenų kaltės neįvykdė jai pavestos užduoties nustatytu terminu. Pareiškėjos paaiškinimo duomenų apie pareiškėjos darbo krūvį ir kitas aplinkybes kontekste Išvadoje buvo vertinamas ir pareiškėjos neveikimas, jai nustatyta tvarka nesikreipus dėl užduoties vykdymo termino pratęsimo, o tai pagal Aprašo nuostatas, yra tiesiogiai susiję su tinkamu užduoties vykdymu. Be to, pareiškėjos aiškinimu, jai užduoties įvykdymas užtruko vieną darbo dieną: ji turimą informaciją susistemino ir atsakymą Valstybės kontrolei išsiuntė 2018 m. gegužės 23 d. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš dalies patvirtina, kad pareiškėja turėjo galimybę atlikti užduotį nustatytu terminu, remdamasi surinkta informacija.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog priežastys, dėl kurių užduotis nebuvo įvykdyta po 2018 m. gegužės 15 d., nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, nes pareiškėja nubausta už užduoties neįvykdymą iki 2018 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir pareiškėjos argumentų, susijusių su tolimesniais pareiškėjos santykiais, susiklosčiusiais po pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo, dėl kurių, abiejų šalių teigimu, vyksta mediacijos procesas (pareiškėja patvirtino, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo mediacijos procesas nevyksta).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Išvadoje yra pateikti faktiniai duomenys, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas, pasireiškęs pareiškėjos neveikimu, kuris yra tinkamai kvalifikuotas pagal Išvadoje ir Įsakyme nurodytas teisės normas, išskyrus dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punkto, Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 (su pakeitimais) 6.2, 7.20 punktų bei Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 (2018 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. DV-296 redakcija) patvirtinto Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1, 7.16, 7.21 punktų, kurių pažeidimus pirmosios instancijos teismas pašalino iš Išvados ir Įsakymo.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Išvadoje nėra nustatytos tarnybinio nusižengimo pasekmės, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Be to, byloje nustatyta, kad dėl to, jog pareiškėja laiku neįvykdė jai pavestos užduoties, Valstybės kontrolės darbuotojai keletą kartų skambino Skyriaus vadovui, prašydami kuo skubiau pateikti užpildytą klausimyną ir lenteles, o pareiškėjai pavestą užduotį teko atlikti kitiems tarnautojams. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai paskirta nuobauda nėra formalumas, atsakovas skundžiamu Įsakymu pagrįstai pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjai paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda, kuri proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui bei atitinka tarnybinės atsakomybės tikslus.

III. 20. Pareiškėja E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde palaiko skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, pažymi, kad Administracijoje jai daromas sistemingas psichologinis spaudimas ir nesudaromos tinkamos darbui sąlygos, kad jau ne viena pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda teismų buvo panaikinta. Grįsdama argumentus, kad tarnybinė atsakomybė nagrinėjamu atveju jai negalėjo būti taikoma, nes užduoties ji laiku neįvykdė dėl kitų asmenų veiksmų (t. y. laiku nepateiktos informacijos), pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2126-520/2018. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino užduoties įvykdymo terminą ir nekreipė dėmesio į jos įvykdymo kokybę bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Esą negavusi duomenų iš visų ugdymo įstaigų, seniūnijų ir Administracijos tarnautojų bei jų nesusisteminusi, pareiškėja neturėjo jokios realios galimybės juos suvesti į Valstybės kontrolės pateiktas lenteles. Pareiškėja taip pat pažymi, jog 2018 m. gegužės 10 d. suvedus turimus duomenis, o 2018 m. gegužės 11, 14 ir 15 d. ar vėlesnėmis datomis gavus papildomą informaciją, anksčiau suvesti duomenys bei atliktas darbas būtų bereikšmis, nes duomenys iš esmės būtų pasikeitę, todėl pareiškėja pagrįstai ir protingai laukė visų duomenų bei informacijos ir tik po to planavo parengti atsakymą.

22. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji privalėjo savo darbo laiką planuoti ir susitelkti tik į užduoties vykdymą, kadangi 2018 m. gegužės 11 d. (penktadienį) pareiškėja vyko į gydymo įstaigą Vilniuje. Be to, 2018 m. gegužės 15 d. pirmą dienos pusę pareiškėja privalėjo dalyvauti tiesioginio vadovo suorganizuotame pareiškėjos veiklos vertinimo aptarime, kurio pareiškėjos vadovas, net ir žinodamas apie jai paskirtą užduotį, neatidėjo, tuo leisdamas suprasti, kad atsakymo Valstybės kontrolei parengimas laiku nėra prioritetinis ir kad terminas jam parengti bus pratęstas. Todėl pareiškėja, po jos veiklos vertinimo aptarimo pradėjusi analizuoti pateiktus duomenis bei supratusi, kad šių duomenų nepakanka atsakymui parengti, 2018 m. gegužės 15 d. prašymu pratęsti užduoties įvykdymo terminą kreipėsi į Administracijos direktorių. Valstybės kontrolės nustatytas terminas atsakymui parengti nėra reglamentuotas jokiame teisės akte, jis nėra naikinamasis, todėl jokių neigiamų pasekmių dėl jo pratęsimo nebūtų kilę. Administracijos direktorius neigiamą atsakymą dėl šio termino pratęsimo pateikė tik 2018 m. gegužės 17 d., tokiais veiksmais tik patvirtindamas priešišką nusiteikimą dėl pareiškėjos.

23. Pareiškėja akcentuoja, jog netgi darant prielaidą, kad visi reikalingi duomenys pareiškėjai buvo pateikti iki 2018 m. gegužės 11 d., nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja kalta dėl užduoties neįvykdymo laiku, nes 2018 m. gegužės 11 d. ji nebuvo darbe (atsakovo leidimu vyko į gydymo įstaigą), savaitgalį (t. y. gegužės 12–13 d.) gydėsi, 2018 m. gegužės 14 d. vėl vyko į sveikatos priežiūros įstaigą, o paskutinę užduoties įvykdymo dieną privalėjo dalyvauti jos kasmetinio vertinimo aptarime. Pareiškėja negali būti laikoma kalta ir atsakinga dėl savo sveikatos būklės, taip pat dėl to, kad atsakovas, žinodamas, kad būtina atlikti užduotį, pavedė jai dalyvauti kitoje procedūroje. Net ir nustačius dalį pareiškėjos kaltės, pažeidimas laikytinas formaliu, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, vėlavimas nebuvo ilgas. Be to, ir pati Administracija privalėjo imtis reikiamų priemonių, kad viešojo administravimo institucijai pavestos funkcijos būtų atliekamos tinkamai ir laiku, pasitelkdama pavaldžių tarnautojų atliekamų darbų kontrolės priemones bei užtikrindama sąlygas pavestiems darbams atlikti. Nagrinėjamu atveju Administracija nepadėjo pareiškėjai įgyvendinti užduoties, priešingai, – sudarė sąlygas, kad pareiškėja jos neįvykdytų, ją klaidino, netolygiai skirstė darbo krūvį.

24. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nei Išvadoje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių neigiamų pažeidimo pasekmių, t. y. jų net neįrodinėjo, todėl teismo išvada, kad tarnybinis pažeidimas gali būti laikomas padarytu, yra prieštaringa ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012 suformuotos praktikos. Nenustačius, kad dėl galbūt neteisėtų pareiškėjos veiksmų Administracijai kilo kokios nors neigiamos pasekmės, tarnybinės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas ir nepateisinamas. Valstybės kontrolės tarnautojo skambutis bei aplinkybė, kad užduotį pavesta vykdyti kitiems Administracijos tarnautojams, negali būti laikomi neigiamomis pasekmėmis, kadangi jokiam asmeniui nesukėlė jokių negatyvių materialinio bei teisinio pobūdžio reiškinių.

25. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

26. Administracija nurodo, kad Valstybės kontrolės pateiktas klausimynas buvo susijęs su bendro pobūdžio informacijos ar pareiškėjos nuomonės kuruojamoje srityje pateikimu, viešai skelbiamų savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų įrašymu, t. y. klausimyno užpildymas nebuvo susijęs su galbūt išsamių atsakymų ar nepakankamos informacijos gavimu, dėl jo nereikėjo kreiptis į kitus subjektus, nes visa reikiama informacija disponavo pareiškėja. Be to, keturi subjektai, kuriems pareiškėja siuntė užklausimus, nėra susiję su Valstybės kontrolės prašytais duomenimis. Atsakymas Valstybės kontrolei galėjo ir turėjo būti rengiamas dalimis, nes kiekviena lentelė turėjo būti pildoma atskirai, jos tarpusavyje nebuvo susijusios. Be to, Administracijos darbuotojai neturėjo pareiškėjos prašomos informacijos, nurodė, kur pareiškėja šią informaciją galėtų gauti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administracijos darbuotojai atsisakė pareiškėjai pateikti jos prašomus duomenis.

27. Administracija taip pat pažymi, jog pareiškėja turėjo teisę parengti ir pateikti Administracijos direktoriui pasirašyti tarpinį atsakymą Valstybės kontrolei apie užduoties termino pratęsimą, nurodant su tuo susijusias priežastis, tačiau tokių veiksmų neatliko. Negavusi savo pačios prašytų duomenų, pareiškėja iš karto galėjo kreiptis į Administracijos direktorių, informuodama apie grėsmę laiku neįvykdyti užduoties arba parengti tarpinį atsakymą Valstybės kontrolei, tačiau to nepadarė. Pareiškėja taip pat nesikreipė į Valstybės kontrolės darbuotojus ir nesitikslino dėl informacijos apimties bei tikslumo ir vienašališkai nusprendė, kad turima informacija netiksli ar nepakankama. Pareiškėja turėjo racionaliai organizuoti ir planuoti savo darbo laiką, įvertinti jai skirtų užduočių įvykdymo terminus, juos derinti su jos darbotvarkėje iš anksto suplanuotais ir jai žinomais įvykiais, įskaitant vykimą į gydymo įstaigą, suteiktą kasmetinių atostogų dieną bei numatytą jos veiklos vertinimo aptarimą. Be to, 2018 m. gegužės 15 d. prašymą pratęsti terminą pareiškėja grindė ne netikslia ar negauta informacija, o tuo, kad turi daug darbų, kuriuos privalo atlikti ir nespėja to padaryti laiku. Administracijos direktoriaus atsisakymas pratęsti šį terminą negali būti laikomas vengimu bendradarbiauti su pareiškėja ar jos klaidinimu.

28. Administracijos teigimu, pareiškėjos vizitas gydymo įstaigoje buvo iš anksto planuotas, o ne sąlygotas staiga pablogėjusios jos sveikatos būklės; pareiškėja kasmetinių atostogų dieną taip pat buvo suplanavusi iš anksto, tam neturėjo įtakos sveikatos sutrikimai, pareiškėjos teigimu, prasidėję 2018 m. gegužės 11 d. Todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovas, leisdamas pareiškėjai neatvykti į darbą, patvirtino jos darbo organizavimą ir leido suprasti, kad pareiškėjos sveikata yra didesnis gėris nei užduoties įvykdymas laiku, yra nepagrįsti. Žinodama, kad 2018 m. gegužės 11 ir 14 d. nebus darbe, pareiškėja racionaliai neorganizavo ir neplanavo darbo laiko, pavestos užduoties vykdymo nederino su jai žinomais įvykiais. Pareiškėja nesikreipė į Skyriaus vedėją dėl užduoties įvykdymo datos perkėlimo. Apie sprendimą dar kartą tikslinti duomenis 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėją neinformavo nei Skyriaus vedėjo, nei Administratoriaus direktoriaus.

29. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nusižengimas yra nesuderinamas su valstybės tarnyba, netoleruotinas ir kelia nepasitikėjimą Administracijos autoritetu bei jos darbuotojų veikla. Būtent dėl pareiškėjos neįvykdytos užduoties kontrolės institucija pakartotiniais prašymais tais pačiais pagrindais buvo priversta kreiptis į Administraciją. Pareiškėjos nepagrįstas neveikimas neatitinka pavyzdingo, teisingo valstybės tarnautojo elgesio standartų, formuoja neigiamą nuomonę apie valstybės tarnautojo veiklą ir prieštarauja visuomenės teisėtiems lūkesčiams. Todėl pareiškėjai skirta nuobauda nėra formalumas, skundžiamu Įsakymu jai pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas tarnybinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, dėl kurių teks iš esmės pasisakyti apeliacinės instancijos teismui, o tam svarbūs abiejų šalių paaiškinimai, siekiant pakartotinai ir išsamiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kils būtinybė dar kartą išklausyti bylos šalis. Pareiškėja taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas jos skundą atmetė deklaratyviais ir formaliais pagrindais, todėl pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, pateikti papildomus paaiškinimus ir samprotavimus.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo tiek pati pareiškėja ir jos atstovas, tiek atsakovo atstovas, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėja apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokius papildomus paaiškinimus, kurių neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, norėtų pateikti ir kodėl jų nepateikė iki šiol, o pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, dalyvauti teismo posėdyje, savaime negali būti laikoma pagrindu administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.

33. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę nuobaudą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 5 d.).

34. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta už tai, kad ji iki 2018 m. gegužės 15 d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė atsakymo (užpildyto klausimyno ir lentelių) į Valstybės kontrolės 2018 m. gegužės 2 d. raštą Nr. S-(9-5054)-301.

35. Dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo.

35.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos nustato teismams pareigą pateikti pakankamus priimtų sprendimų argumentus (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1987 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje H. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 8950/80) 53 p.). Pagrįstas teismo sprendimas parodo, kad bylos šalys buvo iš tiesų išklausytos. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr.

EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr.

EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 27 p.). Jeigu šalies argumentas yra teismo sprendimą lemiantis, reikalaujama konkretaus ir aiškaus atsakymo (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 30 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 28 p). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (žr.

EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p.). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (žr. EŽTT 2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02) 62 p., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99) 32 p.). Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (žr.

EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 60 p.).

35.2. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

35.3. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, atmestini, o remiantis Nutarties 35.1 punkte nurodytomis EŽTT praktikoje formuojamomis teismų sprendimų motyvavimo ir apeliacinių skundų nagrinėjimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės ir jų vertinimas nekartojami.

36. Dėl Nutarties 21 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

36.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėja turėjo objektyvią galimybę laiku atlikti jai pavestą užduotį ir ar pagrįsti jos argumentai, kad dėl trečiųjų asmenų informacijos nepateikimo negalėjo užduoties įvykdyti nustatytu terminu, pagrįstai pripažino, kad dalį informacijos valdė pati pareiškėja, todėl jokių trečiųjų asmenų veiksmų tokią informaciją renkant nereikėjo.

36.2. Nustatyta ir tai, kad Administracijos skyriai ir tarnautojai pareiškėjai 2018 m. gegužės 8–10 d. teikė turimą informaciją, o apie tai, kad aktualios informacijos neturi, pareiškėjai pranešė tą pačią dieną, kai pareiškėja dėl jos kreipėsi.

36.3. Byloje nustatyta, kad informaciją, reikalingą atsakymui Valstybės kontrolei parengti, pareiškėja faktiškai gavo 2018 m. gegužės 7–11 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo realią galimybę užduotį įvykdyti ir tai padaryti nustatytu terminu.

36.4. Pareiškėja nurodo, kad ji pagrįstai ir protingai laukė visų duomenų ir informacijos ir tik po to planavo parengti atsakymą, t. y. neturėjo galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti užduotį. Šiame kontekste pažymėtina, kad Administracijos direktorius, atsisakydamas pratęsti užduočių įvykdymo terminą, nurodė teisinį reglamentavimą ir procedūras, kurių laikantis tai gali būti padaryta. Pareiškėja procedūrų nepaisė, o pačiame prašyme neišdėstė konkrečių faktų, kokie duomenys nepateikti ar pateikti nevisi.

36.5. Todėl nėra teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja turėjo objektyvią galimybę tinkamai įvykdyti užduotį.

36.6. Pažymėtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka apibrėžto užduoties įvykdymo termino praleidimas yra vienas iš neteisėtos veikos elementų, todėl nėra teisinio pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino termino svarbą.

36.7. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl jai darbdavio daromo sistemingo psichologinio spaudimo ir tinkamų darbo sąlygų nesudarymo pagrįstumo, todėl tokio pobūdžio teisės pažeidimai atmestini kaip neįrodyti.

37. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad kitų jos funkcijų vykdymas ir jos sveikatos būklė yra aplinkybės, paneigiančios jos kaltę.

37.1. Byloje neįrodyta, kad kitų pareiškėjai tekusių funkcijų vykdymas ar sveikatos būklė (ligos, lankymasis gydymo įstaigose) yra tos aplinkybės, dėl kurių ji neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvykdyti užduotį, dėl kurios vykdymo aplinkybių sprendžiama šioje byloje.

37.2. Pažymėtina, kad prašyme dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo apie lankymosi gydymo įstaigoje būtinumą ji nurodė, kad gydymo įstaigoje ji turi lankytis jau pasibaigus užduoties įvykdymo terminui. Apie patirtą stresą, trukdantį jai susikaupti, ji nurodė tik užduoties įvykdymo termino pabaigos išvakarėse, tačiau byloje nustatyta, kad informaciją, reikalingą atsakymui Valstybės kontrolei parengti, pareiškėja faktiškai gavo 2018 m. gegužės 7–11 d., todėl jau iki 2018 m. gegužės 15 d. turėjo galimybę atlikti visus pagrindinius užduoties vykdymo veiksmus. Tai, kad tuo pačiu metu valstybės tarnautojas atlieka ne vieną užduotį ar vykdo kelias funkcijas, kaip taisyklė negali būti vertinama, kaip kurių nors užduočių nevykdymą pateisinanti priežastis. Šioje byloje tokių šią taisyklę paneigiančių aplinkybių nėra nustatyta.

38. Dėl neigiamų pasekmių. Tai, kad užduoties neįvykdymas nustatytu laiku nesukėlė neigiamų pasekmių, nepaneigia tarnybinio nusižengimo, už kurį pareiškėjai taikyta tarnybinė atsakomybė, padarymo fakto, nes pasekmės nėra šio nusižengimo privalomas sudėties elementas.

39. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. birželio 9 d. teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šią bylą, pateiktas pareiškėjos prašymas dėl papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikimo.

40. Teisėjų kolegija atsisako šį prašymą priimti.

40.1. Dalis prie prašymo pridėtų dokumentų jau yra byloje.

40.2. Dėl naujų įrodymų pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, visi įrodymai teikiami ir tiriami pirmosios instancijos teisme, o pagrindų, nustatytų šioje teisės normoje, priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nėra.

40.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir prašymo bylos medžiagą perduoti prokuratūrai. Į prokuratūrą, jei pareiškėja mano, kad tam yra teisinis pagrindas, ji turi teisę kreiptis savo pareiškimu.

40.4. ABTĮ III dalies II skyriuje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatantis proceso taisykles apeliacinės instancijos teisme, nenumato apelianto teisės apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka teikti rašytinius paaiškinimus, todėl pareiškėjos rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

41. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys