2013-07-03 Nr. AB-3249-3-62-3-00565-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-445/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00565-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. J. 2013 m. kovo 18 d. (išsiųsdamas faksu) Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-557-554/2013 panaikinimo (b. l. 81-83). Pareiškėjas taip pat prašė teismą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą gavo pavėluotai, namuose prižiūri savo neįgalią motiną J. G., turi išlaikyti neįgalią dukrą V. J., neįgalų nuo vaikystės sūnų J. J., pats apeliantas turi judėjimo negalią. Be to, dėl didelio darbo krūvio ginantis nuo Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų išpuolių, sufabrikuotų kaltinimų, šmeižto, įžeidinėjimų, apeliantas fiziškai nebuvo pajėgus apeliacinį skundą surašyti ir pateikti anksčiau.

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi neatnaujintas apeliacinio skundo padavimo teismui terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2013 m. vasario 26 d. (b. l. 75-79), todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo paduoti buvo 2013 m. kovo 12 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo išsiųstas teismui faksu 2013 m. kovo 18 d. (b. l. 81-83), t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam apeliacinio skundo padavimo terminui. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą teismo sprendimą gavo 2013 m. kovo 2 d. (b. l. 93). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo 2013 m. vasario 6 d. teismo posėdyje (b. l. 74) bei 2013 m. vasario 26 d. sprendimo paskelbime, tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2013 m. vasario 27 d. (b. l. 80). Iš pareiškėjo pateikto voko matyti, kad laišką, kuriuo buvo siunčiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, Kauno rajono Mastaičių paštas gavo 2013 m. vasario 28 d. Pagal praktiką, paštas pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes įdeda tą pačią dieną, kada gavo siuntą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pašto siunta į pašto dėžutę buvo (galėjo būti) įdėta pavėluotai, kad skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą jis gavo vėliau, t. y. 2013 m. kovo 2 d. Be to, net ir vertinant, jog pareiškėjas skundžiamą teismo sprendimą gavo 2013 m. kovo 2 d., iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (2013 m. kovo 12 d.) pareiškėjui dar buvo likę 10 dienų apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog teismo sprendimą jis gavo pavėluotai, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę.

Taip pat nustatė, kad grįsdamas aplinkybes, jog namuose prižiūri savo neįgalią motiną J. G., turi išlaikyti neįgalią dukrą V. J., neįgalų nuo vaikystės sūnų J. J., pareiškėjas pateikė Bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SPP-2 Nr. 01980771 (b. l. 86), iš kurios matyti, kad J. G. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2012 m. liepos 17 d., J. J. neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b. l. 87), iš kurios matyti, jog J. J. nustatytas 50 proc. darbingumas nuo 2011 m. liepos 22 d. Vertindamas šiuos įrodymus, teismas sprendė, kad jie tik patvirtina, jog J. G. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei J. J. pripažintas neįgalumas, tačiau įrodymų, kad įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti metu jie buvo slaugomi pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, jog laikotarpiu po nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių bei neįgalumo minėtiems asmenims nustatymo pareiškėjui šios aplinkybės nesukliudė ne kartą kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Be to, pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas turi išlaikyti savo sūnų J. J. ir dukterį V. J. gali turėti įtakos pareiškėjo materialinei padėčiai, tačiau neaišku, kaip įtakoja termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą.

Aplinkybę, jog pats pareiškėjas turi judėjimo negalią grindžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. R-8542 „Dėl pripažinimo darbingu“ (b. l. 88), kuriame nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 1 d. V. J. atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatyta 80 procentų darbingumo lygio bei Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. 3V-191(1.10.) apie V. J. kairio blauzdikaulio lūžio gydymą (b. l. 88). Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų jog sveikatos būklė laikotarpiu nuo skundžiamo sprendimo gavimo ir apeliacinio skundo pateikimo buvo tokia sunki, kad objektyviai apribojo galimybę nepraleidžiant termino pateikti apeliacinį skundą.

Didelio darbo krūvio aplinkybė taip pat nevertinta termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą pateisiančia, objektyviai ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe.

II. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 101), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų įrodymų, kaip svarbias termino praleidimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, ir atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą buvo nurodoma, kad pareiškėjas praleido terminą dėl to, jog Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą gavo pavėluotai, namuose prižiūri savo neįgalią motiną J. G., turi išlaikyti neįgalią dukrą V. J., neįgalų nuo vaikystės sūnų J. J., pats apeliantas turi judėjimo negalią. Be to, dėl didelio darbo krūvio ginantis nuo Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų išpuolių, sufabrikuotų kaltinimų, šmeižto, įžeidinėjimų, apeliantas fiziškai nebuvo pajėgus apeliacinį skundą surašyti ir pateikti anksčiau.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, teisingai nustatė, jog pareiškėjas skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą gavo laiku (t. y. 2013 m. vasario 28 d.), todėl pagrįstai atmetė pirmąjį pareiškėjo argumentą dėl pavėluoto teismo sprendimo gavimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas turi išlaikyti savo sūnų J. J. ir dukterį V. J. gali turėti įtakos pareiškėjo materialinei padėčiai, tačiau neaišku, kaip ji susijusi su termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimu. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo paties sveikatos būklė laikotarpiu nuo skundžiamo sprendimo gavimo iki apeliacinio skundo pateikimo buvo tokia sunki, kad objektyviai apribojo galimybę nepraleidžiant termino pateikti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijos 2012 m. birželio 25 d. raštą Nr. IS-88, kuriame nurodoma, kad J. G. faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., pas savo sūnų V. J. jam priklausančiame bute; sūnus V. J. prižiūri savo mamą ir rūpinasi ja (b. l. 102). Pažymėtina ir tai, kad nuo 2012 m. liepos 17 d. J. G. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 86). Vertindama šiuos dokumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas prižiūri savo mamą ir ja rūpinasi, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Net ir prižiūrėdamas mamą, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę kitokiu būdu aktyviai ginti savo teises ir interesus, t. y. galėjo pateikti teismui procesinius dokumentus faksimilinio ryšio būdu (ką 2013 m. kovo 18 d., pateikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas ir padarė, tačiau jau praleidęs skundo padavimo terminą), pateikti apeliacinį skundą teismui elektroniniu būdu, pasinaudoti atstovų pagalba procesiniams dokumentams įteikti, kreiptis į teismą, nurodant aplinkybes dėl negalėjimo laiku pateikti apeliacinio skundo. To nepadaręs, nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali remtis aplinkybe, jog namuose prižiūri savo neįgalią motiną, sąlygojusia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę, laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas šio procesinio reikalavimo nesilaikė, jam tenka neigiamos pasekmės dėl įstatymo nustatyto procesinio termino praleidimo – t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti šį terminą ir priimti apeliacinį skundą, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys