11c6f977-9c03-4e2e-b349-34e2fb1ea614 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-361/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65420-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.4.6.1; 2.4.7 K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S T E I S M A S NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui, nukentėjusiajai J.

S., jos atstovui advokatui Sigitui Čepui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiosios J. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos L.

S. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta. Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinis ieškinys – jai iš civilinės atsakovės UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. R. S. 2017 m. gruodžio 14 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, kelyje su trimis eismo juostomis kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusio pėsčiojo, esant blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Apeliantė skundu prašo:

1. Panaikinti apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti R. S. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.

2. Tenkinti nukentėjusiosios J. S. civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ R. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. S.. 2.1. Kaip prieÅ¡taringÄ vertina teismo iÅ¡vadÄ , jog R. S. prisipažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors R. S. neneigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo parodymai akivaizdžiai paneigia jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, o kaltę pripažino turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. R.

S. apeliantę sužalojo pėsčiųjų perėjoje, tačiau duodamas parodymus kaltino apeliantę tuo, jog ji buvo apsirengusi tamsiais rūbais ir neturėjo atšvaito. Tokia R. S. pozicija verčia pagrįstai abejoti jo nuoširdumu. Teisme nuolat buvo menkinami apeliantės patirti sužalojimai. Partrenkus apeliantę buvo sulankstytas ne tik automobilio priekis, bet ir suskaldytas stiklas. Ši aplinkybė rodo, kad apeliantė nuo smūgio buvo parblokšta per automobilio priekį. Dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių apeliantė nevaikščiojo 6 savaites, po to 2 savaites vaikščiojo su vaikštyne, o liekamosios pasekmės yra iki šiol.

Kaltininkas byloje akcentavo, jog apeliantės sužalojimai nesunkÅ«s. Tokiu bÅ«du buvo menkinamas apeliantės patirtų sužalojimų pobÅ«dis, neįvertinta gydymosi trukmė, aplinkybės, jog po reabilitacijos ji pradėjo vaikščioti su ramentais ir pravaikščiojo apie 6 mėnesius, taip pat pasveikimo galimybės ir liekamieji reiÅ¡kiniai. Kaltinamasis bandė įteigti teismui, kad po eismo įvykio apeliantė buvau sÄ moninga. Tačiau faktiÅ¡kai apeliantė buvo netekusi sÄ monės, nes susižalojo galvÄ trenkdamasi į automobilio stiklÄ .

Taigi R. S. neįvertina sukeltų apeliantei pasekmių, jos net teisme neatsiprašė. Todėl R. S. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja dėl žalos atlyginimo nesusitarė ir nesitarė, įsipareigojimo atlyginti neturtinę žalÄ byloje nėra. Todėl Å¡i bÅ«tina, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuota, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga liko neįvykdyta. Tai, kad žalÄ iÅ¡ dalies atlygino draudimo bendrovė, nesudaro pagrindo atleisti R.

S. nuo atsakomybės, nes jis pats nesistengė atlyginti žalÄ ar kitaip padėti apeliantei, o tik vienÄ kartÄ atvyko į ligoninę. Visas gydymosi iÅ¡laidas apeliantė apmokėjo iÅ¡ savo lėšų, o draudimas jas kompensavo tik 2018 m. gegužės mėnesį. Teigia, jog teismas priėmė formalų sprendimÄ atleisdamas R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neatsižvelgė į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo R. S. nepatyrė jokių neigiamų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės manymu, teisinga bÅ«tų R.

S. skirti laisvės atėmimo bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad nors 2018 m. vasario 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G314/2018(03) apeliantei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau atliekant Å¡iÄ ekspertizę nebuvo vertinama reali gydymo trukmė ir liekamieji sužalojimai, o ekspertizė atlikta vos pradėjus apeliantei vaikščioti. Vien tai, kad apeliantei 2018 m. balandžio 17 d. pirmÄ kartÄ gyvenime buvo diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), jos nedarbingumas tęsėsi 8 mėnesius ir ji iki Å¡iol jaučia nugaros skausmus, negali dirbti fizinio darbo, turėjo teismui sukelti abejonių minėtos iÅ¡vados objektyvumu.

Todėl, apeliantės manymu, byloje yra bÅ«tina atlikti papildomÄ ekspertizę. Gauti nauji duomenys gali turėti reikÅ¡mės R. S. veikos kvalifikavimui. 2.2. Apeliantė civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas priteisė iÅ¡ UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dar 1 500 Eur Å¡ios žalos dalį bendrovė jau buvo apeliantei sumokėjusi. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumÄ ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio apeliantei buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio deÅ¡inės pusės bei deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imas. Tokie sužalojimai sukėlė apeliantei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas iÅ¡ esmės atsižvelgdamas tik į minėtos specialisto iÅ¡vados duomenis, konstatavo, kad apeliantei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Taigi teismas apsiribojo tik sveikatos sutrikdymo sunkumo konstatavimu, o sužalojimų pobūdžio, trukmės, pasveikimo galimybių, liekamųjų reiškinių, galimybių praradimų neįvertino. Iš pridedamo prie skundo 2018 m. spalio 17 d. medicinos dokumento išrašo matyti, jog po traumos apeliantė nevaikščiojo 6 savaites, po to vaikščiojo su vaikštyne 2 savaites, gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje 20 dienų, po to reabilitacija vyko ambulatoriškai iki 2018 m. birželio mėnesio, nedarbingumas tęsėsi 8 mėnesius – iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio.

Dabar apeliantei iÅ¡lieka nugaros skausmai, skauda gulint ant deÅ¡inio Å¡ono, ji vaikÅ¡to Å¡lubuodama, skauda naktį, sunku užmigti dėl skausmo, sunkaus fizinio darbo dirbti negali. Apeliantei padaryti daugybiniai kaulų lūžiai pavojingose vietose. Å ių sužalojimų gydymas tęsėsi 8 mėnesius, iÅ¡ jų 2 mėnesius ji negalėjo vaikščioti, kentė skausmus. Reabilitacija truko dar 6 mėnesius, visiÅ¡kai nėra pasveikusi iki Å¡iol, iÅ¡liko sužalojimų pasekmės – skausmas, Å¡lubavimas, nemiga, nustatyta ir neiÅ¡gydyta cervikalgija, ji negali dirbti fizinio darbo, gali prarasti darbÄ , o reabilitacija tęsiasi ir dabar.

Å ios aplinkybės, apeliantės teigimui, neabejotinai patvirtina, kad ji patyrė didesnę žalÄ nei nustatė teismas. Teismas nevertino apeliantės patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimÄ . Dėl sužalojimų 6 savaites visiÅ¡kai negalėjo judėti, gulėdavo tik ant nugaros, pati savimi negalėjo pasirÅ«pinti, iÅ¡gyveno dėl tolimesnių gyvenimo perspektyvų, iÅ¡gyvena ir Å¡iuo metu, nes tikėtina, kad nebepavyks gyventi pilnaverčio gyvenimo. Teismo priteista neturtinės žalos suma neužtikrina pusiausvyros tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų, todėl didintina iki 7 000 Eur.

Tokia suma kompensuotų jos patirtÄ skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir nepatogumus.

3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. S. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. 3.1. Teigia, jog teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su R. S. inkriminuota nusikalstama veika, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nuosprendį. R. S. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti jokio teisinio pagrindo nėra. Apeliantei dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokio pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytas bÅ«tent nesunkus sveikatos sutrikdymas ir Å¡i teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė teisme, kvalifikuojant R.

S. veikÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nustatyta tinkamai. Nuosprendyje aiÅ¡kiai ir nuosekliai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remdamasis R. S. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o J. S. iÅ¡ UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Todėl naikinti teisėtÄ nuosprendį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra jokio pagrindo. R. S. dėl neatidumo padarė neatsargų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Teismas pagristai vertino, kad R. S. žmona L. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir darys jam teigiamÄ Ä¯takÄ . PrieÅ¡ingų duomenų, paneigiančių tokį laiduotojos asmenybės vertinimÄ , apeliantė nepateikė. Kaip paremtus emocijomis, deklaratyvius ir teisiÅ¡kai nepagrįstus vertina apeliantės teiginius, jog R. S. gailėjimasis padarius nusikaltimÄ yra nenuoÅ¡irdus. R. S. niekada neginčijo savo kaltės, po įvykio iÅ¡kart priėjo prie nukentėjusiosios, bandė jai padėti atsistoti, laikė už rankos, buvo nuvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios.

Tiek R. S., tiek teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog įvykio metu buvo tamsus, darganotas oras, prastas matomumas, o nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais ir neturėjo atÅ¡vaito ar žibintuvėlio, nesudaro pagrindo abejoti R. S. nuoÅ¡irdumu. Teismas pagrįstai apeliantės kvestionuojamÄ aplinkybę pripažino R. S. atsakomybę lengvinančia. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. S. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimÄ , prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo padarytÄ turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo, o likusiÄ , nustatytÄ teismo, draudimo bendrovė atlygins, įsiteisėjus nuosprendžiui, nedirba, augina du vaikus, iÅ¡ kurių vienas nepilnametis, taip pat turintis negaliÄ .

Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad R. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 3.2. Apeliantės argumentus, kad R. S. turėjo prisidėti prie žalos atlyginimo, vertina kaip prieÅ¡taraujančius suformuotai teismų praktikai dėl žalos atlyginimo, kai pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ kyla draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui. ŽalÄ padaręs asmuo privalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos dalį, jei visos žalos nepadengtų draudimo iÅ¡moka.

Draudimo bendrovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas iki nuosprendžio priėmimo atlygino apeliantei 1 500 Eur neturtinę žalÄ , o nuosprendžiu iÅ¡ draudikės priteista dar 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra įvykdyta tinkamai (kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2014, 2K-I49/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.). Be to, teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad jei teismas nustatys didesnį priteistinos žalos dydį nei yra apdrausta jo civilinė atsakomybė, jis žalÄ atlygins. 3.3.

Nesutinka su apeliantės praÅ¡ymu padidinti priteistos jai neturtinės žalos atlyginimo sumÄ . Teismas įvertino apeliantės eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobÅ«dį, mastÄ , gydymo trukmę, rimtų liekamųjų reiÅ¡kinių po sužalojimo nebuvimÄ , todėl priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga, pagrįsta ir atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ . Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y.

Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Å iuo atveju teismas atsižvelgė į R. S. kaltės formÄ , į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , kuris nukentėjusiajai sukėlė padarinius, tačiau Å¡ie padariniai neturi žymių liekamųjų reiÅ¡kinių.

Nukentėjusioji J. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , jai nustatyti kÅ«no sužalojimai, taikytas gydymas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ie sužalojimai sukėlė jai kokias nors ilgalaikes pasekmes. Nors skunde nurodoma, jog dėl įvykio apeliantė negalėjo vaikščioti 6 savaites, po to vaikščiojo vaikÅ¡tyne 2 savaites, gydėsi reabilitacijoje, negali dirbti fizinio darbo, gali prarasti darbÄ , tačiau akivaizdu, kad ji gali vaikščioti, judėti, vairuoti, dirbti, t. y. po eismo įvykio ji pasveiko bei jokių liekamųjų padarinių nėra.

Teismas nuosprendyje Å¡ias aplinkybes įvertino. 3.4. Ä®prastai už sveikatos sutrikdymÄ asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neturtinės žalos dydis siekia nuo 579 Eur iki 2 896 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės reikalavimas priteisti jai 3 500 neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo ir 2 000 Eur iÅ¡ R. S. nėra adekvatus jos patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams.

Teismas įvertino aplinkybę, jog dalį, t. y. 1 500 Eur, neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas ir nukentėjusiajai pagrįstai priteisė 2 000 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ draudikės, nes priteistos neturtinės žalos dydis nevirÅ¡ija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 Eur).

Teismas tinkamai nustatė priteistinÄ neturtinės žalos dydį, kuris, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nelaikytinas pažeidžiančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas iÅ¡laikė skirtingų nukentėjusiosios ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris net virÅ¡ija analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, bei dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo.

Teismo iÅ¡vados pagrįstos laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Visi duomenys, kuriais teismas grindė iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas tokį sprendimÄ , gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

4. Civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog eismo įvykio dienÄ galiojo R. S. ir draudikės UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo sudaryta automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas (akto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) nustatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui). TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytÄ draudimo sumÄ , ir turi teisę atmesti nepagristus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Civilinė atsakovė teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog dėl eismo įvykio iÅ¡mokėjo Å¡ias draudimo iÅ¡mokas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 3 856,71 Eur dėl apeliantei iÅ¡mokėtų ligos paÅ¡alpų; Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 2 045,36 Eur už apeliantei suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; apeliantei – 725,01 Eur už vaistus ir negautas pajamas, 201,18 Eur už vaistus, reabilitacinį gydymÄ ir negautas pajamas, 2 021,71 Eur už vaistus, neįvykusiÄ kelionę, negautas pajamas ir neturtinę žalÄ .

Taigi nuosprendžio priėmimo metu apeliantei draudikė jau buvo iÅ¡mokėjusi 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nuosprendžiu apeliantei papildomai priteista 2 000 Eur Å¡ios žalos atlyginimo suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 500 Eur. Apeliantė praÅ¡o dvigubai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Tačiau nukentėjusiojo asmens praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad:

a) jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;

b) dėl sužeidimo nebuvo iškilęs pavojus jos gyvybei;

c) dėl sužeidimo jai nebuvo atliekamos medicininės operacijos, o buvo skirtas konservatyvus gydymas;

d) jai dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų mediciniškai nėra nustatyta ilgalaikių liekamųjų sveikatos pasekmių ar dėl to atsiradusio pastovaus darbingumo netekimo;

e) sveikatos sutrikdymas jai padarytas ne tyčine, o neatsargia nusikalstama veika, žalÄ padariusio asmens kaltė pasireiÅ¡kė paprastu neatsargumu, eismo įvykio metu jį sukėlęs automobilio vairuotojas buvo blaivus. Ä®vertindami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-644/2012, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K- 228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, mano, jog teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai nustatyti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, vadovavosi tokio pobÅ«džio bylose suformuota teismų praktika ir nustatė teisėtÄ bei pagrįstÄ nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį.

5. Nukentėjusioji J. S. ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. S. ir jo gynėjas – atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl laidavimo instituto taikymo sÄ lygų ir pagrindų 6. Apeliantė teigia, jog Å¡iuo atveju R. S. neatitinka įstatyme nustatytų sÄ lygų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes kaltę pripažino norėdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kritiÅ¡kai nevertino dėl eismo įvykio jos fizinei ir psichinei sveikatai kilusių neigiamų padarinių, jos neatsiprašė, o žalos dalį atlyginus draudimo bendrovei, pats nesistengė atlyginti žalÄ ar kitaip jai padėti ir tik vienÄ kartÄ atvyko aplankyti jos į ligoninę. 6.1.

Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi norint taikyti laidavimÄ bÅ«tina nustatyti visų Å¡ių sÄ lygų visumÄ . Tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). 6.2. Byloje įstatymo nustatyta tvarka surinkti, apylinkės teismo tinkamai patikrinti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti faktiniai duomenys bei jų visuma leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti tuo, jog R.

S. atitinka visas sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl kurių jam gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių toks atleidimas bÅ«tų negalimas. R. S. padarė tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir tai yra neatsargus nusikaltimas. R. S. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, o jo parodymai ir elgesys teisminio nagrinėjimo metu rodo, kad jis tikrai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Jo neatsargiu nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žala atlyginti užtenka civilinės atsakovės – automobilio draudikės, mokėtinų pagal TPVCAPDĮ per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų ribų. Be to, R. S. yra neįgalus (kurčnebylys), iš dalies darbingas (35 proc., neterminuotai), invalidumas nustatytas nuo vaikystės, vedęs, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), žmona L. S., kuri taip pat neįgali, iš dalies darbinga (35 proc., neterminuotai), šeimoje susilaukta sūnų – K.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir F. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). R. S. profesinio iÅ¡silavinimo, padarė nusikaltimÄ dėl neatsargumo, administracine tvarka baustas 10 Eur bauda pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesumokėjo už automobilio stovėjimÄ mokamoje automobilių statymo vietoje. Å ių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. PraÅ¡ymÄ atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ teismui pateikė jo žmona L.

S., kuri yra pilnametė, neteista, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (darbo sutartis sudaryta 2012-08-24), turinti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ apylinkės teismo posėdyje paskelbtų L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji įvykio metu važiavo kartu su vyru ir sÅ«numi F., sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o po įvykio kartu su Å¡eimos nariais norėjo padėti nukentėjusiajai, vyras paprašė pakeleivingo automobilio vairuotojo iÅ¡kviesti medikus, jis laikė nukentėjusiÄ jÄ už rankos.

Taigi visetas aptartų aplinkybių sudaro pagrindÄ manyti, kad L. S. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad vyras daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir bÅ«tų drausmingas, atidus kelyje. Teisėjų kolegijos manymu, L. S. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog R. S. pagrįstai ir teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduotas žmonos atsakomybėn be užstato.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 7. Apeliantė kvestionuoja priteistos jai nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , motyvuodama tuo, kad teismas neatsižvelgė į jos patirto sužalojimo pobÅ«dį, į tai, jog jai padaryti daugybiniai kaulų lūžiai pavojingose vietose, gydymosi trukmę, liekamuosius sveikatos sužalojimo reiÅ¡kinius bei galimybę ateityje dirbti ir gyventi visavertį gyvenimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , pritaria apeliantės pozicijai, jog draudikės iki nuosprendžio priėmimo iÅ¡mokėta jai 1 500 Eur ir teismo priteista iÅ¡ draudikės dar 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati kompensacija už jos patirtus ir dar patiriamus fizinius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. 7.1.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, minėta suma gali bÅ«ti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. 7.2. Patirtos dėl eismo įvykio žalos (turtinės, neturtinės) bei jos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka civilinei ieÅ¡kovei, Å¡iuo atveju siekiančiai visos 7 000 Eur praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apylinkės teismas motyvavo, jog nukentėjusioji J. S. patyrė ne tik skausmÄ dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – kiekvienÄ dienÄ jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortÄ dėl sužalotų kÅ«no dalių skausmo, be to, neabejotinai jÄ slegia ir kelia nerimÄ galimos sužalojimų pasekmės ateityje.

Tačiau kartu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nesukėlė apeliantei ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija mano, jog toks teismo vertinimas, juolab nepagrįstai sumenkinus R. S. elgesio vairuojant ir partrenkiant pėsčiųjų perėja ėjusiÄ apeliantę pavojingumÄ , yra kontraversiÅ¡kas. 7.3. Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų apeliantės kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis, o bÅ«tent tai, jog jai eismo įvykio metu padaryti – galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio deÅ¡inės pusės bei deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigÄ , trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikÅ¡tyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, iÅ¡lieka nugaros skausmai, turėjo signalizuoti apylinkės teismui, jog dėl tokių daugybinių kÅ«no sužalojimų (lūžių), beje, sužalojus gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ bei savarankiÅ¡ko judėjimo funkcijai reikÅ¡mingas kitas kÅ«no dalis, nukentėjusioji realiai patyrė didesnius nei įprastai nepatogumus, kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Todėl, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos apeliantei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas nustatė per maÅ¾Ä tokios žalos dydį. 7.4. Be to, iÅ¡ apeliantės atstovo advokato apygardos teismo posėdyje pateiktų medicininių dokumentų – 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos centro gydytojos J. K. ir 2018 m. spalio 17 d. VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo M. S. iÅ¡rašų – matyti, jog ir dabar apeliantei iÅ¡lieka nugaros skausmai, gulint ant deÅ¡inio Å¡ono, ji vaikÅ¡to Å¡lubuodama, skaudÄ naktį, sunku užmigti, sunkaus fizinio darbo dirbti negali ir jai toliau skiriamos reabilitacinės priemonės eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti, iÅ¡ jų magnetoterapija, masažai, kineziterapija (t. 2, b. l. 72, 73).

8. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti.

9. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, jog civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas iki nuosprendžio priėmimo atlygino apeliantei 1 500 Eur neturtinės žalos dalį, taip pat turtinę žalÄ â€“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 3 856,71 Eur už apeliantei iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpas; Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 2 045,36 Eur už suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; 725,01 Eur – už iÅ¡laidas vaistams, negautas pajamas, reabilitacinį gydymÄ , kelionės iÅ¡laidas, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, didina apeliantei priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ 1 000 Eur.

Taigi iÅ¡ viso Å¡iuo konkrečiu atveju nustatytina byloje neturtinės žalos atlyginimo suma yra 4 500 Eur. Tokio dydžio žalos suma nevirÅ¡ija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (iki 5 000 Eur dėl neturtinės žalos asmeniui) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, adekvačiai kompensuoja apeliantės turėtus (turimus) fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Todėl apygardos teismas keičia nuosprendį (jo dalį) ir iÅ¡ civilinės atsakovės priteistÄ 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo žalos sumÄ didina iki 3 000 Eur.

Dėl proceso iÅ¡laidų 11. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , atstovui advokatui S. Čepui už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme apeliantė sumokėjo 300 Eur (t. 2, b. l. 71). Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl yra teisinis pagrindas proporcingai teismo patenkintų civilinės ieÅ¡kovės reikalavimų daliai iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. S. priteisti nukentėjusiajai iÅ¡laidas, turėtas atstovo advokato S. Čepo paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieÅ¡kovės J. S. civilinio ieÅ¡kinio ir iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo priteistÄ civilinei ieÅ¡kovei J. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ padidinti iki 3 000 Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J.

S. iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. S. 100 Eur iÅ¡laidų atlyginimo už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Zigmas Pocius