2022-05-26 Nr. AB-13894-4-53-3-00033-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2716-781/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00033-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos primininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui F. Y., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio F. Y. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio F. Y. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis F. Y. (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64299 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Atsakovas neįvertino Užsieniečiui galimo netinkamų sulaikymo (laikino apgyvendinimo) sąlygų taikymo ir poveikio jo fizinei ir psichinei sveikatai.

3. Pareiškėjo vertinimu, priimant sprendimą dėl apgyvendinimo, turi būti siekiama teisingos pusiausvyros tarp žmogaus teisių ir jų įgyvendinimo bei užtikrinimo principų bei asmens sulaikymo (laikino apgyvendinimo) taikymo net ir ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais (Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nebendradarbiauja), savo teisėmis naudojasi sąžiningai. Pareiškėjas pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandęs pasislėpti, kitaip vengti išsiuntimo proceso. Pareiškėjas dalyvavo atliekant visus tiriamuosius veiksmus, vykdant visas reikalingas prašymo nagrinėjimo procedūras, patikrinant asmens teikiamus duomenis, nustatant prieglobsčio prašymo priežastis.

4. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas (užsienietis) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos Departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, apskųstas regionų apygardos administraciniam teismui, atsakovo sprendimas neįsiteisėjęs. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos Departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas)1408 straipsnio 5 dalimi, privalėjo priimti sprendimą dėl šio užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvoje. Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas klaidinančią informaciją, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales. Be to, pagrįstai buvo nustatyta aplinkybė, kad šis Užsienietis gali pasislėpti. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtinta objektyviais ir patikimais dokumentais. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvą. Tai suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į kitą užsienio valstybę. Todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64299 įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Dokumento nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsieniečio šeima gyvena Prancūzijoje, asmuo dar būdamas Baltarusijoje bandė gauti Prancūzijos vizą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

8. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Užsienietis teigė, jog jis Lietuvos Respublikos pareigūnams pateikė asmens dokumentus (originalus: asmens pasą, vairuotojo pažymėjimą). Šie dokumentai turi būti Migracijos Departamente. Tačiau 2021 m. spalio 14 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad ... „Aš iš tiesų ėjau per sieną, kirtau sieną, per tą mišką, jau turėdamas ir pasą, ir tapatybės kortelę, ir savo vairavimo teises. Visus dokumentus turėjau su savimi, bet viską laikiau galinėje kelnių kišenėje, buvo naktis, lijo lietus, reikėjo eiti ir per vandenį, ir nežinau kur tiksliai, bet aš pamečiau viską, bet atskridau tai taip, su visais dokumentais. Bet jeigu jūs norite paso kopijos, tai aš turiu telefone.“. Paklaustas apie parodymų neatitikimus, Užsienietis atsakė, jog šiuo atveju galėjo būti padaryta vertimo iš lietuvių kalbos į prancūzų kalbą ir iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą klaida. Tačiau iš esmės pareiškėjas Migracijos Departamento pareigūno klausimus per vertėją suprato, į šiuos atsakė; pareiškėjas pastabų dėl vertimo nenurodė. Tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu klaidino teismą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

9. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, ir kiti, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Juolab, kad nustatyta, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodęs aplinkybes dėl originalių asmens dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos pareigūnams, klaidino teismą.

10. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, sprendė, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, o Užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmetamas.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo apgyvendinimo termino šį terminą sutrumpinant ir / ar netaikyti judėjimo apribojimo.

12. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia tuo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo apribojimas yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises.

13. Pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas ribojant galimybes judėti prilygsta sulaikymui, kas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai įstatymo nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis.

14. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, kadangi Migracijos departamento pozicija dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėstyta atsiliepime į skundą.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento (paso), taip pat prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalaus kelionės dokumento (paso). Pareiškėjas turi originalius tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad atskrido į Baltarusiją turėdamas pasą, asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, tačiau eidamas per sieną naktį lyjant dokumentus pametė. Pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas klaidinančią informaciją, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

16. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

17. Pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsieniečio skundą.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė Užsieniečio skundą, padaręs išvadą, kad yra prielaidų pripažinti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad jo atžvilgiu taikoma priemonė yra kraštutinė, nepagrįstai bei neproporcingai varžanti pagrindines teises ir laisves.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 7 d. Departamentas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas buvo apskųstas atsakovo sudaromai Komisijai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32754 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32754 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečio apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra išnagrinėtas.

22. Departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT prie VRM Kybartų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

24. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

25. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

26. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

27. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 straipsnis), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

29. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022 teisėjų kolegija (panašiai, kaip paaiškinta pirmiau) nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydama kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos. Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir apžvelgtoje byloje iš esmės nesiskiria. Šiomis aplinkybėmis kyla poreikis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją toliau plėtoti, aiškiai nurodant, kad tarptautinės apsaugos prašytojai teisme pagal nacionalinę teisę gali remtis argumentais dėl alternatyvių apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemonių taikymo neproporcingumo.

30. Iš Užsieniečio apeliacinio skundo matyti, kad jis teigia, jog pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – Užsieniečio apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo apribojimų – nes yra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas gali bandyti savavališkai išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Ši išvada grindžiama tuo, kad Užsienietis pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teikė netikslią informaciją apie dokumentų buvimo vietą; jis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje. Be to, byloje nustatyta, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjo teisinės padėties nėra priimtas, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad visos jo teisinei padėčiai apibrėžti reikšmingos aplinkybės dar nėra nustatytos.

31. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio F. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė