Legislator Case Law & Legislation
11bd46ff-434f-4c55-bfca-7d9d34306c02 AI generated

11bd46ff-434f-4c55-bfca-7d9d34306c02 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 11bd46ff-434f-4c55-bfca-7d9d34306c02
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai, toje dalyje, kurioje atsakovo reikalavimai buvo tenkinti (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos);

Legislator headnote

AI generated

11bd46ff-434f-4c55-bfca-7d9d34306c02 · Utenos apylinkės teismas: Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios algos dalių. LNSS viešųjų įstaigų (duomenys neskelbtini) mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis (pDU) nustatomas pagal formulę pDU = SvVDU x k. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Atsižvelgiant į situacijÄ dėl koronaviruso plitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Keywords

AI generated
humanisation of work unemployment due to technical progress labour market measure short-time work working time directive suspension of unemployment benefits
AI generated
175f78a8-2ff1-4619-8a45-d65a7a93cf1a
                                                                        Utena              Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl neteisėtos drausminės nuobaudos paskyrimo ir neteisėto atleidimo iš darbo, n u s t a t ė:
71f23783-afdf-4d14-a10d-9cfb17fe2265
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
3a2defd6-01d4-431b-be87-182ed0b618d4
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
c0659dc5-4597-417a-828e-bd224098f27a
Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nutarimu Nr.
4cb617f5-71ab-4f05-9b13-2823ee74144a
skundÄ atsakovui Utenos rajono apylinkės teismui dėl apmokėjimo už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, spręsdama pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo, atsakovo pateiktų papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos ir bylos teismingumo klausimus, n u s t a t ė:            Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti 17778,35Lt neiÅ¡mokėtÄ užmokestį už teisėjo darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2613-356/2021 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00562-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 3.2.6.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 18 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant: ieškovių Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės tarybos ir mero, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatams Tomui Bagdanskiui ir Ramunei Šaikuvienei, atsakovui D.

D., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-2613-356/2021 pagal ieÅ¡kovių Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės tarybos ir mero, Utenos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui D. D. dėl individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini).

Teismas n u s t a t ė : ieškovės Utenos rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės tarybos ir mero, Utenos rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė:

1) atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai, toje dalyje, kurioje atsakovo reikalavimai buvo tenkinti (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos);

2) teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria patenkinti atsakovo reikalavimai (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos), laikyti netekusiu galios;

3) priteisti ieÅ¡kovių naudai iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė ieÅ¡kinyje, raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, atstovai rėmėsi Å¡iais procesiniais dokumentais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, paaiÅ¡kino, kad: atsakovas dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios steigėjas yra Utenos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini); darbo funkcijos numatytos pareiginiuose nuostatuose, darbo diena nenormuota, negalima atriboti, kiek laiko skirta atsakovo nurodytoms papildomoms darbo funkcijoms atlikti, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – įsakymai nėra susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimu COVID-19 pacientams; 2020 m. lapkritį ir gruodį atsakovas kreipėsi į steigėjÄ dėl darbo užmokesčio padidinimo, buvo duotas neigiamas atsakymas, kurį atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjusi Darbo ginčų komisija sprendimu nutarė panaikinti, o ieÅ¡koves įpareigoti padidinti atsakovui darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį, ieÅ¡kovės vertina sprendimÄ esant nepagrįstÄ ; nei pirmojo, nei antrojo karantino laikotarpiu atsakovo atliekamos darbo funkcijos neatitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio reikalavimų bei sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymų reikalavimų;

VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirta paslaugų COVID-19 pacientams teikimÄ organizuojančia ASPÄ®; pirmojo karantino metu VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo gydomi COVID-19 pacientai; pats atsakovas neteikė paslaugų ir neturėjo kontakto su COVID-19 liga sergančiais žmonėmis; dėl darbo užmokesčio padidinimo už pirmojo karantino laikotarpį atsakovas į steigėjÄ nesikreipė. Prašė priteisti ieÅ¡kovių naudai iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas D.

D. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį atmesti, jo reikalavimus tenkinti, paaiÅ¡kino, kad: jis VšĮ (duomenys neskelbtini) priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas; jam abiejų karantinų laikotarpiu buvo pavesta atlikti daug papildomų organizavimo darbų, t.t. ir nenumatytų pareiginiuose nuostatuose; steigėjas privalėjo pats padidinti darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, į jo 2020 m. lapkričio ir gruodžio praÅ¡ymus dėl darbo užmokesčio padidinimo neatsakė; dėl savo teisės į teisingÄ darbo apmokėjimÄ pažeidimo jis kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kuri priėmė sprendimÄ tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir įpareigojo ieÅ¡koves padidinti jam mokamo darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį 60 - 100 procentų ribose pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiais; jis organizavo paslaugų teikimÄ , jo darbo funkcijos atitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio reikalavimus, kaip įrodymus pateikė priimtus įsakymus; ieÅ¡kovių sprendimas buvo politinio pobÅ«džio, įtakotas žiniasklaidos, ieÅ¡kovės iÅ¡ viso neanalizavo jo priimtų įsakymų turinio, neapskaičiavo papildomai sugaiÅ¡to darbo laiko, vadovavosi ne tuo norminiu teisės aktu, kuriuo reikėjo vadovautis, todėl nepagrįstai nusprendė nepadidinti darbo užmokesčio; jis pats paslaugų neteikia, kontakto su sergančiais COVID-19 pacientais neturėjo; ieÅ¡kovės, turėdamos juridinį skyrių, bet sudarydamos sutartis su dviem advokatais dėl atstovavimo nepagrįstai padidino bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį, atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino kad: ieÅ¡kovės nepriėmė sprendimo padidinti atsakovui darbo užmokestį nepagrįstai, atsakyme rėmėsi norminiu teisės aktu, kuris numato iÅ¡laidų kompensavimo kriterijus, o ne kriterijus, kuriems esant turi bÅ«ti didinamas darbo užmokestis; neanalizavo atsakovo priimtų įsakymų turinio; motyvus atsisakyti padidinti darbo užmokestį sugalvojo tik ieÅ¡kovių advokatai, nes mero raÅ¡te jokių motyvų nėra; buvo pažeista atsakovo konstitucinė teisė į teisingÄ darbo apmokėjimÄ ; ieÅ¡kovės nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovo darbo veikla abiejų karantinų laikotarpiais neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-04-29 nutarime Nr. 449 patvirtintų kriterijų;

VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä Ä¯staigų, kuriose organizuojamas paslaugų teikimas; atsakovas realiai vykdė užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones, pagal kompetencijÄ priėmė įsakymus; Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu; ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kinys tenkinamas. RaÅ¡ytiniu įrodymu – darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad: atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms; jam nustatytas ir mokamas mėnesinės algos pastoviosios dalies dydis buvo apskaičiuotas dauginant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iÅ¡ koeficiento (duomenys neskelbtini) taip pat, iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo mokama mėnesinės algos kintamoji dalis – (duomenys neskelbtini) procentų iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Utenos rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) EUR, apskaičiuotas pagal praėjusių kalendorinių metų VšĮ (duomenys neskelbtini) vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkį (duomenys neskelbtini) EUR, dauginant iÅ¡ koeficiento (duomenys neskelbtini). Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų klasifikacijÄ , jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatÅ«rÄ , sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už Å¡io įstatymo pažeidimus pagrindus nustato Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymas (Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) (toliau – SPĮĮ).

Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatų I skyriaus 1, 3, 6 punktus, VšĮ (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės (duomenys neskelbtini) įstaiga (SPĮĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jai taikomas SPĮĮ, jos steigėjas – Utenos rajono savivaldybė. (duomenys neskelbtini) priskiriamas LNSS vieÅ¡osios įstaigos valdymo organams (SPĮĮ 30 straipsnio 1 dalis). Pagal SPĮĮ 151 straipsnio 1 dalį LNSS viešųjų įstaigų (duomenys neskelbtini) ir jų (duomenys neskelbtini) (toliau – vadovaujantieji darbuotojai) darbo apmokėjimo sÄ lygos nustatomos Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios algos dalių. LNSS viešųjų įstaigų (duomenys neskelbtini) mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis (pDU) nustatomas pagal formulę pDU = SvVDU x k. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Atsižvelgiant į situacijÄ dėl koronaviruso plitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val. Nuo birželio 17 d. – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris tesėsi iki 2021 m. liepos 1 dienos. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijÄ bei karantinÄ Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (2020-04-07 įstatymu Nr. XIII-2845, nuo 2020-04-10) buvo papildytas 321 straipsniu, reglamentuojančiu sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimÄ ir su tuo susijusių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidų apmokėjimÄ .

Å io straipsnio 1 dalis įtvirtino tai, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobÅ«dį, sudėtingumÄ ir atsakomybės lygį, darbo krÅ«vį ir veiklos mastÄ , Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio 2 dalis nustatė, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Taigi, pagal Å¡io įstatymo nuostatas, LNSS priklausančios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojai įgijo teisę į darbo užmokesčio didinimÄ , jeigu jie nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, o sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ar steigėjui atsirado pareiga tokiems darbuotojams nustatyti ir mokėti didesnį darbo užmokestį.

Taigi, įtvirtinus tokį teisinį reglamentavimÄ , steigėjui atsirado pareiga spręsti dėl (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ne tik pagal SPĮĮ 151 straipsnio teisės normas, bet ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsniu, įpareigojančiu spręsti dėl pastoviosios dalies koeficiento padidinimo (nuo 60 iki 100 procentų), atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) atliekamų funkcijų pobÅ«dį, sudėtingumÄ ir atsakomybės lygį, darbo krÅ«vį ir veiklos mastÄ , Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad steigėjas savo iniciatyva nepriėmė sprendimo dėl atsakovui nustatyto pastoviosios dalies koeficiento padidinimo nei nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., nei nuo 2020 m. lapkričio 4 dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingÄ užmokestį už darbÄ yra viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus jam priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas);

Å¡i asmens teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad darbuotojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau, negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus; tokia teisinė situacija reikÅ¡tų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, bet ir jos 23 straipsnį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).

Atsakovas, laikydamas, kad yra pažeidžiama jo teisė į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , 2020-11-16 raÅ¡tu kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės merÄ , prašė padidinti 90 proc. jo pagrindinio darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Nors praÅ¡ymas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), atsakovas atsakymo raÅ¡tu negavo, todėl 2020-12-29 su analogiÅ¡ko turinio praÅ¡ymu pakartotinai kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės merÄ , prašė 90 procentų padidinti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios (2020 m. lapkričio 1 d.) iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos.

Atsakovas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, nes organizavo sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ir epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose), taip pat atitinka ir poįstatyminių norminių teisės aktų nustatytus kriterijus (organizavo asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams regioniniu mastu, (duomenys neskelbtini) ir jos personalui padidinto pavojaus, padidintos atsakomybės ir padidinto masto sÄ lygomis ypač pavojingos užkrečiamosios ligos COVID -19 padarinių Å¡alinimo procese, taip pat vykdė jo pareigybės apraÅ¡yme nenustatytas ir vadovybės raÅ¡tu suformuluotas su paslaugų teikimu susijusias papildomas pareigas ir užduotis).

Atsakovas atsakymo raÅ¡tu negavo ir į 2020-12-29 praÅ¡ymÄ , registruotÄ (duomenys neskelbtini), todėl Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau – Panevėžio DGK) (duomenys neskelbtini) padavė praÅ¡ymÄ , suformulavo reikalavimÄ jam priteisti 90 proc. padidintÄ pagrindinio darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (2020-11-01) iki karantino galiojimo pabaigos ir priteisti delspinigius dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo, o tuo atveju, jeigu nebÅ«tų tenkinamas toks praÅ¡ymas, prašė įpareigoti organizuoti jo dviejų praÅ¡ymų svarstymÄ teisės aktų nustatyta tvarka, priimti sprendimÄ ir apie tai informuoti, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose numatytus veiksmus.

Po to, kai atsakovas gavo Utenos rajono savivaldybės mero atsakymÄ , datuotÄ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad praÅ¡ymas dėl darbo užmokesčio padidinimo netenkinamas, Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , suformulavo tokius reikalavimus: panaikinti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti dėl pirmojo karantino laikotarpio; priteisti 90 proc. padidintÄ pagrindinio darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį už pirmÄ jį karantinÄ (nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30) ir už antrÄ jį karantinÄ (nuo 2020-11-01 iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos); priteisti delspinigius nuo neiÅ¡mokėtos sumos dėl pavėluoto neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; jeigu nebÅ«tų tenkinamas toks praÅ¡ymas, prašė įpareigoti organizuoti jo dviejų praÅ¡ymų svarstymÄ teisės aktų nustatyta tvarka, priimti motyvuotÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir apie tai nedelsiant informuoti, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose numatytus veiksmus, kurie užtikrintų teisę gauti teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu.

Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, atnaujino praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo pateikti; panaikino Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo Utenos rajono savivaldybę nustatyti mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos; kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. DK 229 straipsnis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus Å¡io kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui terminui, jeigu nė viena Å¡alis jo metu nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iÅ¡ dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu prašė atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Panevėžio DGK, toje dalyje, kurioje atsakovo reikalavimai buvo tenkinti (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos).

Teismas vertina, kad atsakovo Panevėžio DGK pareikÅ¡ti reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję (t.t. alternatyvÅ«s reikalavimai), todėl, nors nei viena iÅ¡ Å¡alių teismo neprašė nagrinėti individualų darbo ginÄÄ dėl Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmestų atsakovo reikalavimų, vadovaujantis DK 229 straipsnio normomis negali bÅ«ti laikoma, kad minėta sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Taigi teismas nagrinėja individualų darbo ginÄÄ dėl visų atsakovo Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) pateikto patikslinto praÅ¡ymo reikalavimų.

Nors COVID-19 liga yra pripažinta ypač pavojinga užkrečiamÄ ja liga, pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnis) aiÅ¡kiai neapibrėžė, kokiais atvejais laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, tačiau pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui priimti Å¡io įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-03-04 įsakymu Nr. V-281 patvirtintas Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡as, jo 2.3. p. p. nustatyta, kad paslaugų teikimÄ organizuojanti ASPÄ® yra tretinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti ASPÄ®, organizuojanti ir koordinuojanti paslaugų teikimÄ nustatytoje veikimo teritorijoje, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, kurios veikimo teritorija ir ASPÄ®, kuriose organizuojamas paslaugų teikimas yra, be kitų, ir VšĮ (duomenys neskelbtini), 4.5 p. p. ir 8.5 p. p. yra priskirta tiek prie pagrindinių stacionarines asmens sveikatos paslaugas teikiančių ASPÄ®, tiek ir prie paslaugų teikimÄ COVID-19 pacientams organizuojančių ASPÄ®.

Taigi VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirta paslaugų COVID-19 pacientams teikimÄ organizuojančia ASPÄ®. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtino Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡Ä , jo 3 p. nustatė, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų (duomenys neskelbtini) sprendimu, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, atliekamų funkcijų pobÅ«dį, sudėtingumÄ ir atsakomybės lygį, darbo krÅ«vį ir veiklos mastÄ .

Å iuo Vyriausybės nutarimu buvo nustatyti kriterijai, kuriais bÅ«tina vadovautis vertinant paslaugos teikimo metu atliekamų funkcijų pobÅ«dį, darbuotojo veiksmų, atliekamų teikiant paslaugas, sudėtingumÄ , atsakomybę ir veiklos mastÄ , darbuotojo darbo krÅ«vį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtino Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidų darbo užmokesčio padidinimui dėl covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraÅ¡Ä .

Å io apraÅ¡o 1 punktas nustatė, kad apraÅ¡as nustato Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (toliau – TLK) dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – ASPÄ®), patirtų iÅ¡laidų, susijusių su Å¡ių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19) sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalį (toliau – sÄ naudos darbo užmokesčiui), apmokėjimo PSDF lėšomis tvarkÄ .

Å io apraÅ¡o 2 punktas nustatė: „Laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPÄ® ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ žemiau nurodytuose papunkčiuose iÅ¡vardintų sÄ lygų: 2.1. teikė kontaktines (ne nuotoliniu bÅ«du) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams ir (ar) turėjo sÄ lytį su žmogaus kÅ«no skysčiais ir (ar) atliko laboratorinius (įskaitant ir patologoanatominius) tyrimus, arba vykdė funkcijas tokio kontakto pavojaus sÄ lygomis (ASPÄ® esančių patalpų, aplinkos daiktų ir pavirÅ¡ių valymas bei dezinfekcija); 2.2. organizavo ApraÅ¡o 2.1 papunktyje nurodytų paslaugų teikimÄ ASPÄ® ir (ar) atitinkamame regione; 2.3. buvo pasitelktas teikti ApraÅ¡o 2.1-2.2 papunktyje nurodytas paslaugas kitose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, karščiavimo klinikose, mobiliuose punktuose.“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-07-17 įsakymu Nr. V-1685 buvo pakeista 2 punkto pirmoji pastraipa ir ji iÅ¡dėstyta taip: „2. Laikoma, kad darbuotojas karantino metu (nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos) organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPÄ® ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ žemiau nurodytuose papunkčiuose iÅ¡vardintų sÄ lygų:“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-2483 patvirtino naujÄ redakcijÄ , 2 punktÄ , dalyje dėl paslaugų organizavimo, iÅ¡dėstė taip: „Laikoma, kad darbuotojas karantino metu (nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos) organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPÄ® ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ žemiau nurodytuose papunkčiuose iÅ¡vardintų sÄ lygų: <...> 2.8. organizuoja ApraÅ¡o 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimÄ ASPÄ® ir (ar) atitinkamo regiono ASPÄ® ir Å¡iose ASPÄ® per ataskaitinį laikotarpį turėjo tiesioginį (ne nuotoliniu bÅ«du) kontaktÄ su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kÅ«no skysčiais.“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-2751 padarė tokius pakeitimus: „2.2. dirba ASPĮ padalinyje, teikiančiame greitosios medicinos pagalbos paslaugas, stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ skubiosios pagalbos padalinyje, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ASPĮ atskirame padalinyje, organizuotame teikti paslaugas karščiuojantiems pacientams, ASPĮ karščiavimo klinikoje, mobiliojoje komandoje ar mobiliajame punkte ir sveikatos priežiūros paslaugas pacientams teikia tiesiogiai (ne nuotoliniu būdu)“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-398 2 punktÄ , dalyje dėl paslaugų organizavimo, iÅ¡dėstė taip: „Laikoma, kad darbuotojas karantino metu (nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos) organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPÄ® ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ toliau nurodytuose papunkčiuose iÅ¡vardytų sÄ lygų: <...> 2.8. organizuoja ApraÅ¡o 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimÄ ASPÄ® ir (ar) atitinkamo regiono ASPÄ® ir organizuodamas nurodytas paslaugas Å¡iose ASPÄ® per ataskaitinį laikotarpį turėjo tiesioginį (ne nuotoliniu bÅ«du) kontaktÄ su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kÅ«no skysčiais.“.

Konstitucinio Teismo aktuose konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2012 m. spalio 24 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su darbo užmokesčio padidinimu pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 – 2 dalis, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, todėl Å¡io įstatymo, minėto Vyriausybės nutarimo, Sveikatos apsaugos ministro įsakymų teisės normos, reglamentuojančios darbuotojų teisę gauti padidinto dydžio darbo užmokestį, lėšų kompensavimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne atsietai, o sistemiÅ¡kai (TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

PrieÅ¡ingu atveju, t. y. sistemiÅ¡kai neaiÅ¡kinant minėtų norminių teisės aktų, neatsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro įsakyme įsakmiai nurodytus kriterijus, nebÅ«tų pasiektas įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnyje įvirtintas tikslas – apmokėti PSDF biudžeto lėšomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), todėl yra atsakingas už visÄ Ä¯staigos veiklÄ , jis užtikrina kasdienį įstaigos funkcionavimÄ ir jos reikalų tvarkymÄ .

Jo teisės ir pareigos numatytos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡yme, Utenos rajono savivaldybės mero patvirtintame (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 54-56 lapai). (duomenys neskelbtini) darbo pobÅ«dis lemia tai, kad negali bÅ«ti tiksliai apibrėžiamas jo darbo mastas, nustatomos tam tikros normos ar kiekiai, (duomenys neskelbtini) darbo apimtis nėra vienoda kiekvienÄ dienÄ , jÄ lemia bÅ«tini spręsti klausimai.

Panevėžio DGK atsakovas kartu su praÅ¡ymu pateikė laikotarpiu nuo 2020-02-28 iki 2020-12-17 jo priimtų įsakymų kopijas (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 7-52 lapai), kartu su atsiliepimu, nors nurodė, tačiau vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu Å¡ių įrodymų neteikė, nes prie nagrinėjamos civilinės bylos buvo nutarta pridėti darbo bylÄ . Ä®sakymai buvo priimti Å¡iais klausimais: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės vertina, kad atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – įsakymai nėra susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimu COVID-19 pacientams.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (Valstybinės ligonių kasos duomenų), pirmojo karantino laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo gydomų žmonių, kurie sirgtų COVID-19 liga. Taigi kontaktinės paslaugos tokiems ligoniams teikiamos nebuvo. Minėta, kad atsakovas reikalavimÄ jam priteisti 90 proc. padidintÄ darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį už pirmÄ jį karantinÄ (nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30) suformulavo tik patikslintu praÅ¡ymu Panevėžio DGK, tokio praÅ¡ymo tiesiogiai Utenos rajono savivaldybės merui pateikęs nebuvo, todėl Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Å¡io laikotarpio iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti pasisakyta.

Taigi padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla, jam priimant jau minėtus įsakymus pirmojo karantino laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidų darbo užmokesčio padidinimui dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraÅ¡o reikalavimus, nėra pagrindo.

Pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 metų lapkritį buvo 40 gydomų žmonių, kurie sirgo COVID-19 liga, gruodį – 95, 2021 m. sausį – 108, vasarį – 91, kovÄ â€“ 54, balandį – 67. Atsakovas pripažino, kad jis niekada neteikė gydymo paslaugų ir neturėjo kontaktų su pacientais, kuriems patvirtintas COVID-19, ar jų kÅ«no skysčiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ne tik pirmojo, bet ir antrojo karantino laikotarpiu neturėjo tiesioginio (ne nuotoliniu bÅ«du) kontakto su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kÅ«no skysčiais.

Taigi padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) atliekamos darbo funkcijos, jam priimant jau minėtus įsakymus antrojo karantino laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-2483 patvirtintos redakcijos Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidų darbo užmokesčio padidinimui dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraÅ¡o reikalavimus, nėra pagrindo, nes neįrodyta, kad organizuojant apraÅ¡o 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimÄ ASPÄ® ir (ar) atitinkamo regiono ASPÄ®, organizuojant nurodytas paslaugas Å¡iose ASPÄ® per ataskaitinį laikotarpį turėjo tiesioginį (ne nuotoliniu bÅ«du) kontaktÄ su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kÅ«no skysčiais.

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies padidinimo“ netenkinamas, kadangi vykdomos tarnybinės funkcijos neatitinka sÄ lygų, nustatytų Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. V-1057. Pažymėtina, kad steigėja Utenos rajono savivaldybė neturi visiÅ¡kos diskrecijos spręsti dėl vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) mokėtino darbo užmokesčio dydžio, nes Savivaldybės tarybos sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus nustatant darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis. Utenos rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) tarybos posėdyje nepriėmė sprendimo atsakovui padidinti darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 103-116 lapai).

Nors Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡te buvo remtasi tik vienu norminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057, tačiau sprendimas priimtas teisingas, atsakovo teisių nepažeidžia, todėl jį panaikinti pagrindo nėra. Pažymėtina, kad į atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), darbų apimtį yra atsižvelgiama nustatant kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį, kuri susijusi su veiklos rezultatais (SPĮĮ 151 straipsnis).

Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, gautus iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės įrodė (CPK 12, 178 straipsniai) aplinkybes, kuriomis rėmėsi, t. y. kad atsakovo atliekamos darbo funkcijos nei pirmojo, nei antrojo karantino metu neatitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio ir kitų sprendime nurodytų sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinamų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl panaikinti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ bei tenkinti atsakovo Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tus kitus reikalavimus, pagrindo nėra, ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys tenkinamas, o atsakovo reikalavimai, pareikÅ¡ti (duomenys neskelbtini) patikslintame praÅ¡yme Panevėžio DGK, atmetami visa apimtimi, sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstant iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo ir kitos darbo ginčo Å¡alies atmetamų reikalavimų turinio.

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Esminis ieÅ¡kovių interesas, kuriam apginti buvo pradėta Å¡i civilinė byla, yra pasiektas, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės yra Å¡alis, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, todėl turi teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kiekviena ieÅ¡kovė 2021-06-04 sudarė atstovavimo sutartis su advokatais Tomu Bagdanskiu ir Ramune Å aikuviene. IeÅ¡kovės pateikė praÅ¡ymÄ priteisti turėtas 2 936,78 EUR (su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1 764,59 EUR už ieÅ¡kinio parengimÄ (iÅ¡ viso už 11,66 val.); 1 172,19 EUR už kliento konsultavimÄ dėl bylos, pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2021-09-28 parengiamajame teismo posėdyje (iÅ¡ viso už 7,75 val.).

Paslaugų perdavimo-priėmimo aktÄ (dėl ieÅ¡kinio parengimo) parengė advokatas Tomas Bagdanskis, (duomenys neskelbtini)PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) 1 764,59 EUR sumai iÅ¡raÅ¡yta apmokėti ieÅ¡kovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, kuri Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo (duomenys neskelbtini). PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1 172,19 EUR sumai iÅ¡raÅ¡yta apmokėti tai pačiai ieÅ¡kovei, o (duomenys neskelbtini) apmokėta. Parengiamajame teismo posėdyje, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, ieÅ¡koves atstovavo abu advokatai.

Taigi ieÅ¡kovė Utenos rajono savivaldybės administracija iÅ¡ viso turėjo 2 936,78 EUR (su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ , konsultavimÄ ir atstovavimÄ . IeÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2021 m.

I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 517,40 EUR, teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovių atstovai, truko 4 val., pripažintina, kad ieÅ¡kovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, turėtų iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (už ieÅ¡kinio parengimÄ maksimalus dydis – 3 793,50 EUR, už konsultavimo, atstovavimo 1 valandÄ â€“ 151,74 EUR), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos – 2 936,78 EUR yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų darbo ir laiko sÄ naudoms (nors teismo posėdyje atstovavo du advokatai, tačiau iÅ¡laidos už atstovavimÄ nėra didesnės, nei galėtų bÅ«ti atstovaujant vienam advokatui), todėl jų mažinti pagrindo nėra.

IeÅ¡kovei Utenos rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovo priteistina 2 936,78 EUR už advokatų teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai). Byloje susidariusių iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Palikti galioti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atmesti atsakovo D. D. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (duomenys neskelbtini) pateikto patikslinto praÅ¡ymo visus reikalavimus: panaikinti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti 90 proc. padidintÄ pagrindinio darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį už pirmÄ jį karantinÄ (nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30) ir už antrÄ jį karantinÄ (nuo 2020-11-01 iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos); priteisti delspinigius nuo neiÅ¡mokėtos sumos dėl pavėluoto neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; netenkinus praÅ¡ymo – įpareigoti organizuoti jo dviejų praÅ¡ymų svarstymÄ teisės aktų nustatyta tvarka, priimti motyvuotÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir apie tai nedelsiant informuoti, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose numatytus veiksmus, kurie užtikrintų teisę gauti teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu.

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės Utenos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710442, naudai 2 936,78 EUR už advokatų teisines paslaugas. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio darbo ginčų komisijai grÄ Å¾inti darbo bylÄ (bylos indeksas:

Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Vijolė Vitienė