11c8789a-252b-436b-8c2f-bf15aff0dfcd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISTeikimas Nr. TS-49-957/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. K. (P. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 58-92 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. K.“ panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: P. K. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-190/2015, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-197/2016, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 11 d. nuosprendžiu, ir P. K. paskirta galutinė vienuolikos metų ir deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 9 d.

Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. yra 3 metai 3 mėnesiai 11 dienų. Komisija, vadovaudamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, protokolu Nr. 58-90, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 58-92 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam P. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse.

Komisija Nutarime nurodė, kad P. K. Komisijai teikiamas antrÄ kartÄ , 2021 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. 81/04-890 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos bei nustatė Å¡ias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: tęsti pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ , gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, vadovaujantis BVK 125 straipsniu atlikti nemokamus darbus.

Turimais duomenimis, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo psichologo vykdomoje „Bendravimo įgÅ«džių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimosi programoje, kuri vyko nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 27 d., užsiėmimus lankė sistemingai. 2021 m. liepos 8 d. nuteistasis paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ socialinės reabilitacijos programos „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ užsiėmimų lankymÄ ir dalyvavimÄ jos veikloje. 2021 m. liepos 29 d.

P. K. skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ . Nėra duomenų apie savanoriÅ¡kas iniciatyvas siekiant dengti turimus įsiskolinimus, apie atliktus neatlygintinus darbus pataisos įstaigoje. Nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus dienos (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)) P. K. į specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti nesikreipė. 2021 m. lapkričio 17 d. nuteistojo atžvilgiu paskelbtas naujas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bausmės (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikimo metu (pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė).

Å iuo metu Å¡is nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka (neįsiteisėjęs). Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad P. K. anksčiau teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . Nuteistojo kriminalinę patirtį Å¡iuo metu sudaro 4 teistumai, iÅ¡ kurių paskutinis teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka. P. K. anksčiau buvo teistas už įvairaus smurto formų (seksualinio, fizinio) naudojimÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už išžaginimÄ , Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ bei neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, tad jo elgesiui pagrįstai nustatomas smurtinių nusikaltimų modelis, jo nusikalstamos veikos sunkėja.

Nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbinti nesiekė, darbÄ pataisos namuose traktuoja kaip vergovę ir asmens iÅ¡naudojimÄ už itin maÅ¾Ä atlyginimÄ , nurodo, jog dirbantiems nuteistiesiems nėra suteikiamos socialinės garantijos, darbo laikas neįskaičiuojamas į darbo staÅ¾Ä . Bausmės atlikimo metu nuteistasis labiau orientavosi į mokymosi procesus, pataisos įstaigoje įgijo įvairių specialybių, tačiau pagal jas nedirba, nesiekia pritaikyti žinių praktikoje. Nuteistasis formaliai patvirtino savo galimo įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

Nuteistojo nuostatos mokymosi procesui visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu išliko teigiamos, tačiau nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu išlieka negatyvios. Komisijos teigimu, nuteistajam būdingas impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojamas elgesys, nepakankama problemų įžvalga, paties problemų sprendimo įgūdžiai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimi sunkumai laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų.

P. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 21 kartÄ baustas ir 2 kartus skatintas, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukÅ¡ta, be to, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika/tikimybė. Nuo perkėlimo į pataisos namus nuteistasis demonstruoja pastangas laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais ar įstaigos personalu nestebėtas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau pastaruoju metu nuteistasis stokoja motyvacijos aktyviau įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesÄ .

Nuteistasis P. K. skundu praÅ¡o panaikinti Komisijos NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo ir bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinti. Nuteistojo teigimu, jis daug kartų raÅ¡tiÅ¡kais praÅ¡ymais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijÄ , praÅ¡ydamas leisti jam užsiimti individualia veikla, tačiau jam neleido vykdyti individualios veiklos. Nuteistasis nurodo, kad už nuteistųjų užimtumÄ yra atsakinga pataisos įstaiga, kuri privalo pasiÅ«lyti darbÄ ir darbinę veiklÄ bei užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų pasiÅ«lytas ne bet koks darbas, o kiek galima labiau atitinkantis nuteistųjų darbingumÄ ir turimÄ specialybę.

Nurodo, kad asmens byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis bÅ«tų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus darbus ar pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytus kitus darbus. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos iÅ¡vada apie turimus įsiskolinimus, pažymi, kad, jo nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai negali bÅ«ti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Jo teigimu, lygtinio paleidimo taikymo galimybės susiejimas su žalos atlyginimu pažeistų lygybės principÄ , nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims bÅ«tų sudarytos palankesnės lygtinio paleidimo sÄ lygos.

P. K. nurodo, kad antstolis atskaito 30 proc. lėšų, gaunamų iÅ¡ trečiųjų asmenų, tačiau jei (duomenys neskelbtini) pataisos namai leistų užsiimti individualia veikla arba suteiktų darbÄ pagal specialybę, jis galėtų savanoriÅ¡kai dengti turimus įsiskolinimus. Nuteistasis kelia klausimÄ , kaip jis gali dengti įsiskolinimus savanoriÅ¡kai, jeigu jam nėra suteikiamos galimybės dirbti. Nuteistasis P. K. nurodo, kad Komisija, padariusi iÅ¡vadÄ , kad jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nenurodo, kokių priemonių jis nevykdo, todėl jos Nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nuteistojo teigimu, Komisija neįvertino aplinkybių, kad jis turi Å¡eimÄ , mažametį sÅ«nų, stiprius socialinius ryÅ¡ius. Be to, Komisija neįvertino to, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai jis pateikė pažymas dėl gyvenamosios vietos, dėl įdarbinimo išėjus į laisvę. Pasak nuteistojo, Komisija įvardijo ir vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. P. K. skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis negali bÅ«ti teisiniu argumentu ir priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nes jis neįsiteisėjęs, galioja nekaltumo prezumpcijos principas.

Nuteistasis nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti nesikreipė. P. K. teigimu, jis labai norėtų dalyvauti tikslinėse reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose, neatsisakė jose dalyvauti, toks faktas nėra fiksuotas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose trūksta psichologų, vizito reikia laukti mėnesiais.

Nuteistojo P. K. teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir socialinio tyrimo iÅ¡vada buvo daroma paskubomis, buvo bandoma jį padaryti „blogiuku“, Komisijai jis turėjo bÅ«ti pristatytas 2021 m. spalio 23 d., o Komisijai dokumentus iÅ¡ jo asmens bylos pateikė tik praėjus pusei metų. Nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu yra nustatyti du formalÅ«s ir du materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant jis gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Pasak nuteistojo, nustatyti formalieji pagrindai yra Å¡ie: nuteistojo praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisijai; nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs minimaliÄ bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo manymu, du materialieji pagrindai yra Å¡ie: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis akcentuoja, kad sprendžiant dėl lygtino paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tina įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į visų kitų aplinkybių visumÄ : socialinius ryÅ¡ius, galimybes adaptuotis laisvėje, atliktÄ bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.

Nuteistojo P. K. skundas netenkintinas. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.

Taigi, pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimÄ .

Nagrinėjamu atveju nuteistajam yra paskirta vienuolikos metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo atlikti 2013 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga numatyta 2025 m. rugpjūčio 9 d. Svarstymo metu (t. y. 2022 m. balandžio 29 d.) neatlikta bausmės dalis sudarė trejus metus tris mėnesius vienuolika dienų laisvės atėmimo. Įstatyme reikalaujamus du trečdalius bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 29 d. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo P. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip aukšta.

Toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , kadangi lygtinio paleidimo institutas gali bÅ«ti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukÅ¡ta, tačiau stebima akivaizdi nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant. Komisija neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta aukÅ¡ta, jau Å¡iuo metu yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nuteistasis su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka ir mano, kad jo atžvilgiu sprendimas priimtas visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Ä®vertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ (joje yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangÄ ) ir nuteistojo asmens bylos medžiagÄ .

Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lÅ«kesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti. IÅ¡ nuteistojo P. K. asmens bylos matyti, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo antrÄ kartÄ . 2021 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. 81/04-890 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos bei nustatė Å¡ias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: tęsti pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ , gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, atlikti nemokamus darbus.

Nustatyta, kad pateiktas rekomendacijas nuteistasis vykdė tik iÅ¡ dalies, kadangi pažeidė režimo reikalavimus (2021 m. liepos 23 d. vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad nuteistajam priklausančiame televizoriuje įmontuota Android iÅ¡manioji televizoriaus plokÅ¡tė su papildomai priklijuota bevielio ryÅ¡io plokÅ¡tele), už kÄ jam 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo paskirta vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ ), be to, nuteistasis nerodė iniciatyvos įsitraukti į nemokamus darbus.

Teismo vertinimu, Komisija rekomendavo nuteistajam P. K. atlikti tokius veiksmus, kurie vertinami kaip baziniai, siekiant efektyvaus pasiruoÅ¡imo integracijai į visuomenę, todėl nuteistasis P. K. turi imtis aktyvesnių priemonių, siekdamas iÅ¡ties parodyti savo motyvacijÄ keisti elgesį teigiama linkme. Kita vertus, režimo reikalavimų pažeidimas, vertinant jį bendrame aplinkybių kontekste, itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, ir nors iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, visgi ji rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje.

Nuteistasis savo skunde nurodo, kad nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo ir bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinti, nes, anot jo, jis daug kartų raÅ¡tiÅ¡kais praÅ¡ymais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijÄ , praÅ¡ydamas leisti jam užsiimti individualia veikla, tačiau jam neleido vykdyti individualios veiklos. Vertinant Å¡iuos nuteistojo P. K. skundo teiginius, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo kreipimasis į pataisos įstaigos administracijÄ teikiant praÅ¡ymÄ leisti jam užsiimti individualia veikla, nepaneigia Komisijos iÅ¡vados, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo.

Antra, iÅ¡ nuteistojo pozicijos matyti, kad jis pataisos įstaigoje siekia dirbti ne bet kokį, o tik savo siekiamÄ darbÄ , kuris jam priimtinas. Å iuo atžvilgiu sutiktina su Komisijos nuomone, kad P. K. nededa maksimalių pastangų ne tik įsidarbinti pataisos įstaigoje (t. y. iÅ¡ esmės nesiekia įsidarbinti), bet taip pat ir pagerinti savo finansinę bÅ«senÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis darbÄ pataisos įstaigoje suvokia kaip vergovę ir asmens iÅ¡naudojimÄ už itin maÅ¾Ä atlyginimÄ .

Teismo vertinimu, toks nuteistojo P. K. požiÅ«ris į darbÄ pataisos įstaigoje rodo, kad nuteistasis vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesÄ , taip pat rodo gana žemÄ jo brandÄ . IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, be kita ko, matyti, kad finansinės problemos turėjo didelę įtakÄ P. K. pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo teigimu, finansinės problemos prasidėjo po 2012 m. gruodžio 11 d. teismo nuosprendžio, kuriuo teismas priteisė atlyginti Valstybinei ligonių kasai 8 589 Lt žalos atlyginimÄ , nukentėjusiajam – 39 760,13 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Interviu metu P. K. pateisino savo įvykdytÄ veikÄ dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, nurodydamas, kad jis atsidÅ«rė „finansinėje duobėje“, tad griebėsi visų įmanomų bÅ«dų materialinei padėčiai pagerinti nepaisant veikos neteisėtumo. Nors 2022 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis P. K. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 17 278,99 Eur (iÅ¡ trečiųjų asmenų gautų lėšų iÅ¡skaičiuota 165,52 Eur), visgi akivaizdu, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis P. K. nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas pataisos įstaigoje įsidarbinti ir sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus.

Teismas pažymi, kad nuteistojo P. K. finansiniai įsipareigojimai Å¡iai dienai yra labai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieÅ¡kant bÅ«dų, kaip turimus įsiskolinimus bent iÅ¡ dalies likviduoti savarankiÅ¡kai, tik sustiprina pozicijÄ , jog jis ir toliau elgiasi savanaudiÅ¡kai, nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieÅ¡koti bÅ«dų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis tikisi priteistas sumas palaipsniui iÅ¡mokėti po to, kai iÅ¡eis į laisvę ir pradės dirbti, tačiau, teismo vertinimu, toks nuteistojo požiÅ«ris rodo tik deklaratyvius jo siekius.

Pažymėtina, kad P. K. iki Å¡ios bausmės atlikimo turėjo darbÄ ir legalias pajamas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, kuria jis siekė finansinės naudos. Kitaip tariant, nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, o tai rodo, kad nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais bÅ«dais. Å iuo atveju pritartina Komisijos iÅ¡vadai, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų darbinėje veikloje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, o skundo argumentas dėl to, kad pataisos įstaiga neužtikrina galimybės įsidarbinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas sutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad jo turimi finansiniai įsipareigojimai negali bÅ«ti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tačiau žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus bei sprendžiant, ar jis pasirengęs resocializuotis bÅ«damas neizoliuotas. Nuteistasis savo skunde, be kita ko, kelia klausimÄ , kaip jis gali dengti įsiskolinimus savanoriÅ¡kai, jeigu jam nėra suteikiamos galimybės dirbti.

Viena vertus, kaip jau buvo minėta, nuteistasis neiÅ¡naudojo visų galimybių siekdamas įsidarbinti pataisos įstaigoje ir taip sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus gaunamu darbo užmokesčiu, kita vertus, vertinimo metu iÅ¡dėstė teiginius, akivaizdžiai rodančius neigiamÄ požiÅ«rį į priteistos žalos atlyginimÄ . Antai, interviu metu nuteistasis nurodė, kad po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jis planuoja gyventi jo sugyventinės seseriai priklausančiame bute, kuris iÅ¡ tiesų yra jo, tačiau oficialiai užregistruotas jo sugyventinės sesers vardu, nes jis baiminosi, kad dėl turimų įsiskolinimų jo turimÄ butÄ antstoliai galėjo parduoti jo turimoms skoloms padengti.

Taigi, teismo vertinimu, nuteistasis ne tik nesiekia atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tačiau kartu imasi veiksmų, kuriais sÄ moningai siekia, kad Å¡i žala nebÅ«tų atlygint bei taip demonstruoja ir įžūlų požiÅ«rį į nukentėjusiuosius bei jiems priteistos žalos atlyginimÄ . Tokios nuteistojo nuostatos, nepakankamai kritiÅ¡kas savo veiksmų vertinimas, nededamos maksimalios pastangos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu tiesiogiai susijusioje lėšų tvarkymo ir pajamų srityje teismui kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasirengimo jau dabar tęsti socialinės reabilitacijos procesÄ jam bÅ«nant neizoliuotam nuo visuomenės ir kartu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad P. K. jau Å¡iuo metu yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nuteistasis savo skunde pažymi, kad jis turi Å¡eimÄ , mažametį sÅ«nų, palaiko su jais stiprius socialinius ryÅ¡ius, tačiau Komisija Å¡ių aplinkybių neįvertino. Teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis telefonu retkarčiais bendrauja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu tėvu, tai pat palaiko tarpusavio santykius telefonu su (duomenys neskelbtini) gyvenančia motina, kurios yra lankomas ir pasimatymų metu, telefonu bendrauja ir su seserimis.

Nuteistojo teigimu, motina bei seserys jį palaiko materialiai ir moraliÅ¡kai. Nors yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus (sÅ«nus auga pas močiutę (duomenys neskelbtini), sugyventinė dabartiniu metu gyvena užsienyje). Pasak nuteistojo, santykiai su sugyventine yra geri, su ja nuolat bendrauja telefonu ir vaizdo skambučiais, gauna nuo jos finansinę paramÄ . Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, buvo įvertintos ir skundžiamame nutarime.

Visgi, skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iÅ¡kelti nuteistojo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie teismo vertinimu, dar nėra pasiekti, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau Å¡i aplinkybė P. K. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryÅ¡ių palaikymas atgrasys P. K. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.

Nors, nuteistojo manymu, Komisija ignoravo ir kitus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis apie jo galimybę dirbti laisvėje, turimÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , visgi teismas, įvertinęs P. K. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino ir Å¡iuos nuteistÄ jį P. K. teigiamai charakterizuojančius duomenis, o socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kuria rėmėsi ir Komisija, aplinkybė, kad nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybes po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinta kaip apsauginis veiksnys.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis taip pat buvo darbingas ir dirbantis, turintis gyvenamÄ jÄ vietÄ , visgi Å¡ios aplinkybės nestabdė nuteistojo elgtis nusikalstamai. Todėl Å¡is veiksnys nelaikytinas lemiamu ir esminiu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo, o vertinami visų klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę P. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdama skundžiamÄ nutarimÄ Komisija analizavo tik neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, Komisijos vertinimu, P. K. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir teismas.

Teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretÅ«s jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimÄ ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nors nuteistasis deda tam tikras pastangas, t. y. pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo didesnis įsitraukimas į tikslinių intervencinių priemonių vykdymÄ ir siekis įgyti specialybių, vis tik dar nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga.

Susipažinus su socialinio tyrimo iÅ¡vada matyti, kad nuteistajam bÅ«dingas aukÅ¡tas savęs vertinimas, kuris sietinas su nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu (nuteistasis buvo teistas dėl išžaginimo kartu su kitais asmenimis, galimai taip siekė pademonstruoti savo galiÄ , taip pat buvo teisiamas dėl sunkaus kÅ«no sužalojimo, kuomet vieÅ¡oje vietoje, dienos metu, dėl nukentėjusiojo neva nepadoraus parodyti gesto siekė spręsti įžeidimo problemÄ â€žvyriÅ¡ko pokalbio metodu“, be to, ir dabartinę nusikalstamÄ veikÄ galima sieti su per didelio pasitikėjimo savo jėgomis raiÅ¡ka, nevertinant galimos rizikos bei pasekmių).

Stebima menka nuteistojo motyvacija asmenybės ar elgesio bruožų korekcijai, nuteistasis neįvardija problemų, susijusių su jo nusikalstamumu, nemano, jog yra poreikis pokyčiui, nėra linkęs inicijuoti asmeninių, vertybinių vidinių pokyčių, patiria sunkumų savo asmenybės bruožų bei nusikalstamumo sÄ sajų analizės srityje. Teismo vertinimu, visa tai atsispindi nuteistojo požiÅ«ryje į jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas kilusiÄ teisinę atsakomybę. Matyti, kad nuteistasis menkina savo atsakomybę bei vaidmenį nusikalstamuose veiksmuose, smurtinio pobÅ«džio veikas linkęs minimizuoti, racionalizuoja nusikaltimo priežastis (pvz., „prisikabino, pats nukrito“), nelinkęs visapusiÅ¡kai įvertinti elgesio pasekmių iÅ¡ nukentėjusiųjų pozicijos.

Toks nuteistojo požiÅ«ris kelia pagrįstas abejones, ar pastarasis mÄ stymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatų srityse geba adekvačiai vertinti save, savo elgesį su aplinkiniais, suprasti dėl savo netinkamų veiksmų galinčias iÅ¡kilti neigiamas pasekmes, tiek teisinę, tiek moralinę atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio. Nors, kaip minėta, nuteistasis deda tam tikras pastangas (dalyvauja užsiėmimuose, siekia įgyti specialybių), vis tik mÄ stymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatų srityse dar nėra padaręs tokios pažangos, kuriÄ bÅ«tų galima laikyti akivaizdžia, sudarančia pagrindÄ teismui manyti, jog ateityje P. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Bendrame skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gana dažnai pasižymėjo neigiamu elgesiu. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 2 kartus (2017 m. balandžio 24 d. už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį bÅ«ryje ir dalyvavimÄ â€žRelaksacijos“ programoje; 2021 m. liepos 8 d. už gerÄ užsiėmimų lankymÄ ir pažangumÄ , specialybės įgijimÄ bei nepriekaiÅ¡tingÄ socialinės reabilitacijos programos „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ užsiėmimų lankymÄ ir dalyvavimÄ jos veikloje), tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistajam už režimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirta net 21 nuobauda, paskutinė jų paskirta 2021 m. liepos 29 d., t. y. po ankstesnio Komisijos nutarimo, kuriuo, be kita ko, buvo pateikta rekomendacija nuteistajam elgtis gerai ir nepažeidinėti režimo reikalavimų.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu leidžia teigti, kad nuteistasis ne visuomet geba laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių. P. K. ne kartÄ buvo baustas drausmine tvarka dėl necenzÅ«rinių žodžių vartojimo priežiÅ«rÄ vykdančio personalo atžvilgiu, kas liudija apie nepakankamus savitvardos įgÅ«džius, bÅ«dingus impulsyvaus elgesio bruožus. Nors iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų Å¡iuo metu neturi, tačiau gana sistemingi nustatytos tvarkos pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visada stengiasi elgtis nepriekaiÅ¡tingai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodikÄ HCR-20 nuteistajam yra nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimo tikimybė. Teismas pritaria socialinio tyrimo iÅ¡vadoje suformuluotai iÅ¡vadai, kad nuteistojo P. K. probleminės sritys, susijusios su lėšų tvarkymo ir pajamų, darbinės veiklos, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, ir Å¡iuo metu iÅ¡lieka aktualios bei reikalaujančios nuoÅ¡irdžių nuteistojo tęstinių tikslingų veiksmų jas eliminuojant.

Asmens byloje esantys duomenys liudija, kad P. K. yra teistas tris kartus, Å¡iuo metu jis atlieka pagal du teismo nuosprendžius paskirtÄ subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . P. K. anksčiau buvo teistas už įvairaus smurto formų (seksualinio, fizinio) panaudojimÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už išžaginimÄ , Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ bei neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti.

P. K. elgesiui bÅ«dingas smurtinių nusikaltimų modelis, jo nusikalstamos veikos sunkėja. VeikÄ , susijusiÄ su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, nuteistasis padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytos Å¡velnesnės ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jam suteiktų galimybių pasitaisyti, jis ir toliau nevengė rizikingų situacijų. Be kita ko, pažymėtina, kad P. K. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-397/2021 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (galimai padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu) padarymÄ paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å¡is teismo nuosprendis neįsiteisėjęs (pateiktas apeliacinis skundas), todėl teismas į šį nuosprendį neatsižvelgia. Nepaisant to, teismo vertinimu, kiti ankstesni nuteistojo teistumai, jam suteiktos galimybės pakoreguoti savo elgesį tinkama linkme, kurių nuteistasis neįvertino, pasikartojantis smurtinių nusikaltimų modelis rodo, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sÄ lygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas Å¡iuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė.

Teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog apkaltinamasis nuosprendis, kuris nėra įsiteisėjęs, negali būti priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog duomenys apie neįsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį skundžiamame nutarime pateikti įžanginėje dalyje kaip informacija apie paskutinius nuteistojo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, nurodant, kad minėtas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka.

Nutarimo dalyje, kuriame išdėstyti motyvai, minėto neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio Komisija neanalizuoja, nevertina jame aprašytos veikos ir pan., taigi juo nesiremia, tik pamini, kad paskutinis teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistojo P. K. teiginiu, kad Komisija rėmėsi neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris buvo priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo P. K. skunde išdėstytus teiginius apie tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas skubotai, socialinio tyrimo išvada surašyta skubotai, kad buvo bandoma jį padaryti „blogiuku“, atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Taigi, Komisijos nutarime aptartos bei teismo dar kartÄ Ä¯vertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus P. K., nebÅ«tų iÅ¡laikytas proporcingumas tarp bausmės humaniÅ¡kumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetÄ , nesant objektyvaus pagrindo, nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

Å iuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo P. K. skundÄ atmeta, o (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimÄ Nr. 58-92 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. K. (P. K.) skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 58-92. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Marijus Kursevičius