Legislator Case Law & Legislation
11c13e2b-8dc5-40c2-a8fa-62f970e9863e AI generated

11c13e2b-8dc5-40c2-a8fa-62f970e9863e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 11c13e2b-8dc5-40c2-a8fa-62f970e9863e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E energija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios

Legislator headnote

AI generated

11c13e2b-8dc5-40c2-a8fa-62f970e9863e · Lietuvos apeliacinis teismas: žalos atlyginimo, taip pat taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydžio ribose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E energija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios

akcinės bendrovės „E energija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB

„Miesto energija“ ir UAB „E energija“ prašė priteisti iš atsakovo V. S. 250 000 Lt neturtinės

žalos atlyginimo, taip pat taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydžio ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai savo praÅ¡yme nenurodė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, leidžiančių taikyti laikinÄ sias pasaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantai UAB „Miesto energija“ ir UAB „E energija“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. IeÅ¡kovas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdymui. Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Apeliantų nuomone, galimÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovams, patvirtina ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė – 250 000 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bloginama ieÅ¡kovų padėtis, nes jų didelės sumos reikalavimas lieka visiÅ¡kai neužtikrintas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Teisinėje valstybėje teisingumas suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pasiekiamas, kai jis gauna tai, dėl ko kreipėsi į teismÄ , t. y. įvykdžius teismo sprendimÄ . Taigi pagal KonstitucijÄ taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti teismų sprendimų įvykdymÄ .

Teismų sprendimų įvykdomumÄ civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1, 3 d.). Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamÄ bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, jog atsakovui reiškiamas piniginis reikalavimas, t. y. būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš atsakovo. Tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant atsakovui sumažinti turimo turto masės daugiau, nei jo reikia ieškinio reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.). Priešingas veiksmas – atsakovo turto masės padidėjimas ne sumažina, bet padidina tikimybę, jog galimas ieškovams palankus teismo sprendimas bus tinkamai įvykdytas, todėl negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios didintų teismo sprendimo įvykdymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Timorus“ v. UAB „Trakų akmuo“, bylos  Nr. 2-167/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ . Tokia priemonė gali bÅ«ti taikoma, kai yra duomenų, jog atsakovas ketina perleisti ar įkeisti turimÄ turtÄ . Tačiau nesant tokių duomenų, pats turto areÅ¡tas jo kieko ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovai neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau turi įrodyti CPK

144 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, egzistavimÄ . Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau vien ieÅ¡kovų deklaracija, kad kyla grėsmė bÅ«simo sprendimo vykdymui, nėra pakankama sÄ lyga areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ . Taip pat vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

 Â

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

Vytas Milius

Vigintas Višinskis