11c17de6-3bab-453f-95c5-3ff129dbfc2b · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-721-278/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02468-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.8. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Dalios Pranckienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjų A.

S. ir J. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4508-223/2020 pagal pareiÅ¡kėjų A. S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Z. S., Valstybės įmonei (toliau ir VÄ®) Turto bankas, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. S. ir J. S. pareiÅ¡kimu prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I.

M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė jie, velionės vaikaičiai.

2. Nurodė, kad jie nuo gimimo gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pagal vieÅ¡ojo registro duomenis nuosavybės teise priklauso jų senolei I. M., mirusiai (duomenys neskelbtini). Teigė, kad vienintelė pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymÄ yra jų motina Z. S., kuri yra gydoma Aknystos socialinės globos namuose ir dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau jie po I. M. mirties liko gyventi jos bute, t. y., ėmė faktiÅ¡kai valdyti šį butÄ , rÅ«pinosi juo kaip savo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020-07-08 sprendimu pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas atmestas ir iÅ¡ jų valstybės naudai priteista po 16,15 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjų senolė I. M. mirė (duomenys neskelbtini), po palikėjos mirties liko jos vardu registruotas ir paveldėtinas turtas: 3-jų kambarių butas. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai yra palikėjos vaikaičiai ir antros eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ . Nustatė, kad palikėjos dukra ir pareiÅ¡kėjų motina pirmos eilės įpėdinė Z. S. dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. Po I. M. mirties į Anykščių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo kreipėsi Valstybės įmonė (toliau ir VÄ®) Turto bankas.

5. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio nuostatas įgyvendindami savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdiniai A. S. ir J. S. palikimo priėmimo veiksmus po senolės I. M. mirties turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Nurodė, kad palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena.

6. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjai savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute (duomenys neskelbtini). deklaravo iki senolės mirties: A. S. – (duomenys neskelbtini), o J. S. – (duomenys neskelbtini), ir Å¡ie jų veiksmai, be abejonės, buvo atlikti su buto savininkės I. M. sutikimu ir negali bÅ«ti prilyginami veiksmams, įgyvendinant nuosavybės teisę į butÄ . Konstatavo, kad kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog per 3 mėnesius priėmė palikimÄ , pareiÅ¡kėjai nepateikė, nors tÄ buvo įpareigoti padaryti teismo 2020-04-24 ir 2020-05-20 nutartimis.

Nurodė, kad teismo iniciatyva iÅ¡ AB „Panevėžio energija“ iÅ¡reikalautų duomenų apie mokamus mokesčius nustatyta, jog po palikėjos I. M. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas nei vienas mokėjimas, o skola nuo 466,13 Eur padidėjo iki 1 678,40 Eur. Minėtų aplinkybių pagrindu konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kad per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties priėmė jos palikimÄ faktiniu valdymu, nes gyvenamosios vietos deklaravimas ir faktinis gyvenimas bute, tiek iki I.

M. mirties, tiek ir po jos, nemokant mokesčių už butÄ , nėra palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir jo valdymas nuosavybės teise. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai A. S. ir J. S. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020-07-08 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. Nurodo, kad po I. M. mirties liko skola už komunalinius patarnavimus – 466,13 Eur, kuri vėliau didėjo, nes jie abu yra bedarbiai, nors ir intensyviai ieÅ¡ko darbo. Tvirtina, kad rÅ«pinasi butu kaip savo, butas yra tvarkingas, Å¡varus, prižiÅ«rimas, taip pat naudoja ir valdo visus mirusios močiutės namų apyvokos daiktus, buitinę technikÄ , o atsiradus pajamoms padengs skolÄ už komunalinius patarnavimus.

9. Tvirtina, kad nei jie, nei jų advokatas, pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo informuoti apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , taip pat jiems nebuvo praneÅ¡ta apie priimtÄ sprendimÄ . Mano, jog dėl pirmosios instancijos teismo dirbtinai sukurtos situacijos, kai nei jie, nei jų atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, liko neatskleista bylos esmė.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

11. Nurodo, kad vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, palikimÄ po I. M. mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“. Tai, kad Å¡iuo metu nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, nepaneigia fakto, kad I. M. palikimas yra jau priimtas. PareiÅ¡kėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, jog jie priėmė ginčo turtÄ , todėl nurodytas teiginys, kad po I. M. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali bÅ«ti laikomas įrodytu.

12. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kas lėmė pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

14. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . PagrindÄ grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro Å¡ios sÄ lygos:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

15. Priimti sprendimÄ teismas gali tik atidžiai iÅ¡klausęs abi ginčo Å¡alis, todėl teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ pagrindinių Å¡alių teisių civiliniame procese. Å ios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia įgyvendinti rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis). Ä®statymų leidėjas aiÅ¡kiai reglamentuoja teismo procesinių dokumentų įteikimo Å¡alims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarkÄ , be to, bÅ«tent teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, pasirenka, kokiu iÅ¡ CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytųjų bÅ«dų yra tikslingiausia ir ekonomiÅ¡kiausia įteikti procesinius dokumentus.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-199-755/2020 panaikinus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-10-03 sprendimÄ ir bylÄ perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020-04-24 nutartimi pareiÅ¡kėjams buvo nurodyta iki 2020-05-15 pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad jie per 3 mėnesius priėmė palikimÄ , pateikti raÅ¡ytinius įrodymus apie mokamus mokesčius, atliktus buto pagerinimo darbus, iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kviesti liudytojus ir galimybė praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių pareiÅ¡kėjai patys negali gauti (b. l. 154).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2019-08-28 buvo sudarę atstovavimo sutartis su advokatu (b.l. 119-120), todėl, vadovaujantis CPK 118 straipsnio nuostatomis bei byloje nesant duomenų, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę praÅ¡ymÄ procesinius dokumentus gauti asmeniÅ¡kai, jiems skirti procesiniai dokumentai turėjo bÅ«ti siunčiami jų atstovui. Nustatyta, kad 2020-04-24 nutartis buvo siunčiama tik pareiÅ¡kėjams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau duomenų apie Å¡ios nutarties įteikimÄ byloje nėra, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėta nutartis bÅ«tų siųsta pareiÅ¡kėjų atstovui.

Pasibaigus 2020-04-24 nutartimi nustatytam terminui, civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjų A. S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ 2020-05-20 nutartimi buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020-07-08, o pareiÅ¡kėjams papildomai nurodyta pateikti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus įrodymus (b.l. 164). Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo Å¡aukimas į 2020-07-08 vyksiantį teismo posėdį pareiÅ¡kėjui J. S., jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas, o pareiÅ¡kėjui A.

S. įteiktas asmeniÅ¡kai 2020-05-26 (b.l. 166, 168), tačiau pareiÅ¡kėjų atstovui apie teismo posėdžio datÄ nepraneÅ¡ta. Kaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, pareiÅ¡kėjai į teismo posėdį neatvyko, jokių įrodymų teismui nepateikė, o teismas sprendė pareiÅ¡kėjams neįrodžius, jog jie yra priėmę palikimÄ pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti ir pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju teismo Å¡aukimas į teismo posėdį buvo įteiktas vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, neleidžia konstatuoti, kad apie teismo posėdžio vietÄ bei laikÄ pareiÅ¡kėjai buvo informuoti tinkamai, taip pat, jog jiems buvo suprantama jų procesinė pareiga pateikti teismui papildomus įrodymus, reikÅ¡mingus nagrinėjant jų pareiÅ¡kimÄ , ypač įvertinus aplinkybę, kad 2020-04-24 nutartis apeliantams įteikta nebuvo bei faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai buvo pavedę jų interesus byloje atstovauti advokatui, kuriam jokie procesiniai dokumentai, nei teismo nutartys dėl papildomų įrodymų pateikimo, nei teismo Å¡aukimas ar praneÅ¡imas nebuvo siunčiami.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nepranešęs pareiÅ¡kėjams bei jų atstovui, tuo tinkamai neįgyvendino informavimo pareigos bei iÅ¡ esmės eliminavo pareiÅ¡kėjų teisę bÅ«ti iÅ¡klausytiems teismo posėdžio metu bei kartu teikti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus įrodymus. Apeliantams Å¡ia aplinkybe grindžiant apeliacinį skundÄ , todėl sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

18. Konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

19. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimÄ dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis yra grÄ Å¾inamas. Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjui J. S. grÄ Å¾intinas 50 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , sumokėtÄ 2020 m. rugpjūčio 20 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti J. S., kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaudamasi teismo nutartimi. Teisėjai Dalia Pranckienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė