11bf3d4e-2f4f-465f-bff6-12416da550ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2878-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00073-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gelenai Zajankovskajai, kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Ričardui Užolui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotam atstovui J.

Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

E. Å . apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, t.y. jis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar eidamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, iÅ¡ anksto susitaręs su UAB „D.“ direktoriaus pavaduotoju G. K., kontroliuodamas Bendrovės veiklÄ , siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „A.“ veiklÄ , jo turtÄ , nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 (imtinai) naudodamasis UAB „D.“ priklausančia internetine platforma (duomenys neskelbtini), kontroliuodamas ne mažiau kaip 28 vairuotojus, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 37 402 (duomenys neskelbtini) užsakymus ir tokiu bÅ«du iÅ¡ klientų gavo ne mažiau kaip 159 306, 55 Eur pajamų bei patyrė 95 156, 84 Eur iÅ¡laidų, iÅ¡ jų: - 47 791,97 Eur (2016 m.

– 1 330,26 Eur, 2017 m. – 46 461,71 Eur, kuriuos vairuotojai pasiliko sau ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus; - 15 930,66 Eur (2016 m. – 443,42 Eur, 2017 m. – 15 487,24 Eur), kurie buvo panaudoti kuro iÅ¡laidoms padengti; - 31 434,22 Eur (2016 m. – 951,66 Eur, 2017 m. – 30 482,56 Eur) – UAB „A.“ mokesčiai bendrovei UAB „D.“ už naudojimÄ si internetine platforma (duomenys neskelbtini) (Å¡aukinys – (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ to skaičiaus: - 22 441,20 Eur (2016 m.

– 633,00 Eur, 2017 m. – 21 808,20 Eur) – bendrovei UAB „D.“ sumokėta po 0,60 Eur už kiekvienÄ gautÄ užsakymÄ ; - 4 779,20 Eur (159 306,55 Eur x 3 %) (2016 m. – 133,03 Eur, 2017 m. – 4 646,17 Eur) – bendrovei UAB „D.“ sumokėta po 3% nuo užsakymo gautų pajamų; - 1 763,57 Eur (2016 m. – 117,43 Eur, 2017 m. – 1 646,14 Eur) – bendrovei UAB „D.“ sumokėtas kassavaitinis mokestis (po 3 eurus) už SIM kortelės naudojimÄ ; - 2 450,25 Eur - bendrovei UAB „D.“ sumokėtos baudos laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 sumokėtos baudos. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 4 str. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitÄ turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“ - 6 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje nurodyta, „kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 145 950, 30 Eur pajamų ir 92 431, 51 Eur iÅ¡laidų.

Be to, jis, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių ir pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: - 71 str. 2 d. nuostatÄ â€ž<...>Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praÅ¡ymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (iÅ¡skyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ , jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) nevirÅ¡ijo 45 000 eurų.

PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta.<...>“ - 92 str. 1 d. nuostatÄ â€žApmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju pagal Å¡io Ä®statymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis Å¡iame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM bÅ«damas PVM mokėtoju” - 92 str. 3 d. nuostatÄ â€œÅ io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), iÅ¡skyrus nurodytÄ sias Å¡io Ä®statymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ (grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto) PVM sumÄ apskaičiuoja laikydamiesi Å¡io Ä®statymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitÄ .

Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ PVM suma į biudžetÄ turi bÅ«ti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”. , žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. UAB „A.“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, to nepadarė, bei nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 25 113, 11 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. birželio iki lapkričio mėnesio. Be to, jis siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, pažeisdamas:

LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 4 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad Å«kio subjektai apskaitÄ turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams; LR 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: - 2 str. nuostatÄ â€žPagrindinės Å¡io įstatymo sÄ vokos“ „pajamos yra visos iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais (arba) ne pinigais“,“ sÄ naudos yra visos iÅ¡laidos, patirtos uždirbant pajamas“, - 4 str. 1 d. nuostatÄ â€žLietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 už klientams suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas gavo 154 872, 36 Eur pajamų, kurių dalies iÅ¡ jų t.y. 145 401, 76 Eur neįtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ , bei patyrė 92 431, 51 Eur iÅ¡laidų, UAB „A.“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204 Versija 04) už 2017 metus deklaravo 52 970, 25 Eur mažesnį mokestinių metų pelnÄ prieÅ¡ apmokestinimÄ , o bÅ«tent: jis į 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ (PLN204 Versija 04) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ gautÄ pelnÄ , tokiu bÅ«du deklaravo 1 513, 01 Eur mažiau pelno mokesčio.

E. Å ., veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27. Å iais savo veiksmais E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. Å . teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiÅ¡kino, kad UAB „A.“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), jis yra vienintelis Å¡ios bendrovės akcininkas.

Ä®monė teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, pradžioje turėjo kelis automobilius, po kurio laiko daugiau, įmonėje buvo įdarbinti vairuotojai, kurie gaudavo atlyginimÄ nuo 30-45 proc., priklausė nuo to kiek jie surinkdavo pinigų, kuro iÅ¡laidos tikrai buvo didesnės nei 10 proc., nes vairuotojai vežiojo vienas kitÄ Ä¯ namus ir iÅ¡ namų. Nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ veiklos nebevykdo, jis nebevykdo direktoriaus pareigų. IÅ¡ UAB „D.“ UAB „A.“ pirkdavo užsakymus, už kÄ mokėdavo sutartÄ procentÄ .

UAB „D.“ yra (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad neginčija kaltinamajame akte ir specialisto iÅ¡vadose apskaičiuotų mokesčių sumų. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė samdyta įmonė, kuri neturėjo galimybės žinoti, kiek faktiÅ¡kai UAB „A.“ neapskaitė pajamų, nes vairuotojai neiÅ¡raÅ¡ydavo visiems gautiems pinigams pinigų gavimo kvitų, todėl buhalterijai buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Teigė, kad jis pats pagal UAB „D.“ e. sistemÄ matydavo visus užsakymus, galėjo bÅ«ti, kad per pamainÄ apyvarta pavyzdžiui 80 eurų, o vairuotojas atveždavo pinigų priėmimo kvitÄ tik 20 eurų, nes bÅ«davo kad keleivis iÅ¡eina iÅ¡ automobilio nelaukdamas, kol vairuotoja iÅ¡raÅ¡ys pinigų priėmimo kvitÄ .

Pats apskaitos nevedė ir nežinojo, kad faktiÅ¡kai įmonė gavo pajamų tiek, kad privalėjo registruotis PVM mokėtoja. UAB „D.“ teikdavo duomenis už tris paskutinius mėnesius. Nuo (duomenys neskelbtini) įmonė veiklos nevykdo, bankroto byla nėra iÅ¡kelta, nes kol FNTT prie LR VRM vykdė tyrimÄ jie nieko nedarė. Sutinka su VMI pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl padarytos 26 tÅ«kstančių eurų žalos valstybei. Nurodė, kad gailisi dėl to, kad neapskaitė visų gautų pajamų.

Gailisi dėl Å¡ių veikų. Kadangi kaltinamasis E. Å . savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. Š. savo kaltę taip pat pripažino ir parodė, kad UAB „A.“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), steigėjai – jis ir A. M.. Iki (duomenys neskelbtini) jie abu turėjo po 50 proc. įmonės akcijų, nuo (duomenys neskelbtini) jis yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas.

Ä®monės direktoriaus pareigas nuo įmonės įsteigimo ėjo jis. Ä®monės veikla – automobilių nuoma ir pavėžėjimas. Pabrėžė, kad įmonės veikla sustabdyta (duomenys neskelbtini). Ä®monės buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „R.“ buhalterė L. M., pastaroji įmonės apskaitÄ tvarkė nuo įsteigimo, įmonės apskaita buvo tvarkoma sutarties pagrindu. Ä®vairiais laikotarpiais įmonėje buvo įdarbintas skirtingas skaičius darbuotojų, tikslaus skaičiaus neatsimena, Å¡iuos duomenis galima matyti iÅ¡ SODROS dokumentų.

PrieÅ¡ įsteigiant įmonę, tikslaus laikotarpio neatsimena, ieÅ¡kodamas darbo nuvyko į UAB „D.“ ofisÄ (duomenys neskelbtini), ten susipažino su G. K.. Kažkuris iÅ¡ įmonės darbuotojų jam pasakė, kad dėl darbo kreiptųsi į G., jo pareigų UAB „D.“ nežino. Pokalbio metu su G. K. susitarė, kad jis per UAB „A.“ pirks (duomenys neskelbtini) užsakymus iÅ¡ UAB „D.“. Su UAB „D.“ jis kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimo, kiek pamena, sutartis jam buvo atsiųsta paÅ¡tu, greičiausiai elektroniniu, sutartį pasirašęs, jÄ paliko UAB „D.“ ofise.

Pokalbio metu su G. jis jam pasakė, kad reikės uždarajai akcinei bendrovei „D.“ mokėti po 0,60 Eur už vienÄ Ä¯vykdytÄ užsakymÄ , taip pat 3 procentus nuo įvykdyto užsakymo sumos, kurie „įkrisdavo“ į kliento elektroninę piniginę, jokių kitų mokesčių jis jam neminėjo. Vėliau jis UAB „D.“ internetinėje svetainėje susipažino su kitais mokesčiais, kurie buvo mokami UAB „D.“, t. y. – 3 Eur per savaitę kiekvienam užregistruotam vairuotojui už prisijungimÄ prie programėlės; vidinės UAB „D.“ baudos, kurios siekdavo nuo 1 Eur iki, kiek jam yra žinoma, 500 Eur; taip pat reikėdavo mokėti po 10 procentų nuo užsakymo, kurio vertė buvo didesnė nei 10 Eur.

Jis pabrėžė, kad ne visi įvykdyti užsakymai buvo vertinamai po 0,60 Eur, buvo tokių užsakymų, kurie kainuodavo 0,8 Eur arba 1 Eur, tai priklausydavo nuo automobilio kategorijos, kuriÄ pasirinkdavo klientas. Jo įmonei priklausęs Å¡aukinys – (duomenys neskelbtini), jokiu kitu Å¡aukiniu nėra dirbęs. Jo paties Å¡aukinys – (duomenys neskelbtini). Pačioje pradžioje jo Å¡aukinys buvo (duomenys neskelbtini), Å¡iuo Å¡aukiniu naudojosi iki tol, kol dirbo A. M., pastarasis buvo įdarbintas UAB „A.“.

Uždarajai akcinei bendrovei „A.“ laikotarpiu, kol buvo vykdoma veikla, priklausė apie 10 automobilių, daugiausia buvo automobilių Toyota Prius. UAB „A.“ vykdė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) veiklÄ , todėl buvo atvejų, kad su įmonei priklausančiais automobiliais (duomenys neskelbtini) paslaugas vykdė vairuotojai, kurie nebuvo įdarbinti UAB „A.“, t. y. neįdarbinti vairuotojai nuomodavosi automobilius iÅ¡ UAB „A.“ sutarties pagrindu, taip pat buvo sudaromi ir žodiniai susitarimai su vairuotojais dėl automobilių nuomos.

Dėl P. K., D. K. ir I. Č. – Å¡ie asmenys programėlėje buvo įvesti kaip (duomenys neskelbtini) tik todėl, kad jais jis pasitikėjo ir esant reikalui jie jam padėdavo darbiniais klausimais, tačiau jie nebuvo atsakingi už padalinį, t. y. jie nebuvo padalinio (duomenys neskelbtini) – vadovai. Pamainas iÅ¡ vairuotojų, kurie buvo įdarbinti UAB „A.“ priiminėjo 2 kartus per dienÄ , UAB „A.“ ofise – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Å¡iuos ofisus nuomojosi.

O vairuotojai, kurie įdarbinti įmonėje nebuvo, t. y. tie, kurie dirbo su savo nuosavais automobiliais bei kurie nuomojosi automobilius iÅ¡ UAB „A.“, jam pinigus į minėtus ofisus atveždavo vienÄ kartÄ per savaitę. Vairuotojai, kurie buvo įdarbinti UAB „A.“, klientams iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitus (PPK), tačiau pasitaikydavo atvejų, kad vairuotojai neiÅ¡raÅ¡ydavo Å¡ių dokumentų, motyvuodami tuo, kad jis pats visus duomenis mato programėlėje ir jie mažoms sumoms kvitų neiÅ¡raÅ¡inės. IÅ¡raÅ¡ytus kvitus vairuotojai dažniausiai jam atiduodavo po pamainos.

Vairuotojai, kurie nebuvo įdarbinti UAB „A.“, tačiau nuomojosi automobilius iÅ¡ įmonės, jam pinigus mokėdavo tik už automobilių nuomÄ , jiems iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitus. Taip pat Å¡ie vairuotojai jam palikdavo pinigus už programėlės (duomenys neskelbtini) naudojimÄ si – už įvykdytus užsakymus, SIM kortelės mokestį, baudas bei procentus nuo įvykdytų užsakymų. Jis pabrėžė, kad iÅ¡ vairuotojų, kurie nebuvo įdarbinti UAB „A.“, jis rinkdavo tik tuos pinigus, kuriuos atiduodavo G.

K. už programėlės naudojimÄ si, jokios kitos finansinės naudos iÅ¡ jų nėra gavęs, iÅ¡skyrus iÅ¡ jo minėtos automobilių nuomos. Pinigus G. K. veždavo kiekvienÄ pirmadienį, pinigus palikdavo tik jam. G. K. sutikrindavo programėlėje esančius duomenis, t. y. kokiÄ sumÄ jam turi sumokėti. Pačioje pradžioje, tikslaus laikotarpio neatsimena, UAB „D.“ jam iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei kasos pajamų orderius, Å¡iuos dokumentus turi bei pateiks tyrimui. Vėliau G.

K. jam žadėdavo, kad dokumentus išrašys metų gale, tačiau dokumentai išrašyti nebuvo. Dėl UAB „A.“ įdarbintų vairuotojų – iš jų dažniausiai rinkdavo 70 proc. uždirbtų pinigų iš klientų, tačiau tam, kad darbuotojus motyvuoti, rinkdavo ir mažiau – 60-65 proc. Vairuotojams likę pinigai buvo jų darbo užmokestis. Iš jo minėtų 70 proc. gautų iš vairuotojų buvo pilamas kuras, apmokamas automobilių remontas, eksploatacinės išlaidos, draudimas, mokesčiai SODRAI ir kiti mokesčiai, reikalingi įmonės išlaikymui. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – šie šaukiniai buvo naudojami naujų vairuotojų apmokymui.

Ne visi pinigai, kurie gauti iš programėlės, t. y. iš šaukinio (duomenys neskelbtini) – 5806,58 Eur grynųjų pinigų ir 199,59 Eur elektroninių pinigų, o iš šaukinio (duomenys neskelbtini) – 3177,33 Eur grynųjų pinigų ir 121,67 Eur elektroninių, realiai buvo gauti iš (duomenys neskelbtini), t. y. vykdant apmokymus ne visada klientams buvo teikiama paslauga, daugiausia buvo atvejų, kad automobilis (duomenys neskelbtini), o su apmokomu vairuotoju važiuodavo jis pats, ir tokie važiavimai programėlėje būdavo fiksuojami, dėl šios priežasties pildėsi elektroninė piniginė, taip pat buvo atvejų, kad (duomenys neskelbtini) ir iš jų buvo gaunami pinigai, tačiau ši suma sudaro ne daugiau kaip 30 proc. nuo nurodytos sumos programėlėje.

Jis pabrėžė, kad nuo visų Å¡ių minėtų pinigų uždarajai akcinei bendrovei „D.“ buvo sumokėti jo anksčiau nurodyti mokesčiai, kadangi G. K. nebuvo svarbu, kokiu bÅ«du pinigai „įkritę“ į elektroninę piniginę. IÅ¡ jam apklausos metu pateikto vairuotojų sÄ raÅ¡o UAB „A.“ nebuvo įdarbinti Å¡ie vairuotojai: A. P. (dirbo su automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis buvo atėjęs iÅ¡ kito padalinio, iÅ¡ kokio nežino, D. R. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena, E. A. (dirbo su savo automobiliu, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. (dirbo su nuosavu automobiliu VW Passat, numerio neatsimena), taip pat kiek pamena, pastarasis nuomojosi automobilį iÅ¡ UAB "A."), M. D. (pastarasis atėjęs iÅ¡ kito padalinio, kokio neatsimena, dirbo su Toyota Prius, numerio nežino), A. B. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), V. T. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), A. M. (kiek pamena pastarasis nuomojosi automobilį Toyota Prius iÅ¡ UAB „A.“, numerio neatsimena), D. J. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), t. y. jie nebuvo UAB „A.“ darbuotojais, tačiau jie vykdė veiklÄ kitomis veiklos vykdymo formomis (2 t., b. l. 86-88).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. Å . UAB „A.“ pagal 2016-07-26 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), 2016-08-31 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), 2016-09-30 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) ir 2016-10-31 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) suteikė uždarajai akcinei bendrovei „D.“ (duomenys neskelbtini) paslaugas, nes UAB „D.“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su kavinėmis bei kitomis įstaigomis dėl (duomenys neskelbtini).

Per programÄ (duomenys neskelbtini) buvo gaunami užsakymai, kuriuos UAB „A.“ įvykdydavo. Po to, jis iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas-faktÅ«ras uždarajai akcinei bendrovei „D.“ už suteiktas paslaugas. Pagal Å¡ias minėtas sÄ skaitas UAB „D.“ atstovas V. K. atsiskaitydavo grynais pinigais. SÄ skaitos bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos ne kas mėnesį, o sukaupus tam tikrÄ sumÄ . Suma sÄ skaitose buvo įraÅ¡omÄ pagal iÅ¡ programos (duomenys neskelbtini) gautus duomenis, t. y. už kokiÄ sumÄ UAB „A.“ įvykdydavo pavėžėjimų UAB „D.“ klientams, tokiÄ sÄ skaitÄ ir iÅ¡raÅ¡ydavo.

UAB „A.“ buvo nuomojami automobiliai tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Buvo sudaromos automobilių nuomos sutartys. IÅ¡nuomotų transportų priemonių tikslai jam nėra žinomi, tokių duomenų nekaupė. Pinigai, kuriuos surinkdavo iÅ¡ vairuotojų už įvykdytus pavėžėjimus pagal programÄ (duomenys neskelbtini), tai galėjo bÅ«ti apie 12 000 Eur (2 t., b. l. 89-90). E. Å . dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog yra pasirengęs atlyginti valstybei padarytÄ Å¾alÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų veikų (2 t., b. l. 95). 2019-06-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/10-2-29-6203 dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos, nurodyta: 1.1.

Palyginus užduotyje nurodytus internetinės platformos (duomenys neskelbtini) (Å¡aukinys - (duomenys neskelbtini)) duomenis su UAB „A.“ buhalterinės apskaitos duomenimis tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 už (duomenys neskelbtini) paslaugas apskaitė 145 950,30 Eur mažiau pajamų nei užfiksuota internetinėje platformoje (duomenys neskelbtini). Tai yra, UAB „A.“, laikotarpiu nuo 2016‑06‑01 iki 2017-11-27, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (duomenys neskelbtini) paslaugų pardavimo pajamų už 145 950,30 Eur, iÅ¡ to skaičiaus: 2016 m. - 548,54 Eur, 2017 m. - 145 401,76 Eur. 1.2.

UAB „A.“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27, neapskaitė 145 401,76 Eur paslaugų pardavimo pajamų ir 92 431,51 Eur sÄ naudų. Tokiu bÅ«du, UAB „A.“ nesilaikant 2001‑12‑20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. ir 4 str. 1 d. nuostatų, 43 281,47 Eur (135 712,98 – 92 431,51) sumažino bendrovės 2017 m. pelnÄ prieÅ¡ apmokestinimÄ ir 2 648,51 Eur (52 970,25 Eur x 5%) sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ pelno mokestį. Taip pat, VÄ® Registrų centrui pateiktame balanse ir Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2017 m. deklaravo 52 970,25 Eur mažesnį mokestinių metų pelnÄ prieÅ¡ apmokestinimÄ ir 2 648,51 Eur mažesnį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ pelno mokestį.

Ä®vertinus UAB „A.“ už 2016 ir 2017 metus apskaičiuotÄ ir deklaruotÄ 22 710 Eur (už 2016 m. – 5 665 Eur, už 2017 m. – 17 045 Eur) veiklos nuostolį daroma iÅ¡vada, kad UAB „A.“ į biudžetÄ mokėtinas pelno mokestis nuo 30 260,25 Eur (52 970,25 Eur – 22 710 Eur) sudaro 1 513,01 Eur. UAB „A.“, nesilaikydama 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 71 str. 2 d. ir 92 str. 1 ir 3 d. nuostatų nuo 2017 m. liepos mėn. neįsiregistravo PVM mokėtoju bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokėtino į biudžetÄ pardavimo PVM už 2017 m. gegužės – lapkričio mėnesius iÅ¡ viso 25 113,11 Eur. 1.3.

UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 neapskaitydama 145 950,30 Eur (2016 m. - 548,54 Eur, 2017 m. - 145 401,76 Eur) ir 93 643,70 Eur (2016 m. – 1 212,19 Eur, 2017 m. – 92 431,51 Eur) sÄ naudų (plačiau žiÅ«rėti atsakymus į 1 ir 2 klausimus) nesilaikė 2001‑11‑06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 (2 t., b. l. 2-73). 2018 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu (1 t., b.l. 98-99) apžiÅ«rėti duomenys iÅ¡ programėlės (duomenys neskelbtini).

Atliekant apžiūras gauti (duomenys neskelbtini) („A.“) padalinio duomenys apie vairuotojų atliktus užsakymus: konkretus vairuotojas, įvykdytų užsakymų skaičius ir už užsakymus gauta suma bei baudos (1 t., b. l. 101-135). Susisteminus UAB „A.“ veiklos duomenis, gautus iš programėlės (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. viso atliktų užsakymų -- 37402, gauta grynųjų pinigų – 152 758,24 Eur, elektroniniai pinigai – 6 548,31, bendra suma – 159306,55 Eur. (1 t., b. l. 136). 2019 m. kovo 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. Š. pateikė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2017-12-01 (1 t., b. l. 86-88), kurie buvo pateikti specialistams atlikti užduotį dėl Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Minėtame BK straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas, jų paslėpimas ir pan.).

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti Å¡iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad duomenis apie asmens (Å«kio subjekto) veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei tokiu bÅ«du to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimÄ , prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Ir pirmiausia apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atlikus UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ buvo suraÅ¡yta 2019 m. birželio 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/10-2-29-6203, kurioje konstatuota, jog UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 neapskaitydama 145 950,30 Eur (2016 m. – 548,54 Eur, 2017 m. – 145 401,76 Eur) ir 93 643,70 Eur (2016 m. – 1 212,19 Eur, 2017 m. – 92 431,51 Eur) sÄ naudų, nesilaikė 2001‑11‑06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27 (2 t., b. l. 2-73).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – specialisto iÅ¡vada, įrodomÄ ja prasme yra vienas reikÅ¡mingiausių įrodymų iÅ¡vadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimÄ pagrįsti. Dėl iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog padariniai – negalėjimas iÅ¡ dalies nustatyti įmonės – UAB „A.“ – turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, sÄ lygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį kilimÄ , byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikrovę atitinkantys ir tikrÄ jÄ finansinę bÅ«klę atspindintys duomenys apie Å«kio subjekto – UAB „A.“ – veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus bendrovės Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ , analizuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir gautus Å«kinius finansinius duomenis, o ne tik Å«kio subjekto – bendrovės – buhalterinės apskaitos dokumentus.

Å i aplinkybė nagrinėjamu atveju taipogi vienareikÅ¡miÅ¡kai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio kilimÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita bÅ«tų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos iÅ¡saugojimÄ yra atsakingas įmonės vadovas.

Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog UAB „A.“ direktorius, bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimÄ , buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , E. Å . pareikÅ¡to kaltinimo apgaulingai tvarkius jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitÄ Â neneigdamas, nurodė, jog iÅ¡ tiesų žinojo, kad buvo neapskaitytos visos gautos pajamos, nors žinojo, kad taip neturi bÅ«ti. Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojama praktika, kad esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi bÅ«ti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad buhalterinė UAB „A.“ apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-11-27, t. y. beveik pusantrų metų, apskaitos dokumentais nepagrįstos ir apskaitos registruose neužregistruotos (duomenys neskelbtini) paslaugų pardavimo pajamos už 145 950,30 eurų, kurios buvo nustatytos lyginant programėlės (duomenys neskelbtini), per kuriÄ UAB „D.“ klientai pateikdavo užsakymus (duomenys neskelbtini) paslaugoms, kurias UAB „A.“ įvykdydavo ir UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei buhalterinės apskaitos registrus.

Byloje nustatyta, jog už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir tvarkymÄ atsakingas bendrovės direktorius E. Å . kaltinime nurodytu laiku UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam subjektui – UAB „R.“ darbuotojai L. M. – neteikė visas UAB „A.“ pajamas pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų. Kas leidžia pagrįstai teigti, jog E. Å ., bÅ«damas tiesiogiai už bendrovės veiklÄ , vadovavimÄ Â bei valdymÄ , kartu ir finansinį, atsakingu asmeniu, suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai buhalterei nepateikiant objektyvių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „A.“ mokestiniai apskaitos dokumentai bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir Å¡ie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „A.“ pajamas, pelnÄ ir turtÄ bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms.

Taigi neabejotina, kad E. Å . žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti ir minėtoms institucijoms pateiktuose UAB „A.“ finansiniuose dokumentuose – bendrovės finansinės veiklos deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės UAB „A.“ finansinę Å«kinę bÅ«klę. Šių aplinkybių visuma nagrinėjamoje byloje pagrįstai suponuoja vienintelę logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ â€“Â apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tikslas buvo sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas mokesčių deklaracijas ir ataskaitas ir taip iÅ¡vengti mokėti privalomus mokesčius valstybei.

Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ akivaizdžiai ir pagrįstai suponuoja konstatuotas buhalterinės apskaitos žymus pažeidimų mastas ir apimtis bei nuolatinis ir sistemingas pobÅ«dis. Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , akivaizdu, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieÅ¡taraujanti veika ir dėl to kilę nusikalstami padariniai byloje nustatyti objektyviai.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014).

Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimÄ darant pavojingÄ visuomenei veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis. Nagrinėjamoje byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dis ir nusikalstamų veiksmų apimtis – laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. neįtraukta į apskaitÄ 145 950, 30 Eur pajamų ir 92 431, 51 Eur iÅ¡laidų – leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buhalterinė UAB „A.“ apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymÄ , reikalavimus, buvo tvarkoma sÄ moningai ir tikslingai, taigi neabejotinai veikiant tiesiogine tyčia. Akcentuotina ir tai, kad E. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu nuo pat jo pradžios, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė ir pripažino, jog jo veiksmai neapskaitant visų gautų pajamų ir iÅ¡laidų buvo sÄ moningi, t.y. jam buvo žinoma, kokios pajamos faktiÅ¡kai buvo gaunamos, tačiau vairuotojai pateikdavo ne visas gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus, todėl įmonei tvarkančiai UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys dokumentai, ir jis, bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi tai toleravo.

Byloje objektyviai konstatuota, jog dėl tokių E. Å ., kaip UAB „A.“ direktoriaus, veiksmų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Vertinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog E. Å . kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. apgaulingai tvarkius UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , neįtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ 145 950, 30 Eur pajamų ir 92 431, 51 Eur iÅ¡laidų, neįregistravus UAB „A.“ PVM mokėtojų registre, neapskaičiavus ir nedeklaravus 25 113, 11 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. birželio iki lapkričio mėnesio, o UAB „A.“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus deklaravus 52 970, 25 Eur mažesnį mokestinių metų pelnÄ prieÅ¡ apmokestinimÄ , deklaravo 1 513, 01 Eur mažiau pelno mokesčio, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. laikytina įrodyta visa apimtimi.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas ir vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį E. Å . – neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, turintis (duomenys neskelbtini) vaikus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Å . už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrus sankcijose numatytÄ bausmę – baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį už baudos skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalis) vidurkį.

Kadangi E. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byloje procesas vyko supaprastinta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Nustatant baudos dydžius E. Å . atsižvelgtina į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų).

Kadangi E. Å . jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, Å¡is kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinų baudų dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į E. Å . praÅ¡ymÄ bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, o kaltinamojo finansinė padėti Å¡iuo metu yra sunki, darytina iÅ¡vada, kad jam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ bÅ«tų didelė finansinė naÅ¡ta, todėl nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 24 mėnesiai, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 26 626,12 Eur turtinės žalos atlyginimo VMI prie FM naudai. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad yra praÅ¡oma priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ atsakovo E. Å . priteisti 26 626,12 Eur (iÅ¡ jų: 1 513,01 Eur pelno mokesčio ir 25 113,11 Eur pridėtinės vertės mokesčio ( 1 t., b. l. 79-81). Teisiamojo posėdžio metu VMI prie FM įgaliotas atstovas J.

Ž. pateikė Registro centro duomenis, kurie patvirtina, kad UAB „A.“ neturi turto, darbuotojų, veiklos nevykdo, paaiÅ¡kino, jog nors UAB „A.“ ir patikslino PVM ir pelno deklaracijas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡ie mokesčiai bÅ«tų sumokėti. PaaiÅ¡kino, jog iÅ¡ UAB „A.“ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ nėra jokių galimybių, todėl palaikė savo ieÅ¡kinį ir prašė priteisti Å¡ias sumas iÅ¡ kaltinamojo. LAT IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, jog civilinio ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje galėtų bÅ«ti pareiÅ¡kiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobÅ«džio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję.

Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje bÅ«tų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iÅ¡ juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi bÅ«ti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalÄ nesumokėtų mokesčių forma;

žala, kuriÄ sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iÅ¡ paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių suma; priežastinis ryÅ¡ys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinio ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ galimas esant Å¡iai sÄ lygai – darbuotojas, padaręs žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo iÅ¡nykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalÄ , gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Šiuo atveju juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (2019 m. balandžio 4 d. LAT nutartis Nr. 2K-80-1073/2019). Nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog VMI prie LR FM negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens UAB „A.“ , todėl, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su pareikštu ieškiniu ir jo dydžiu sutiko ir pats kaltinamasis, sprendžia, jog VMI prie FM civilinis ieškinys priteistinas iš UAB „A.“ direktoriaus E. Š..

Kaltinamasis civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios Bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 26 626,12 Eur (iÅ¡ jų: 1 513,01 Eur pelno mokesčio ir 25 113,11 Eur pridėtinės vertės mokesčio). Å ie duomenys nustatyti ir 2019 m. birželio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/10-2-29-6203, todėl tokios sumos ir yra priteistinos. Dėl daiktinių įrodymų 2019 m. kovo 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. Å . pateikė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2017-12-01:

UAB „A.“ kasa 2017 m. 03-12, 1 segtuvas - 727 l. ir duomenys iÅ¡ programos - 1 CD; UAB „A.“ kasa, 1 segtuvas - 446 l.; UAB „A.“ Atlyginimai Sodra 2016-06, 1 segtuvas - 460 l.; UAB „A.“ dokumentai Nr. 2, 1 segtuvas - 479 l. UAB „A.“ tiekėjai, 1 segtuvas - 212 l (1 t., b. l. 86-88, dokumentai saugomi kartu su byla). Nuosprendžiui įsiteisėjus, Å¡ie UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai grÄ Å¾intini UAB „A.“. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A.“ Å¡iuo metu veiklos nevykdo ir joje nedirba nei vienas darbuotojas, duomenų apie Å¡ios įmonės vadovÄ teismas neturi, minėti dokumentai perduotini saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklÄ .

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. Å . paskirti 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudÄ .

VMI prie FM civilinį ieškinį dėl 26 626,12 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš E. Š. VMI prie FM naudai 26 626,12 Eur turtinei žalai atlyginti. 2019 m. kovo 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. Š. pateiktus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2017-12-01 : UAB „A.“ kasa 2017 m. 03-12, 1 segtuvas - 727 l. ir duomenys iš programos - 1 CD; UAB „A.“ kasa, 1 segtuvas - 446 l.;

UAB „A.“ Atlyginimai Sodra 2016-06, 1 segtuvas - 460 l.; UAB „A.“ dokumentai Nr. 2, 1 segtuvas - 479 l. UAB „A.“ tiekėjai, 1 segtuvas - 212 l , kurie saugomi kartu su byla, Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti UAB „A.“, perduodant juos saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti E. Å ., kad bauda per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė