11be900b-2e72-47dd-a343-91c60507a8c2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-428-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13060-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Vaidai Skinulyteivertėjaujant Natalijai Reut,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jo atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,nukentėjusiosios D.

R. įstatyminei atstovei J. R., jos atstovui advokatui Dariui Sosnovskiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: A. L. 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.50 val., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas Žvirblių g., Vilniuje, įvažiavo į sankryÅ¾Ä su Genių gt., pasisukęs į deÅ¡inę nedavė kelio pėsčiajai, kurios ėjimo kryptį kirto, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 34 punkto reikalavimus, kliudė jos stumiamÄ vaikiÅ¡kÄ vežimėlį ir sužalojo vežimėlyje sėdėjusiÄ D.

R., gim. 2012 m., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip A. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Be to, A. L. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir tuo, kad jis iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus. Å i veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.            Teismo posėdžio metu A.

L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad rugsėjo 14 d., 8.40 val. jis nuvežė vaikÄ Ä¯ vaikų darželį Genių 12. Po 10 minučių grįžo į automobilį ir pradėjo atbulas važiuoti link sankryžos su Genių gt. Atstumas iki sankryžos buvo apie 100 m. Privažiavęs sankryÅ¾Ä jis pristabdė apsižiÅ«rėti, sustojo, iÅ¡jungė bėgį, patraukė rankinį. Variklis nebuvo iÅ¡jungtas. Paėmęs telefonÄ norėjo skambinti žmonai. Stovint iÅ¡girdo, kad už maÅ¡inos kažkas Å¡aukia:

„Kur sustojai, važiuok iÅ¡ čia!“. Pamatė gestikuliuojančiÄ moterį. Atidaręs duris pamatė, kad ji su vežimėliu, kuriame buvo vaikas. Jai pasakė, kad čia važiuojamoji kelio dalis, jis niekam netrukdo, kokia ji motina, jei kerta keliÄ ne per perėjÄ su vaiku. Ji jam grubiai pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis čia negali stovėti, kad trukdo jai pravažiuoti su vežimėliu, sakė, kad gali vaikščioti kur nori. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis uždarė duris, tačiau Å¡i priėjo prie maÅ¡inos ir koja spyrė į vairuotojo duris, liko įlenkimas, kuris užfiksuotas Kelių policijoje.

Jis iÅ¡lipo, o moteris pradėjo greitai eiti nuo konflikto vietos. Jis pribėgo prie jos, paėmė už rankos. Å i staigiu judesiu iÅ¡sivadavo, pradėjo rėkti, kad jis chuliganas, kad suplėšė jai striukę, grasino kviesti policijÄ . Priėjo dar viena moteris, pasakė: „KÄ jÅ«s darot, juk ji su vaiku?“. Vežimėlio jis nepartrenkė, jo nekliudė. Vaikas ramiai sėdėjo jame. Policija kviesta nebuvo, greitoji irgi. Ji kviesta tik po 4 val. Konfliktas kilo dėl suplėšytos striukės. Apie vaiko sužalojimÄ nekalbėjo nei vienas liudytojas, jis nematė jokių sužalojimų, vaiko verksmo negirdėjo.

Moteris jo automobiliui stovint bandė su vežimėliu nuvažiuoti nuo aukÅ¡to Å¡aligatvio borto ant kelio. Ji negalėjo pereiti kelio kaip įprasta, dėl ko ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jo automobilis stovėjo ant posÅ«kio (vieta pažymėta schemoje (b. l. 12)). Jam sustojus moteris ėjo prie važiuojamosios kelio dalies prieÅ¡ingoje gatvės pusėje nei jis (judėjimo kryptis pažymėta schemoje (b. l. 12)). Jai įžengus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį jis jau stovėjo. Nukentėjusiosios D.

R. įstatyminė atstovė, tai yra motina J. R., apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2013-09-17 anksti ryte ji su dukra ėjo apsipirkti. Grįžtant atgal dukra sėdėjo vežimėlyje su apsauginiais diržais. Pereinant per gatvę ji apsižiÅ«rėjo, ar nėra maÅ¡inų. Vežimėlį stÅ«mė priekyje savęs. Joms įpusėjus pereiti keliÄ maÅ¡ina, kuris stovėjo prie sankryžos priparkuota kelkraÅ¡tyje, pradėjo važiuoti atbulai. Prie pat vežimėlio jis sustojo, pasukiojo prie smilkinio.

Ji suprato, kad jis jas praleidžia. Todėl pradėjo judėti. IÅ¡ kairės stovėjo priparkuota maÅ¡ina, tačiau vairuotojas tyčia privažiavo arčiau. Vaikas laikėsi už vežimėlio porankių ir jai buvo prispausta deÅ¡inė rankytė tarp vežimėlio kraÅ¡to ir automobilio galo. Ji greitai atitraukė vežimėlį, priėjo prie vairuotojo durelių. Å is staigiai atidarė tas dureles, trenkdamas jai jomis. Ji atÅ¡oko. Vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos pradėjo jÄ kratyti. Ji pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Liudytojai, vyras ir moteris, Å¡aukė tÄ patį, sakė, kad patvirtins įvykį. Vairuotojas jai pagrasino, kad jei ji kvies policijÄ , jis su ja susidoros, atsisėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. 8.56 val. ji paskambino 112, padiktavo valstybinį numerį. Po valandos atvažiavo patruliai ir nukreipė jÄ Ä¯ 4 policijos komisariatÄ . Ten ji parašė praÅ¡ymÄ ir nuėjo į poliklinikÄ , kur jos dukrai davė siuntimÄ Ä¯ SantariÅ¡kes. Nuvažiavo į SantariÅ¡kes, o grįžtant jai pačiai pasidarė bloga, dėl ko kreipėsi į poliklinikÄ .

A. L. matė, kad vaikas yra sužalotas, ji jam tai sakė. Vaikas labai iÅ¡sigando, kai vyras pradėjo jÄ purtyti. Tuo metu, kai rankytė buvo užspausta automobilio, dukra neverkė, nes jai buvo Å¡okas. Pradėjo verkti gal praėjus 2 minutėm nuo sužalojimo. A. L. jau buvo iÅ¡važiavęs. Nežino, ar A. L. matė sužalojimo momentÄ . Rankytės sužalojimÄ ji pati pamatė iÅ¡ karto, dukra bandė iÅ¡traukti rankytę. Greitosios nekvietė iÅ¡ karto, nes turi pirma kviesti policijÄ . Ji pati kaip medikė vaiko rankÄ apžiÅ«rėjo, apiplovė vandeniu ir kreipėsi į poliklinikÄ .

Tai buvo po to, kai ji parašė pareiÅ¡kimÄ . Kad vaikas sužalotas skambinant 112 nesakė, nes jai buvo Å¡okas. Policijos pareigÅ«nams ji sakė, kad su vaiku eis į poliklinikÄ , todėl greitosios atsisakė. Ä®vykio vietoje bei aplinkinėje matymo zonoje pėsčiųjų perėjos nėra. Koja į A. L. automobilį ji netrenkė. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugsėjo mėn. ji ėjo į darbÄ Genių gatve. Ä®vykis buvo jai prieÅ¡ais. Pastebėjo, kad iÅ¡ sidabrinės spalvos automobilio, v/n (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipęs vyras griebė J.

R. už striukės, pradėjo kratyti. Ji nesuprato, ar jis norėjo moterį įtraukti į automobilį. Pradėjo rėkti jam: „KÄ jÅ«s darote!?“. Å is kažkÄ atsakė. Tada dar vienas vyras pradėjo Å¡aukti, kad reikia policijÄ kviesti. Tada tas vyras įšoko į automobilį ir iÅ¡važiavo. Vyras suplėšė moters striukę. Buvo sužalota vaiko deÅ¡inė rankytė. Ji dirba poliklinikoje, kur po to ta pati moteris ir kreipėsi su vaiku. VaikÄ apžiÅ«rėjo daktarė, davė siuntimÄ Ä¯ SantariÅ¡kes.

Ä®vykio situacijÄ ji pradėjo stebėti nuo tada, kai automobilis važinėjo pirmyn-atgal. Matė, kaip nukentėjusioji nusprendė pabaigti eiti per keliÄ , o vairuotojas pradėjo važiuoti. Pokalbio tarp jų ji negirdėjo. Vairuotojui iÅ¡važiavus jos iÅ¡kvietė policijÄ . Paties momento, kai buvo sužalota vaiko rankytė, ji nematė. Ä®vykio vietoje buvo apie 10 min. Nepamena, ar tuo metu tarp asmenų buvo kalba apie vaiko rankytę. Vaikas verkė, gal nuo iÅ¡gÄ sčio, kad vyras purtė nukentėjusiÄ jÄ .

Ä®vykio vietoje ji neatkreipė dėmesio, ar vaikas buvo sužalotas, pati jo neapžiÅ«rėjo. Ji dirba poliklinikoje, skiepų skyriuje. PrieÅ¡ dvi dienas J. R. lankėsi su vaiku jų kabinete, ji darė vaikui skiepÄ . Tuo metu vaikas buvo visiÅ¡kai sveikas. Tai gali patvirtinti, nes darant skiepÄ vaikas yra apžiÅ«rimas. Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip asmuo važiavo atbuline eiga ir moteriÅ¡kė pradėjo rėkti. Jis tuo metu dirbo aikÅ¡telėje, rÅ«kė ir jie atkreipė jo dėmesį.

Vyras išlipo iš automobilio ir pradėjo tampyti moteriai striukę. Prie pat tų asmenų jis nebuvo priėjęs. Girdėjo, kaip moteris sakė, kad vos ant vaiko neužvažiavo. Vaikas verkė prieš tai, kai moteris pradėjo bartis. Kodėl jis verkė nematė, nes buvo pakankamai toli. Susidūrimo momento irgi nematė. Tik matė, kad automobilis važiavo atbuline eiga, o tuo metu nukentėjusioji baigė pereidinėti gatvę nuo turgelio pusės. Automobilis sustojo, kai moteris pradėjo rėkti. Vyras moterį tampė, matė, kaip suplėšė striukę.

Jam nespėjus prieiti vyras atsisėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Po to jis buvo priėjęs prie moters, pasakė, kad jei reikės – jis paliudys. Priėjęs į vaikÄ jis nežiÅ«rėjo, nežino, ar jis buvo sužalotas. Liudytojas H. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio rytÄ nuvežė vaikÄ Ä¯ darželį ir važiavo namo. IÅ¡girdo riksmus ir tada pradėjo stebėti įvykį, jame dalyvavusius asmenis. Tuo metu buvo santechnikos parduotuvėje. Å auksmÄ iÅ¡girdo bÅ«damas joje.

Matė moterį su vežimėliu, kuri stovėjo prie automobilio ir Å¡aukė, kad neįmanoma praeiti, kad automobilis užtvėrė keliÄ . Jis buvo už 20 žingsnių ir viskÄ girdėjo. Vaikas neverkė. Apie sužalotÄ vaikÄ kalbos nebuvo. Kai vyras pradėjo tampyti moterį už rankovės, jis nuėjo ir įvykių nebestebėjo. Nepriėjo, nes moters nemušė. Kontakto tarp automobilio ir vežimėlio jis nematė. IÅ¡ vaikų darželio visi iÅ¡važiuoja atbulai. A. L. pažįsta iÅ¡ matymo, žino jo automobilio, jis ir buvo įvykio vietoje.

Turguje matė skelbimÄ , darželyje sutiko A. L. ir paklausė, kas ten buvo atsitikę. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paskambino iÅ¡ poliklinikos dėl skiepo. Ji atvažiavo su vaiku, pridavė kraujÄ ir nuėjo į turgų. Paliko maÅ¡inÄ netoli turgaus teritorijos. Matė, kaip moteris, kuri važiavo su vaiku vaikiÅ¡kame vežimėlyje, trenkėsi į stovėjusio automobilio bamperį su vežimėlio deÅ¡ine puse. Ji stumdė vežimėlį, nes Å¡aligatvio bortas buvo aukÅ¡tas, ir kliudė automobilio bamperį.

Pradėjo isteriÅ¡kai Å¡aukti, trenkė į vairuotojo automobilio priekines dureles koja. Vairuotojas iÅ¡lipęs paėmė jai už rankos, kažkÄ sakė. Vaikas tuo metu neverkė. Tai buvo prie turgaus, gatvėje, sankryžoje. Kai ji pradėjo stebėti įvykį, automobilis stovėjo, variklis buvo užvestas. Po incidento ji nuėjo, nematė, ar automobilis liko įvykio vietoje. Ji yra kirpėja, anksčiau kirpo L. Å¡eimÄ , asmeniÅ¡kai jo nepažįsta. Naujojoje Vilnioje rado iÅ¡kabÄ , kas matė įvykį, todėl paskambino.

Įvykis buvo apie 9 val., buvo 16 ar 17 d. Ji pati buvo už 10-15 m. Liudytojas policijos pareigūnas E. L. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 8). Taip pat nurodė, kad neprisimena, ar jiems atvažiavus įvykio vietoje buvo vaikas. Pranešimas buvo dėl to, kad kliudytas vežimėlis. Atvažiavus paaiškino, kad vairuotojas agresyviai elgiasi, kad atsitrenkė į vežimėlį. Sužalojimų nenurodė, tai tiksliai prisimena, nes priešingu atveju būtų kviesta greitoji.

Policijos pareigÅ«nas E. L. 2013-09-17 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2013-09-17 apie 10.00 val., patruliuodamas su vyr. patruliu G. R. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus apsk. VPK OVS, kad Genių gt. 17A automobilis vos nepartrenkė einančios su vaiko vežimėliu pranešėjos. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pil. J. R. ir paaiÅ¡kino, kad jai einant per gatvę su vaikiÅ¡ku vežimėliu (vaikas buvo vežimėlyje) atbulai važiuodamas automobilis Honda, pilkos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė vežimėlį.

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vairuotojas pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais bei suplėšė pranešėjos striukę. J. R. nuo GMP atsisakė, teigė asmeniÅ¡kai kreipsis į 4 PK su pareiÅ¡kimu (b. l. 8).Liudytojas policijos pareigÅ«nas G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus juos pasitiko moteris su vaiku ir vežimėliu, paaiÅ¡kino, kad automobilis kliudė vežimėlį ir jį apgadino. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo vyras ir pradėjo įžeidinėti. Ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Vyras atsisėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Vaikas jiems esant elgėsi ramiai, sužalojimų nebuvo. Jei jų bÅ«tų, jie kviestų greitÄ jÄ , net jei jie bÅ«tų nedideli. Tačiau vizualiai sužalojimų nesimatė. Ant veido, rankų jų nebuvo. Ä®vykio liudytojai buvo, gal 15-20 m. atstumu. Jis sakė, kad važiavo automobilis, pradėjo rėkauti ir vyras iÅ¡važiavo nesulaukęs policijos. Jie pranešė budėtojui, nustatė savininko gyv. vietÄ . Specialistė J. M.-Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ (b. l.

41) buvo remtasi gydytojo nurodytais duomenimis, o bÅ«tent pagal vaikÄ apžiÅ«rėjusio gydytojo įraÅ¡Ä .  Teismas byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, ir padarė Å¡ias iÅ¡vadas. Byloje apklaustų aukščiau minėtų asmenų parodymai, taip pat raÅ¡ytinė bylos medžiaga: eismo įvykio vietos planas, nuotraukos, specialistės J.

G.-Č. išvada, medicininiai dokumentai (b. l. 12, 13-14, 15, 20, 39-40, 41, 76-79, 113) patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.50 val., pėsčioji J. R., stumdama priekyje savęs vežimėlį su jame sėdinčia dukra D. R., kirto Genių gatvę Žvirblių ir Genių gt. sankryžoje; įvykio vietoje taip pat buvo ir A. L. su automobiliu Mazda 5, v/n (duomenys neskelbtini) D. R. 2013-09-17 buvo padaryti dešinės plaštakos odos paviršiniai nubrozdinimai, kurie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šias faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys pilnai sutampa tarpusavyje, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis. Tačiau byloje surinkti įrodymai dėl likusių aplinkybių, o būtent, ar tarp A. L. automobilio ir vežimėlio buvo kontaktas, ar šio kontakto metu automobilis važiavo atbuline eiga, ar vaiko plaštaka buvo sužalota būtent šio įvykio metu, skiriasi.Liudytoja ir nukentėjusiosios D. R. įstatyminė atstovė J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai baiginėjant pereiti gatvę A.

L. vairuojamas automobilis važiavo atbuline eiga ir važiuodamas kliudė jos stumtÄ vežimėlį bei jame buvusios D. R. deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , jÄ sužalodamas. Å iuos jos parodymus patvirtino ir liudytojų A. P. bei G. D. parodymai. A. P. patvirtino, kad įvykis buvo tiesiog prieÅ¡ais jÄ . Ji matė, jog J. R. baigiant pereiti per keliÄ automobilis važiavo, kad J. R. Å¡aukė jam, kÄ jis daro, patvirtino, kad po to tarp jų kilo konfliktas, o po įvykio J. R. kreipėsi į poliklinikÄ dėl sužalotos vaiko deÅ¡inės rankos, kai tuo tarpu dvi dienos prieÅ¡ vaikas buvo sveikas.

Liudytojas G. D. patvirtino, kad matė, kaip automobilis važiavo atbuline eiga, o tuo metu nukentėjusioji baigė pereidinėti gatvę nuo turgaus pusės, kad moteris pradėjo rėkti ir tik tada automobilis sustojo, girdėjo, kaip moteris sakė, kad vos ant vaiko neužvažiavo. Vėliau tarp asmenų kilo konfliktas. Liudytojai J. R., A. P., G. D. parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , Å¡ių liudytojų buvimo faktas buvo žinomas jau pradinio duomenų rinkimo metu.

Teismui taip pat buvo pateiktos D. R. deÅ¡inės plaÅ¡takos nuotraukos, kuriose matyti padaryti pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai (b. l. 76-79). ApžiÅ«rėjus J. R. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ nustatyta, kad nuotraukos darytos 2013-09-17 11.23 val. (b. l. 70), tai yra praėjus kiek daugiau nei porai valandų nuo įvykio. Padaryti kÅ«no sužalojimai buvo konstatuoti ir vaiko apžiÅ«ros metu medicinos įstaigoje. Tai patvirtina pateikti D. R. medicininiai dokumentai (b. l. 39-40, 113), iÅ¡ kurių taip pat matyti, kad J.

R. dėl dukters sužalojimo į medikus kreipėsi tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ , tai yra 2013-09-17, medicinos įstaigai nurodydama tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir teismui. Å ie duomenys patvirtina J. R., A. P., G. D. parodymus ir leidžia spręsti, kad kontaktas tarp A. L. atbuline eiga važiavusio automobilio galinės dalies ir vežimėlio, kuriame sėdėjo D. R., laikydamasi rankomis už parankių, buvo, o Å¡io kontakto metu D. R. deÅ¡inei rankai buvo padaryti pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai. Kaip jau buvo konstatuota, specialistės J.

G.-Č. iÅ¡vada, pateikta tiek raÅ¡tu (b. l. 41), tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, kad padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek minėti apklausti liudytojai, tiek ir policijos pareigÅ«nai E. L., G. R. patvirtino, jog įvykio vietoje J. R. nepateikė duomenų apie tai, kad yra sužalota D. R. ranka, tačiau tai abejonių teismui nesukėlė. Teismas J. R. paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡ių aplinkybių ji nenurodė dėl patirto Å¡oko, vertina kaip logiÅ¡kÄ .

Taigi, teismo vertinimu Å¡i įrodymų grupė abejonių dėl jų patikimumo nekelia, tad teismas jais vadovaujasi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes. Tuo tarpu A. L. teismui nurodė, kad iki incidento su J. R. jo vairuojamas automobilis stovėjo, konfliktas kilo dėl to, kad jis trukdė J. R. pravažiuoti su vežimėliu, vežimėlio jis nepatrenkė, jo nekliudė, vaikas ramiai sėdėjo, neverkė. Pati J. R. koja spyrė į jo stovinčio automobilio priekines dureles, po ko jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, buvo sugriebęs jÄ už rankos, tačiau Å¡i staigiu judesiu iÅ¡sivadavo, Å¡aukė.

Teismas apklausė A. L. nurodytÄ liudytojÄ H. P., tačiau jis nurodė incidentÄ stebėjęs ne nuo pradžių, tad esminių aplinkybių, o bÅ«tent, ar įvykio metu A. L. automobilis važiavo, ar buvo kontaktas tarp vežimėlio ir automobilio, jis nei patvirtino, nei paneigė. Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausta ir A. L. nurodyta liudytoja J. B., kuri patvirtino, kad matė, kaip moteris, kuri važiavo su vaiku vaikiÅ¡kame vežimėlyje, trenkėsi į stovėjusio automobilio bamperį su vežimėlio deÅ¡ine puse.

Ji stumdė vežimėlį, nes Å¡aligatvio bortas buvo aukÅ¡tas, ir kliudė automobilio bamperį. Pradėjo Å¡aukti, trenkė į vairuotojo automobilio priekines dureles koja. Vairuotojas iÅ¡lipęs paėmė jai už rankos, kažkÄ sakė. Vaikas neverkė. Vertindamas Å¡iuos įrodymus teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad jie prieÅ¡tarauja kitiems aukščiau minėtiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, A. L. ir J. B. parodymai prieÅ¡tarauja ir tarpusavyje. A. L. apskritai neigė buvus kontaktui tarp vežimėlio ir automobilio galinės dalies, kai tuo tarpu liudytoja J.

B. tvirtino, kad nukentėjusioji vežimėliu trenkėsi į stovėjusio automobilio galinį bamperį negalėdama užvažiuoti ant Å¡aligatvio. Tai kelia abejonių dėl Å¡ių asmenų parodymų patikimumo. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir nustatyta aplinkybė, kad liudytoja J. B. nebuvo žinoma įvykio aplinkybių tyrimo metu, ji patvirtino tarp jos ir L. Å¡eimos buvus komercinių santykių, teigė atsiliepusi į skaitytÄ skelbimÄ , tačiau toks teismui nebuvo pateiktas. Å ių duomenų visuma neleidžia teismui vertinti Å¡iÄ Ä¯rodymų grupę kaip patikimÄ , todėl teismas ja nesivadovauja.

Taigi, byloje nustatyta, kad važiuodamas atbuline eiga A. L. privalėjo duoti keliÄ pėsčiajai, kurios ėjimo kryptį jis kirto, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas KET 34 punkto reikalavimus. Dėl Å¡io pažeidimo įvyko kontaktas tarp automobilio galinės dalies bei vežimėlio, ko pasėkoje nežymiai sutrikdyta D. R. sveikata, tad konstatuotini visi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.A. L. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo pareikÅ¡tas kaltinimas tuo, kad jis iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas KET 231.4 punkto reikalavimus.

Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje įvyko eismo įvykis, o būtent dėl A. L. padaryto KET 34 punkto pažeidimo buvo nežymiai sutrikdyta D. R. sveikata, tačiau A. L. eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietoje nepasiliko, iš jos išvažiavo nepranešęs policijai. Šie duomenys patvirtina objektyviuosius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementus, o A.

L. yra tinkamas Å¡io pažeidimo subjektas. Tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kt.).Kaip patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, įvykio vietoje jokios kalbos apie D.

R. padarytÄ kÅ«no sužalojimÄ nebuvo. Byloje nėra nustatyti ir vežimėliui padaryti kokie nors apgadinimai. Toks kaltinimas net nėra reiÅ¡kiamas. Tai leidžia spręsti, kad įvykio vietoje A. L. neturėjo pagrindo manyti, kad savo veika padarė žmogaus kÅ«no sužalojimÄ , dėl ko privalo vykdyti KET 231.4 punkto reikalavimÄ iÅ¡kviesti policijÄ ir pasilikti įvykio vietoje. Kaip patvirtina visi apklausti asmenys, po eismo įvykio tarp J. R. ir A. L. kilo konfliktas, kurio metu buvo susistumdymas. Tai leidžia teismui A.

L. pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos sieti ne su tikslu iÅ¡vengti atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo, o su tolimesniais įvykiais tarp incidento dalyvių. Taigi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės – tyčios, todėl byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, turi bÅ«ti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).           Skirdamas administracinę nuobaudÄ už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytÄ ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies (KET pažeidimai) teisės pažeidimÄ , už kurį, pažymos apie asmens baustumÄ duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – nežymiai sutrikdyta 2012 m. gimusio vaiko sveikata, į padarytų sužalojimų lokalizacijÄ , mastÄ â€“ nedideli pavirÅ¡iniai deÅ¡inės plaÅ¡takos odos nubrozdinimai, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. L. – administracine tvarka baustas kelis kartus už KET pažeidimus, augina mažametį vaikÄ ). Å ių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, A.

L. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.              J. R. pateikė teismui civilinį ieÅ¡kinį dėl 250 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 104). IeÅ¡kinyje nurodė, kad A. L. jÄ purtydamas suplėšė 250 Lt vertės striukę, tačiau Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamos tik padarytų KET 34, 231.4 punktų pažeidimo bei ATPK 127 straipsnio 1 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ asmenų paaiÅ¡kinimų, J.

R. striukė galimai buvo suplėšyta vėliau iÅ¡sirutuliojusio konflikto metu, o tai peržengia Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas. Pasisakant dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 37 straipsnio 1 dalis numato tik turtinių nuostolių atlyginimÄ . Neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Esant Å¡iom aplinkybėm pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas n u t a r i a :

A. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį skirti 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) Lt baudÄ .           A. L. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.          IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sÄ skaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                          Aušra Valinskienė