Legislator Case Law & Legislation
2025-01-29 Nr. AB-1779-3-61-3-04883-2024-4 AI generated

2025-01-29 Nr. AB-1779-3-61-3-04883-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-01-29 Nr. AB-1779-3-61-3-04883-2024-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-01-29 Nr. AB-1779-3-61-3-04883-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundą teismui pateikė suinteresuoto asmens vardu vesti bylą neįgaliotas asmuo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-31-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04883-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rentopa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (21.222Mr) FR0682-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įpareigoti bankrutuojančią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėti į valstybės biudžetą nesumokėtą 4 982 152 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) ir nesumokėtą 257 081 Eur dydžio pelno mokestį (toliau – ir 2024 m. vasario 23 d. sprendimas); 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. S-2024/112 „Sprendimas dėl bankrutavusios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo“ patvirtinti 2024 m. vasario 23 d. sprendimo teisėtumą (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas); 3) priteisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundą teismui pateikė suinteresuoto asmens vardu vesti bylą neįgaliotas asmuo.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir „Liteko“) duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-153-803/2024). Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriumi teismas paskyrė UAB „Lideres“ (administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA147) (toliau – ir nemokumo administratorius).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atstovauti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesus teisme gali tik nemokumo administratorius.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, kreipdamasis į teismą su skundu, pareiškėjas prašė panaikinti 2024 m. rugpjūčio 14 d. priimtą Komisijos sprendimą patvirtinti Inspekcijos 2024 m. vasario 23 d. priimto sprendimo įpareigoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėti į valstybės biudžetą nesumokėtą 4 982 152 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį ir nesumokėtą 257 081 Eur dydžio pelno mokestį pagrįstumą bei teisėtumą. Teikdamas minėtą skundą, pareiškėjas veikė kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nedalyvavo administracinio ginčo dėl 2024 m. vasario 23 d. sprendimo teisėtumo nagrinėjimo procese ir nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjas UAB „Rentopa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), JANĮ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatomis, pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu.

Pareiškėjas pažymi, kad jis yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.

Pareiškėjas paaiškina, kad Inspekcija yra įtraukta į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą. Inspekcijos reikalavimų minėtai bendrovei dydis prilygsta 10 867 536,27 Eur dydžio sumai. Priimdama 2024 m. vasario 23 d. sprendimą, Inspekcija siekė įgyti teisę į tą patį papildomą finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje kaip ir pareiškėjas.

Pareiškėjas įvardija, kad nemokumo administratorius tyčia neskundžia priimtų 2024 m. vasario 23 d. sprendimo bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo. Pareiškėjas tvirtina, kad pats nemokumo administratorius kalba, jog Inspekcija nepagrįstai priėmė 2024 m. vasario 23 d. sprendimą. Nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo gyrėsi, kad, atsisakydamas kreiptis į teismą su prašymu panaikinti priimtus 2024 m. vasario 23 d. sprendimą bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, nemokumo administratorius tik „atkeršijo“ visiems BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams. Nepagrįstai atsisakydamas kreiptis į teismą su minėtu skundu, nemokumo administratorius užkerta kelią BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams galimybę apginti pažeistas teises.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, veikdamas kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, jis turi teisę ginčyti Inspekcijos priimtus administracinius sprendimus, sukeliančius minėtai bendrovei papildomus kreditorinius reikalavimus. Priimdama 2024 m. vasario 23 d. sprendimą, Inspekcija pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, teismui priėmus sprendimą panaikinti 2024 m. vasario 23 d. sprendimą bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgis teisę netvirtinti Inspekcijos nustatyto papildomo kreditorinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, konstatavus, kad skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), pagrįstumas bei teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal JANĮ nuostatas vienintelis asmuo, kuris gali atstovauti bankrutuojančios įmonės interesus, tuo pačiu ir ginti juos teisme, yra nemokumo administratorius, o UAB „Rentopa“ nėra nei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius, nei tinkamai įgaliotas asmuo, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-968/2023). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas (ABTĮ 47 str. 3 d.).

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui galimybę teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį iškelti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskirti UAB „Lideres“ bankroto administratoriumi. Minėta teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjo. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Inspekcijos 2024 m. vasario 23 d. priimtą sprendimą Nr. (21.222Mr) FR0682-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įpareigoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėti į valstybės biudžetą nesumokėtą 4 982 152 Eur dydžio PVM ir nesumokėtą 257 081 Eur dydžio pelno mokestį. Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. priimtą sprendimą Nr. S-2024/112 „Sprendimas dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo“ patvirtinti 2024 m. vasario 23 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Rentopa“ yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, kad UAB „Rentopa“ paminėtame mokestiniame ginče nedalyvavo, o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesams mokestiniame ginče atstovavo teismo paskirtasis nemokumo administratorius UAB „Lideres“, ir kad UAB „Rentopa“ nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius.

JANĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Paminėto įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 p.); valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 p.); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 p.); atstovauja juridiniam asmeniui teisme (10 p.); vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (13 p.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesus teisme gali atstovauti tik paskirtasis nemokumo administratorius, o ne paminėtos įmonės kreditorius UAB „Rentopa“.

Konstatavus, kad pareiškėjas UAB „Rentopa“ paminėtame mokestiniame ginče nedalyvavo, o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesams mokestiniame ginče atstovavo teismo paskirtasis nemokumo administratorius UAB „Lideres“, kad UAB „Rentopa“ nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius, ir kad UAB „Rentopa“ yra neįgaliotas vesti bylą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo atmetami kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia esą nemokumo administratorius tyčia neskundžia priimtų 2024 m. vasario 23 d. sprendimo bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti ir su jais susiję argumentai nepaneigia išvados, jog nagrinėjamu atveju skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kartu paminėtina, kad JANĮ 43 straipsnyje įtvirtintos ir gali būti įstatymuose nustatyta tvarka realizuojamos tokios kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės, kaip teisė reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės (5 p.) taip pat teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas (7 p.).

Kiti šalių atskirojo skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjų atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė