2022-03-02 Nr. AB-4947-3-61-3-04169-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1353-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04169-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33150 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1343 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje grindė tuo, kad jo dėdės žmona turėjo santykių su kitu vyru, ir jo tėvas su dėde ne kartą bandė kalbėtis su tuo vyru, jog tai, ką jis daro yra gėdinga. 2021 m. (duomenys neskelbtini) tas vyras buvo rastas nužudytas ir tai padarė pareiškėjo dėdė, tačiau dėdė su žmona apkaltino pareiškėjo tėvą. Pareiškėjo šeima bandė susitarti su nužudytojo šeima, tačiau nepavyko. Dėl šių priežasčių visai pareiškėjo šeimai gresia pavojus, bet kuris šeimos narys gali nukentėti, kai nužudytojo šeima bandys atkeršyti. Nepaisant to, atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, o Komisija pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo atmetė.

2.2. Pareiškėjas nurodė išsamias aplinkybes, papildė savo tėvų pasakojimą, kodėl jie visi bijo grįžti į savo kilmės šalį. Kaip nurodė ir atsakovas, pareiškėjo kilmės šalyje vis dar yra aktualus kraujo kerštas, ypatingai kai tai susiję su šeimos garbe. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad nužudytojo šeima gali trokšti atkeršyti tiems, kurie tai padarė, juo labiau, gali atrodyti, jog didžiausią suinteresuotumą tai padaryti turėjo pareiškėjo šeimos pusė, kadangi jo dėdės garbė buvo suteršta. Migracijos departamentas nesigilino į pareiškėjo pasakojimą, neatskleidė, kodėl būtent jo tėvas galėjo būti apkaltintas vyro nužudymu. Neturėdamas tokios informacijos, akivaizdu, jog atsakovas negali tinkamai įvertinti pareiškėjo šeimai iškilusios grėsmės.

2.3. Migracijos departamentas visiškai nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą jo gyvenamojoje teritorijoje. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Migracijos departamento sprendime nesurinkta jokios naujausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje.

2.4. Pareiškėjas savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas buvo geranoriškas, todėl objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Taip pat draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

2.5. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta atsakovo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.

2.6. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Pareiškėjas, pajutęs grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš kilmės šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Pareiškėjas savo kilmės šalyje nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Vadinasi, jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė prieglobsčio prašymą, turėjo esminių trūkumų, t. y., pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (tai, kad jam ir jo šeimai gresia kraujo kerštas) nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo bendro pobūdžio, neišsamus, grįstas prielaidomis. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o kilmės valstybės informacija pareiškėjo pasakojimo nepatvirtino. Pagal surinktą informaciją, tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė plisti konfliktui tarp genčių, būtų dedamos visos įmanomos pastangos, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikiai, abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

3.2. Nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

3.3. Remiantis 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis, pagrįstai konstatuota, kad nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų beatodairiškas smurtas nėra toks aukštas, kad vien dėl buvimo teritorijoje pareiškėjui galėtų kilti reali rimta žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad saugumo situacija jo kilmės valstybėje yra pasikeitusi (pablogėjusi) ir kad EPPB gairėse pateikiami duomenys nebeatitinka tikrovės. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad jam yra kilusi padidinta grėsmė susidurti su beatodairiško smurto veiksmais kilmės valstybėje.

3.4. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

3.5. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento sprendimą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat dalį dėl perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. spalio 4 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas pasakojo, kad jo dėdės žmona turėjo santykius su kitu vyru. Tėvas ne vieną kartą kartu su dėde bandė šnekėtis su tuo vyru, kad tai, ką jie daro, yra nepriimtina ir negarbinga. 2021 m. (duomenys neskelbtini) vyras buvo rastas nužudytas, pasak pareiškėjo, dėdė nužudė tą vyrą. Pareiškėjas pasakojo, kad dėdė kartu su savo žmona apkaltino jo tėvą, neva jis nužudė tą vyrą. Prieglobsčio prašytojo šeima bandė susitarti su nužudyto vyro šeima, bet nepavyko. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko visa šeima išvyko. Pareiškėjas pasakojo, kad grėsmė gyvybei grėsė visai šeimai, nes kai keršija šeima šeimai, niekas nežiūri į žmonių amžių, gali nukentėti bet kuris šeimos narys. Kilmės valstybės kultūroje atkeršijama krauju už kraują. Nužudyto vyro šeima nenurims, kol neatkeršys pareiškėjo šeimai. Pasak pareiškėjo, jo tėvui gresia įkalinimas ir kraujo kerštas. Pareiškėjui buvo užduoti patikslinantis klausimai – ar jo šeima sulaukė grasinimų iš nužudyto vyro šeimos, tačiau pareiškėjas teigė, kad grasinimu nesulaukė, nes iš karto po šio incidento išvyko į (duomenys neskelbtini).

5.2. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją ir padarytas išvadas, pažymėjo, kad pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o surinkta kilmės valstybės informacija pareiškėjo pasakojimo nepatvirtina, t. y. Migracijos departamento tyrimo metu surinkti duomenys leidžia vertinti, jog tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė plisti konfliktui tarp genčių, būtų dedamos visos įmanomos pastangos, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikiai, abiem pusėm priimtinomis sąlygomis. Be to, pagal kilmės valstybės informaciją, kai siekiama atkeršyti už šeimos garbės pažeminimą / suteršimą, pagrindinė auka yra moteris, kuri, jos šeimos įsitikinimu, įvykdė šį garbės prasižengimą. Kartais žudomas ir vyras, kuris kartu su moterimi įvykdė garbės nusižengimą ir, moters šeimos nuomone, taip pat turi atsakyti, tačiau tai reti atvejai. Garbės nužudymo atvejais siekiama išvengti kraujo keršto konflikto ir galimų tolimesnių pasekmių, todėl vyrai žudomi labai retai, o jei nužudomi, tai arba būna gautas šeimos sutikimas, arba stengiamasi susitarti ir kompensuoti „nuostolius“ (vyro nužudymą) pinigais ar kitokiais būdais, kad konfliktas neplistų. Apskritai vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs, paprastai vyrai nežūsta dėl garbės, o jeigu taip atsitinka, dėl to sutaria dvi šeimos (gentys), be to, vyrai gali kreiptis į policiją dėl tokios grėsmės. Teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjo istorija nėra pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais, pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga, kadangi pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakydamas į argumentus, kad nebuvo pateikta pagrįstų argumentų rašytiniam skundo nagrinėjimui, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, kokios informacijos jis negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, tačiau būtų galėjęs pateikti žodiniais paaiškinimais. Be to, pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas Migracijos departamento vykdytose apklausose, jose jam buvo sudarytos galimybės išsakyti visas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti žodinius paaiškinimus, atsakyti į užduodamus klausimus. Pareiškėjas taip pat dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs atsakovas, teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas atmetė minimus pareiškėjo argumentus.

9. Pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos teismas laikė proporcinga ir tinkama priemone. Tačiau nurodė, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė dalį dėl perspėjimo įvedimo į C.SIS II, taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas ir garbės nusikaltimo grėsmė dėl to, kad jo tėvas kaltinamas nužudęs kitos šeimos vyrą. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija.

11.2. Kilmės valstybėje vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, kontekste, tikėtina, kad pareiškėjui dėl konflikto su merginos šeima, kuri nepritaria jų santuokai, gresia patirti garbės nusikaltimą, dėl ko pareiškėjas gali būti sužalotas ar net nužudytas. Pareiškėjo persekiojimas yra realus, todėl jam suteiktinas prieglobstis.

11.3. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta beatodairiškas smurtas dėl nuolatinių bombardavimų ir sprogimų, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

11.4. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, be to, informacija yra pasenusi.

11.5. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir nevertino pareiškėjo kilmės šalies ekonominės padėties, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

11.6. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, bendro pobūdžio, grindžiamas prielaidomis ir iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12.2. Migracijos departamentas objektyviai ir nešališkai atliko tyrimą, visapusiškai įvertino apklausos rezultatus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, pareiškėjas savo prašymo suteikti prieglobstį negrindė kilmės valstybėje vykstančiu kariniu konfliktu ir jokių individualių grėsmių, kurios jam tariamai kyla dėl šio konflikto, nebuvo nurodęs.

12.3. Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, rėmėsi aktualia informacija, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S33150 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 6K-1343 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų argumentų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

15. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nenustatė esminių aplinkybių, be to, pareiškėjo kilmės valstybėje yra nesaugu, o atsakovas rėmėsi netinkamais įrodymais.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

19. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

20. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

21. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

22. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (toliau – ir EŽTT) prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

25. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad jo tėvas buvo apkaltintas nužudymu, todėl dabar visai pareiškėjo šeimai gresia pavojus – nužudyto vyro šeima nenurims, kol neatkeršys pareiškėjo šeimai, jiems gresia kraujo kerštas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs, nekonkretūs bei nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas iš valstybės institucijų.

28. Pareiškėjas pasakojimą grindė tuo, kad jo tėvas kaltinamas padaręs nusikaltimą, dėl to pareiškėjas bijo kraujo keršto. Tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad tuo atveju, jei kiltų grėsmė plisti konfliktui tarp genčių, būtų dedamos visos įmanomos pastangos, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikiai, be to, vyrai pareiškėjo kilmės šalyje žudomi labai retai. Atsakovas taip pat nustatė, kad vyrai gali kreiptis į policiją dėl tokios grėsmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo detalumu – atsakydamas į patikslinamojo pobūdžio klausimus (pvz., kada vyko pokalbis tarp pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo dėdės, kada buvo nužudytas vyras, kurio nužudymu buvo apkaltinas pareiškėjo tėvas, kaip buvo nužudytas minėtas vyras) pareiškėjas nenurodė konkrečių detalių, į paminėtus klausimus negalėjo konkrečiai atsakyti, pateikdavo tik savo asmeninę nuomonę, be to, jokių įrodymų dėl aptariamų aplinkybių pateikti negalėjo. Paklaustas, ar buvo gavęs grasinamojo pobūdžio žinutę, galbūt SMS, pareiškėjas atsakė neigiamai, į klausimą „Bet ar esate gavęs ką nors?“ pareiškėjas atsakė: „Tiesą sakant aš nebuvau gavęs, bet jie bandė artintis prie mano šeimos, kad atsikeršyti. <....>“. Paklaustas, kaip konkrečiai atrodė tas „bandymas prisiartinti“ pareiškėjas nurodė, kad „Iš tiesų tiesiogiai tai neįvyko nieko, kadangi jie neturėjo pakankamai laiko ką nors padaryti, neturėjo pakankamai laiko įvykdyti kažką“. Atsakovo darbuotojui atkreipus dėmesį, kad „Bet prieš tai jūs sakėte, kad kažkas bandė prisiartinti, bandė grasinti <...>“ pareiškėjas atsakė, kad „Dar kol kas nebuvo laiko atvykti, tiesiogiai grasinti, bet aš žinau 100 proc., kad jeigu mes būtume pasilikę, tai tikrai būtų atsitikę“. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pasakojimo neatitikimus, pasakojimo nekonkretumą ir hipotetinio pobūdžio teiginius, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina „visiškai pagrįsta“, todėl atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

29. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktą medžiagą ir padarytas išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento vertinimu, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios grėsmės pareiškėjui grįžimo į kilmės valstybę atveju, todėl nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė, t. y. neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus vyras, kilmės valstybėje yra likę jo artimieji, jis visą gyvenime praleido (duomenys neskelbtini), be to, jo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

30. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjas taip pat teigė, jog atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau pažymėtina, kad Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr„ pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021).

Be to, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 Aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių;

Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėja nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Be to, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas atliko situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą. Taigi, šie hipotetinio pobūdžio ir neapibrėžti pareiškėjos argumentai atmestini.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Taigi, Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė