11c6bcf6-e4ee-40b4-8aa2-b8f86c9f44e5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-613-245-2014Teisėja Sigita Meškauskienė             Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01379-2013-2             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                       2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam M.

D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo: M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aÅ¡tuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityta laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-12-28 3.30 val. iki 2013-12-28 13.10 val.,vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p., 71 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, Å¡iuo laikotarpiu įpareigojant M.

D. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , sumokėti 5 (penkių) MGL dydžių, t. y. 650 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų), įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė : M. D. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigÅ«nus, t. y. 2013-12-28, apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdytas policijos pareigÅ«nų dėl automobilio „Toyota Hilux“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo esant neblaiviam, po neblaivumo patikrinimo vežamas tarnybiniu automobiliu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ , esantį Kęstučio g. 42, Kaune, įžeidė savo pareigas einančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo bÅ«rio vyresniuosius patrulius K. B. ir S. L., iÅ¡plÅ«sdamas juos necenzÅ«riniais ir jų garbę bei orumÄ Å¾eminančiais žodžiais. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2012-01-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintÄ bausmę paskiriant 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M.

D., vadovaujantis BK 75 str., atidėtas bausmės vykdymas; likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Skunde nurodo, kad nusikalstama veika, dėl kurios nuteistas M. D., padaryta 2013-12-28, t. y. bausmės, paskirtos 2012-01-20 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nesubendrino paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, be to, nurodė, kad 2012-01-20 nuosprendis LITEKO sistemos duomenimis yra įvykdytas 2014-01-21, t. y. asmuo iÅ¡registruotas iÅ¡ Probacijos tarnybos registro pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Tačiau aplinkybė, jog priimant 2014-05-20 nuosprendį, jau yra pasibaigęs ankstesniu nuosprendžiu numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nėra pagrindas nebendrinti paskirtų bausmių. Be to, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad M. D. teisiamas penktÄ kartÄ , nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, ankstesni jo teistumai neiÅ¡nykę, anksčiau buvo teistas už analogiÅ¡kas ar panaÅ¡ias nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, kas rodo, jog jam bÅ«dingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis turi ryÅ¡kių polinkių nesilaikyti nustatytų įpareigojimų, daryti teisės pažeidimus, pažeidęs įstatymus nedaro iÅ¡vadų.

Todėl pagrindo, leidžiančio manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei patikrinusi skundžiamÄ pirmos instancijos teismo nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl M.

D. veikos kvalifikavimo pagal BK 290 straipsnį, tačiau nepagrįstai nebendrino paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimÄ .Nagrinėjamu atveju, M. D. yra nuteistas už 2013 m. gruodžio 28 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau 2012 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. vasario 10 d., M. D. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta dvejų metų laikotarpiui.

Vadinasi, paskutinį nusikaltimÄ nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir visiÅ¡kai nesvarbu, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buvo beveik pasibaigęs, kaip pažymi apylinkės teismas. Pagrindinis argumentas, kodėl nebuvo subendrinti minėti nuosprendžiai, kaip to imperatyviai reikalauja BK 64 str. 1 d. nuostatos, nurodyta tai, jog 2012 m. sausio 20 d. nuosprendis LITEKO sistemos duomenimis yra įvykdytas 2014 m. sausio 21 d., t. y. 2014 m. gegužės 20 d. priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, M.

D. jau buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tokia argumentacija prasilenkia su teismų formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009 nurodyta, jog tuo atveju, jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau yra teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ (straipsnio redakcija iki 2012-07-01) priimta nutartis, naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali bÅ«ti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai), ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti.

Pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gali bÅ«ti padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , gali atsirasti tiek iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, tiek ir Å¡iam terminui pasibaigus. Å ia praktika vadovaujamasi ir kitose LAT nutartyse, pavyzdžiui, Nr. 2K-391/2013. Taigi, yra sukurtas precedentas, kurio žemesnės instancijos teismai privalo laikytis. Todėl sutiktina su Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo praÅ¡ymu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2012 m. sausio 20 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjo iÅ¡sakyti teiginiai dėl minėtoje LAT nutartyje Nr. 2A-7-15/2009 suformuotos taisyklės neatitikimo nagrinėjamai situacijai, atmetami. Å iuo metu BK 75 straipsnio nuostatos yra pasikeitusios, nuo 2012-07-01 galioja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris nustato probacijos vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiÅ«rÄ .

Å io įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai probacijos vykdymas pasibaigia, tačiau nei minėtas įstatymas, nei BPK Å¡iuo metu nereglamentuoja, kaip turėtų bÅ«ti elgiamasi, kai priimant naujÄ nuosprendį ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, nors asmuo įstatymo saugomus teisinius gėrius pažeidė dar bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai pripažintina teisės spraga, kurios sprendimÄ analizavo LAT minėtoje nutartyje.Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai ignoravo įstatymo reikalavimus nusikalsdamas ir taip panaikindamas pagrindinę bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygÄ , bÅ«tų sudarytos galimybės jam iÅ¡vengti paskirtos bausmės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dienÄ faktiÅ¡kai buvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytÄ nusikaltimÄ , atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimÄ padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.). Å iuo atveju nustačius, kad nuteistasis paskirtos bausmės tinkamai neatliko ir vien tik formaliais pagrindais (dėl pasibaigusio bausmės vykdymo atidėjimo termino) nesubendrinus nuosprendžių, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju remtis vien tik nuteistojo gynėjo cituojama norma dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į bausmės paskirtį bei tai, kad nuteistasis bausmės tinkamai neatliko, negalima, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir sudarytų sÄ lygas asmeniui iÅ¡vengti bausmės, kas tik formuotų nepagrįstas nuostatas dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo. Pažymėtina, kad asmens probacija – tai savotiÅ¡kas asmens testavimas, tikrinimas, ar jis gali gyventi nenusikalsdamas ir neizoliuotas nuo visuomenės. Atsakingi asmenys privalo nepertraukiamai stebėti, kaip asmeniui sekasi integruotis į visuomenę, dirbti ar mokytis, užsiimti kita socialine veikla.

Nagrinėjamu atveju įgyvendinti probacijos sÄ lygų M. D. nepavyko ir tai yra atitinkamas teisines pasekmes sukeliantis faktas. Be to, ir probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikomas atlikusiu bausmę tik toks probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, bei nepadarė Å¡io straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų terminas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, M. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė ne tik baudžiamosios teisės pažeidimÄ , bet ir Å¡iurkÅ¡tų administracinį teisės pažeidimÄ â€“ vairavo bÅ«damas neblaivus (b. l. 92-93), taigi nors bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau M. D. negalima laikyti atlikusiu bausmę.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokurorės argumentais dėl nepagrįsto BK 75 straipsnio nuteistajam taikymo. Analizuojamoje situacijoje, teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.

Apygardos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagÄ , susijusiÄ tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).

Jau minėta, kad M. D. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, teistumas neiÅ¡nykęs, šį kartÄ M. D. teisiamas penktÄ kartÄ , anksčiau teistas už analogiÅ¡kas bei panaÅ¡ias veikas. Tai rodo, jog asmuo nelinkęs taisytis, bausmės vykdymo atidėjimas norint pasiekti bausmės tikslus jam neefektyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos nebuvo savanoriÅ¡kai sumokėtos, visas teko iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai.

Tai, kad nuteistasis kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tokiu bÅ«du nuteistajam iÅ¡vengiant realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, M. D. neigiamai charakterizuoja ir kita bylos medžiaga – administracine tvarka jis baustas 26 kartus, turi galiojančiÄ nuobaudÄ , paskutinį kartÄ baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones dviems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Akivaizdu, jog nuteistasis negerbia visuomenėje nustatytų bendrabūvio taisyklių, jas ignoruoja savo interesus iškeldamas aukščiau kitų. Iš ankstesnių patyrimų M. D. nesimoko ir reikiamų išvadų nedaro, todėl nors bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, šia teise pasinaudoti apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Ta aplinkybė, jog M. D. netektų darbo, laikytina pagrįsta kryptingo jo nusikalstamo elgesio pasekme. Be to, nuteistasis byloje esančiais Sodros duomenimis (b. l.

71) vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , taip pat dirba motinos I. D. Å«kyje, taigi atleistas iÅ¡ darbo jis nebÅ«tų, tiesiog tektų kuriam laikui stabdyti individualios veiklos vykdymÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta ir gynėjo advokato teiginius, jog M. D. veiksmai yra daugiau nelabai subrendusios asmenybės, vėjavaikiÅ¡kumo požymis. Pažymėtina, kad M. D. yra 39 metų vyras, sukÅ«ręs Å¡eimÄ bei auginantis vaikus. Jokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo atliekamų veiksmų prasmės, bylos duomenimis nėra.

Jo elgesiui nėra bÅ«dingas vėjavaikiÅ¡kumas, prieÅ¡ingai, yra sistemingai daromi teisės pažeidimai prieÅ¡pastatant save aplinkiniams bei pažeidžiant jų teises ir interesus. Valstybės tarnautojų įžeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, M. D. prieÅ¡ pareigas einančius nukentėjusiuosius iÅ¡sakė juos žeminančius žodžius, demonstravo bendrÄ neigiamÄ jų asmenybės vertinimÄ , diskreditavo juos ir kenkė jų moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jų pačių akyse.

Minėti garbę ir orumÄ Å¾eminantys žodžiai buvo vartojami protestuojant prieÅ¡ valstybės tarnautojų veiksmus – administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymÄ . Taigi įžeidimas buvo atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimÄ . NecenzÅ«riniai žodžiai buvo sakomi ilgÄ laikÄ , jie nebuvo momentiniai, ir nors pareigÅ«nų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti Å¡alinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi bÅ«ti daug aukÅ¡tesnis, Å¡iuo atveju į visus perspėjimus ir bandymus nuraminti pažeidėjÄ nebuvo reaguojama, prieÅ¡ingai, įžeidinėjimas tęsėsi, buvo intensyvus ir sistemingas.

Manytina, tokiam elgesiui pakeisti reikalingas griežtesnis asmens teisių varžymas, kuris darytų poveikį nuteistajam ir neskatintų vėl nusikalsti. Ä® tai atsižvelgiama skiriant M. D. bausmės dydį.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog M. D. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra pagrįstas objektyvia byloje esančių duomenų analize. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pritaikius M. D. bausmės vykdymo atidėjimÄ , jis nebus pakankamai nubaustas, jam nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas naikintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas n u s p r e n d ė :

             Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti.             Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2012 m. sausio 20 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie didesnės neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę-laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas bausmės vykdymas.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .                                       Kolegijos pirmininkas                                                                              Kęstutis Dargužis                           Teisėjai                                                                                                         Dmitrijus Korsakovas                                                                                                                                   Gytis Večerskas